BFL

Laisvės dvasia pasirodė tvirtesnė už okupantų ginklus, o tautos atmintis – už prievarta bruktą ideologiją, šeštadienį Kretingos rajone, Darbėnuose, minint Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną sakė Seimo pirmininkė Irena Degutienė.

Ji teigė esanti įsitikinusi, kad Darbėnų apylinkėse dar gyvi pasakojimai apie laisvės kovas ir turbūt dar esama gyvų laisvės kovų liudininkų, dalyvių.

“Noriu nuoširdžiai paprašyti Jūsų, visų vyresniųjų žmonių, ypač mokytojų – pasakokite apie tai vaikams, mokykite juos suprasti Lietuvos istoriją ir ugdykite patriotizmą. Jokie universitetai, jokios mokyklos neatstos pasakojimo iš pirmų lūpų, juolab asmeniškai mačiusių laisvės kovas ar jose dalyvavusių”, – sakė parlamento vadovė.

Ji ragino, kad kaskart giedant Lietuvos himno eilutes “Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia”, visi galvotume ne tik apie gilią istoriją, bet ir apie mūsų tėvų bei senelių sudėtas aukas.

Seimo pirmininkė priminė, kad šiandien, gegužės 14-ąją, minime ir kitą simbolinę datą – Romo Kalantos žūties dieną.

“Jis po dvidešimties metų simboliškai atkartojo kelią tų, kurie gynė laisvę pokario miškuose, kad dar po dvidešimties metų Lietuva atkurtų savo nepriklausomybę, – tvirtino I.Degutienė. – (…) Įsižiūrėdami, įsiskaitydami į faktus, jungiančius šią istorinę grandinę, kartu atrandame, kad Lietuvos partizanai, kariuomenė, visuomenė visada jautėsi ir visada realiai buvo vienos kovos dalyviai, vienos istorijos kūrėjai.”

Sekmadienį Lietuva minės Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną. Ši diena pradėta švęsti tarpukario Lietuvoje.

Tradiciškai trečiąjį gegužės sekmadienį pagerbiami Lietuvos laisvės kovų dalyviai, kariuomenė supažindina visuomenę su savo technika, vaišina arbata ir kareiviška koše.

BFL

Savaitgalį, minint Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, bus pagerbti Lietuvos partizanai ir laisvės gynėjai.

Pagrindinė šventė šiemet vyks Kaune, Santakos parke, tačiau kaip ir kasmet šventiniai renginiai rengiami įvairiuose šalies miestuose ir miesteliuose.

Kariuomenės ir visuomenės šventės metu kariai kviečia visuomenę susipažinti su savo tarnybos specifika, apžiūrėti karinę techniką, ginkluotę, pabendrauti, iš arti stebėti karines operacijas, dalyvauti įvairiose karinėse rungtyse.

Kaune šeštadienį šventė prasidės Padėkos Mišiomis už Lietuvos partizanus ir Laisvės gynėjus Šv. Arkangelo Mykolo (įgulos) bažnyčioje. Vidudienį – iškilminga partizanų pagerbimo ceremonija Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. Popietę – teatralizuota eisena nuo Laisvės alėjos iki Santakos parko, kur vyks šventės renginiai.

Pirmą kartą Kariuomenės ir visuomenės šventėje prisistatys NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse dalyvaujantys kariai. Apie misiją šventėje pasakos šiuo metu Baltijos šalių oro erdvę saugantys Prancūzijos karinių oro pajėgų kariai.

Sekmadienio vidudienį Vilniuje, Simono Daukanto aikštėje – Valstybės vėliavos keitimo ceremonija ir Garbės sargybos kuopos karių su XIV a. apranga ir ginkluote bei parodomojo būrio programa. Vėliau bus dedama gėlių prie partizanų generolo Jono Žemaičio-Vytauto paminklo aikštėje prie Krašto apsaugos ministerijos. Prezidentūros vidiniame kieme koncertuos Lietuvos kariuomenės orkestras.

Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės diena kasmet švenčiama trečiąjį gegužės savaitgalį. Pirmą kartą Kariuomenės ir visuomenės susiartinimo šventė buvo surengta 1935 metais. Šventė buvo organizuojama iki 1938 metų, vėliau ją pakeitė Ginklų fondo akcija – lėšų rinkimas kariuomenei paremti. Tarpukariu pagrindinės šventės iškilmės vyko laikinojoje sostinėje Kaune. Šventė atgaivinta 1993 metais.