Šiandien sostinėje duris oficialiai atvėrė moderni cheminė ir mikrobiologinė laboratorija „Probiosan Laboratory“, kuri iš kitų šalyje veikiančių laboratorijų išsiskiria tuo, jog joje bus ne tik vykdomi moksliniai tyrimai, bet ir kuriami vartojimui skirti nauji produktai. Investicijos į Visorių informacinių technologijų parke įsikūrusią laboratoriją siekia kiek daugiau nei 2 mln. litų.

„Laboratorijoje sukurta moderni mokslinių tyrimų ir naujų produktų vystymo bazė, skirta ne tik tirti, bet ir galutiniams produktams kurti. Nors mūsų produkcija ir toliau bus gaminama mūsų gamybos padalinyje, tačiau po kiek daugiau nei metų darbo duris atvėrusioje laboratorijoje bus kuriami ir gaminami mikroorganizmais grįstų naujų produktų prototipai sveikesnei gyvensenai ir saugesnei aplinkai, taip pat auginami mūsų produktuose naudojami probiotikai“, – sako biotechnologijų startuolės UAB „ProBioSanus“ generalinis direktorius Tomas Andrejauskas.

Nors „Probiosan Laboratory“ oficialiai duris atvėrė tik šiandien, joje kuris laikas jau darbuojasi mokslininkai – laboratorijoje jau sukurti trys nauji produktai. Vienas jų – pasaulinė naujovė – skystas muilas su probiotikais.

„Šiais metais planuojame sukurti ir į rinką išleisti keletą naujų produktų. Viena didžiausių naujovių – pirmas pasaulyje muilas su probiotikais arba, kitaip tariant, gerosiomis bakterijomis. Šis muilas, kurio kol kas pagaminome tik ribotą kiekį, nuplauna nešvarumus ir palieka ant odos gerąsias bakterijas. Jos konkuruoja su blogosiomis ir taip prisideda prie efektyvesnės higienos. Be to, mūsų naudojamos bakterijos išskiria metabolitus, kurie yra naudingi žmogaus odai“, – aiškina T. Andrejauskas, kurio vadovaujamos įmonės asortimente jau yra 20 buičiai skirtų produktų su gerosiomis bakterijomis.

„Probiosan Laboratory“ buvo įkurta investavus „Verslo angelų fondui I“, kurio steigėjas yra Europos investicijų fondas (EIF), kartu su keliais verslo angelais.

„Man labai malonu dalyvauti tokios novatoriškos laboratorijos atidaryme, kuri atsirado padedant Verslo angelų fondui – mažoms ir vidutinėms Lietuvos įmonėms skirtai novatoriškai iniciatyvai, prieš kelerius metus įsteigtai EIF bendradarbiaujant su Lietuvos valdžios institucijomis. „ProBioSanus“ yra puikus pavyzdys, kaip rizikos kapitalo investicija kartu su investuotojų žiniomis ir įmonių valdymo patirtimi gali paskatinti naujų, inovatyvių startuolių plėtrą ir prisidėti prie inovacijų skatinimo Europoje“, – teigia EIF direktoriaus pavaduotoja Marjut Santoni.

Naujoji laboratorija yra viena iš pirmųjų plyno lauko mokslinių–komercinių investicijų Lietuvoje po krizės, įgyvendintų pasinaudojant rizikos kapitalo ir ES struktūrinių fondų paramos priemonėmis. Iš viso per 12 mėnesių į laboratoriją buvo investuota kiek daugiau nei 2 mln. litų. Pusę sumos investavo UAB „ProBioSanus“, likusi suma buvo gauta kaip parama pagal „Intelektas LT+“ paramos programą

Technologijų ir inovacijų bendrovės „Siemens Osakeyhtio“ Lietuvos filialas į Kauno technologijos universitete (KTU) įkurtą Procesų valdymo laboratoriją per 20 metų investavo daugiau nei 0,5 mln. litų. Šioje laboratorijoje yra 20 darbo vietų, skirtų automatizuotų valdymo sistemų projektavimui. Bendrovė kasmet pasirūpina naujausios rinkoje „Siemens“ programinės įrangos atnaujinimu.

„Bendradarbiauti su Kauno technologijų universitetu Suomijos „Siemens“ pradėjo prieš 23 metus. Tuomet Lietuvoje dar nebuvo įkurta bendrovės atstovybė, tačiau universitete besimokantys būsimi inžinieriai galėjo teoriškai susipažinti ir praktiškai pritaikyti naujausius „Siemens“ valdiklius“, – sakė Kęstutis Čiplys, „Siemens Osakeyhtio“ Lietuvos filialo generalinis direktorius. Prieš dvidešimt vienerius metus jis šioje KTU Procesų valdymo katedros laboratorijoje dirbo vyriausiuoju laborantu.

Remdama studentus ir jaunus mokslininkus bendrovė skatina abipusį informacijos srautą tarp mokslo institucijų ir verslo atstovų. „Kartu tai padeda atrasti iniciatyvius, gabius ir aukštos kvalifikacijos jaunus mokslininkus, kurie ateityje gali tapti bendrovės darbuotojais“, – teigė K. Čiplys.

Pasak jo, šio bendradarbiavimo su Kauno technologijos universitetu iniciatorius Lietuvoje yra docentas Algirdas Večkys. Jis užmezgė ryšius su inžinerinių sprendimų bendrove „Agava“, kuri diegė „Siemens“ įrangą šalyje, kėlė kvalifikaciją tarptautinės bendrovės mokymosi centruose Europoje, gavo pirmuosius „Siemens“ Simatic S5 valdiklius bei kitą studentų mokymuisi reikalingą technologijų įrangą. Ši KTU laboratorija atitinka pasaulinius „Siemens“ bendrovės mokomųjų laboratorijų standartus.

„Kai prieš daugelį metų pradėjau dirbti universitete, mūsų katedra dar tik kūrėsi. Ieškojome partnerių, kurie galėtų skirti paramą technologinės ir programinės įrangos įsigijimui. Buvome užsibrėžę tikslą sukurti automatizuotas darbo vietas studentams, kurie pritaikytų paskaitose įgytas teorijos žinias, o Suomijos „Siemens“ norėjo paskatinti studentus gilinti žinias ir siekti karjeros inžinerijos sektoriuje. Todėl šis bendradarbiavimas buvo naudingas abiem pusėms ir tęsiasi iki šių dienų“, – pasakojo buvęs KTU Procesų valdymo katedros vadovas, docentas dr. A. Večkys. Jam šių metų balandį sukaks 72-eji metai.

Per daugiau nei trisdešimt A. Večkio darbo universitete metų, šioje laboratorijoje mokėsi ir gilino žinias tūkstančiai studentų. „Mokymasis dirbti su naujausiais pramonėje naudojamais valdikliais veikia kaip jaunuolių karjeros akseleratorius, nes šie studentai įgyja realias darbui reikalingas žinias ir patirtį, todėl iškart gali pretenduoti į aukštesnes pareigas“, – komentavo K. Čiplys. Jo vadovaujamame „Siemens“ Lietuvos filialo padalinyje dirba keliasdešimt KTU studijas baigusių darbuotojų.

Vokietijos inžinerijos koncernas „Siemens“ visame pasaulyje investuoja į mokslinius tyrimus ir inovacijas, remia universitetus. Su jais bendradarbiauja, kurdami fundamentaliųjų ir taikomųjų mokslinių tyrimų programas, švietimo programų plėtrą bei diegdami sprendimus energijos, pramonės, sveikatos priežiūros bei miestų ir infrastruktūros sektoriuose.

Dar šiemet „Siemens Osakeyhtio“ Lietuvos filialas dviem geriausiems mechanikos, elektronikos arba informatikos specialybių studentams Lietuvoje skyrė 122,8 tūkst. litų (35,5 tūkst. eurų) stipendijas. Jų stažuotė Berlyne prasidės šių metų rugpjūčio 1-ąją.

Šį pavasarį į Lietuvą ketvirtą kartą sugrįš pamėgtas mokslo komunikacijos projektas „Šlovės laboratorija“. Projektą organizuojanti „Britų taryba“ pakvies jaunuosius mokslininkus atlikti jiems neįprastą užduotį: pristatyti savo tyrinėjimus suprantamai bet kuriam žmogui.

Iki šiol vykusiuose „Šlovės laboratorijos“ konkursuose dalyvavę jaunieji mokslininkai įrodė nestokojantys fantazijos ir kūrybiškumo. Cheminius procesus išaiškinti padėjo pėdkelnės, skiepų veikimą iliustravo žaislinės lėlės, o molekules vaizdavo pripučiami balionai.  Konkurso žiūrovams mokslininkų pasirodymai virto smagia ir, be abejo, intelektualia pramoga.

Praėjusių metų „Šlovės laboratorijos“ Lietuvos konkurso nugalėtoja Violeta Araminaitė tapo viena iš dešimties iškalbingiausių pasaulio jaunųjų mokslininkų, patekusi į „Šlovės laboratorijos“ tarptautinį superfinalą Jungtinėje Karalystėje. Vilniaus universiteto medicinos srities doktorantė V. Araminaitė yra įsitikinusi, kad visuomenė apie mokslą turėtų žinoti daugiau. „Poreikis ištraukti Lietuvos mokslą iš laboratorijų į dienos šviesą – didžiulis, – sakė ji. – Yra daugybė žmonių, dirbančių įdomiausiomis mokslinėmis tematikomis, o mes apie juos nieko nežinome!“

Mokslininkė ragina būsimus ir esamus mokslininkus pasinaudoti „Šlovės laboratorijos“ galimybe suteikiama išbandyti save ir tobulėti: „Labai linkėčiau neabejoti savo jėgomis – vienintelis dalykas, kuris mus gyvenime stabdo, yra nepasitikėjimas savimi. Dalyvavimas projekte suteikia ne tik teorinių, bet ir praktinių mokslo komunikacijos žinių, kurias galima panaudoti absoliučiai visur – anaiptol ne tik mokslo populiarinimo kontekste. Visuomenei tikrai įdomu tai, kuo mes užsiimame – kodėl gi jiems to neparodžius?“ – sakė V. Araminaitė.

Konkurse kviečiami dalyvauti tiksliųjų ir medicinos sričių jaunieji mokslininkai, studentai, pedagogai. Užduotis – paaiškinti klausytojams pasirinktą mokslo koncepciją kuo paprasčiau. Vienintelis apribojimas – trys minutės laiko. Mokslininkų pasirodymus gegužės 24 d. vyksiančiame finaliniame konkurse vertins komisija, sudaryta iš komunikacijos specialistų ir mokslininkų, savo favoritą išrinks žiūrovai. Iškalbingiausias mokslininkas bus apdovanotas kelione į tarptautinį konkurso „Šlovės laboratorija“ finalą Jungtinės Karalystės Čeltenhamo mieste, kuriame jis arba ji varžysis su jaunaisiais mokslininkais iš viso pasaulio.

„Geriausiais mokslininkais tampa žmonės su lakia vaizduote. Juk prieš įgyvendindamas atradimus mokslininkas turi patikėti neįmanomais dalykais, – sakė projekto vadovė Danguolė Kiznienė. – Ne pirmus metus dirbdami su jaunaisiais lietuvių mokslininkais įsitikinome, kad jiems nei vaizduotės, nei iškalbingumo netrūksta. Atrandame tokių genijų, kurių lūpose sudėtingos teorijos virsta pasakojimais apie žmogaus gyvenimą, o jų rankose chemijos formulės tirpsta ir virsta visiems pažįstamais daiktais. Džiaugiamės galėdami tęsti gerą „Šlovės laboratorijos“ tradiciją ir taip suartinti mokslo ir paprasto gyvenimo visatas, kurios Lietuvoje kiek per stipriai nutolusios.“

Į „Šlovės laboratoriją“ kviečiami registruotis gamtos, techninių, inžinerinių ir tiksliųjų mokslų atstovai: studentai, dėstytojai, mokytojai ir visi kiti, dirbantys šių mokslų srityse. Registruotis galima interneto svetainėje www.famelab.lt iki balandžio 23 d. Dalyvių atrankos vyks Vilniuje ir Kaune balandžio 25 – 26 dienomis.

Britų tarybos Lietuvoje projektas per keletą metų sulaukė tiek studentų ir mokslininkų, tiek visuomenės susidomėjimo. Konkurse jau dalyvavo biologijos, medicinos, matematikos, chemijos, farmacijos ir kitų sričių studentai ir mokslininkai iš VU, VGTU, LSMU, KTU ir kitų aukštųjų Lietuvos mokyklų.

Didžiulio susidomėjimo pasaulyje sulaukiantis konkursas „Šlovės laboratorija“ (angl. „FameLab“) prasidėjo 2005 metais Jungtinėje Karalystėje, Čeltenhemo mokslo festivalyje. Šiuo metu konkursas rengiamas jau beveik trisdešimtyje valstybių, tarp kurių Austrija, Graikija, Izraelis, Vokietija, Honkongas, Marokas ir Egiptas.

Projekto iniciatorius Lietuvoje – Britų taryba. Renginio partneris – Vilniaus universitetas. Informaciniai partneriai – LRT, Delfi ir „National Geographic“. Daugiau informacijos apie projektą – interneto svetainėje www.famelab.lt.

Naujasis centras didina mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir gamybos pajėgumus Rytų Europoje molekulinės, baltymų ir ląstelių biologijos produktų srityse

„Thermo Fisher Scientific“, didžiausia pasaulyje kompanija, siūlanti produktus ir paslaugas mokslui, Vilniuje šiandien atidarė naują Molekulinės biologijos mokslų kompetencijų centrą. Naujasis centras tieks molekulinės, baltymų ir ląstelių biologijos produktus, padėsiančius tenkinti augantį gyvybės mokslų poreikį Rytų Europoje, ir atvers naujas galimybes pasaulinėse rinkose. 2010 m. įsigijusi kompaniją „Fermentas International“, „Thermo Fisher“ toliau investuoja Lietuvoje, siekdama pasinaudoti regione esančiu pasaulinio lygio švietimo įstaigų ir mokslinių tyrimų potencialu.

„Thermo Fisher“ Vilniaus padalinys turi pasaulinio lygio pajėgumus kurti ir gaminti produktus, naudojamus įvairiose gyvybės mokslų srityse. Pavyzdžiui, padalinyje yra kuriamos inovatyvios technologijos, skirtos polimerazės grandinine reakcija (PGR) paremtiems tyrimams, nukleorūgščių mėginių paruošimui, baltymų gryninimui ir antikūnais paremtiems (ELISA, enzyme-linked immunosorbent assay) diagnostikos tyrimams. Be to, Vilniaus padalinys suteikia galimybes kurti ir gaminti produktus kitoms rinkoms, kaip diagnostika ir taikomieji tyrimai, pavyzdžiui, maisto patikrai.

„Plėsdami mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir gamybos veiklą Vilniuje, didiname savo galimybes aptarnauti augantį biotechnologijų sektorių Rytų Europoje, ypač klientus, naudojančius pažangias molekulinės biologijos technologijas diagnostikai ir ligų gydymui“, – teigia „Thermo Fisher Scientific“ prezidentas Marc N. Casper. „Dabar turime tvirtą pagrindą, leisiantį plėsti mūsų galimybes aptarnauti sparčiai besivystančias gyvybės mokslų rinkas regione, pradedant PGR paremtų produktų kūrimu ir baigiant platesnės paskirties bioproduktų ir specializuotų diagnostikos produktų pasiūla“.

Molekulinės biologijos mokslų kompetencijos centre, kurio plotas yra 14500 kvadratinių metrų, jau dirba daugiau nei 400 tyrėjų ir laboratorijų darbuotojų, tačiau yra ir daugiau vietos plėstis. Lietuva garsėja ne tik savo patogia geografine padėtimi, bet ir išskirtiniu dėmesiu inovacijoms, aukštos kvalifikacijos specialistais gyvybės mokslų srityje ir palankia ekonomine aplinka.

Investuodama į mokslininkų ir tyrėjų ruošimą Lietuvoje, „Thermo Fisher“ bendradarbiauja su Vilniaus universitetu. Kartu su šiuo universitetu yra sukurta mobilioji biologijos laboratorija, kuri  vidurinių mokyklų moksleivius supažindina su molekulinės biologijos tyrimais ir DNR eksperimentais. „Thermo Fisher“ taip pat remia mokslą ir švietimą Lietuvoje vykdydama įvairias programas, pavyzdžiui, priimdama studentus praktikai ir skirdama jiems stipendijas, tokiu būdu teikdama studentams galimybę įgyti praktinės patirties ir gauti finansinę paramą.

Apie „Thermo Fisher Scientific“
„Thermo Fisher Scientific“ (NYSE: TMO) yra didžiausia pasaulio bendrovė, siūlanti produktus ir paslaugas mokslui. Įmonės misija – padėti klientams kurti sveikesnį, švaresnį ir saugesnį pasaulį. Įmonėje dirba apie 39 tūkst. darbuotojų, metinės pajamos – 12 mlrd. JAV dolerių. „Thermo Fisher Scientific“ klientai – farmacijos ir biotechnologijos įmonės, ligoninių ir klinikų diagnostikos laboratorijos, universitetai, mokslo institutai ir valstybinės agentūros, aplinkos ir procesų kontrolės institucijos. Įmonės vertę kuria trys pagrindiniai prekių ženklai – „Thermo Scientific“, „Fisher Scientific“ ir „Unity™ Lab Services“. Jie garantuoja nuolatinę technologinę plėtrą ir geriausias produktų ir paslaugų įsigijimo sąlygas. „Thermo Fisher Scientific“ produktai ir paslaugos padeda klientams spręsti sudėtingus analitinius uždavinius, tobulinti diagnostiką ir didinti laboratorijų našumą. Daugiau informacijos – tinklalapyje www.thermofisher.com.