Egiptas davė leidimą Irano karo laivams plaukti Sueco kanalu į Viduržemio jūrą, pranešė valstybinė žiniasklaida po to, kai Izraelis Irano ketinimus pavadino “provokacija”.

“Egiptas sutiko leisti dviem Irano karo laivams plaukti Sueco kanalu”, – pranešė oficialioji Egipto naujienų agentūra MENA.

Pasak šio kanalo pareigūnų, Irano karo laivai plauks Sueco kanalu pirmą kartą po 1979 metų, kai Irane įvyko islamo revoliucija.

Anksčau žiniasklaidoje buvo abejojama, ar Egiptas patenkins Irano prašymą. Agentūrų pranešimuose buvo nurodyta, kad norint plaukti Sueco kanalu laivams būtina gauti gynybos ir užsienio reikalų ministerijų leidimą.

Kanalo administracija agentūrai “Bloomberg” sakė, jog pagal tarptautinę teisę Egiptas gali kurios nors valstybės laivams uždrausti plaukti Sueco kanalu tik tuo atveju, jeigu jis su šia valstybe yra karo būsenoje.

Iranas paskelbė, kad kanalu ketina plaukti du laivai – fregata ir aprūpinimo laivas. Jie plaukia į Siriją.

Vasario 17 dieną Izraelio laikraštis “Haaretz”, remdamasis arabų dienraščiu “Al-Arabiya” jau buvo pranešęs, kad Egipto valdžia neleido dviems Irano karo laivams pasinaudoti Sueco kanalu.

Leidinys kursor.co.il informavo, kad neleisti Irano laivams plaukti kanalu Egipto gynybos ministro Husseino Tantawi (Huseino Tantavio) prašė Izraelio gynybos ministras Ehudas Barakas.

Izraelio užsienio reikalų ministras Avigdoras Liebermanas Irano karo laivų ketinimą plaukti Sueco kanalu pavadino provokacija.

Izraelis nuogąstauja, kad Irano ginklai per Siriją gali būti perduoti “Hezbollah” kovotojams Libane.

Lietuvos laivynas ir toliau retėja, o daugiau kaip pusė jūrininkų priversti ieškotis darbo užsienio laivuose.

“Lietuvos žinios” rašo, kad laivų savininkus spaudžia griežtėjantys jūrinės kontrolės reikalavimai.

2010 metais Lietuvos laivų registre laivų sumažėjo dešimčia, iki 141. Iš jų tik 58, įskaitant 6 ro-ro keltus, priskiriami prekybiniams. Šių sąrašas trumpėjo labiausiai.

Jūrininkų skaičius, naujausio jūrinių dokumentų išdavimo duomenimis, tebėra panašus kaip ir anksčiau – 5,5 tūkstančio. Lietuvos laivuose darbo vietų, Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininko Petro Bekėžos žiniomis, likę mažiau negu 2 tūkstančiai.

Lietuvos saugios laivybos administracijos (LSLA) vadovas Evaldas Zacharevičius pažymėjo, kad net išregistravus kelis jūrinius laivus bendrasis tonažas ne itin sumažėjo, bet numatomas pernai spalį sudegusio didžiausio Lietuvos kelto “Lisco Gloria”, priklausančio bendrovei “DFDS Lisco”, išregistravimas bus didelė netektis.

Kompanija DFDS, įsigijusi naują laivą vietoj prarastojo arba nukreipusi į Klaipėdą keltą iš Airijos linijų, kurios uždaromos sausio pabaigoje, neprivalės Lietuvoje jo registruoti. Tačiau nėra ženklų, kad DFDS iš Lietuvos išregistruotų kitus keltus, nes, LSLA Laivybos kontrolės skyriaus vedėjo Lino Kasparavičiaus teigimu, jų saugumo reikalavimai Lietuvoje taikomi tokie patys kaip Danijoje.

Nuo šių metų sausio 1 dienos Paryžiaus savitarpio supratimo memorandumo regione, kurio dalimi Lietuva tapo 2006-ųjų liepos mėnesį, pradėtas taikyti naujas laivų inspektavimo režimas. Jo laikantis per metus turės būti patikrinami visi šios organizacijos narių laivai (anksčiau reikalauta patikrinti tik 25 proc. jų). Sugriežtintų reikalavimų tikslas – į memorandumo šalių uostus neįleisti nesutvarkytų laivų.

Izraelio užsienio reikalų ministras Avigdoras Liebermanas (Avigdoras Libermanas) sekmadienį pabrėžė, kad Izraelis neatsiprašys Turkijos dėl žydų valstybės komandosų reido prieš laivų flotilę, plukdžiusią humanitarinės pagalbos siuntą į Gazos Ruožą, per kurį žuvo devyni turkų aktyvistai.

Kalbėdamas per Jeruzalėje vykusį susitikimą su Izraelio ambasadoriais, A.Liebermanas pareiškė, kad Ankaros iškelta sąlyga, jog santykiai tarp buvusių sąjungininkų bus normalizuoti tik žydų valstybei atsiprašius dėl šio incidento, yra “akiplėšiškumas”.

“Atsiprašyti turėtų Turkijos vyriausybė – dėl paramos terorui, – sakė ministras. – Jokio (Izraelio) atsiprašymo nebus”.

Turkijos ir Izraelio, kurie anksčiau buvo artimi sąjungininkai, santykiai vos nenutrūko dėl gegužės 31 dieną Izraelio specialiųjų pajėgų reido prieš flotilę, kuri mėgino pralaužti žydų valstybės vykdomą Gazos Ruožo blokadą.

Izraelio karo laivyno operaciją, nusinešusią devynių turkų aktyvistų gyvybes, pasmerkė tarptautinė bendruomenė, o Tel Avivo ir Ankaros santykius ištiko gili krizė.

Anksčiau šį mėnesį abi šalys mėgino taisyti padėtį per derybas Ženevoje ir sudarė preliminarią sutartį dėl krizės užbaigimo, tačiau Izraelis kol kas jos nepatvirtino.

Preliminariame dokumente Izraelis raginamas atsiprašyti dėl reido, išmokėti kompensacijas žuvusiųjų šeimos, o Ankara įsipareigoja atkurti visaverčius santykius, taip pat grąžinti į Tel Avivą savo ambasadorių, kuris buvo atšauktas po incidento Viduržemio jūroje.

Sekmadienį Izraelio reido taikiniu tapęs Turkijos keltas sekmadienį grįžo į Stambulą po ilgai užtrukusio remonto ir buvo audringai pasveikintas tūkstančių žmonių.

Prieplaukoje, prie kurios prisišvartavo laivas “Mavi Marmara”, susirinko minia žmonių, kurie mojavo Turkijos ir Palestinos vėliavomis, o daugelis skandavo “Dievas visų didesnis”.

Kaip praneša šio kelto savininkė – Turkijos aktyvistų organizacija IHH – “Mavi Marmara” vėl išplauks į Gazos Ruožą su nauja flotile ateinančių metų gegužės 31 dieną – praėjus lygiai metams po kruvino reido.

“Ryanair” pakeitė Kauną

Savo pirmajai orlaivių bazei Rytų ir Vidurio Europoje pigių skrydžių oro bendrovė “Ryanair” pasirinko Kauną, prikeldama šį miestą naujam gyvenimui. Savaitgaliais čia leidosi suomių ir kitų šalių gyventojų pilni lėktuvai, o viešbučių ir kavinių savininkai trynė rankas iš džiaugsmo dėl didėjančio turistų srauto. Pakyčius Kaune galėjai matyti plika akimi – pilkas ir tuščias miestas atgijo, gatvėse padaugėjo žmonių, pradėjo dygti daugiau kavinių.

Atėjus “Ryanair” Kauno oro uoste fiksuotas didžiausias keleivių gausėjimas iš visų Lietuvos oro uostų – per sausį–spalį čia aptarnauta 1,8 karto daugiau keleivių nei pernai. Beje, “Ryanair” deklaruoja planus plėstis Kaune ir toliau, o nuo kitų metų iš Kauno skraidins jau 19 krypčių.

Tolerancijos egzamino neišlaikėme

Po ilgų diskusijų šiemet Lietuvoje leista surengti homoseksualų eitynes. Jos vyko gegužės 8 d. Vilniuje. Tiesa, tolerancijos egzamino Lietuvai vis tiek nepavyko išlaikyti, nes keli šimtai lietuvių ir svečių iš užsienio, dalyvavusių taikiame bei spalvingame renginyje, buvo sutikti įžeidinėjimais ir dūmų užtaisais.

Beje, eitynių stebėtojų buvo daugiau nei dalyvių. Įdomu ir tai, kad šio renginio dalyvių saugumu rūpinosi net 800 pareigūnų. Policija sulaikė 19 asmenų, iš renginio buvo išvesti ir parlamentarai Petras Gražulis bei Kazimieras Uoka.

Didžiojoje Britanijoje į valdžią grįžo konservatoriai

Po 13 metų valdymo leiboristai patyrė pralaimėjimą: per rinkimus britai daugiau (nors ir ne daugumą) balsų atidavė pagrindiniams leiboristų priešininkams – konservatoriams. Tiesa, Didžiosios Britanijos žiniasklaida rinkimų rezultatus tuo metu vertino labiau kaip leiboristų pralaimėjimą, o ne kaip konservatorių laimėjimą.

Naujuoju šalies premjeru tapusiam konservatoriui Davidui Cameronui vis dėlto jau daugiau nei pusmetį sekasi išlaikyti žmonių simpatijas: jis liaupsinamas už gebėjimą suvaldyti krizę ir už pradėtas reformas. Šiuo metu jis yra tarp populiariausių šalies politikų, priešingai nei, tarkime, Lietuvoje premjeras.

“Expo 2010″: Lietuva – populiariausia tarp Baltijos šalių

Nuo gegužės pradžios iki spalio pabaigos Kinijoje vykusioje pasaulinėje parodoje “Expo 2010″ mūsų valstybės paviljoną aplankė beveik 6 mln. žmonių ir jis buvo kone tris kartus populiaresnis nei kitų Baltijos šalių ekspozicijos. Lietuvos paviljonas reklamavo krepšininkų laimėjimus, gamtą, architektūrą, kurią galima apžiūrėti ir skrendant oro balionu.

Rinkos tyrimų bendrovės “Vilmorus” duomenimis, 81 proc. lietuvių mano, kad šaliai dalyvauti šioje ir kitose panašiose parodose naudinga, nes atsiveria naujos verslo ir investicijų galimybės, pagerėja šalies įvaizdis, pritraukuiama daugiau turistų.

Vaistų kainos monitoriuose

Siekiant užkirsti sukčiavimo ir korupcijos atvejus sveikatos apsaugos srityje bei sukurti skaidrią prekybos vaistais sistemą, gegužę kiekvienoje Lietuvos vaistinėje atsirado vaistų kainų monitoriai. Juose vaistininkai privalo pateikti kompensuojamųjų ir receptinių nekompensuojamųjų vaistų kainų lenteles, kad klientai matytų visus tuo metu vaistinės turimus vaistus su ta pačia veikliąja medžiaga ir galėtų rinktis. Anksčiau dėl įvairių susitarimų ir manipuliacijų sergantiesiems dažniausiai tekdavo pirkti brangiausius vaistus.

Valstybinei ligonių kasai atlikus tyrimą paaiškėjo, kad po šios pertvarkos ėmė didėti pacientų sąmoningumas bei šiek tiek apardyta ankstesnė ydinga sistema.

Laivų paradas

Europos jūrų dienos proga Klaipėdoje pirmąkart surengtas laivų paradas. Jame dalyvavo pusšimtis pasipuošusių laivų, kuriuos į naktinę fiestą išvedė jachta “Lietuva”. Žiūrovų džiaugsmui, pirmąkart inscenizuotos istorinės laivų kautynės, vykusios 1808 m. Danės žiotyse, kai Gdansko flotilės laivas “Le General Rapp” puolė amerikiečių kontrabandininkų laivą “Rebecca”. Jų vaidmenis atliko patrankomis apginkluoti burlaiviai “Lady Sophie” ir “Vagant”.

“InCulto” kelnaitės Europos nesužavėjo

Tarptautiniame “Eurovizijos” dainų konkurse šiemet Lietuvai atstovavę “InCulto” vyrukai finalo slenksčio taip ir neperžengė – liko dvylikti. Kaip yra teigęs ligi šiol geriausiai Lietuvą konkurse pristačiusios “LT United” lyderis dainininkas Andrius Mamontovas, “Eurovizija” – ne itin aukšto menino lygio renginys, bet šis konkursas yra pigus būdas pranešti pasauliui apie savo šalį”. Lietuvai visus 20 metų tai daryti sekasi sunkiai.

Kai prieš gerą mėnesį Neryje, sostinės centre, prisišvartavo aukštyn upe pūškavusi motorinė valtis, krantinės namų gyventojams tai tapo savaitgalio įvykiu: po langais stovinčių laivų jiems jau seniai neteko regėti.

Tiesa, “prisišvartuoti” šiuo atveju – per skambiai pasakyta. Vyrai tiesiog nutaikė valties smaigalį į apžėlusią seklumą ir joje išlaipino vieną įgulos narį, kuris patraukė į artimiausią maisto prekių parduotuvę. Tą dešimtį minučių, kol ištroškę vyrai laukė gėrimų, Vilnius mūsų akyse per nago juodymą priartėjo prie Kopenhagos, Amsterdamo, Paryžiaus ir kitų Europos miestų, kurių gyventojams po langais stovintys laivai – įprastas reiškinys.

Vietoj prieplaukų – planai

Kol kas Vilniuje populiariausios vandens transporto priemonės – baidarės beigi pripučiamos valtys. Karštesniais savaitgaliais žemyn upe jos traukia ištisais karavanais.

Leonas Benetis, bendrovės “Barta”, šiuo metu valdančios penkis laivus, savininkas, tai aiškina labai paprastai. “Kateriais aklai, nepažįstant upės slenksčių, Vilniuje geriau neplaukioti – pernelyg daug sraigtų Neryje sudaužyta. Akmenys, srovės paplauti, Neryje turi polinkį “migruoti”. Todėl vieną dieną sėkmingai praplauki, kitą – imi ir užsikabini pačiame upės viduryje”, – aiškina vienintelio sostinėje laikomo keleivinio laivo – motorlaivio “Ryga” savininkas. Be to, tenka atidžiai stebėti vandens lygį, kuris dėl Vileikos vandens saugyklos Baltarusijoje veiklos gali kilti ir leistis net po 20–30 cm.

"Veido" archyvas

Nerimi galima paplaukioti šiuo laiveliu “Ryga”. Tai kainuoja 20 Lt

“Kodėl Neries vanduo pažiūrėti rudas, nors cheminiai tyrimai rodo, kad jis ganėtinai švarus? Todėl, kad srovė nuolat plauna ir neša su savimi gruntą bei žvyrą. Dėl šios priežasties brangiai kainuojantis upės gilinimas būtų beprasmiškas. Užtektų išvalyti sąnašas, pašalinti pavojingus akmenis ir nukasti vieną kitą laivybai trukdantį slenkstį”, – teigia laivybos praktikas.

Vilniaus miesto savivaldybė jau nuo Artūro Zuoko laikų puoselėja turistinio vandens kelio Neries upe gaivinimo projektą, kuriam buvo gauta ES struktūrinių fondų lėšų. Buvo parengta upės pritaikymo laivybai galimybių studija, numatytos tinkamiausios vietos prieplaukoms įrengti. Tačiau atliekant poveikio aplinkai vertinimo studiją sulaukta aplinkosaugininkų veto: jie tvirtino, kad išgilinus Neries vagą būtų sunaikinta dalis žuvų nerštaviečių ir saugomos floros.

“Tuomet į struktūrinius fondus grąžinome 228 tūkst. Lt, kuriuos jau buvome panaudoję prieplaukų detaliesiems planams rengti, ir atsisakėme projekto vykdymo. Tačiau detalieji planai liko. Dabartinė miesto valdžia palankiai vertina šio projekto perspektyvas”, – “Veidui” tvirtino Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Plėtros ir planavimo skyriaus vedėja Rūta Matonienė.

Pagal projektą “Turistinis vandens kelias Neries upe Vilniaus mieste” buvo numatyta sutvarkyti Žirmūnuose esantį Žiemos uostą ir įrengti šešias mobiliąsias prieplaukas, išdėstytas nuo Verkių vandens malūno iki parodų centro “Litexpo”. Projektas buvo vertinamas 12 mln. Lt.

Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto departamento direktorius Juozas Darulis sako, kad esminė panašių projektų klaida – siekis upę pritaikyti prie laivų, o ne laivus prie upės. Antrasis variantas atsieitų gerokai pigiau. “Jei projekte būtų buvęs numatytas upės valymas, o ne gilinimas, jo istorija galėjo susiklostyti visai kitaip”, – aiškina J.Darulis.

Aišku viena: Neryje didesnių laivybos infrastruktūros pokyčių artimiausiais metais tikėtis neverta. Viena kita naujovė atsiras nebent privačių entuziastų lėšomis. Pavyzdžiui, L.Benečio “Ryga” jau pasirengusi poilsiautojus plukdyti iki senojo Žvėryno tilto: tam su narų pagalba teko tris laivakelyje gulėjusius akmenis patraukti į šoną. Pasak bendrovės “Barta” savininko, galima būtų pratęsti maršrutą ir aukštyn upe iki Verkių malūno, bet tam jau tektų nukasti vieną praplaukti trukdantį slenkstį. O nuo Verkių malūno – ir Europos parkas ranka pasiekiamas… “Bet iš kur imti pinigų? Jei iš dešimties atėjusių keleivių surenku po 20 Lt, 42 litus iš gautų dviejų šimtų tenka atiduoti mokesčiams”, – aiškina L.Benetis.

Vis dėlto “Barta” šiuo metu statosi ir naują, specialiai Nerimi plaukioti suprojektuotą plokščiadugnį keleivinį laivą, kurio grimzlė tesieks 25 cm. Atrodo, kad ateityje laivų prie upės taikymo taisyklė virs kūnu.

Kulautuva džiaugiasi turistais

Maršrutų įvairovės sostinės gyventojai šiandien tegali pavydėti kauniečiams: neseniai iš senamiestyje esančios prieplaukos motorlaivis “Tolstojus” pradėjo Nemunu plukdyti iškylautojus Kulautuvon, o iš Petrašiūnų prieplaukos iki Rumšiškių ir Kruonio keleivius Kauno mariomis savaitgaliais plukdo motorlaiviai “Algirdas” ir “Nemunas”.

Vidaus vandens kelių direkcijos vadovas Gintautas Labanauskas neslepia, kad “Tolstojus” darbo dienomis direkcijai ir toliau tarnauja kaip farvaterio ženklinimo laivas. Tačiau sekmadieniais laivo įgulai tenka atlaikyti norinčiųjų išbandyti naują pramogą keleivių apgultį. Kadangi maršrutas dotuojamas Kauno miesto ir rajono savivaldybių, kelionės “Tolstojumi” iki Kulautuvos ir atgal bilietas kainuoja vos 10 Lt.

Pirmąjį sekmadienį iškylautojams Kulautuvoje siūlyta vienintelė pramoga – geranoriškai savo laiką aukojusio gido (vietos istorijos mokytojo) ekskursija po miestelio apylinkes, o po savaitės netoli prieplaukos juos pasitiko ir vietos verslininko įsteigta kavinė. Kulautuvos seniūnė Eglė Endrikaitė pasakoja, kad mąstoma ir apie suvenyrų kioskus, dviračių nuomos punktą, apie tinklinio aikštelę šalia kultūros namų. Kol viso to nėra, didžiausia dalis atplaukusiųjų su savo lauknešėliais pasklinda Nemuno pakrantėse arba keliauja į miestelio parką, kuriame įrengtos vaikiškos laipynės ir sūpynės. Bet kuriuo atveju sekmadieninis turistų srautas miesteliui išeis į naudą, nes šiukšlių pirmieji poilsiautojai paliko ne itin daug.

Tačiau į dotuojamą maršrutą kreivokai žiūri kiti laivybos paslaugas Kaune teikiantys verslininkai. Petrašiūnų prieplaukoje laikomų ir Kauno mariomis keleivius plukdančių motorlaivių savininkas kapitonas Rimantas Mažukna “Veidui” užsiminė, esą tokios dotacijos iškraipo rinką. Kelionės iki Rumšiškių bilietas kainuoja 17, iki Kruonio – 20 Lt. Laivas praplaukia Vieškūnų, Lašinių piliakalnius, Gastilionių atodangą, Mergakalnį, Pažaislio vienuolyną, stabteli prie Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės, kad keleiviai spėtų iš arti apžiūrėti 8,5 metro skersmens vamzdžius. Tuomet apsuka Paukščių salą ir grįžta atgalios, iš viso kelionėje įveikdamas maždaug 46 km atstumą.

Nemunas – kaip išmiręs

Kol kas geromis naujienomis negali nudžiuginti ir bendrovės “Nemuno linija”, valdančios vyresniems lietuviams puikiai pažįstamus “Raketų” tipo laivus “Aistė” ir “Kristė”, vadovas Alfredas Eitutis. “Aistė” jau gauna vieną kitą turtingesnių iškylautojų užsakymą, tačiau su jais be vargo susitvarko viena, todėl “Kristė” kol kas lūkuriuoja krante. Reguliarūs reisai iš Kauno į Nidą ir Klaipėdą taip ir liks prisiminimais, kol nebus rasta galimybių kompensuoti bent dalį šio maršruto keleivių vežimo išlaidų. Nedotuojamas bilietas iš Kauno į Klaipėdą vienam keleiviui turėtų kainuoti 150 Lt: pernelyg mažai atsiranda norinčiųjų tiek mokėti už gražius panemunės vaizdus.

Vis dėlto A.Eitutis džiaugiasi, kad miestiečiai dabar turi galimybę nuplaukti bent iki Kulautuvos. “Sekmadienį grįžom iš Nidos į Kauną ir stebėjomės: Nemunas aukščiau žemupio – kaip išmiręs. Jokio rimtesnio laivo pakeliui nesutinki. Tik praplaukdami Kulautuvą pagaliau išvydome “Tolstojų”, – atsiduso “Raketų” savininkas.

Prieš metus tai, kad valstybės investicijos į laivybą upėmis neatsiperka, savo tyrimo išvadose pabrėžė ir Valstybės kontrolė. 2007–2008 m. pagal Valstybinio turizmo departamento projektą “Nemuno trasos pilotinis išvystymas” buvo įrengta ir savivaldybėms perduota naudoti 17 prieplaukų, kainavusių apie 9 mln Lt. Tačiau puolę naudoti ES pinigų savivaldybių valdininkai pamiršo, kad prasmingos tik tos prieplaukos, prie kurių laivai gali priplaukti. O pagal įstatymus tuo pasirūpinti privalo ne Vandens kelių direkcija, bet prieplaukų savininkai, tai yra tos pačios savivaldybės, kurios gilinimo darbams neturi nei lėšų, nei priemonių.

Vis dėlto minėta direkcija kasmet išleidžia milijonus vandens kelių priežiūrai. Šįmet direkcijos biudžetas, G.Labanausko teigimu, sumažėjo nuo 10 iki 4 mln. Lt, todėl sunku užtikrinti garantinį laivakelių gylį.

Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos 2010 m. birželio 1 d. duomenimis, šalyje užregistruota beveik 62,5 tūkst. vidaus vandenų transporto priemonių, tačiau beveik keturi penktadaliai jų – nesavaeigės, tai yra variklių neturinčios, priemonės.

Ką tai reiškia, “Veidui” vaizdžiai nupasakojo L.Benetis: “Pamatę Nerimi artėjantį motorlaivį, valtininkai ir baidarininkai sutrinka, nebežino, ką daryti. Moterys išsigandusios net klykti pradeda. Kad ateities lietuvių kartos nebijotų laivų, “Ryga” ketinančioms plaukti moksleivių grupėms siūlome susirinkti bent pusvalandžiu anksčiau: tada prieplaukoje pavedžiojame vaikus po laivą, papasakojame, kam koks prietaisas reikalingas ir svarbiausia – kokios upeivių gero elgesio taisyklės. Lietuviams tokio švietimo labai trūksta”.

Pasitarime pas ministrą pirmininką Andrių Kubilių šiandien svarstytos valstybės valdomos Klaipėdos trampinių laivų  bendrovės „Lietuvos jūrų laivininkystė“ problemos, jų sprendimo būdai, valdymo sistema ir veiklos perspektyvos.

Pasitarime pritarta Susisiekimo ministerijos nuomonei, kad šiuo metu, kai dėl bendrovės finansinių problemų svarbu negaišti laiko, tikslinga paskirti bendrovės vadovą jau paskelbto konkurso būdu. Kartu bus siekiama, kad perspektyvoje bendrovės valdymas būtų iš esmės pertvarkytas, siekiant sukurti motyvacijos sistemą, tinkamesnę bendrovės veiklos efektyvumui didinti.

Šiuo metu bendrovė „Lietuvos jūrų laivininkystė“ turi 11 laivų.