Svarbiausias besibaigiančių 2010-ųjų metų įvykis Lietuvoje buvo prezidento Algirdo Mykolo Brazausko mirtis, o pasaulyje – Smolensko tragedija bei slaptų JAV dokumentų paviešinimas “WikiLeaks” portale, mano svarbiausių Lietuvos žiniasklaidos priemonių redaktoriai ir žinomi apžvalgininkai.

Naujienų agentūros BNS apklausoje pirmojo nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos prezidento ir paskutinio komunistų partijos vadovo A.M.Brazausko mirtis birželio mėnesį minėta dažniausiai. Po jos seka žlugęs tarptautinis konkursas ieškant strateginio investuotojo į naują atominę elektrinę. Trečioje vietoje tarp svarbiausių Lietuvos įvykių – Drąsiaus Kedžio istorija.

Į svarbiausių Lietuvos įvykių penketuką taip pat pateko rugsėjį vyrų krepšinio rinktinės iškovotas bronzos medalis pasaulio čempionate Turkijoje ir rugpjūtį kilęs škvalas, kuris nusinešė keturių žmonių gyvybes.

Tarp svarbiausių pasaulio įvykių dažniausiai minėta balandį įvykusi tragedija Smolenske, kai per lėktuvo katastrofą žuvo Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis (Lechas Kačynskis), bei slaptų JAV dokumentų paviešinimas “WikiLeaks” portale.

Į trejetuką svarbiausių pasaulio įvykių taip pat pateko krizė euro zonos valstybėse. Kiti pasaulio įvykiai, tarp jų – žemės drebėjimas Haityje ir karinių veiksmų pabaiga Irake, minėti gerokai rečiau.

Apklausoje svarbiausių Lietuvos žiniasklaidos priemonių redaktoriai ir žinomi apžvalgininkai buvo prašomi išvardyti po tris, jų nuomone, svarbiausius Lietuvos ir pasaulio įvykius 2010 metais.

Netikėtai miręs Seimo narys socialdemokratas Algis Rimas bus laidojamas Marijampolėje.

Laidotuvės numatomos ketvirtadienį, BNS pranešė Seimo vicepirmininkė Virginija Baltraitienė.

Antradienį Seimo vadovybė sudarė laidotuvių komisiją. Jos vadovu paskirtas parlamento vicepirmininkas, A.Rimo partijos bičiulis Česlovas Juršėnas.

Anot Č.Juršėno, A.Rimo palaikai antradienį 17 val. bus pašarvoti Marijampolės kultūros namuose, kur jis dirbo ne vieną dešimtmetį.

Ketvirtadienį 12 val. karstas bus išnešamas į bažnyčią, po to – į kapines.

Pagal Vyriausybės nutarimą, parlamentaro laidotuvių išlaidoms apmokėti bus skirta 9750 litų.

Seimo rūmuose A.Rimo atminimui uždegta tradicinė žvakė. “Paskui bus pagerbimas, kai susirinks Seimas rugsėjo 10 dieną. Kiek žinau, neeilinė sesija nebus šaukiama”, – žurnalistams sakė laidojimo komisijos pirmininkas.

Dėl parlamentaro mirties antradienį užuojautas pareiškė prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė.

Užuojautoje velionio artimiesiems, kraštiečiams ir kolegoms prezidentė pabrėžė A.Rimo nuopelnus Marijampolės rajonui bei apskričiai.

“Pereinamuoju Lietuvos valstybės atkūrimo laikotarpiu Algis Rimas daug prisidėjo, pritaikant Marijampolės rajono bei apskrities ūkį naujiems gyvenimo iššūkiams bei stiprinant Marijampolės krašto gerovę. Krašto žmonių įvertintas ir ne kartą rinktas į aukštus postus mieste, rajone ir apskrityje, Algis Rimas savo veikla pelnė Marijampolės žmonių pasitikėjimą bei paramą ir du kartus buvo išrinktas Seimo nariu vienmandatėje apygardoje”, – rašoma prezidentės užuojautoje.

Pasak prezidentės, šviesus A.Rimo atminimas ilgam išliks jį pažinojusių ir nuoširdžiai vertinusių žmonių širdyse.

“Velionį pažinojome kaip darbštų, atsakingą ir pareigingą asmenį, kuris Seime dirbo pastarąsias tris kadencijas, septintadalį viso savo gyvenimo – beveik dešimt metų. Toks jis išliks ir jį pažinojusių artimųjų, draugų ir kolegų mintyse ir prisiminimuose”, – užuojautoje A.Rimo artimiesiems, šeimai ir bičiuliams, Lietuvos socialdemokratų partijai rašo I.Degutienė.

69 metų A.Rimas rastas negyvas pirmadienio pavakare Seimo viešbutyje Gedimino prospekte. Pastaruoju metu politikas sirgo. Į Vilnių jis buvo atvykęs, kad apsilankytų pas gydytojus.

Č.Juršėno duomenimis, dėl mirties priežasties lieka ta pati versija – sveikatos problemos. “Turėtų būti atliktas skrodimas Marijampolėje, tada bus galima galutinai pasakyti. Tai sužinosime šiandien (antradienį – BNS) po pietų”, – sakė Č.Juršėnas.

Parlamentaras A.Rimas Seime dirbo trečią kadenciją. Inžinieriaus mechaniko specialybę turėjęs A.Rimas į parlamentą buvo išrinktas Marijampolės apygardoje. Anksčiau jis yra ėjęs įvairias politines pareigas šiame mieste.

Lenkijos istorinėje sostinėje Krokuvoje gedintys šalies žmonės ir Rytų Europos lyderiai sekmadienį į paskutinę kelionę palydėjo oro katastrofoje Rusijoje tragiškai žuvusį savo prezidentą Lechą Kaczynskį (Lechą Kačynskį) ir jo žmoną Marią (Mariją).

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ir daugelis kitų įtakingiausių šalių lyderių buvo priversti atsisakyti planų dalyvauti tose ceremonijose dėl chaoso oro transporte, kurį sukėlė iš vieno Islandijos ugnikalnio išmestų pelenų debesys.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi), Didžiosios Britanijos sosto įpėdinis princas Charlesas (Čarlzas), Pietų Korėjos premjeras Chung Un-Chanas (Čung Unčanas), Italijos ministras pirmininkas Silvio Berlusconi (Silvijus Berluskonis) ir Švedijos karalius Karlas ?VI Gustavas taip pat pranešė, jog negalės atvykti dėl tos pačios priežasties.

Tuo tarpu Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas sekmadienį atskrido iš Maskvos į Krokuvą dalyvauti laidotuvių gedulo ceremonijoje. Į ceremoniją atskrido ir kaimyninės Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius.

Į Lenkijos pirmosios poros laidotuves taip pat atvyko kitų kaimyninių šalių, tarp jų Vokietijos, Čekijos ir Lietuvos lyderiai.

Velionio prezidento brolis dvynys Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačynskis), buvęs Lenkijos premjeras, ir kiti jo šeimos nariai, taip pat šalies vyriausybės vadovas Donaldas Tuskas ir laikinasis prezidentas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis) į Krokuvą atvyko traukiniu.

L.Kaczynskio ir jo žmonos laidotuvės tapo kulminacija nacionalinio gedulo, kuris buvo paskelbtas po pirmosios poros ir dar 94 žmonių, tarp jų daugelio politinio ir karinio elito narių, žūties per balandžio 10 dieną prie Smolensko įvykusią lėktuvo katastrofą.

Krokuvos administracijos atstovas spaudai Filipas Szatanikas (Filipas Šatanikas) sakė, jog šios laidotuvės bus “vienas iš didžiausių, jeigu ne pats didžiausias renginys, įvykęs šiame mieste per pastaruosius porą šimtmečių”.

Laidotuvių ceremonijos 14 val. vietos (15 val. Lietuvos) laiku prasidėjo mišiomis Krokuvos Dievo Motinos bazilikoje, stovinčioje Krokuvos senamiesčio turgaus aikštėje.

Šiose pamaldose, vykstančiose XIII amžiaus iš raudonų plytų pastatytoje gotikinėje Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo šventovėje, dalyvavo tik prezidento šeimos nariai, draugai, taip pat Lenkijos ir užsienio šalių lyderiai.

Eiliniai gyventojai šias apeigas, kurios prasidėjo 14 val. vietos (15 val. Lietuvos) laiku, galėjo stebėti įrengtuose dideliuose ekranuose, tarp jų ir Krokuvos senamiesčio turgaus aikštėje. Policijos duomenimis, atsisveikinti su prezidentu į Krokuvą atvyko apie 150 tūkst. žmonių.

Gedulingas mišias aukojo Krokuvos metropolitas kardinolas Stanislawas Dziwiszas (Stanislavas Dzivišas).

Mišių pradžioje jis kreipėsi į Rusijos prezidentą ir pabrėžė, kad įvykusi tragedija suvienijo rusų ir lenkų tautas. “Septyniasdešimt metų Katynė skyrė abi tautas, tiesos apie tuos įvykius nuslėpimas neleido užsitraukti žaizdoms”, – sakė arkivyskupas.

Tačiau, pabrėžė jis, “tragedija, įvykusi prieš aštuonias dienas, atvėrė kelią gerumui: užuojauta ir pagalba, kurią mes gavome iš broliškos rusų tautos, atgaivino mūsų viltį dėl abiejų tautų susivienijimo”.

Per mišias Krokuvos Dievo Motinos šventovėje buvo sakomi maldavimai įvairiomis kalbomis, tarp jų buvo ir toks: “Pasimelskime už rusų ir lenkų tautas, kad jos su Dievo pagalba palaikytų susitaikymo dialogą, pagrįstą tiesa, tarpusavio pagarba ir rūpinimusi kiekvienos tautos gerove”. Šis maldavimas buvo pasakytas ir rusų kalba.

Pirmosios poros palaikai vėliau buvo užkelti ant patrankų lafetų ir apie pusantro kilometro vežami laidotuvių procesijoje per vaizdingą Renesanso laikų senamiestį į Karališkosios Vavelio pilies kompleksą ir jame esančią prieš tūkstantmetį pastatytą katedrą.

Susirinkę žmonės plojo, mėtė gėles, mojavo Lenkijos vėliavomis ir skandavo “Lechai Kaczynski! Dėkojame tau!”, kai velionio prezidento ir jo žmonos palaikai buvo lėtai vežami Krokuvos gatvėmis.

“Tai nepaprasta akimirka. Lenkai turi čia būti”, – sakė Jaslo miesto merė Maria Kurowska (Marija Kurovska), stovėjusi tarp kitų gedinčių.

Krokuvos gatvėse susirinkę žmonės sakė, jog daugelio užsienio delegacijų neatvykimas nesumažino šios dienos iškilmingumo.

“Atrodo, tarsi būtų įsikišusi aukštesnė jėga, tačiau mūsų niekas negali sulaikyti”, – sakė 28 metų Anna Zajac (Ana Zajonc), atvažiavusi su savo vyru ir dviem vaikais iš vienos Krokuvos priemiesčio.

Gedulingos ceremonijos metu 20 vienuolių skambino didžiausiu šalyje Vavelio katedros Žygimanto varpu. Šiuo puspenkto metro aukščio ir 12 tonų sveriančiu varpu, nulietu 1521 metais, būdavo skambinama tik per Lenkijos karalių karūnavimo ir laidojimo iškilmes.

Prezidentas L.Kaczynskis, kurio konservatyvi nacionalistinė politika dažnai būdavo vertinama prieštaringai, ir jo žmona atgulė gelsvo Turkijos alebastro sarkofage, įrengtame vienoje katedros kriptoje, kurioje taip pat yra palaidotas Lenkijos nepriklausomybę padėjęs sugrąžinti maršalas Jozefas Pilsudskis (Juzefas Pilsudskis). Po sekmadienį vyksiančių ceremonijų šią kriptą galės aplankyti visi gedintys.

Sprendimas palaidoti Kaczynskius Vavelyje pastarosiomis dienomis buvo išprovokavęs didelius protestus. Tų kampanijų aktyvistai pripažino, kad prezidento žūtis yra nacionalinė tragedija, tačiau L.Kaczynskis esą nėra pakankamai nusipelnęs, kad atgultų šalia Lenkijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų ir kai kurių iškiliausių šalies didvyrių.

Be J.Pilsudskio, Vavelio katedros kriptose yra palaidotas nacionalinis lenkų poetas Adomas Mickevičius; JAV revoliucijos kovų ir 1794 metų sukilimo prieš carinę Rusiją didvyris Tadas Kosčiuška, taip pat Antrojo pasaulinio karo metais Lenkijos vyriausybei tremtyje vadovavęs generolas Wladyslawas Sikorskis (Vladislavas Sikorskis), žuvęs mįslingomis aplinkybėmis per lėktuvo katastrofą Gibraltare 1943 metais.

Šeštadienį daugiau nei 100 tūkst. gedinčių žmonių, kurių daugelis laikė raudonos ir baltos spalvos vėliavas su juodais kaspinais, buvo susirinkę Varšuvos centrinėje J.Pilsudskio aikštėje, kur vyko jaudinanti prezidento lėktuvo katastrofos aukų atminimo ceremonija.

2005 metais prezidentu išrinktas konservatyvių pažiūrų L.Kaczynskis savo šalyje ir užsienyje buvo vertinamas prieštaringai. Velionis valstybės vadovas buvo kritikuojamas už klerikalizmą, euroskepticizmą ir istorinių sąskaitų su Rusija ir Vokietija pabrėžimą. Dalis tėvynainių net manė, kad jis yra “vakarykštės dienos žmogus”.

Vis dėlto jo ir dešimčių kitų Lenkijos politinio bei karinio elito narių žūtis per katastrofą Rusijoje netoli Smolensko padėjo bent jau kuriam laikui suvienyti susipriešinusią Lenkijos politikos areną, taip pat sušvelninti tradiciškai įtemptus santykius su Maskva.

Gedintys žmonės iš anksto plūdo į Krokuvą, ketindami dalyvauti sekmadienį vyksiančiose pirmosios poros laidotuvėse.

“Jaučiau pareigą atvykti, tai sąžinės reikalas. Turiu ten būti”, – sakė 36 metų prekiautoja Malgorzata Piszczkiewicz-Sroka (Malgožata Piščkevič-Sroka).

“Mano šeima kovojo su komunizmu, aktyviai dalyvavo “Solidarume”, kaip ir prezidentas tuo metu”, – pridūrė ji, kalbėdama apie demokratinį judėjimą, kuris padėjo nuversti Lenkijos komunistinį režimą 1989 metais.

Balandžio 10 dieną įvykusi katastrofa, kurios priežastis, pasak tyrėjų, buvo pilotų klaida, Lenkijos žmonėms sukėlė didžiulį sielvartą, kuriam tikriausiai gali prilygti vien gedulas dėl lenko popiežiaus Jono Pauliaus II mirties prieš penkerius metus.

Prezidento lėktuvas nukrito užkliudęs medžių viršūnes, mėgindamas nutūpti viename kariniame oro uoste netoli Smolensko, tvyrant tirštam rūkui.

Tuo lėktuvu skridusi Lenkijos vyriausybinė delegacija ketino dalyvauti lenkų Golgota vadinamos Katynės žudynių, per kurias Sovietų Sąjungos NKVD 1940 metais sušaudė tūkstančius lenkų karininkų, 70-ųjų metinių minėjimo ceremonijoje.