Laisvosios ekonominės zonos – ūkinei, komercinei ir finansinei veiklai skirta teritorija, kurioje investuotojams taikomos specialios sąlygos. Pasaulyje tokių zonų yra apie tris tūkstančius, ir jų steigimas tikrai pasiteisino, todėl beveik prieš du dešimtmečius, 1998-aisiais, jas kurti buvo nuspręsta ir Lietuvoje. Iš pradžių Klaipėdoje ir Kaune, o paskui ir kitur. Tik sekasi joms toli gražu nevienodai.

Birutė ŽEMAITYTĖ

Tikslas buvo gražus – įkurti laisvąsias ekonomines zonas (LEZ), kuriose sudarytos palankesnės sąlygos paskatintų kurtis ir augti vietos verslo įmones bei investuoti Lietuvoje užsienio bendroves, kuriose būtų sukurta naujų darbo vietų regionų gyventojams. Taip pamažu atsirado net septyni LEZ-ai – Klaipėdos, Kauno, Marijampolės, Šiaulių, Kėdainių, Panevėžio ir Akmenės.

Pasak „Investuotojų forumo“ vykdomosios direktorės Rūtos Skyrienės, kai kūrėsi pirmosios laisvosios ekonominės zonos, netrūko abejojančių: „Sakė, kam jos reikalingos, kai visa Lietuva gali būti laisvoji zona su patraukliomis investicijoms sąlygomis. Bet laikas parodė, kad LEZ-ai kai kuriems investuotojams yra labai patrauklūs, nes juose sukuriama palanki verslui aplinka. Pirmiausia tai pamatėme Klaipėdoje, kuri startavo pirmoji ir sugebėjo pritraukti didelių, stambių investuotojų. Sunkiau iš pradžių buvo Kaunui, nes reikėjo daug pastangų, kol pavyko suformuoti teritoriją, bet ir ji auga. O dabar sušvytėjo Marijampolės LEZ-as, sugebėjęs pritraukti didelį investuotoją.“

Pasak R.Skyrienės, investuotojams patrauklu, kad šiose zonose sutvarkyta infrastruktūra, palankesnė mokestinė aplinka. Taip pat svarbios transporto arterijos, todėl Klaipėda, Kaunas ir Marijampolė ypač traukia tiek eksportui, tiek vietinei rinkai dirbančių investuotojų dėmesį. Ūkio ministerijos, prižiūrinčios LEZ veiklą, Investicijų ir eksporto departamento Investicijų politikos skyriaus vedėjas Aleksandras Laurinavičius pateikia dar svaresnį argumentą LEZ naudai: jei ne LEZ, beveik du penktadaliai šiose zonose dirbančių įmonių nebūtų pradėjusios veiklos Lietuvoje. „LEZ yra svarbus investicijų į regionus pritraukimo įrankis. Pavyzdžiui, per 2010–2015 m. LEZ įmonės sumokėjo 199 mln. eurų mokesčių į šalies biudžetą (su multiplikaciniu efektu). LEZ seniai atsipirko ir toliau generuoja valstybei kelių dešimčių milijonų eurų per metus tiesiogines pajamas“, – sako A.Laurinavičius.

Tačiau, pasak jo, Lietuvos ir kitų šalių patirtis rodo, kad sėkmingam startui dažnai reikia laiko: „Naujų – Šiaulių, Marijampolės, Kėdainių, Panevėžio LEZ operatoriai buvo atrinkti 2013–2015 m., todėl prireikia tam tikro laiko, kol susiformuoja pakankamas investuotojų branduolys, kad pradėtų veikti sniego kamuolio efektas pritraukiant naujų investuotojų.“

Vis dėlto kiek to laiko reikia ir kodėl, palyginti su kitomis šalimis, nedidelėje Lietuvoje, kur visų LEZ privalumai panašūs – įrengta infrastruktūra investuotojams, siūlomos mokesčių lengvatos, operatorių teikiamos aptarnavimo paslaugos, – vienur tas sniego kamuolys ima riedėti spartėdamas, o kitur sustoja, lyg jį kas į kalną ridentų?

Marijampolėje – išskirtinis investuotojas

Prieš kurį laiką Lietuvą apskriejo žinia: Marijampolėje investuoja Danijos kapitalo įmonių grupei „VKR Holding“, kurios įmonėse 40-yje pasaulio šalių dirba daugiau nei 13 500 žmonių, priklausanti langų ir durų gamybos lyderė Šiaurės Europoje „Dovista“. Per artimiausius 10 metų į gamyklą, kurios projektinis pajėgumas daugiau kaip 331 tūkst. gaminių per metus, Lietuvoje ketinama investuoti per 100 mln. eurų ir sukurti apie tūkstantį darbo vietų.

„Tai mūsų strateginis investuotojas. Per kelis plėtros etapus jis užims praktiškai visą Marijampolės LEZ teritoriją, 65 hektarus. Jau šių metų pabaigoje turėtų būti įdarbinti pirmieji darbuotojai, kitų metų sausį turi stovėti pirmieji pastatai – langų gamybos, sandėliavimo, buities ir kitos patalpos, bus pradėta gabenti moderni įranga. Planuojama, kad kitų metų pradžioje prasidės ir nulinis gamybos ciklas“, – pasakoja UAB Marijampolės laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės generalinis direktorius Simonas Petrulis.

Pasak bendrovės, kuri yra Marijampolės LEZ operatorė, vadovo, Lietuvoje danai ketina gaminti brangesnius, aukštesnės klasės vertikalius langus ir duris iš medienos ir aliuminio, o visą produkciją numatoma eksportuoti, todėl esą vietiniai langų gamintojai tikrai nenukentės.

Danai dabar dažni svečiai Marijampolėje, nes šiuo metu vyksta vietinių partnerių atranka, o nuo vasaros prasidės intensyvios statybos. Tačiau S.Petrulis neslepia: norint pasiekti, kad įmonių grupės, kuriai priklauso ir Lietuvoje neblogai žinoma langų gamintoja „Velux Group“, bendrovė ateitų į Marijampolę, reikėjo gerokai pasistengti. „Dovista“ analizavo galimybes statyti naują gamyklą bet kurioje Rytų Europos valstybėje, ir net tarp Lietuvos LEZ-ų vyko konkurencija, todėl mums reikėjo įrodyti, kad esame geresni už visus“, – pasakoja 2013 m. pabaigoje įsteigtos LEZ valdymo bendrovės vadovas.

Pasak jo, mokesčių lengvatos Lietuvoje visur vienodos, tad juos danai pasirinko dėl regiono žmonių inžinerinių kompetencijų, transporto arterijų „Via Baltica“ ir Rail Baltica“, Marijampolės LEZ infrastruktūros.

Didelės reikšmės turėjo ir bendras Marijampolės savivaldybės, „Investuok Lietuvoje“, kitų institucijų darbas sprendžiant dujų, elektros tiekimo ir kitus klausimus. „Patogumas, lankstumas ir greitis priimant sprendimus – viskas buvo svarbu. Ir tai, kad Marijampolėje pavyko suformuoti industrinį langų ir durų kaimelį – visų darbo rezultatas“, – pripažįsta S.Petrulis.

Viena didžiausių per pastaruosius du dešimtmečius užsienio investicijų Lietuvoje į apdirbamąją pramonę neabejotinai turės didelės įtakos Marijampolės ir aplinkinių rajonų gyvenimui. Nors S.Petrulis mano, kad danų bendrovė aukštos kvalifikacijos darbuotojų – inžinierių, projektuotojų, robotikos specialistų – ieškos visoje šalyje ir net pasitelks „galvų medžiotojus“, visi kiti darbuotojai bus marijampoliečiai ar aplinkinių rajonų gyventojai. „Jų prioritetas – vietiniai darbuotojai, bet naujos įmonės atėjimas 
 neišvengiamai turės įtakos visam regionui – Kalvarijai, Kazlų Rūdai, gal net Alytui“, – mintimis dalijasi pašnekovas.

Nors „Dovistos“ reikalavimai savivaldybei nemenki, Marijampolės savivaldybės mero pavaduotojas Povilas Isoda džiaugiasi jos atėjimu ir nė kiek nesigaili, kad formuojant sklypą LEZ-ui žemę teko pirko iš privačių savininkų, ir savivaldybė įlindo į skolas.

„Mes labai norėjome, kad ateitų gamybos kompanija, kuri sukuria daugiau darbo vietų negu ta, kuri teikia paslaugas, nes didėjanti konkurencija dėl darbuotojų reiškia ir atlyginimų didėjimą kitose įmonėse. Be to, tikimės, kad jau veikiančios įmonės gaus papildomų užsakymų, todėl ir paslaugų sektoriuje daugės darbo vietų. O žvelgdamas dar toliau tikiuosi, kad dalis išvykusių dirbti kitur marijampoliečių ir aplinkinių regionų gyventojų grįš“, – pasakoja mero pavaduotojas.

P.Isodai imponuoja, kad besikurianti įmonė labai rūpinasi būsimais savo darbuotojais: „Jie nori įsikurti draugiškai. Pavyzdžiui, jų inžinierius pats važiavo į netoli esantį kaimelį ir aiškino gyventojams, kad gamykloje nebus kaminų, nebus kenksmingų garų. O mes, savivaldybė, turėjome jiems pažadėti, jog autobusų grafikus galėsime pritaikyti prie gamyklos pamainų grafiko, kad darbuotojai galėtų patogiai atvažiuoti į darbą ir grįžti namo. Taip pat danai domėjosi, ar bus užtektinai vietų vaikų darželiuose, jeigu, pavyzdžiui, darbuotoja iš Vilkaviškio atvažiuodama ryte kartu atsivežtų vaikelį. Dar klausė, ar yra ligoninė, poliklinika, ar turime galimybę teikti darbuotojams reabilitacijos paslaugas. Visa tai mes įsipareigojome užtikrinti. Bet tai ir mums naudinga, nes bus naujų darbo vietų ir kituose sektoriuose“, – sako P.Isoda.

Pasak jo, danams atėjus Marijampolėje prasidės savotiška grandininė reakcija, nes aplink gamyboje atsiradusias naujas darbo vietas visada kuriasi paslaugų sektoriaus įmonės. „Tai papildoma galimybė užsidirbti mūsų smulkiajam verslui ir viešosioms paslaugoms: kažkas saugos, kažkas žolę pjaus, kelią tvarkys. Visas paslaugų sektorius pajudės į priekį“, – neabejoja mero pavaduotojas.

Dar daugiau optimizmo turi S.Petrulis – pasak jo, po kelerių metų Marijampolės savivaldybė iš dotuojamos taps pelninga.

Lietuva startavo pavėlavusi

Marijampoliečiai neslepia ambicijų per kelerius artimiausius metus pagal sukurtas darbo vietas ir investicijas tapti vienu iš trijų sėkmingiausių Lietuvos LEZ-ų. Tiksliau, tuomet jie bus ne du, kaip dabar, o trys. Ar jiems pavyks, parodys laikas, o kol kas neabejotini lyderiai – anksčiau už kitus startavę klaipėdiečiai ir kiek vėliau pradėję kauniečiai.

„Mums su Klaipėda geriau, nes mes jau seniai dirbame. Į Marijampolę dabar ateina vienas didelis investuotojas, bet tai labiau išimtis negu tendencija, nes didesniam miestui leng-viau pritraukti investuotojų dar ir dėl to, kad čia geresnės galimybės pasirinkti darbuotojus. Ir infrastruktūra dar ne viskas. Geriau sekasi ten, kur savivaldybė noriai bendradarbiauja su LEZ-ų valdymo įmonėmis ir siekia to paties tikslo – pritraukti investicijų į regionus“, – sakė Kauno LEZ valdymo bendrovės direktorius, šalies LEZ asociacijos vadovas Vytas Petružis.

Pasak jo, pirmasis investuotojas į Kauną atėjo 2004 m., o dabar jų yra daugiau kaip 20, sėkmingai veikia apie 50 įmonių: „Pradėdami įsivaizdavome, kad viskas vyks greičiau, bet iki šiol sukurta apie 2 tūkst. naujų darbo vietų, ir manau, kad tai neblogas rezultatas.“

Pasak V.Petružio, LEZ-ai Lietuvoje visų pirma yra pramoninių teritorijų plėtotojai ir jų tikslas valstybės ar savivaldybės išnuomotas teritorijas parengti taip, kad jos būtų patrauklios investuotojui, kuris nori ateiti ir pradėti ką nors gaminti, bet nenori rūpintis infrastruktūra. „Kai ateina investuotojas, jis randa patrauklų sklypą: asfaltuotos gatvės, prie sklypo ribos atvestos visos komunikacijos, kabeliai, vanduo, dujos, elektra. Be to, centralizuotai įrengti infrastruktūrą yra pigiau negu kiekvienam atskirai“, – aiškina V.Petružis.

Kolegai pritaria ir prieš kurį laiką LEZ asociacijos prezidento postą kauniečiui perleidęs Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės direktorius Eimantas Kiudulas. Jis priduria, kad sėkminga šių zonų plėtra – vienas iš būdų susigrąžinti namo emigrantus, todėl tokie ekonominės plėt-ros projektai regionuose privalomi, jeigu norime juos atgaivinti. O sėkmingo darbo paslaptis – ilgalaikė strategija kuriant patikimo investuotojams regiono įvaizdį ir bendradarbiavimas. „Klaipėdos savivaldybė visada stengėsi, kad ateinantiems investuotojams aktualios problemos būtų greitai sprendžiamos. Ilgalaikis planavimas, lankstumas, nuolatinis mūsų pačių tobulėjimas ir miesto parama – visa tai vienodai svarbu“, – pabrėžia E.Kiudulas.

Į klausimą, koks LEZ indėlis į uostamiesčio ir regiono plėtrą, jis atsakė, kad naujos įmonės – tai naujos technologijos, įrenginiai, nauja vadybinė patirtis. Be to, didėja konkurencija tarp verslininkų ir geriau apmokamų darbo vietų atsiranda ne tik LEZ įmonėse. „Pavyzdžiui, pas mus vidutinė alga 20–30 proc. didesnė negu kitur Klaipėdoje. Algos kyla tada, kai yra daugiau verslo, ir jeigu regionai suinteresuoti, kad gyventojai gautų didesnius atlygius, LEZ yra viena iš priemonių tai pasiekti“, – aiškina E.Kiudulas.

Viena pirmųjų Klaipėdos LEZ įsikūrė „Orion Global PET“ įmonė, gaminanti PET granules, vėliau naudojamas geriamojo vandens buteliukams gaminti. Kadangi didžioji įmonės produkcijos dalis laivais iškeliauja į kitas šalis, o žaliava taip pat atkeliauja jūra, daugiau kaip prieš dešimt-
metį į Lietuvą atėjusi Tailando įmonė įvertino ir jūrų uosto kaimynystę. Juo labiau kad atėjimas į Lietuvą buvo pirmasis jos žingsnis į Europą.

„Nuo Klaipėdos prasidėjo mūsų įmonių grupės plėtra Europoje – čia buvo pastatyta pirmoji mūsų įmonė. 2004 m. atėjome į Klaipėdą, 2006 m. spalį jau pradėjome gamybą, o dabar mūsų įmonės sėkmingai dirba ir Olandijoje, Lenkijoje, Airijoje, Anglijoje, Italijoje“, – sakė įmonės, savo produkciją tiekiančios ir Šiaulių „Putokšniui“, technikos direktorius Arūnas Jonuška.

Ši įmonė – tik viena iš beveik 120-ies, įsikūrusių Klaipėdos LEZ. Klaipėdiečiai savo kolegas gerokai lenkia tiek investicijomis, tiek sukurtų darbo vietų skaičiumi, bet, pasak E.Kiudulo, įsibėgėti ir jiems buvo nelengva, juo labiau kad Lietuva gerokai pavėlavo.

„Lenkai pradėjo tokią veiklą maždaug 1992 m., kai buvo didžiausias užsienio investicijų pikas. Pas mus įstatymas dėl LEZ priimtas keleriais metais vėliau, o mes pradėjome veikti tik 2002 m. Be to, buvo labai daug biurokratijos: Lenkijoje nuo įstatymo priėmimo iki pirmųjų zonų veiklos pradžios praėjo metai, o pas mus prireikė kelerių metų. Per tą laiką nemažai potencialių didžiųjų investuotojų įsikūrė kitur“, – sako E.Kiudulas.

Pasak jo, vėliau negu jie ir kauniečiai įkurtiems LEZ-ams dar sunkiau rasti investuotojų, todėl jiems reikia ir didesnės paramos, kurios grąža – naujos darbo vietos miestui bei regionui ir papildomi mokesčiai į biudžetą.