Kita medalio pusė – įteisintas piratavimas

Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei pasirašius Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisas, kuriomis numatomas griežtesnis kompensacinis mechanizmas autoriams už jų kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais, „Topo centras“ prognozuoja į pataisas įtrauktų prekių grupių brangimą.
„Šiandien kone 50% namų technikos prekių asortimento Lietuvoje sudaro įvairi kompiuterinė techniką ir jos priedai. Įsigalėjus šiam įstatymui nešiojamieji kompiuteriai vidutiniškai turėtų brangti  5%, mobilieji ir išmanieji telefonai – 7-10%, – prognozuoja Raimundas Adomaitis, „Topo centro“ komercijos ir rinkodaros direktorius. Pasak jo šios prekės yra labai paklausios, mat jų poreikis pastaraisiais metais vidutiniškai išauga apie 30% per metus. „Akivaizdu, kad naujojo įstatymo poveikį ženkliai pajus tiek pardavėjai, tiek vartotojai – tai gali sukelti oficialaus vartojimo smukimą, – svarsto R. Adomaitis.
Nors, pasak pataisų iniciatorių, šios įstatymo pataisos padės apginti intelektinę nuosavybę ir labiau apsaugoti autorių teises, tačiau „Topo centro“ atstovo nuomone tokie įstatyminiai žingsniai gali turėti ir priešingą poveikį bei kone įteisinti piratavimą. Mat už laikmeną daugiau sumokėjęs vartotojas psichologiškai jausis teisus joje laikydamas ir atgamindamas nelegaliu būdu įgytą autorinį kūrinį ar programinę įrangą.

Nuo kitų metų sausio galime sulaukti papildomo tuščios laikmenos mokesčio, dėl kurio nuo kelių iki keliasdešimties litų pabrangtų ne tik USB atmintinės ar standieji diskai, bet ir nemažai kompiuterinių prekių, pavyzdžiui, išmanieji telefonai, televizoriai, fotoaparatai bei kiti prietaisai.
Mat lapkričio viduryje Seimo komitetuose vėl pradėtos svarstyti Kultūros, Švietimo ir mokslo ministerijų, LATGAA-A ir AGATA autorių teisių gynimo organizacijų parengtos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisos, numatančios papildomus mokesčius laikmenoms ir kitai IT įrangai, kuri turi įrašomosios atminties.
Pasak Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko Valentino Stundžio, aptariamose pataisose numatyta nemažai išimčių, pavyzdžiui, mokestis nebūtų taikomas, kai įranga perkama profesinei veiklai ar švietimo tikslams.
Skelbiama, kad šiomis pataisomis norima kompensuoti lėšas, kurias praranda kūrėjai, kai vartotojai neatsiklausę jų pasigamina kūrinių kopijas. Šiandien tokį mokestį mokame, pirkdami garsajuostes, CD ir DVD laikmenas.
Siūlomas įstatymo pataisas sukritikavo asociacija „Infobalt“. Pasak jos atstovės Vilmos Misiukonienės, toks mokestis teoriškai legalizuotų piratavimą – juk jei autoriams sumokame už tuščią laikmeną, kodėl turėtume mokėti dar kartą?
Ir „Omnitel“ atstovas Darius Maikštėnas mano, kad toks mokestis gali nuskriausti autorius. Pavyzdžiui, siūlomi apmokestinti išmanieji telefonai yra viena iš platformų, kuri suteikia naujų galimybių prekiauti muzika bei kitu autoriniu turiniu.
Beje, Lietuvos laisvosios rinkos instituto parengtose pastabose pabrėžiama, kad ne visos LATGAA-A surinktos lėšos skiriamos autoriams, – nemaža dalis (2009 m. net ketvirtadalis) keliauja pačios organizacijos administravimo išlaidoms. Galima spėti, kad šis mokestis taptų dar viena priemone, papildančia valdininkų kišenes.