Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė gyrė, jos nuomone, stulbinamus mūsų šalies pasiekimus, bet įspėjo, kad juos reikia įtvirtinti.

Vilniuje praėjusią savaitę viešėjusi TVF vykdomoji direktorė Christine Lagarde buvo pristatinėjama kaip aštunta didžiausią įtaką pasaulyje turinti moteris – tokia vieta TVF vadovei, buvusiai Prancūzijos finansų, pramonės ir ekonominių santykių ministrei teko 2011 m. „Forbes“ žurnalo galingiausiųjų reitinge. Tačiau šiandien, ko gero, jos balsas dar svaresnis, nei prieš dvejus metus, kai ji buvo tik stojusi prie TVF vairo. Kaip, beje, įtakingesnis ir TVF, iš augančių ekonomikų rėmėjo tapęs krizės ištikto pasaulio vienu iš finansų politikos svarbiausių sprendžiančiųjų balsų, kas toli gražu ne visoms institucijoms prie širdies.
Bet visose auditorijose Vilniuje (taip pat ir penkių žurnalistų, tarp jų ir „Veido“, apskritojo stalo pokalbyje) Ch.Lagarde pirmiausia sulaukdavo klausimų apie Lietuvos pasiryžimą siekti euro ir vis dar nesibaigiančias diskusijas, kas labiau išlošė – Lietuva, iš krizės lipusi be TVF pagalbos, ar Latvija, ja pasinaudojusi.

Lietuvos sėkmė – stulbinanti ir be TVF pagalbos
„Kai žiūri į skaičius, jūsų šalis nukeliavo neįtikėtiną kelionę“, – susitikimuose pabrėžė Ch.Lagarde. Taip TVF vadovė vadino Lietuvos gebėjimą nuo minus 16 proc. BVP kritimo 2009 m. pakilti iki minus 3 proc. „Kas buvo pasiekta per trejus metus – tai tiesiog stulbina. Tai buvo didžiulės pastangos ir didžiulė drąsa“, – tvirtino Ch.Lagarde. Lietuvos ekspremjerui kaip balzamas širdžiai skambėjo įtakingosios politikės padėkos žodžiai už beprecedentę sėkmę ir nustatytus naujus standartus suvaldant krizę, ryžtingą politiką, kuri atkūrė pasitikėjimą bankų sistema, užtikrino finansų sistemos stabilumą ir padėjo pamatus greitam atsigavimui.
Vis dėlto iš TVF pirmojo asmens visiems norėjosi išgirsti, ar nebūtų lipimas iš krizės buvęs ne toks skausmingas, jei Lietuva, kaip ir kaimynė Latvija, būtų pasinaudojusi TVF pagalba ir skolinusis mažesnėmis palūkanomis. „Veidas“ klausė, ar ji pritaria krizės metu Lietuvos finansų ministre buvusios Ingridos Šimonytės nuomonei, kuri pasakė: „Nežinau, ar mums tikrai reikia save tiek menkinti ir sakyti, kad mums reikalingas prievaizdas, nes be jo negalime nieko padaryti“. Ar tikrai skolintis iš TVF – gėda? Ch.Lagarde nusijuokė: „Tikiuosi, kad ne. Jei šalyje yra politinė lyderystė, drąsa ir sugebėjimas spręsti problemas pačiai be trečios šalies įsikišimo ir paramos, ir jei ta šalis trumpuoju laikotarpiu turi galimybę finansuoti savo skolą, kodėl jai būtinai kreiptis į TVF?“
Tiesa, to kaina – didesnės palūkanos. „Žinote, savigarba ir pasitikėjimas savimi nebūtinai turi būti matuojamas tik palūkanų normomis. Toks būtų mano atsakymas. Dabar būtina žvelgti į priekį, remiantis stiprybėmis, kurias susikūrėte darydami tai, ką padarėte”, – pabrėžė Ch.Lagarde.

Įtvirtinti rezultatus, tęsti reformas
Kaip ir kituose susitikimuose su prezidente Dalia Grybauskaite, premjeru Algirdu Butkevičiumi, Lietuvos banko valdybos nariais, TVF vadovė ir kalbėdamasi su žurnalistais primygtinai pakartojo būtinybę tęsti sunkiu darbu pasiektus laimėjimus. „Fiskalinė politika, monetarinė politika, struktūrinės reformos – šių trijų priemonių derinys būtinas”, – pabrėžė Ch.Lagarde. Norint įtvirtinti, kas pasiekta per krizės metus, pirma, reikia tęsti šalies orientavimą stiprios, solidžios, nuspėjamos fiskalinės politikos link. Antra, siekti didinti investicijas, nes lyginant ikikrizinį ir dabartinį investicijų lygį, dar yra ko siekti. Trečia, reikia tęsti struktūrines reformas, kurios padėtų didinti produktyvumą ir darbo vietų skaičių, kas užtikrintų ekonomikos augimą.
Ch.Lagarde sakė pritarianti Lietuvos finansų ministro Rimanto Šadžiaus išsakytai minčiai, kad Lietuva beveik neturi gamtinių resursų, išskyrus vieną – mūsų intelektą, tad į jį reikia investuoti ir spręsti nedarbo, ypač jaunimo problemą. Politikė pabrėžė, kad darbo rinkai atgyvinti būtinas lankstumas, mobilumas ir saugumas.