Sveikatos reforma niekaip neįsibėgėja

Neturtingoje ir skylėtą biudžetą turinčioje mūsų šalyje, kuri pagal gydytojų, lovų ir ligoninių skaičių tūkstančiui gyventojų atsiduria tarp ES lyderių, sveikatos reforma buvo būtina. Pasak sveikatos apsaugos ministro patarėjo Martyno Marcinkevičiaus, reformą paskatino ir faktas, kad 2004–2008 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas padidėjo du kartus – nuo 2,3 mlrd. iki 4,5 mlrd. Lt, tačiau paslaugų kokybė akivaizdžiai nepagerėjo.

Pastarąją sveikatos apsaugos reformą pradėjo ministras Algis Čaplikas, o jį pakeitęs Raimondas Šukys turėjo ją tęsti.

Šios reformos esmė buvo sumažinti etatų skaičių, suskirstant gydymo įstaigas į tris lygius: rajoninį, regioninį ir respublikinį. Šis etapas šiemet jau baigtas, o iš rajoninių ligoninių neperkama daugiau nei 70 įvairių paslaugų, daugiausia chirurgijos ir akušerijos. Nors pacientų ir gydytojų organizacijos piktinosi, esą mažų miestelių gyventojams sunkiau gauti reikiamą medicininę pagalbą, M.Marcinkevičius įsitikinęs, kad gyventojai dabar gauna kokybiškesnes paslaugas, nes juos gydo profesionalesni medikai.

Svarbu pabrėžti, kad per keliolika mėnesių reforma transformavosi, padaryta nemažai išlygų. Be to, antrasis reformos etapas – stambesnių ligoninių jungimo procesas – niekaip neįsibėgėja. Dabartinė ministerijos vadovybė aiškina susidurianti su savivaldybių ir ligoninių pasipriešinimu Kaune, Klaipėdoje ir Vilniuje. Tačiau išsikėlus tikslą reformuoti sistemą neturėtų būti klupčiojama.

Rusiją siaubė karščiai ir gaisrai

Liepos pabaigoje Rusijoje prasidėjo rekordiniai karščiai. Termometro stulpelis Maskvoje šoktelėjo net iki 38 laipsnių padalos – aukščiausiai nuo orų stebėjimo pradžios prieš 160 metų.

Ši karščio banga sukėlė milžiniškus miškų gaisrus, apėmusius kone visą centrinę Rusijos dalį. Gaisrai nusinešė keliasdešimt žmonių gyvybių, sudegino ištisus kaimus, sunaikino net ir netoli Maskvos esančią karinę bazę, nuniokojo tūkstančius hektarų javų.

Žalgirio mūšio metinės

Šiemet visus metus Lietuvoje vyko daugybė renginių, skirtų 600-osioms Žalgirio mūšio metinėms paminėti. Kulminacija tapo liepos 15-ąją Lenkijoje, Griunvaldo lauke, surengta istorinio mūšio inscenizacija. Vytauto Didžiojo vaidmenį joje atliko Lietuvos karininkas majoras Donatas Mazurkevičius.

Tuo tarpu Vilniuje, Valdovų rūmuose, metinių proga surengtas iškilmingas koncertas, o Lietuvos nacionaliniame muziejuje pristatytas Žalgirio mūšio maketas su 1,1 tūkst. karių figūrėlių.

Pirmoji nauja mokykla po nepriklausomybės atkūrimo

“Balsių mokykla tapo pirmąja Lietuvoje švietimo įstaiga, pastatyta pagal viešosios ir privačios partnerystės principus, ir pirmąja po nepriklausomybės atkūrimo Vilniuje pastatyta nauja valstybine mokykla. Viliamės, kas šis projektas tapo geru pavyzdžiu, kaip derinti miestiečių poreikius ir miesto plėtrą bei spręsti sudėtingas finansavimo problemas”, – rašoma laiške, įmūrytame simbolinėje statybų kapsulėje.

Priminsime, kad viešosios ir privačios partnerystės sutartis tarp Vilniaus savivaldybės ir verslininkų konsorciumo pasirašyta 25 metų laikotarpiui.

Laisvės kelias

Liepą pradėta įgyvendinti graži idėja – imta statyti 60 metrų ilgio ir 3,4 metro aukščio Laisvės kelio skulptūra. Į judrioje Vilniaus sankryžoje kurtą trispalvę sieną buvo mūrijamos vardinės plytos. Iš viso jų sumūryta daugiau nei 20 tūkst. Šios idėjos autorius ir įgyvendintojas – skulptorius Tadas Gutauskas. Šį rudenį skulptūra buvo baigta ir pristatyta visuomenei.

Metų sporto įvykis

Šiemet liepą prasidėjo didžiulė sporto šventė – pasaulio futbolo čempionatas. Šiais metais jame triumfavo Ispanijos rinktinė (planetos čempionais jie tapo pirmą kartą). Olandijos futbolininkai liko antri. Dar iš maloniai stebinusių rinktinių būtų galima išskirti Vokietijos ir Urugvajaus komandas.

Na, o didžiausias nusivylimas šiame čempionate laukė Prancūzijos rinktinės aistruolių – jų komanda namo turėjo išvykti jau po grupės varžybų. Prastai pasirodė ir dauguma kitų Europos komandų – tiek italai, kurie nelaimėjo nė vienos pergalės, tiek Anglijos rinktinė. Daug kas prognozavo, kad finale susikaus Brazilijos ir Argentinos komandos, bet joms čempionatas baigėsi ties ketvirtfinalio barjeru.

Na, ir, žinoma, negalima nepaminėti, kad šiame futbolo čempionate didžiausio nepasitenkinimo vis dėlto sulaukė ne vienos ar kitos komandos, o daugybę klaidų darę teisėjai. Beje, dalis klaidų netgi nulėmė rungtynių baigtį.

Minint 21-ąsias Baltijos kelio metines, statomoje “Laisvės kelio” skulptūroje Vilniuje pirmadienio vidurdienį rengiama simbolinė plytų mūrijimo ceremonija.

Plytas su Lietuvos, Latvijos ir Estijos trispalvėmis įmūrys Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, vienas iš Latvijos Tautos fronto įkūrėjų Dainis Ivansas ir Estijos Parlamento narys, Estijos – Lietuvos parlamentinės grupės pirmininkas Ennas Eesmaa (Enas Esma), pranešė renginio organizatoriai.

Vardines plytas įmūrys ir UNESCO atstovai, kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus.

Bendrą visų šalių Baltijos kelio plytą įmūrys “Laisvės kelio” iniciatyvinės grupės nariai – Sąjūdžio talkininkė, viena iš Baltijos kelio organizatorių Angonita Rupšytė bei Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Algirdas Kaušpėdas.

Simbolinė plytų įmūrijimo ceremonija vyks prie Vilniaus pedagoginio universiteto žiedo Vilniuje.

Projektas “Laisvės kelias” sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo, ne kartą pratęstas ir plytų rezervacijos laikas.

Pradėjus akciją iš pradžių nuspręsta vardines plytas skulptūrai pardavinėti iki liepos 15-osios, tačiau atsiradus galimybei padidinti plytų gamybos pajėgumus, galimybė prisidėti prie skulptūros pratęsta iki liepos 28 dienos.

Vis dėlto, sulaukę žmonių laiškų ir skambučių su prašymais leisti įsigyti plytas rugpjūčio mėnesį, idėjos autoriai nusprendė pratęsti plytų rezervacijos laiką iki rugsėjo 1-osios arba kol bus pasiektas maksimalus galimas 20 tūkst. plytų skaičius. Šiuo metu gyventojai jau įsigijo daugiau nei 19 tūkst. plytų.

Galutinis skulptūros atidengimas planuojamas šį rudenį.

Skulptoriaus Tado Gutausko teigimu, planuojamai 60 metrų ilgio ir 3,4 metro aukščio skulptūrai iš viso reikėtų apie 20 tūkst. plytų. Jei gyventojai nupirktų visus 20 tūkst. plytų, turėtų būti surinkta 500-600 tūkst. litų, arba pusė idėjai įgyvendinti reikalingos sumos.

Vyriausybė, projektą įtraukusi į Lietuvos valstybės atkūrimo paminėjimo remtinų renginių planą, jį parėmė 70 tūkst. litų.

Kiekvieno asmens ar šeimos, prisidėjusios prie “Laisvės kelio”, vardas ir pavardė ar šeimos pavardė įspaudžiama plytoje. Plyta, kurioje bus įspaustas ją nusipirkusio asmens vardas, kainuoja 25 litus, tuo metu norintiesiems joje įamžinti savo šeimos vardą, ji kainuoja 50 litų.

Prie šio pilietinio projekto prisidėjo ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių gyventojai, daugiausia lietuvių tautybės. Simbolinių plytų pirkta Bolivijoje, Naujoje Zelandijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Kanadoje, JAV.

Pirmadienį Lietuvoje minima Juodojo kaspino diena ir 21-osios Baltijos kelio metinės.

1939-aisiais rugpjūčio 23 dieną Sovietų Sąjunga ir Vokietija pasirašė vadinamąjį Molotovo-Ribbentropo paktą ir jo slaptuosius protokolus, kuriais neteisėtai pasidalino Europą. Paktas panaikino ir Baltijos šalių, taip pat ir Lietuvos, nepriklausomybę.

1989 metais, minėdami pakto pasirašymo metines, už rankų susikibę Lietuvos, Latvijos ir Estijos piliečiai sudarė gyvą grandinę nuo Vilniaus iki Talino. Baltijos kelyje dalyvavo apie 2 mln. žmonių.

Per beveik du mėnesius lietuviai įsigijo daugiau nei 7,2 tūkst. “Laisvės kelio” plytų. Prisidėti prie projekto gyventojai galės dar dvi savaites.

“Visi norintys prisidėti prie projekto ir įsigyti vardines plytas, iš kurių ir bus sumūryta skulptūra, galės tai padaryti iki liepos 15 dienos. O mes statybos darbus jau pradėjome – praėjusią savaitę į žemę buvo įgręžti betoniniai poliai, o šią savaitę dėsime blokus,” – pranešime spaudai cituojamas idėjos autorius, skulptorius Tadas Gutauskas.

Parengus konstrukciją bus pradedamos mūryti Lietuvos ir užsienio gyventojų paaukotos plytos. Kiekvieno asmens ar šeimos, prisidėjusios prie “Laisvės kelio”, vardas ir pavardė ar šeimos pavardė įspaudžiama plytoje, iš kurių ir bus sumūryta trispalvė skulptūra.

Pirmosios plytos išdegtos dar gegužės pabaigoje.

Planuojama, jog rugpjūčio 23-iąją Vilniuje bus atidengta 35 metrų ilgio trispalvė skulptūra.

Anksčiau skelbta, jog planuotai 60 metrų ilgio ir 3,4 metro aukščio skulptūrai iš viso reikėtų apie 20 tūkst. plytų.

Pasak idėjos autorių, prie projekto daugiausiai prisidėjo Lietuvos gyventojai, tačiau parama “Laisvės kelią” pasiekė ir iš valstybių, kuriose yra daug išeivių iš Lietuvos, ar net tokių tolimų ir egzotiškų šalių, kaip Naujoji Zelandija, Kinija, Bolivija, Jungtiniai Arabų Emyratai.

Skulptūroje bus ir iškilių Lietuvos asmenybių, Sąjūdžio ir Baltijos kelio dalyvių, prisidėjusių prie projekto, vardai. Tarp jų – Nepriklausomybės Akto signataro Romualdo Ozolo, Sąjūdžio dalyvių Algirdo Kaušpėdo, Gyčio Padegimo, dainininko Andriaus Mamontovo ir kitų žymių meno, politikos ir verslo atstovų, visuomenės veikėjų vardai.

Dauguma projekto rėmėjų plytas, iš kurių bus sumūryta skulptūra, įsigijo internetu. Kiti vardines plytas pirko Lietuvos pašto skyriuose.

Plyta, kurioje bus įspaustas ją nusipirkusio asmens vardas, kainuoja 25 litus, tuo metu norintiesiems joje įamžinti savo šeimos vardą, ji kainuoja 50 litų.

T.Gutauskas yra sakęs, jog jeigu gyventojai nupirktų visas 20 tūkst. plytų, turėtų būti surinkta 500-600 tūkst. litų, arba pusė idėjai įgyvendinti reikalingos sumos.

Vyriausybė, projektą įtraukusi į Lietuvos valstybės atkūrimo paminėjimo remtinų renginių planą, jį parėmė 70 tūkst. litų.

“Laisvės kelią” planuojama atidengti šių metų rugpjūčio 23 dieną minint Baltijos kelio 21-ąsias metines. Skulptūra stovės Baltijos kelio atkarpoje Vilniuje – Konstitucijos prospekto ir Geležinio vilko gatvių sankirtoje palei transporto žiedą.

Kaip žinomiausi skulptūros autoriaus T.Gutausko darbai Lietuvoje įvardinamos sostinės Vingio parke pastatyta skulptūra “Vienybės medis” ir prie “Siemens” arenos Vilniuje stovinti skulptūra “Lietuvos krepšiniui”.