Seimo nario mandato per apkaltą netekusiam Linui Karaliui pasiūlyta tapti Krikščionių partijos frakcijos referentu puse etato ir toliau dirbti parlamente. Tai, pasak dienraščio “Lietuvos rytas”, patvirtino frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis.

V.Žiemelis aiškino, jog toks sprendimas priimtas dėl to, kad frakcija privalo rūpintis savo žmonėmis: “Kita vertus, jis yra protingas, išmano Seimo darbą. Mums nereikės ieškoti žmogaus iš šalies”.

„Lietuvos rytas“ rašo:

Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis vakar „Lietuvos rytui” patvirtino, kad L.Karaliui pasiūlyta tapti frakcijos referentu puse etato.

Anot dienraščio, V.Žiemelis aiškino, jog toks sprendimas priimtas dėl to, kad frakcija privalo rūpintis savo žmonėmis: „Kita vertus, jis yra protingas, išmano Seimo darbą. Mums nereikės ieškoti žmogaus iš šalies.”

Frakcijos referento pareiginė alga, atsižvelgiant į kategoriją, svyruoja nuo 2 tūkst. iki 2,7 tūkst. litų. Papildomai mokama už darbo stažą. L.Karalius vakar džiaugėsi, jog kolegos jam ištiesė pagalbos ranką, tačiau „Lietuvos rytui” leido suprasti, jog dar nėra galutinai apsisprendęs dėl išgirsto pasiūlymo: „Aš svarstau tokią galimybę. Tačiau man dar reikia susivokti, kas vyksta.”

Prieš naują darbą L.Karalius linkęs šiek tiek pailsėti. Buvęs parlamentaras taip pat norėtų kurį laiką likti Seimo viešbutyje Gedimino prospekte, kur iki šiol gyveno nemokamai.

Seimo nario mandatą praradęs krikščionis „Lietuvos rytui” aiškino, kad jau nuo vakar už gyvenimą šiame viešbutyje moka pagal Vyriausybės nustatytus įkainius: „Mėnesį dar galiu tame bute gyventi. Manau, kad per tą laiką daug kas išsispręs.”

Pasak „Lietuvos ryto“, frakcijos referento pareiginė alga, atsižvelgiant į kategoriją, svyruoja nuo 2 tūkst. iki 2,7 tūkst. litų. Papildomai mokama už darbo stažą. L.Karalius džiaugėsi, jog kolegos jam ištiesė pagalbos ranką, tačiau leido suprasti, jog dar nėra galutinai apsisprendęs dėl išgirsto pasiūlymo.

“Aš svarstau tokią galimybę. Tačiau man dar reikia susivokti, kas vyksta”, – sakė jis.

Buvęs parlamentaras taip pat norėtų kurį laiką likti Seimo viešbutyje Gedimino prospekte, kur iki šiol gyveno nemokamai. Seimo nario mandatą praradęs krikščionis aiškino, kad jau nuo vakar už gyvenimą šiame viešbutyje moka pagal Vyriausybės nustatytus įkainius: “Mėnesį dar galiu tame bute gyventi. Manau, kad per tą laiką daug kas išsispręs”.

Neeilinės Seimo sesijos metu užsienyje atostogavęs opozicinės Seimo Krikščionių partijos frakcijos narys Linas Karalius privalės palikti Seimą, o tuo metu už jį balsavęs kolega Aleksandras Sacharukas parlamente lieka dirbti.

Taip ketvirtadienį nusprendė dauguma Seimo narių.

Už A.Sacharuko mandato panaikinimą balsavo 80 parlamentarų, prieš buvo 24 Seimo nariai, 13 susilaikė, dar 13 balsavimo biuletenių rasti sugadinti.

Už L.Karaliaus mandato panaikinimą buvo 89 Seimo nariai, 16 buvo prieš, 13 susilaikė, 12 biuletenių buvo sugadinti.

Nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip 85 iš 141 Seimo narių.

Pagal Seimo statutą, priimtą nutarimą paskelbus visuomenės informavimo priemonėse, asmuo laikomas pašalintu iš pareigų arba netenka Seimo nario mandato.

Spalio pabaigoje Konstitucinis Teismas A.Sacharuką pripažino šiurkščiai pažeidus Konstituciją ir sulaužius priesaiką, nes per parlamento posėdžius jis naudojosi į užsienį išvykusio L.Karaliaus pažymėjimu ir balsavo už jį priimant įstatymus. L.Karalius nusižengė dėl to, kad išvyko į užsienį ir nedalyvavo Seimo posėdžiuose.

 Loading ...

L. Karaliau vietą parlamente turėtų užimti dabartinis aplinkos ministro patarėjas ir Vyriausiosios rinkimų komisijos narys Andrius Burba. Jo atėjimas į Seimą sustiprintų valdančiosios koalicijos pozicijas.

A.Burba BNS sakė esąs pasirengęs pradėti dirbti parlamente. “Taip, žinoma dirbsiu”, – teigė jis.

2008 metų rudenį L.Karalius į Seimą buvo išrinktas pagal Arūno Valinsko vadovaujamos Tautos prisikėlimo partijos (TPP) kandidatų sąrašą, tačiau vėliau pasitraukė į opoziciją.

A.Burba ketvirtadienį BNS tvirtino, jog Seime dirbsiąs valdančiojoje TPP frakcijoje. TPP bei Liberalų ir centro sąjunga yra įkūrusios bendrą frakciją.

Tokiu būdu valdančioji dauguma parlamente pasipildytų vienu nariu. Šiuo metu valdantieji turi 69 atstovus iš 141.

Seimui pabaigus parlamentarų Lino Karaliaus ir Aleksandro Sacharuko Seimo nario mandato panaikinimo klausimo svarstymą, paskelbtas slaptas balsavimas: balsavimo pradžia – 14.30 val., pabaiga – 15.30 val. Po balsavimo bus daroma vienos valandos pertrauka, kurios metu balsavimo grupė turėtų suskaičiuoti balsus. Posėdis bus tęsiamas 16.30 val.

Nei vienas, nei kitas Seimo narys nepasinaudojo galimybe pasitraukti patiems iš Seimo. Asmuo, kuriam taikoma apkalta, turi teisę bet kurioje proceso dalyje, tačiau tik iki balsavimo pradžios, atsisakyti Seimo nario mandato. Tokiu atveju apkaltos procesas Seime nutraukiamas.

Remiantis Konstitucijos 74 straipsniu, Seimo narius, šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas gali pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą 3/5 visų narių balsų dauguma.

Seimo narys Linas Karalius sako, kad nesitikėjo, jog kelionė į Tailandą pratęstos Seimo sesijos metu baigsis apkaltos procesu.

Savo elgesį, kurį Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai, parlamentaras pavadino jaunatvišku. Seimo narys sakė už elgesį mokantis “pačią didžiausią kainą”.

“Tikrai gailiuosi dėl tokių savo veiksmų, gailiuosi, kad savo veiksmais pažeidžiau Statuto normas. Jei būčiau žinojęs, kad man gali grėsti toks sudėtingas procesas, kuris atims tiek daug Seimo laiko ir energijos, aš tikrai net nebūčiau vykęs į tą kelionę”, – Seimo posėdyje, kuriame sprendžiama dėl jo mandato panaikinimo, sakė L.Karalius.

“Pasielgiau neatsakingai, tai yra mano jaunatviškas poelgis, gavau tokią pamoką, už kurią dabar moku pačią didžiausią kainą”, – pridūrė L.Karalius.

L.Karalius aiškino, jog į kelionę, žinodamas, kad gali nespėti grįžti iki sesijos, išvyko padrąsintas valdančiajai daugumai priklausančių Seimo senbuvių.

“Aš klausiau Seimo narių, jie yra iš daugumos, neminėsiu pavardžių, ir jie nuramino, kad praktika yra tokia, tik Etikos ir procedūrų komisija svarsto, blogiausiu atveju gausi įspėjimą, pačiu blogiausiu atveju gali nuimti trečdalį atlyginimo, ir dėl to, turėdamas tokį pamokymą, tokį padrąsinimą, nesiėmiau pakankamai veiksmų, kad laiku sugrįžčiau”, – sakė L.Karalius.

A. Sacharukas netikėjo galįs prarasti mandatą

Parlamentaras Aleksandras Sacharukas, kurį Konstitucinis Teismas (KT) pripažino šiurkščiai pažeidus Konstituciją ir sulaužius priesaiką, sako netikėjęs, jog už Seimo statuto pažeidimą gali prarasti mandatą.

“Nuo pat pradžios, nuo Etikos komisijos svarstymo, kai pasitikėjau kažkiek žmonėmis Etikos komisijos, atėjau, prisipažinau, kad kaltas, atsiprašiau, ir buvau patikintas, kad kaip visiems bus skirtas įspėjimas, ir tiek”, – ketvirtadienį per Seimo posėdyje, kuriame sprendžiamas klausimas dėl jo mandato panaikinimo, sakė A.Sacharukas.

“Kai pamačiau Konstituciniam Teisme, kas gresia už Statuto pažeidimą, turėdamas teisinį išsilavinimą ir įsigilinęs į visas pasaulines procedūras dėl apkaltų, netikėjau, kad už Statuto pažeidimą galima atimti žmogaus mandatą”, – kalbėjo A.Sacharukas.

Parlamentaras aiškino, esą iš Seimo pašalinus visus parlamentarus, pažeidusius balsavimo vienasmeniškumo principą, Seime beliktų keliolika narių.

“Žmonėms, kurie Etikos komisijos yra bausti už panašius nusižengimus kaip Lino ir mano, panaikinus mandatą, Seime liktų gal keturiolika-penkiolika žmonių, visi kiti yra padarę tokius nusižengimus”, – tvirtino Krikščionių partijos frakcijos narys.

Taip pat parlamentaras tvirtino, esą apkaltos procesas prieš jį esantis valdančiųjų organizuotas politinis susidorojimas.

“Andrius Kubilius, Virgis Valentinavičius ir Rasa Juknevičienė – tie trys žmonės mane atvedė į apkaltą”, – pareiškė A.Sacharukas.

Nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip 85 iš 141 Seimo narių.

Asmuo, kuriam taikoma apkalta, turi teisę bet kurioje apkaltos proceso dalyje, tačiau tik iki balsavimo pradžios, atsisakyti Seimo nario mandato. Tokiu atveju apkaltos procesas Seime nutraukiamas.

Seimo Lietuvos socialdemokratų frakcijos nariai šiandien vykusiame posėdyje balsų dauguma nubalsavo dėl privalomojo frakcijos narių balsavimo už apkaltą Seimo nariams Aleksandrui Sacharukui ir Linui Karaliui.

Seimo LSDP frakcijos reglamente numatyta, kad “Seimo posėdžiuose frakcijos nariai balsuoja vieningai, kai yra priimtas toks frakcijos susirinkimo sprendimas svarstomu klausimu. Tokiais atvejais frakcijos narys, kategoriškai nesutinkantis su susirinkimo sprendimu, apie tai pareiškia susirinkimui ir nedalyvauja šį klausimą balsuojant Seimo posėdyje”.

Socialdemokratai tikisi, kad valdančioji daugumos, o ypač konservatorių, nariai bus principingi ne tik svarstant opozicijos atstovų apkaltą, bet ir savų – Egidijaus Vareikio ir Manto Adomėno, galimai pažeidusių Lietuvos Konstituciją, klausimą.

Seimo LSDP frakcija primena konservatoriams, kad būtent jų nihilistinis požiūris į Konstitucinio Teismo sprendimus dėl sumažintų pensijų dirbantiems pensininkams, dėl sumažintų socialinių išmokų motinos ir t.t., suformavo visuomenėje požiūrį, o gal KT sprendimų ir nebūtina vykdyti.

Seimas, susipažinęs su Konstitucinio Teismo išvada, nutarė svarstyti A. Sacharuko ir L. Karaliaus Seimo nario mandato panaikinimo klausimus ir paskyrė svarstymo datą lapkričio 11 d.  A. Sacharukui ir L. Karaliui nedelsiant raštu ir pasirašytinai buvo pranešta apie paskirtą Seimo posėdžio datą ir laiką, kada Konstitucinio Teismo išvados pagrindu bus sprendžiamas jų Seimo nario mandato panaikinimo klausimas. Posėdžio pradžia – 10 val.

Seimo statute nustatyta, kad asmuo, kuriam taikoma apkalta, turi teisę dalyvauti Seimo posėdyje pats ir (ar) per savo advokatą. Jis turi teisę turėti kelis advokatus. Apie pasirinktus advokatus asmuo, kuriam taikoma apkalta, privalo raštu pranešti Seimui ne vėliau kaip likus dviem dienoms iki pirmojo apkaltos proceso Seime posėdžio. Tokiu atveju jie taip pat rašytiniu pranešimu kviečiami į Seimo posėdį.

Kai posėdyje be svarbių priežasčių nedalyvauja asmuo, kuriam taikoma apkalta, arba jo advokatai, jų nedalyvavimas netrukdo apkaltos bylą nagrinėti Seime.

Vykdant apkaltos procedūrą, Konstitucinio Teismo išvada bei kiti šio ir kitų teismų sprendimai nesvarstomi ir dėl jų teisėtumo bei pagrįstumo nediskutuojama. Sprendžiant asmens, kuriam taikoma apkalta, konstitucinės atsakomybės klausimą, remiamasi minėtuose sprendimuose nustatytais faktais ir pateikta jų juridine kvalifikacija, o šių klausimų tyrimas neatliekamas.

Apkaltos proceso Seime posėdžiams pirmininkauja Seimo Pirmininkas arba vienas iš Seimo Pirmininko pavaduotojų. Apkaltos proceso tvarką nustato Seimo statuto 38 ir 39 skirsnis. Apkaltos proceso posėdžiai protokoluojami. Posėdžio protokolą rašo Seimo Pirmininko ar Seimo Pirmininko pavaduotojo paskirtas sekretorius.

Prasidėjus posėdžiui, pirmiausia paaiškinamos apkaltos proceso taisyklės bei išdėstoma Konstitucinio Teismo išvados esmė. Po to posėdžio pirmininkas suteikia žodį posėdžio sekretoriui, kuris praneša Seimui, kas iš apkaltos proceso Seime dalyvių atvyko, taip pat nesančių asmenų neatvykimo priežastis.

Vėliau žodis suteikiamas asmeniui, kuriam taikoma apkalta, arba jo prašymu vienam iš advokatų. Kalbai ir klausimams arba vietoj jo kalbančiam advokatui skiriama po 30 min.

Po asmens, kuriam taikoma apkalta, baigiamojo žodžio Seimo statuto 107 straipsnyje nustatyta tvarka žodis suteikiamas Seimo nariams pasisakyti “už” ir “prieš” ne daugiau kaip po 4 Seimo narius (posėdžio pirmininkas pirmenybę kalbėti suteikia frakcijų seniūnams arba kalbantiesiems frakcijų vardu).

Dėl Seimo nutarimo dėl Seimo narių Aleksandro Sacharuko ir Lino Karaliaus mandato panaikinimo priėmimo bus skelbiamas slaptas balsavimas. Remiantis Konstitucijos 74 straipsniu, Seimo narius, šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, Seimas gali pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą 3/5 visų narių balsų dauguma.

Pagal Seimo statutą asmuo, kuriam taikoma apkalta, turi teisę bet kurioje apkaltos proceso dalyje, tačiau tik iki balsavimo pradžios, atsistatydinti iš pareigų ar atsisakyti Seimo nario mandato, pateikdamas dėl to pareiškimą raštu. Toks pareiškimas turi būti nedelsiant patenkintas ir asmeniui atsistatydinus apkaltos procesas nutraukiamas ir tai įforminama Seimo nutarimu. Jame nurodoma, kad asmuo, kuriam taikoma apkalta, pateikė pareiškimą atsistatydinti, kad šio asmens pareiškimas tenkinamas ir kad apkaltos procesas Seime nutraukiamas.

Valdančioji koalicija per ketvirtadienį numatomą balsavimą dėl apkaltos Seimo nariams Aleksandrui Sacharukui ir Linui Karaliui pirmiausia tikisi, kad Konstitucinio Teismo (KT) nutarimą palaikys socialdemokratai.

“Koalicija labai aiškiai išsako savo principinę poziciją, bet čia turiu priminti, kad koalicija šiuo metu turi tik 69 balsus, ir tam, kad KT sprendimas būtų realizuotas ir būtų už KT sprendimus surinkti 85 Seimo narių balsai, labai daug priklauso nuo opozicijos ir visų pirma nuo socialdemokratų”, – po valdančiosios koalicijos pusryčių trečiadienį sakė premjeras Andrius Kubilius.

Paklaustas, ar valdantieji turi užsitikrinę kurios nors opozicinės frakcijos paramą tokiam sprendimui, A.Kubilius dėstė, kad “parama yra reikalinga Konstitucijai, o ne mums”.

Jis taip pat pažymėjo, kad valdantiesiems “nekyla jokių abejonių”, kad reikia balsuoti už mandato atėmimą.

Premjeras dėstė, kad gerbti Konstituciją turi visos opozicinės frakcijos, bet socialdemokratų pozicijai ketvirtadienio balsavime skyrė ypatingą dėmesį.

“Tikimės, kad socialdemokratai, kaip atsakinga partija, priims atsakingą pareiškimą ir nuo jo priklauso iš esmės rytdienos rezultatai, nes noriu priminti, kad koalicijos balsų ir socialdemokratų balsų užtektų, kad sprendimas būtų atitinkantis Konstituciją”, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.

Kiti koaliciją sudarančių partijų vadovai aiškino, kad jų vedamų partijų frakcijos balsuos vieningai už mandatų atėmimą.

“Apeliuodamas jau ne į partijas ir ne į frakcijas, o į kiekvieną Seimo narį sakau, kad rytojaus sprendimas gali lemti iš tikrųjų tolimesnes parlamentinės institucijos tradicijas”, – sakė Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis.

“Mes visuomet natūraliai pasisakėme už tai, kad nėra čia jokių politinių susidorojimų, į kuriuos bandoma nukreipti (dėmesį – BNS), tai yra teisės klausimas ir Teismas pasakė konkrečiai, kad yra sulaužyta priesaika ir Konstitucija taip pat pažeista šiurkščiai”, – dėstė Tautos prisikėlimo partijos lyderis Arūnas Valinskas.

Jo vertinimu, balsavimas prieš mandato panaikinimą prilygtų kojų šluostymuisi į Konstituciją.

“Aš manau, kad po šitos procedūros, kuri vyks netrukus, dar teisininkai turėtų pasižiūrėti į Konstitucijos nuostatas ir galbūt ateityje, jeigu taip nutiktų, kad KT verdiktą savo paskelbs dėl priesaikos sulaužymo, galbūt užtektų ir Seimo nutarimo, o ne balsavimo”, – trečiadienį ryte kalbėjo liberalcentristų vadovas Gintautas Babravičius.

Opozicinės Krikščionių partijos frakcijos atstovų A.Sacharuko ir L.Karaliaus mandato panaikinimo svarstymas numatytas ketvirtadienį.

KT nutarimu A.Sacharukas pripažintas šiurkščiai pažeidęs Konstituciją dėl to, kad parlamento posėdžiuose naudojosi L.Karaliaus pažymėjimu ir balsavo už jį priimant įstatymus. L.Karalius nusižengė dėl to, kad išvyko į užsienį ir nedalyvavo Seimo posėdžiuose.

Konstituciją pažeidusių parlamentarų Lino Karaliaus ir Aleksandro Sacharuko mandato panaikinimo klausimą Seimas nusprendė svarstyti lapkričio 11 dieną.

Ši data trečiadienį paskirta protokoliniu nutarimu. Jis priimtas 113 Seimo narių balsavus už, vienam prieš, šešiems susilaikius.

Trečiadienį specialiame posėdyje Seimo pirmininkė Irena Degutienė perskaitė Konstitucinio Teismo išvadą, kuria A.Sacharukas ir L.Karalius pripažinti šiurkščiai pažeidę Konstituciją ir sulaužę priesaiką.

A.Sacharukas pripažintas šiurkščiai pažeidęs Konstituciją dėl to, kad parlamento posėdžiuose naudojosi L.Karaliaus pažymėjimu ir balsavo už jį priimant įstatymus. L.Karalius nusižengė dėl to, kad išvyko į užsienį ir nedalyvavo Seimo posėdžiuose.

Byloje taip pat buvo paskelbtos atskirosios nuomonės, jog Seimo narių minėti pažeidimai nebuvo ypač grėsmingi konstituciniai pažeidimai, kurie tampa pagrindu ne tik netekti mandato, bet ir visam gyvenimui prarasti konstitucinę teisę būti išrinktam Seimo nariu.

“Ypatinga apkaltos procedūra, kuri pagal jos padarinius yra susieta su visa laikui prarandama konstitucine teise būti Seimo nariu, iš esmės negali būti taikoma dėl Seimo etikos ir procedūros pažeidimų”, – savo atskirojoje nuomonėje rašo KT teisėjas Egidijus Šileikis.

KT teisėja Ramutė Ruškytė atskirąją nuomonę pateikė dėl L.Karaliaus, kurį sako pažeidus Konstituciją, tačiau mano, jog pažeidimas nelaikytinas šiurkščiu.

Seimo statutas numato, kad atskiru nutarimu turi būti balsuojama dėl kiekvieno KT paskelbto epizodo, balsuojama slapta. Norint priimti sprendimą panaikinti Seimo nario mandatą, reikia ne mažiau kaip 85 parlamentarų balsų.

Dėl apkaltos dviem parlamentarams Seimo valdyba nusprendė trečiadienį šaukti nenumatytą Seimo plenarinį posėdį.

Posėdyje parlamentarai bus supažindinti su Konstitucinio Teismo išvada, kuria opozicinės Krikščionių partijos frakcijos nariai Aleksandras Sacharukas ir Linas Karalius pripažinti šiurkščiai pažeidę Konstituciją ir sulaužę priesaiką.

Bus pateiktas protokolinio nutarimo projektas, kad Seimas šių parlamentarų mandatų panaikinimo klausimą nagrinėtų lapkričio 11 dieną, BNS informavo Seimo pirmininkės Irenos Degutienės atstovas spaudai Juozas Ruzgys.

Seimo statutas numato, kad įsigaliojus KT išvadai, ar asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, veiksmai prieštarauja Konstitucijai, artimiausiame plenariniame posėdyje su ja supažindinami Seimo nariai.

Jei išvadoje konstatuojama, kad asmuo šiurkščiai pažeidė Konstituciją ar sulaužė priesaiką, Seimas priima sprendimą svarstyti asmens, kuriam taikoma apkalta, Seimo nario mandato panaikinimą.

Priėmęs tokį sprendimą, Seimas paskiria posėdžio dėl Seimo nario mandato panaikinimo svarstymo datą, o svarstymo data turi būti paskirta ne anksčiau kaip po 7 dienų.

Seimo statutas numato, kad atskiru nutarimu turi būti balsuojama dėl kiekvieno KT paskelbto epizodo, balsuojama slapta. Norint priimti sprendimą panaikinti Seimo nario mandatą, reikia ne mažiau kaip 85 parlamentarų balsų.

Opozicinės Seimo Krikščionių partijos frakcijos atstovas Linas Karalius trečiadienį Konstituciniame Teisme (KT), gavęs žodį apkaltos byloje, sakė pasielgęs neatsakingai ir norintis atsiprašyti savo rinkėjų.

“Iš tiesų aš nedalyvavau sausio mėnesio pratęstos sesijos posėdžiuose, nes informaciją apie pratęstą sesiją gavome gruodžio pabaigoje, kai jau buvo suorganizuota kelionė. Bandžiau pakeisti datą, bet man tai nepavyko, žinau, kad pasielgiau neatsakingai, ir dėl to labai gailiuosi. Noriu atsiprašyti savo rinkėjų, kad dėl mano veiksmų kilo visas šitas triukšmas”, – sakė L.Karalius.

Jis šių metų sausio 13-21 dienomis nedalyvavo pratęstos sesijos plenariniuose ir komitetų posėdžiuose, nes buvo išvykęs į užsienio kelionę.

Parlamentaras tvirtino iki sesijos grįžti negalėjęs, nes negavęs bilieto, tačiau KT atstovai sakė turintys kelionių agentūrų patvirtinimus, jog L.Karalius turėjęs bilietą grįžti sausio 13 dieną užsakomuoju reisu “Bankokas-Vilnius”.

L.Karalius aiškino, kad bilietas buvęs “menamas”, nes esą skrendant užsakomuoju reisu grįžimo bilietas automatiškai numatoma po dviejų savaičių, tuo metu jis suplanavęs kelionę ilgesnę, tad ir minėtas bilietas iš tiesų jam nebuvo užsakytas.

“Man buvo paaiškinta, kad perkant bilietą į kelionių agentūros užsakomąjį reisą, automatiškai paskaičiuoja kelionę dviem savaitėms. Kadangi kelionė truko ilgiau, automatinė rezervacija buvo anuliuota”, – aiškinosi L.Karalius.

Tuo metu Konstitucinio Teismo teisėjas Romualdas Kęstutis Urbaitis sakė turintis dviejų kelionių agentūrų atstovų pateiktus atsakymus, jog L.Karalius tiesiog neatvyko į minėtą skrydį.

Teisėjas perskaitė ir žurnale “Žmonės” publikuotą rašinį, kuriame L.Karalius cituojamas, jog į skrydį nespėjo, jų paimti neatvyko autobusas.

Klausiamas, kaip paaiškinti prieštaringus parodymus – vienu atveju, tvirtinimą, jog negavo bilieto, kitu – jog į minimą reisą neatvyko, nes jų tiesiog nepaėmė tą padaryti turėjęs autobusas, L.Karalius išsigynė interviu teksto.

“Aš taip tikrai nesakiau”, – apie šią žurnalo “Žmonės” publikacijos dalį sakė L.Karalius. Teisėjui priminus, kad pats patvirtino tekstą derinęs su redakcija, L.Karalius sakė, jog minėtas, jo žodžius, netikslumas jam nepasirodęs svarbus.

Klausiamas, kodėl jo patarėja Seimo Sveikatos reikalų komitetui elektroniniu paštu atsiuntė paaiškinimus, kad jis posėdžiuose nedalyvauja, nes lankosi Klaipėdoje ir slaugo tėvą, nors tuo metu L.Karalius buvo užsienyje, jis tai aiškino nesusikalbėjimu.

Pasak parlamentaro, tokių nurodymų savo padėjėjai jis nedavęs, o ji esą savo iniciatyva “padarė prielaidas”.

Seimas gegužę kreipėsi į KT prašydamas atsakyti, ar Seimo narių Aleksandro Sacharuko ir L.Karaliaus veiksmai, tarp kurių – ir balsavimo vienasmeniškumo principo pažeidimas, neprieštarauja Konstitucijai.

Iš L.Karaliaus mandatą norima atimti už tai, kad jis atostogavo, užuot dirbęs pratęstoje Seimo rudens sesijoje, sakė netiesą, sudarė galimybę pasinaudoti jo mandatu. A.Sacharukas Seimo nario mandato gali netekti už tai, kad 11 kartų neteisėtai balsavo L.Karaliaus kortele, dangstė savo nusižengimą.

Nors Seimas į KT dėl apkaltų A.Sacharukui ir L.Karaliui kreipėsi atskirais prašymais, teismo sprendimu, jie sujungti į vieną bylą.

Jei Konstitucinis Teismas pripažįsta, jog asmuo savo konkrečiais nurodytais veiksmais šiurkščiai pažeidė Konstituciją, Seimas balsuoja dėl parlamentaro mandato panaikinimo. Tokiam sprendimui priimti reikia 85 parlamentarų balsų.

Opozicinė Seimo Krikščionių partijos frakcija turi 12 narių. Ją sudaro daugiausia nuo Tautos prisikėlimo partijos atskilę parlamentarai.