Nuo praėjusio rudens daugiau informacinių laidų žiūrovams pasiūlė tiek nacionalinis, tiek didieji komerciniai TV transliuotojai, tačiau šis sprendimas pasiteisino ne visiems.
Štai triukšmingai startavusi TV3 tiesioginė ryto laida “Nauja diena”, išsilaikiusi eteryje vos keletą mėnesių, jau numirė. Rugsėjį laida buvo rodoma nuo 6.30 iki 8.00 val., vėliau trumpinama, kol galiausiai visai užgeso: paaiškėjus, kad netgi animacinio serialo “Simpsonai” reitingai geresni, iš tiesioginės informacinės laidos TV3 eteryje šiuo metu beliko menki likučiai – pusvalandžio trukmės vakaro informacinės laidos pakartojimai. LRT televizijos vadovo Rimvydo Paleckio nuomone, mesdama dideles pajėgas TV3 tikėjosi atsiriekti dalį auditorijos bei reklamos užsakovų nuo LRT laidos “Labas rytas, Lietuva”, bet to padaryti nepavyko.
Nors rytinė laida žlugo, TV3 programų strategai nutarė pasiūlyti žiūrovams kitą naujovę – informacinę laidą nuo 17 val., panaudodami tą patį rytinės laidos pavadinimą. LNK atstovas Gediminas Malaškevičius sako, kad TV3 tiesiog nukopijavo konkurentus, mat nauja LNK informacinė vakaro laida “Labas vakaras, Lietuva” yra žiūrimiausia to laiko TV laida Lietuvoje. TNS LT duomenimis, sausį šią laidą kasdien žiūrėdavo daugiau nei 300 tūkst. žiūrovų, arba 19,5 proc. visos auditorijos. “Tad ši laida – tikrai sėkmingas mūsų žingsnis”, – vertina G.Malaškevičius.
R.Paleckis taip pat teigia, kad naujos LRT informacinės laidos “Laba diena, Lietuva”, kuri rodoma dieną, reitingai nenuvylė: “Vidutinė laidos auditorija siekia apie 10 proc. ir ji nuolat didėja.”
“Laba diena, Lietuva” ypač daug žiūrovų sulaukia vykstant didelės reikšmės politiniams įvykiams, nes žiūrovai turi galimybę naujienas sužinoti tiesiogiai. „Šiuo požiūriu mes esame greitesni net už radiją ir internetą”, – tvirtina R.Paleckis.

Jau kelerius metus Lietuvos žiniasklaidoje vyrauja vadinamoji Kauno pedofilijos istorija. Dauguma populiariausių laikraščių, televizijų laidų bei interneto portalų palaiko prieš teismo sprendimo vykdymą sukilusią Garliavos minią bei Venckų ir Kedžių šeimą.
Žiniasklaidos ekspertai ir etikos sargai, vertindami šį reiškinį bei pačią žiniasklaidą aptariamo skandalo fone, turi griežtą nuomonę: Lietuvos žiniasklaida pamynė pagrindinius savo principus – ji praranda objektyvumą, tautos vienijimo funkciją ir įninka į manipuliacijas. Tokias žiniasklaidos ydas atskleidė Kauno pedofilijos byla.
Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto direktoriaus prof. Žyginto Pečiulio nuomone, dalis žiniasklaidos atstovų įsijautė į kovotojų, šventai tikinčių savo tiesa, vaidmenį. Tačiau net ir patys uoliausi violetinės minios gynėjai – laikraščių žurnalistai ir TV laidų rengėjai, Ž.Pečiulio įsitikinimu, tiesos šioje istorijoje tikrai nežino. Pasak profesoriaus, tokia žiniasklaida nutolo nuo pagrindinės savo funkcijos – objektyviai atspindėti įvykius pateikiant įvairias nuomones. Ž.Pečiulis pastaruoju metu pastebi žiniasklaidoje daug manipuliacijų, bandymų kurstyti skandalą ir audrinti minią. „Jei prisiminsime vienos žurnalistės puolimą prieš teisėsaugos pareigūną, tai jau nėra žurnalistika. Bet daliai visuomenės tai labai patinka“, – pokyčius žiniasklaidoje, kuriuos lėmė Garliavos drama, komentavo Ž.Pečiulis.
Pasak Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos patarėjo Deivido Velko, viena konflikto pusė žiniasklaidai teikė akivaizdžiai daugiau informacijos, todėl ši ir vyravo viešojoje erdvėje. Žiniasklaida, pernelyg nesigilindama ir nežinodama visų faktų, paprasčiausiai tapo konfliktuojančių asmenų idėjų propaguotoja ir viešintoja.
Kalbėdamas apie tai, ko žiniasklaida siekė taip aktyviai eskaluodama šią istoriją, Ž.Pečiulis pastebėjo, kad ne tik interneto, bet ir tradicinės žiniasklaidos auditorija vis labiau atsidalija į tam tikras grupes, tad ir šiuo atveju buvo orientuojamasi į tam tikrą auditoriją, kurią ir siekta išlaikyti. Beje, kad rašydama apie pedofilijos dramą žiniasklaida labiausiai siekė kaitinti aistras dėl aukštesnių reitingų, suvokia ir nemaža dalis visuomenės: žurnalo „Valstybė“ užsakymu „Vilmorus“ atlikta nauja apklausa parodė, kad tokios nuomonės laikosi 48,1 proc. gyventojų.
„Vis dėlto laikai, kai pasitikėjimas žiniasklaida lenkė pasitikėjimą Bažnyčia, jau seniai praėjo, – primena sociologas Vladas Gaidys. – Tyrimai rodo, kad žiniasklaidos įtaka formuojant nuomonę labai pervertinama. Žiniasklaida nėra stipri pasakyti, kaip mums reikia galvoti, bet vis dar be galo galinga nurodydama, apie ką galvoti.“

Pastaruoju metu Lietuvos televizijose informacinių laidų ne tik daugėja, bet ir gerokai pailgėjo jų trukmė.

Neseniai šalyje startavo pirmas žinių kanalas “Info TV”, be to, gerokai didesnę naujienų dozę žiūrovams ėmė siūlyti ir LTV bei “Lietuvos ryto” televizija. LTV naujienų tarnybos direktorius Audrius Matonis pripažįsta, kad tokios didelės trukmės naujienų laidų jų eteryje dar nėra buvę. Pavyzdžiui, atgimė daugelį metų nerodyta laida “Savaitės panorama”, be to, kasdien po “Panoramos”, kuri dabar trunka 45 minutes, dar 15 minučių eteryje tęsiasi pokalbiai svarbiausia dienos tema. Iš viso, A.Matonio skaičiavimu, kasdien informacinės laidos transliuojamos kiek daugiau nei penkias valandas.
Tokios pat tendencijos – ir “Lietuvos ryto” televizijoje. Pasak jos vadovo Edmundo Jakilaičio, pastaruoju metu informacinių laidų laikas pailgėjo apie dvi su puse valandos per dieną. Pavyzdžiui, ryte, kai anksčiau buvo kartojami vakarykščiai reportažai, dabar rodomos naujausios žinios, be to, žiūrovams siūloma ir nauja informacinė laida dieną.
Kokios šio naujienų bumo priežastys? Televizijų atstovai sutartinai tvirtina, kad tai ne konkurencinė televizijų kova žinių segmente, o noras įsiteikti savo auditorijai. Beje, teigiama, kad prie žinių žiūrovai pratinasi gana ilgai, nes naujienų žiūrėjimas turi tapti įpročiu, kasdieniu ritualu. Užtat vėliau šių laidų žiūrovai būna patys lojaliausi, tad jiems pataikauti tikrai verta. Tiesa, A.Matonis pastebi, kad žiūrovai linkę migruoti nuo vienos tos pačios televizijos naujienų laidos prie kitos, bet bendra naujienų žiūrovų auditorija gana stabili.

Įmonė “Tele-3″ artimiausiu metu žiūrovams ketina pasiūlyti tinklalapį tv3play.lt, kuriame internautai nemokamai galės pažiūrėti TV3 ir TV6 turinį, sukurtą Lietuvoje, rašo “Verslo žinios”.

“Naujas technologijas išnaudojame kaip dar vieną žiūrovų pritraukimo būdą”, – teigė TV3 tyrimų ir projektų vadovas Mindaugas Lastauskas.

Internete galima žiūrėti ir Nacionalinio Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) valdomų kanalų LTV ir LTV2 turinį.

“Taikydami naująsias technologijas stengiamės pritraukti jaunesnę auditoriją”, – teigė laikinai LRT reklamos departamento direktoriaus pareigas einantis Arnas Zuikis.

Įmonė “Laisvas ir nepriklausomas kanalas” (LNK) į internetą perkelti turinio kol kas neketina.

“Mūsų žiūrovų internete niekas neskaičiuoja, todėl mes neturime jokio intereso savo žiūrovus perleisti internetui, – plėtra planuojama tada, kai žiūrovai internete bus skaičiuojami ir atsispindės TV pasiekiamumo rezultatuose”, – sakė LNK atstovas spaudai Gediminas Malaškevičius.