Lietuvos ekonomikos augimas šiemet išliks panašus kaip ir pernai, rodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atliekamas Lietuvos ekonomikos tyrimas. Apklaustų rinkos dalyvių vertinimu, 2013 m. Lietuvos BVP turėtų augti panašiu tempu (3,4 proc.), nedarbo lygis mažės pakankamai lėtai, o kainos padidės apie 3-4 proc.

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad nedarbo lygio prognozes gali pakoreguoti neigiamos minimalios mėnesinės algos (MMA) kėlimo pasekmės, kurių viso poveikio šiandien dar nematyti.

Prognozuoja darbo užmokesčio augimą

Tyrimo duomenimis, 2013 m. vidutinio darbo užmokesčio augimas Lietuvoje spartės. Šalies gyventojų vidutinis neto darbo užmokestis 2012 m. palyginti su 2011 m. augo apie 4 proc. Prognozuojama, kad 2013 m. darbo užmokestis turėtų augti dvigubai sparčiau, t.y. 8 proc. Jei rinkos dalyvių prognozės pasitvirtins, nominalus (neįvertinus kainų augimo) vidutinis darbo užmokestis 2013 m.  turėtų augti iki 1797 Lt ir pasiekti prieš krizę buvusį aukščiausią lygį 2008-aisiais metais.

„Dalies gyventojų darbo užmokestis didės, tai lems pagerėjusi šalies ekonominė padėtis, padidėjusi darbo paklausa. Situacija kiek paradoksali – darbo užmokestis didėja, o nedarbo lygis išlieka aukštas. Tai rodo problemas darbo rinkoje. Nekvalifikuotiems žmonėms sunku įeiti į darbo rinką dėl MMA barjero bei griežtų darbo santykių, apsunkinančių samdymą. Rinkoje taip pat jaučiamas reikiamų sugebėjimų žmonių trūkumas: neturinčių darbo yra, tačiau turinčių reikiamų sugebėjimų – ne. Trečia – socialinė paramos sistema bei įvairios kitos, dažnai nelegalios pajamos skatina žmones likti oficialiais bedarbiais“, – teigia V. Žukauskas, tyrimo vadovas.

Didesnė MMA, daugiau bedarbių

Nors per 2013 m. nedarbo lygis sumažės, MMA padidėjimas lems lėtesnį mažėjimą. Ekspertai prognozuoja, kad per 2013 m. pirmąjį pusmetį dėl MMA pakėlimo darbo netekti gali apie 7 proc. tų, kurie 2012 m. gavo iki 1000 Lt mėnesinį darbo užmokestį, o tai reiškia apie 14 tūkst. bedarbių arba 1 proc. punkto nedarbo lygio padidėjimą, lyginant su situacija, jei MMA nebūtų didinama.

„Rinkoje jaučiamas nerimas dėl padidėjusios MMA. Spartus minimalios mėnesinės algos didinimas verčia įmones, neturinčias išteklių didinti atlyginimus savo darbuotojams, ieškoti galimų sprendimų. Dalis iš šių sprendimų yra tiesiogiai susiję su nedarbo lygio didėjimu: t.y. bankrotas arba dalies darbuotojų atleidimas. Darbo biržos duomenys jau dabar rodo, kad sausio mėnesį užregistruotas didžiausias naujų bedarbių skaičius nuo 2010 m. pradžios. Be to, visos MMA didinimo pasekmės pasimato ne iš karto“, – komentuoja rezultatus Vytautas Žukauskas, LLRI vyr. ekspertas.

Taip pat tyrimas parodė, kad didžiausiais Lietuvos verslo neapibrėžtumo/rizikos šaltiniais 2013 m. rinkos dalyviai laiko verslo ir investicinei aplinkai nepalankius valdžios sprendimus bei šalies vidaus ekonomines problemas. Užsienio prekybos augimas Lietuvoje išliks pakankamai spartus – prognozuojama, kad Lietuvos eksporto ir importo augimas sieks atitinkamai apie 11 ir 10 proc. Šešėlinės ekonomikos dalis BVP palaipsniui mažėja, tačiau labai lėtai, 2013 m. šešėlinė ekonomika sudarys apie 26 proc. BVP.

Infliacija – pinigų politikos pasekmė

31-ajame Lietuvos ekonomikos tyrime, atskirame skyriuje nagrinėjama Europos ekonomika, Europos centrinio banko (ECB) veikla ir pinigų politika.

Europoje prasidėjus ekonomikos nuosmukiui 2008-2009 m. buvo imtasi įvairių priemonių siekiant skatinti Europos ekonomiką. Viena iš šių priemonių – Europos centrinio banko vykdoma pinigų politika. Tyrime teigiama, kad viena iš svarbių neigiamų pinigų politikos pasekmių yra kainų augimas, kurį sukelia nuolatos didėjantis pinigų kiekis.

„Ieškodami augančių kainų priežasčių dažnai ieškome kaltų, o jais tampa verslininkai, įmonės, prekiautojai ir paslaugų teikėjai. Iš tiesų gyvename tokioje pinigų sistemoje, kurioje pinigų kiekis nuolat didėja ir tai yra viena iš pagrindinių kainų augimo priežasčių. Pinigų kiekio augimas euro zonos šalyse yra spartesnis už ekonomikos našumo ir realaus BVP didėjimą, o tai neišvengiamai reiškia kainų infliaciją“, – sako ekspertas V. Žukauskas.

Tyrime taip pat nagrinėjamos pinigų politikos ir verslo ciklų Europoje sąsajos. Teigiama, kad centriniai bankai manipuliuodami palūkanų normomis ir su komerciniais bankais per dalinę rezervų bankininkystę didindami pinigų kiekį rinkoje sukelia dirbtinius ūkio pakilimus, po kurių ateina neišvengiamas nuosmukis.

Lietuvos ekonomikos tyrimas pradėtas 1997 metais, jame prognozes teikia savo sričių ekspertai – verslų savininkai, vadovai, ekonomikos, finansų analitikai, t.y. tie, kurie aktyviai veikia rinkoje ir turi naujausią informaciją. Tyrimą peržiūrėti galite čia: http://files.lrinka.lt/LET2013_12_2/LET2012-13-2.pdf

Nepaisant plačiai paplitusios nuomonės, kad laikraščiai įvykius Lietuvoje piešia tik juoda spalva, iš tiesų kas dešimta pirmajame puslapyje pasirodžiusi naujiena yra teigiama, o kas trečia – neutrali, rodo 2003-2012 m. pirmojo puslapio tyrimas.

Bendra tendencija taip pat nėra bloga: dešimtmečio bėgyje neutralių ir teigiamų žinių srautas augo, neigiamų – mažėjo, o šių metų pradžioje neutralios ir teigiamos žinios jau sudarė daugiau nei pusę visų naujienų pirmajame laikraščio puslapyje. Su verslu susijusios naujienos formavo 5,3% visų publikuotų žinių, o reklamų skaičius pirmajame puslapyje per 10 metų sumažėjo perpus.
Žiniasklaidos stebėsenos ir analizės bendrovė „Mediaskopas“ ištyrė 6072 straipsnius, pasirodžiusius 2003-2012 m. sausio mėn. dešimtyje didžiausių Lietuvos nacionalinių ir regioninių dienraščių pirmuosiuose puslapiuose. Dešimtmečio eigoje pirmajame puslapyje dominavusios temos keitėsi: 2003-2006 m. iš pirmojo puslapio nesitraukė nelaimės ir kriminalai, o nuo 2006 m., vis didesniam skaitytojų srautui persėdant prie kompiuterių, neliko prasmės laikraščiuose publikuoti vakarykštės informacijos, tad į analizuotų leidinių (ypač regioninių laikraščių) pirmuosius puslapius prasibrovė vietinės naujienos. 2009 m., JAV prezidentu tapus B. Obamai, į populiariausių temų trejetuką pateko užsienio naujienos, o 2011 m., kilus gripo epidemijai, daug rašyta sveikatos apsaugos tema.
„Palankiai vaizduotos 7 temos: apdovanojimai, labdara, pramonė, kultūra, menas, sportas bei įdomūs žmonės. Kitomis temomis kalbėta neigiamai arba neutraliai. Antra vertus, šiandieniniame kontekste šypsnį kelia panika persmelktas 2003 m. rašinys apie siaubingai – iki 2,43 Lt už litrą – išaugusias benzino kainas“, – pastebi UAB „Mediaskopas“ Analizės skyriaus vadovė Akvilė Katilienė.
Įdomu, jog iš 5 analizuotų regioninių leidinių vienintelis „Panevėžio rytas“ daugiausiai dėmesio skyrė kriminalinėms naujienoms, likusiuose laikraščiuose – „Alytaus naujienos“, „Klaipėda“, „Šiaulių kraštas“ bei „Kauno diena“ – pirmajame puslapyje dominavo vietinės žinios. Tarp nacionalinių laikraščių kriminalus dažniausiai eskalavo „Respublika“ ir „Lietuvos rytas“. „Lietuvos žiniose“ dominavo politika, „Vakaro žiniose“ – komentarai apie valdžią, „Verslo žiniose“ – verslas ir ekonomika (antroje vietoje rikiavosi energetikos bei šildymo tema). Sportiniai pasiekimai pateko į dviejų leidinių – „Lietuvos ryto“ bei „Kauno dienos“ pirmuosius puslapius, švietimui ir mokslui didesnį dėmesį skyrė vienintelės „Alytaus naujienos“, o kultūrinės bei meno naujienos į populiariausių pirmojo puslapio naujienų penketuką pateko tik „Šiaulių krašte“ bei „Klaipėdoje“. Regioniniai leidiniai, lyginant su nacionaliniais, dažniau nagrinėjo su sveikatos apsauga susijusias problemas.
Tarp 10 analizuotų leidinių, daugiausia negatyvios informacijos pirmajame puslapyje publikavo „Vakaro žinios“ (78% visų straipsnių), tuo tarpu „Alytaus naujienos“ pasižymėjo kaip labiausiai subalansuotas leidinys: 32% pirmojo puslapio straipsnių buvo neigiami, 44% – neutralūs, 24% – teigiami. „Verslo žiniose“ bei „Šiaulių krašte“ teigiami bei neutralūs pranešimai taip pat užėmė daugiau nei pusę viso informacijos srauto, o likusiuose 7 leidiniuose dominavo neigiamos žinios.
Pirmajame puslapyje pasirodžiusių reklamų analizė atskleidė mažėjimo tendenciją: nuo 2003 m. iki 2012 m. reklamų skaičius pirmajame puslapyje sumažėjo du kartus. Mažiausiai reklamų užfiksuota 2010 m. ir 2011 m., o šių metų pradžioje reklamų skaičius nežymiai ūgtelėjo, galbūt pradėdamas naują kryptį.
UAB „Mediaskopas“ duomenimis, daugiausia reklamų pirmuosiuose analizuotų leidinių puslapiuose per 10 metų užsakė mažmeninės prekybos atstovai – „Maxima“, „Iki“, „Saulutė“, „Norfa“, „T market“ bei „Samsonas“. Išsiskyrė ir apsaugos paslaugas teikiančios kompanijos: jei prekybos tinklai reklamų pirmajame puslapyje ilgainiui atsisakė, tai „Falck Security“, vėliau virtusi „G4S“, savo paslaugas pirmuosiuose puslapiuose tolygiai reklamavo visą dešimtmetį.
Pirmųjų laikraščių puslapių analizė leidžia teigti, jog Lietuvos žiniasklaidoje tikrai ne viskas piešiama juodomis spalvomis, o teigiamų ir neutralių naujienų srautas pastaruosius keletą metų auga. Dažniausiai teigiamą nuotaiką per pastarąjį dešimtmetį pirmajame puslapyje kūrė kultūrinės, sporto bei verslo naujienos, o taip pat straipsniai apie asmenybes.