Sparčiai besivystančios technologijos labai greitai atves žmoniją į naują erą – papildytos realybės, kvantinių kompiuterių, debesų saugyklų ir karų, tarp jų – ir informacinių, kuriuose kariaus jau ne žmonės, o mašinos. Kaip atrodys pasaulis po 15–20 metų, svarsto „Kaspersky Lab“ Europos tyrimo centro vadovas Magnusas Kalkulis (Magnus Kalkuhl) savo straipsnyje „Informacinis saugumas 2030 m.“

1989 m. „Intel“ išleido 486-ąjį 25 MHz dažnių procesorių, 1997-aisiais bendrovės IBM superkompiuteris „Deep Blue“ nugalėjo Garį Kasparovą, 2012-aisiais automobilis „Google Car“ oficialiai įregistruotas Nevados valstijoje tapo pirmąja transporto priemone, kuriai leista įprastais keliais judėti be žmogaus. Tai kas mūsų lauke ateityje? Neatmetama galimybė, kad per artimiausius penkerius metus išmanusis telefonas nebebus neatsiejamas šiuolaikinio žmogaus atributas ir užleis vietą papildytai realybei. Pažįstamų žmonių neatpažinimo ir užsienietiškų užrašų neperskaitymo problemos liks praeityje. Tuo pasirūpins specialus optinis įrenginys su įmontuota kamera, ekranu ir kompiuteriu. Akivaizdu, kad nuolat šalia esantys objektyvai paveiks privatų gyvenimą, tačiau jau dabar apie šią problemą galima kalbėti kaip apie neišvengiamą technologinį procesą.

Didžiuliai duomenų kiekiai, atsiradę dėl naujos kvantinių kompiuterių skaičiavimo galios, ilgainiui iš vartotojų įrenginių visiškai persikels į debesų saugyklas. Ten savo žvilgsnius nukreips ir kibernetiniai nusikaltėliai. Kol bus pelninga, tol jie ir kurs kompiuterius-zombius, Trojos virusus bei netikrus puslapius. Žinoma, virusinės atakos gresia ne tik rimtomis finansinėmis išlaidomis. 2010 m. aptiktas diversinis kirminas „Stuxnet“ įrodė, kad kenkėjiška programinė įranga gali turėti ir politinę reikšmę. Militarizavus kibernetinę erdvę atsiras profesionalių virusų kūrėjų legionų, mat Trojos virusų kūrimas ir internetinių atakų įgyvendinimas bus teisėti ir palaikomi kai kurių valstybių.

Svarbiausią vaidmenį technologiniame procese turės laimėjimai dirbtinio intelekto srityje. Mūsų protas, kaip ir mūsų jausmai, kuriuos švelni evoliucijos ranka puoselėjo milijonus metų, netikėtai susidurs su technologijomis, esančiomis toli už mūsų protinių galimybių ribų. Tam tikru momentu intelektinių sistemų galimybės taip viršys mūsų, kad mes nustosime suprasti mechanizmus ir jų priimamų sprendimų logiką. Tuo pat metu prasidės epocha, kai kibernetinės grėsmės bus kuriamos ir taikomos ne žmonių, bet mašinų.

Tačiau per anksti kalbėti, kad technologinis plėtros scenarijus neišvengiamai atves žmoniją prie apokalipsės. „Ateitis ruošia mums ne tik didžiules rizikas, bet ir neapsakomas galimybes. Kompiuterių valdomoje planetoje nebus rutininio darbo, darbo biržos. Kiekvienas įgyvendins savo svajones ir plėtos savo talentus“, – optimistiškai teigia Magnusas Kalkulis. Tačiau šiam scenarijui įgyvendinti reikia išsaugoti sveiką protą ir discipliną. „Kitu atveju tai bus liūdnas apatiškų tinginių susibūrimas!“ – reziumuoja ekspertas.

kryzius

Velykas dar švęsiantys šalia baigiamų naujų Labanoro bažnyčios sienų, labanoriškiai tikisi, kad atstatyta bažnyčia bus pašventinta rugsėjį.

Prieš daugiau nei metus sudegusi šventovė kol kas dar be stogo – šiomis dienomis baigiamos atkurti jos sienos, kolonos ir perdanga.

Labanoro parapijos klebonas Jurgis Kazlauskas sako, kad prie naujų bažnyčios sienų vyks Velykų sekmadienio pamaldos.

“Pernai ėjome apie bažnyčią, kuri buvo sudegusi, šiemet jau eisime apie sienas – su tokia nebloga nuotaika”, – BNS sakė J.Kazlauskas.

Dvasininko teigimu, nuo gegužės tikimasi pradėti montuoti bažnyčios stogo karkasą. Stogo dengimo darbai turėtų būti pabaigti iki vasaros vidurio.

“Paskui vidų įrenginėsime: langai, durys, altoriai, grindys, lubos. Planuojame Marijos gimimo dieną – rugsėjo 8-ąją, kada būna didieji Labanoro atlaidai, – šventinti bažnyčią. Bet čia planuojame, o yra toks posakis “aš planuoju, o Dievas juokiasi”, – kalbėjo klebonas.

Anot jo, iš dalies įrengta šventovė dar keletą metų turės pastovėti be apdailos, bet tai tikintiesiems nekliudys joje melstis.

“Kokius 3-4 metus ji turės būti neapkalta lentelėmis, nes ji – iš rąstų, kurie turės “susėsti”. Bus tik altoriai, grindys, lubos, ir mums užtenka to. O sienos bus paliktos, kaip ir dabar padarytos – tokios pačios. Melstis galėsime, ir viskas”, – tvirtino J.Kazlauskas.

Tačiau, klebono žodžiais, bažnyčiai pabaigti reikia daugiau pinigų iš Vyriausybės, kuri pirmajam darbų etapui jau atseikėjo pusę milijono litų. J.Kazlauskas sako sulaukęs premjero Andriaus Kubiliaus pažado skirti ir didesnę paramą.

“Iš Vyriausybės prašėme, bet kol kas dar laukiame antram etapui, tai taip ir nežinome, kaip bus. Bet premjeras A.Kubilius buvo atvažiavęs, kalbėjome, žadėjo padėti. Jei nepadės, mes nesurinksime tiek iš aukotojų. Mums dar daug trūksta: jei skaičiuotume altorius, vargonus, visą įrangą – turbūt netoli milijono, bet jeigu dar visų darbų nedarysime, per pusės milijono tikrai trūksta dar”, – kalbėjo dvasiškis.

Anot jo, Švenčionių rajono, kuriam priklauso Labanoro seniūnija, valdžia sunkiai surinktų tiek pinigų.

“Rajonas mažai gali padėti, rajonui tai – didžiuliai pinigai. Vyriausybei čia būtų ne tokie didžiuliai pinigai, o mums būtų išganymas”, – teigė klebonas.

Labanoro švenčiausios mergelės Marijos gimimo bažnyčia sudegė 2009-ųjų gruodžio 21-ąją. Ugniagesiai išgelbėjo tik varpinę.

Praėjus beveik pusantrų metų po įvykio, prokurorai tebeieško bažnyčios padegimu įtariamų asmenų.

“Byla sustabdyta, tęsiama įtariamųjų paieška”, – BNS sakė Švenčionių rajono apylinkės prokurorė Jolanta Ražanskienė.

Bažnyčiai atstatyti daugiau nei 250 tūkst. litų paaukojo gyventojai, 100 tūkst. litų skyrė Švenčionių rajono savivaldybė. Vyriausybė prie pirmojo sudegusios bažnyčios atstatymo darbų etapo prisidėjo puse milijono litų.

Labanoro švenčiausios mergelės Marijos gimimo bažnyčia pastatyta XVIII amžiuje, ji buvo pripažinta architektūros paminklu, joje buvo 17 dailės paminklų.