Šeštadienį Klaipėdoje rengiamas vasaros sezono pradžios laivų paradas. Jau 10 val. ryto jūreiviškais drabužiais bus papuošta skulptūra kruizinių laivų terminale ir duotas startas burlaivių regatai „Gero vėjo“. Nuo 12 val. bus galima lankyti terminale išrikiuotus karinių jūrų pajėgų laivus. 17 val. Smiltynėje, prie paminklo „Albatrosas“, du šimtai Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos pirmakursių duos ištikimybės jūrai priesaiką. 22 val. prasidės šviečiančiomis girliandomis išpuoštų laivų paradas, o 23 val. nuo Smiltynės kranto pasipils šventinio fejerverko salvės.

Šią savaitę į „Vakarų laivų remonto“ dokus perdažymui žada stoti „DFDS Seaways“ keltas „Kaunas“, kuris po šios procedūros bus vadinamas ilgesniu vardu „Kaunas Seaways“. Tuomet bendrovės pavadinimą atspindinčius vardus turės visi kelionės keltais paslaugas Lietuvoje teikiantys bendrovės laivai.
„Šis sezonas ypatingas tuo, kad pavyko sudaryti identiškų laivų poras, aptarnaujančias populiariausias linijas iš Klaipėdos į Kylį ir Karlshamną. Patys didžiausi keltai plaukia į Vokietijos uostą Kylį – tai „Regina Seaways“ ir „Victoria Seaways“, šiek tiek mažesnių keltų pora „Optima Seaways“ ir „Liverpool Seaways“ kasdien vykdo reisus į Karlshamną Švedijoje. Turėdami tapačius laivus, kiekviename reise galime užtikrinti vienodo lygio paslaugas, lengviau dirbti ir kelionių agentūroms“, – tvirtina „DFDS Seaways“ atstovas Vaidas Klumbys.
Keltas „Kaunas Seaways“ po remonto žada pasikeisdamas darbuotis kartu su Klaipėdos-Zasnico liniją aptarnaujančiu laivu „Vilnius Seaways“. Tiesa, reisų skaičiaus didinti nežadama – į šį Vokietijos uostą ir toliau bus plaukiama tris kartus per savaitę.
Nedžiuginanti šio sezono naujovė – sugrąžinta priemoka už brangstančius degalus laivais plukdomiems kroviniams ir keleiviams. Priemokos gabenamų sunkvežimių ilgio metrui peržiūrimos kas mėnesį, tačiau visomis kryptimis keliaujantys keleiviai nuo kovo mėnesio 10 d. už bilietus moka 5 eurais (17 Lt) brangiau. Panašūs mokesčiai, tik įvairaus dydžio, jau įvesti ir konkuruojančių kompanijų keltuose. „Žinoma, bendrovė „Tallink“, kurios keltai veža iki 2 tūkst. keleivių, savo linijose renka mažesnes priemokas“, – teigia V.Klumbys. Patys didžiausi iš Klaipėdos plaukiantys keltai turi tik šiek tiek daugiau nei pusę tūkstančio vietų keleiviams.

Klaipėdos įmonė Vakarų laivų statykla patyrė pralaimėjimą konkurse dėl 33 mln. eurų (113,9 mln. litų) vertinamo Estijos karinių jūrų pajėgų laivo statybos – neva ji esanti per silpna.

Šią įmonę valdantis turtingiausiu Estijos verslininku vadinamas Fiodoras Bermanas teigia, kad tai yra didžiausias nesusipratimas, rašo “Lietuvos žinios”.

Estijos gynybos ministerijos skelbto karinio laivo statybos konkurse dalyvavusi ir iš jo pašalinta Vakarų laivų statykla teisme Taline kovo mėnesį nesugebėjo įrodyti atitinkanti 500 mln. estiškų kronų (apie 110 mln. litų) apyvartos reikalavimą. Tuo metu sutartis dėl “Baltijos” statyklos įsigijimo dar nebuvo pasirašyta, vėliau Vakarų laivų gamykla įsigijo “Baltijos” laivų statyklą ir ją sujungė su antrine įmone Vakarų laivų statykla.

Estijos spauda atskleidė, kad laimėtoja pripažinta suomių įmonė “Uudenkaupungin Tyovene” pagal pajėgumą anaiptol neprilygsta Klaipėdos statyklos galimybėms: ji turi tik 90 darbuotojų, o apyvarta 2008 metais buvusi netgi mažesnė negu Vakarų laivų statyklos.

“Aš manau, kad projektas, kurį siūlė “Vakarų laivų statykla”, buvo šiuolaikinis ir daug geresnis. O tas, kuris pradėtas įgyvendinti, mano žiniomis, yra 18 metų senumo. Tik dabar laivas bus pailgintas. O tai skirtingi dalykai”, – sakė F.Bermanas.

Anot jo, Vakarų laivų statykla 2011 metams turi susitarimą su Danijos įmone – ji pasiūlė labai įdomų ir sudėtingą projektą.

“Ir kuo daugiau tokių užsakymų Klaipėdai teks, tuo labiau Lietuva stiprės kaip jūrų valstybė”, – teigė F.Bermanas.