"Dreamstime" nuotr.

Kristina KANIŠAUSKAITĖ-ŠALTMERĖ

Šiandienos studentai: tėvų remiami, savarankiškai į gyvenimą besikabinantys ar neišsiverčiantys be paskolų? Kiek pinigų jiems prireikia siekiant patenkinti būtiniausius poreikius ir ar galime jų studijas apibūdinti kaip orias?

Per dešimtmetį studentiškas biudžetas praktiškai nesikeitė: finansų ekspertai su­­­taria, kad didžiausi priešai buvo ir išliko studentų gyvenimas pagal nežabotus poreikius ir norus, o ne pagal turimus išteklius.

Per pastaruosius penkerius metus studentų pajamos siekė nuo 5 iki 2 tūkst. eurų per mė­nesį. Studijuojantys ketvirtame kurse uždirbo daug ir visiškai save išlaikė, o žemesnių kursų studentus gelbėjo tėvų parama, stipendijos ir gebėjimas derinti studijas su darbu.

Studentų klaidas brangina laikmetis

Banko „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto apklausa rodo, kad dalis studentų, pradėjusių savarankišką gyvenimą, vis dar nustemba, kaip brangu gyventi savarankiškai (26 proc.), kaip sunku taupyti (22 proc.) ir su kiek daug finansinių pasirinkimų tenka susidurti (13 proc.). Didžiausios klaidos, būdingos didmiesčiuose savarankišką gyvenimą pradedantiems jaunuoliams, – turimų išlaidų kontrolės stoka, savo biudžeto nežinojimas ir jo nevaldymas.

Minimalus studento išlaidų krepšelis Vilniuje sudaro 247 eurus.

Asmeninių finansų instituto skaičiavimais, minimalus studento išlaidų krepšelis Vilniuje sudaro 247 eurus. Didžioji dalis išlaidų tenka maistui (82 Eur), gyvenamajai vietai, bendrabučiui (49,3 Eur), aprangai (29 Eur), kur kas mažesnė – kelionėms namo (20 Eur), transporto išlaidoms mieste (6 Eur), mobiliojo telefono išlaidoms (7 Eur), laisvalaikiui (15 Eur), grožio paslaugoms (11 Eur).

Nors šis krepšelis atrodo kuklus, „Swed­bank“ Asmeninių finansų instituto vadovės Odetos Bložienės tvirtinimu, jis neatrodytų toks menkas, jei mažas pajamas gaunantys studentai gebėtų planuoti savo biudžetą, kontroliuotų išlaidas ir ieškotų būdų, kaip prisidurti prie pragyvenimo studijuojant. Tačiau patirties ir disciplinos stoka studentams, atsidūrusiems toliau nuo namų, pridaro rūpesčių.

Siekis savo finansinėmis galimybėmis ne­nusileisti bendraamžiams dažnai tampa pražūtimi jaunam ir finansinio raštingumo pa­grindų neturinčiam žmogui. Nuolat didėjantis jaunuolių skolinimasis iš bankų Lie­tuvoje nėra toks intensyvus kaip visoje Va­karų Eu­ropoje, tačiau ekspertus suklusti verčia jų skolinimasis ne studijoms, o kasdieniam vartojimui.

Ge­bėjimas valdyti finansus nesusiformuoja perskaičius vieną knygą, jis ugdomas metai po metų.

„Jaunas žmogus ne visuomet gerai įvertina savo poreikius ir galimybes. Vartojimui paimti pinigai išleidžiami labai greitai, o grąžinti juos sunku. Manau, tai lendančios finansinio raštingumo spragos (mokyklose asmeninių finansų valdymui Lietuvoje skiriamos 4 val., iš to, kaip jaunimas nevaldo savo išlaidų, akivaizdu, kad šių valandų per maža). Ge­bėjimas valdyti finansus nesusiformuoja perskaičius vieną knygą, jis ugdomas metai po metų. Bėda, kad daugelyje šeimų ši tradicija nėra puoselėjama“, – apgailestauja O.Blo­žienė.

Ji atskleidžia, jog nemenka dalis studentų tėvų laikosi pozicijos, kad jų vaikai turėtų mokytis iš savo klaidų, tačiau pamiršta, kad atsiradus galimybių naudotis finansų sektoriaus paslaugomis (imti vartojimo paskolas ir pan.) vaikų klaidos gali kainuoti nepalyginti daugiau nei jų pačių jaunystėje. Prasta kredito istorija ir įsiskolinimas bankams žmogų lydi visą gyvenimą.

Siekiant užkirsti kelią panašioms bėdoms ekspertė pataria būsimiems studentams pasitarti su tėvais dėl studentiško biudžeto dar mokykloje. Nutarus, kaip pasiskirstys mokėjimas už studijas, jei mokslas bus mokamas, bus lengviau sudaryti ir gyvenimo kitame mieste biudžetą.

Gyvenimas didmiestyje plonina studentų pinigines

Remiantis LAMA BPO duomenimis, 2014 m. Lietuvoje 46 proc. jaunuolių už studijas mokėjo patys, 2015 m. valstybės finansuojamų vietų skaičius aukštosiose mokyklose dar labiau sumažėjo (dėl demografinių priežasčių mažėjant abiturientų skaičiui, proporcingai 9 proc. sumažintas ir valstybės skiriamas studijų finansavimas), o pabrangus studijoms už mokslą į bendrabučius nepatekusiems studentams teko rimtai susiimti norint pragyventi didmiestyje.

„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto duomenimis, 65 proc. Lietuvos studentų gyvena atskirai nuo tėvų ar senelių, taigi pinigai už būsto nuomą jų biudžete sudaro didžiąją išlaidų dalį.

Lietuvos turto vertintojų asociacijos valdybos nario Sauliaus Vagonio vertinimu, apsisprendus studijuoti viename iš didžiųjų Lie­tuvos miestų, su išaugusiomis išlaidomis būsto nuomai ir transportui reikėtų tiesiog susitaikyti, nes jau per vienus mokslo metus jos gerokai paplonintų studento piniginę. O juk mokslai universitete įprastai trunka ketverius metus, taigi suma susidaro gana nemaža.

Dviejų ar trijų kambarių buto nuoma Vilniuje svyruoja nuo 280 iki 600, Kau­ne – nuo 240 iki 420, o Klaipėdoje – nuo 200 iki 410 eurų.

Tačiau nusistovėjusi praktika, kad studentai, nepatekę ar dėl asmeninių priežasčių ne­norintys gyventi bendrabutyje, renkasi būstą, kurį įprastai nuomojasi su keletu draugų. Tik išskirtiniais atvejais renkamasi nuomotis būstą vienam. Jei lygintume vieno kambario būsto nuomą Vilniuje su kitais didžiaisiais Lietuvos miestais, matytume, kad sostinėje šis pasirinkimas kainuotų nuo 150 iki 320 eurų, o Kaune ir Klaipėdoje atsieitų 30 proc. mažiau.

„Studentai žino, kad nuomotis kelių kambarių butą didesniam skaičiui asmenų gerokai naudingiau, juolab kad dviejų trijų kambarių buto nuoma apie 30 proc. brangesnė, palyginti su vieno kambario“, – pasakoja S.Vagonis.

Jo teigimu, dviejų ar trijų kambarių buto nuoma Vilniuje svyruoja nuo 280 iki 600, Kau­ne – nuo 240 iki 420, o Klaipėdoje – nuo 200 iki 410 eurų.

Ne ką menkesnė studentų pajamų dalis iš­leidžiama maistui, tačiau kaip pagrindinį pi­nigų šaltinį studentai nurodo šeimą. 80 proc. studentų teigia sulaukiantys tėvų paramos, kuri dažnai daugiau nei perpus sumažina būtinąsias jų išlaidas.

Štai ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto trečiakursė Ieva Bernotaitė skaičiuoja, kad gyvenimas Vilniuje jai per mėnesį neišbrangs­ta tiek, kiek galėtų: mergina dalijasi nuo­mojamu kambariu Jeruzalės rajone su se­serimi, o šalia jų, greta esančiame kambaryje, įsikūręs dar vienas nuomininkas. Kiek­vie­nai iš seserų mėnesio nuoma atsieina 80 eurų, tik šalčiausią žiemos mėnesį ūgteli iki 120 eurų.

Maisto kaina priklauso nuo to, ar dažnai pašnekovė lankosi pas tėvus: šie remia ne tik pinigais, bet ir maisto produktais. Taigi, jei na­mo grįžtama rečiau, per mėnesį Vilniuje pri­reikia panašiai 150 eurų. „Visuomet stengiuosi pataupyti, bet retai kada iš tiesų išeina: pa­gundų aplink daug, norisi ir prasiblaškyti, ir kul­tūros renginius aplankyti. Jei ne darbas pu­se etato, pragyventi būtų nepalyginti sunkiau. Šiandien dar nesu finansiškai nuo tėvų atitrūkusi, bet pusę sumos, reikiamos pragyventi Vil­niuje, jau užsidirbu“, – pasakoja iš Šiau­­lių kil­usi I.Bernotaitė.

39 proc. šalies studentų per mėnesį tegauna iki 227 eurų, o 40 proc. jų teigia patiriantys finansinių sunkumų.

Paklausta, kaip atrodytų jos gyvenimas, jei tektų mokėti už studijas, studentė svarsto, kad tuomet visą jų naštą, matyt, tektų patikėti tė­vams, o ji pati mėgintų užsidirbti bent pragyvenimui sostinėje. Žinant, kad 39 proc. šalies studentų per mėnesį tegauna iki 227 eurų, o 40 proc. jų teigia patiriantys finansinių sunkumų, nesunku įsivaizduoti, kad tai viena iš galimų išeičių.

Startui Vakarų Europoje – bent 15 tūkst. eurų

S.Vagonio vertinimu, Vilniaus nekil­no­ja­mo­jo turto nuomos kainos panašios kaip Rytų Europos valstybėse (tai Bulgarija, Kroatija, Čekija, Slovakija, Vengrija), tačiau palyginti su labiau išsivysčiusiomis Vakarų Europos šalimis (Austrija, Danija, Belgija, Suomija, Airija), Lietuvoje jos kone dukart mažesnės.

Dvejus metus Šveicarijoje finansų inžineriją studijavęs banko „Nordea“ vyr. ekonomistas Baltijos šalims Žygimantas Mauricas pa­stebi, kad užsienyje studentai neturi galimybės gyventi itin pigiuose bendrabučiuose ar prastos kokybės butuose, kaip yra Lietuvoje. As­meniškai jam vieno mėnesio gyvenimo išlaidos užsienyje sudarydavo tūkstantį eurų, dar pusantro karto tiek reikėdavo maistui.

„Galvojantiems studijuoti užsienyje karpyti būtiniausių išlaidų nepatarčiau, nes pernelyg taupydami galite patekti į blogą aplinką ir pakenkti studijų kokybei. Neturėkite iliuzijų, kad su maisto biudžetu sutilpsite į 500 eurų. Žinoma, galima pretenduoti į socialinę paramą ar stipendiją. Kitas momentas – bet kurioje Vakarų Europos šalyje užsidirbti tūkstantį eurų nėra sudėtinga (vien puse etato dirbant pakanka lėšų visoms išlaidoms padengti), ne­bent studijos labai intensyvios“, – sako jau po pusmečio studijų Šveicarijoje pats dirbti pradėjęs ekonomistas.

Jei bandote įsivaizduoti, koks vis dėlto turėtų būti mėnesinis studento pragyvenimo krepšelis užsienyje, pasidomėkite minimalia alga nusižiūrėtoje šalyje. Tai, pasak Ž.Maurico, be­ne taikliausias kriterijaus planuojant gyvenimo išlaidas, į jį ir reiktų orientuotis. „Be 15 tūkst. eurų apie vienų metų studijas Šveicarijoje ge­riau negalvokite“, – pataria pats toje šalyje stu­­dijavęs ekonomistas.

Jis taip pat siūlo apsvarstyti, ar pakaks pinigų būtiniausiems poreikiams patenkinti, ar pa­vyks jaustis komfortiškai ir oriai. Be to, pataria pagalvoti, gal verčiau ne susispaudus studijuoti užsienio universitete, o rinktis profesinį išsilavinimą gimtojoje šalyje.

Šveicarus Ž.Mauricas apibūdina kaip itin uždarus ir prisipažįsta, kad bendrauti su lenkais ar airiais jam buvo kur kas lengviau: „Ne­galėdamas prisitaikyti aplinkoje, kurioje studijuoja, jaunuolis persiima nerimo ir nepasitikėjimo savimi jausmu, o tai sunkina jo adaptaciją. O jei dar prisideda finansiniai sunkumai? Tuo metu, kai bendrakursiai atsipalaiduoja po studijų, jums tenka ieškoti išeičių, stengiantis gauti pinigų. Kurso draugui iš Indonezijos tai baigėsi prarastomis lėšomis ir neišlaikytais egzaminais, o kitas bendramokslis, įprastai die­­nas leisdavęs baro ir visų iš eilės klausinėdavęs, kaip ir ką mokomės, kursą baigė nelankydamas paskaitų.“

Orumas svarbiau nei universitetinės studijos?

Vienoje brangiausių šalių studijas baigusiam Ž.Mauricui kliūva tai, kad Lietuvoje į stu­dentus vis dar žiūrima kaip į skurdžiausią vi­suomenės sluoksnį. Jo įsitikinimu, taip būti ne­turėtų – praleisti gražiausius metus kenčiant ir bandant sudurti galą su galu nėra kokybiškų studijų požymis.

Ekonomisto nuomone, svarbu, kad gyvenime būtų pusiausvyra ir studentas turėtų galimybę įkvėpti oro, o ne vien tik zubrintų bibliotekoje.

Galimybių tam, jo nuomone, yra visokių, viena jų – studijų programų trumpinimas iki dvejų metų ir pan. Ž.Mauricas mano, kad jei nepakanka lėšų oriai gyventi, galbūt nereikėtų savęs spausti į kampą, gal verčiau rinktis studijas profesinėje mokykloje ar metus kitus pakeliavus ir užsidirbus lėšų grįžti prie to, kas šiandien atrodo neįperkama.

Universitetų dekanai taip pat jau ne vienus metus svarsto, kad geriausiems šalies studentams išgyventi studijuojant turėtų padėti universitetų rėmėjų lėšos. Būtent tokia rėmimo kultūra susiklosčiusi Vakarų Europoje, o Lietuvoje apie tai dar tik svajojame.

Kaip dar viena iš galimų išeičių minima lankstesnė studentų paskolų sistema. Užsie­nyje įprasta imti paskolas ir atidavinėti jas 20 ar net daugiau metų, tačiau Lietuvoje tikimasi viską gauti nemokamai. Tačiau O.Bložienė palaiko tuos, kurie pritrūkę pinigų stengiasi mažinti vartojimą, pasvarsto, ko galėtų atsisakyti, o ne neria stačia galva į greitųjų paskolų liūną.

Asmeninių finansų instituto vadovė primena, kad didžiąją studentų pajamų dalį sudaro tėvų parama, o lįsti į paskolas, jei būsima specialybė nėra paklausti, jos vertinimu, kažin ar reikia. Galbūt IT srities studentai, kurie dar nė nepabaigę studijų tampa itin paklausūs, ir ga­lėtų tam ryžtis, tačiau mažiau populiarių stu­dijų programų klausytojams ekonomistė siūlo gerai įvertinti riziką. Juk baigę studijas daugelis jaunų žmonių kurs šeimas, tuomet reikės paskolos šeimos būstui ir pan.

„Vis dar susiduriu su tuo, kad žmonės ne­mato reikalo daryti išlaidų suvestinės, nežino, kam išleidžia daugiausiai ir kodėl nuolat pritrūksta pinigų. Atsakę į klausimą, kas tas pinigų vagis, jie ne tik savo gyvenimą planuotų sėk­­­mingiau, bet ir atžalas labiau kontroliuotų, žinotų, kur ir kam tiksliai šie išleidžia pinigus“, – teigia O.Bložienė.

Meškos paslaugą savo vaikams daro tėvai, niekad neįtraukdami jų į namų biudžeto valdy­mą. Palikę tėvų namus šie taip ir neturi suvokimo apie išlaidas, kurių patirs gyvendami sa­va­rankiškai. Tuomet ir paaiškėja, kokia nedidelė ta pirma alga, palyginti su visomis sąskaito­mis, kurias teks apmokėti.

„Susidūrus ribotiems studentų ištekliams ir dideliems poreikiams itin praverčia namie įgytos finansinio raštingumo žinios, o jei jų nėra, tampa sudėtinga paskirstyti lėšas per tam tikrą laiką, juolab kai pagundų studentų kelyje visad daugiau nei reikia“, – neslepia O.Bložienė.

Taigi gyvendami gana susispaudę studijų me­tais ir laukdami šviesesnės dienos, kai bus at­lyginta už visas bemieges naktis, studentai vi­liasi, kad jų gyvenimas sparčiai gerės įgijus finansinį nepriklausomumą.

Pasidomėjus finansinio savarankiškumo lū­kesčiais po studijų paaiškėjo, kad vidutinė at­lyginimo suma, kurios tikisi mokslus baigęs jaunimas, siekia 638 Eur/mėn. (po mokesčių), o tai – kone trečdaliu daugiau nei vidutinis at­ly­ginimas šalyje.

O.Bložienė tokius lūkesčius vadina gerokai nepamatuotais ir primena, kad studentas visų pir­ma turėtų savęs paklausti, ką pats gali darbdaviui pasiūlyti, užuot reikalavęs jo keliskart didesnės algos.

"Dreamstime" nuotr.

Gabija SABALIAUSKAITĖ

Vyriausybė savo programoje, kituose strateginiuose dokumentuose pažadėjo sukurti baigiamųjų egzaminų pertvarkos ir kaupiamojo kriterinio vertinimo koncepciją. Kitaip tariant, jau turėjo atsirasti kažkas panašaus į abituriento portfolio – kompetencijų aplanką su formaliojo ir neformaliojo ugdymo pasiekimais, su 12 metų darbais ir nuopelnais. Vietoj to – privalomas matematikos valstybinis brandos egzaminas. Išvengti jo nebeįmanoma, o ką galima laimėti matematikos egzaminą išlaikius?

Kad jau šiemet matematikos egzaminas bus privalomas, jei nori pretenduoti į valstybės finansuojamą studijų vietą, buvo aišku dar prieš dvejus metus. O šių mokslo metų išvakarėse reikalavimas sušvelnėjo – pakanka šį egzaminą išlaikyti. Nepaisant palengvinimo nuo 36 iki 16 balų ribos, likus geram mėnesiui iki abiturientų brandos egzaminų maratono prabudo nematantieji jo naudos, o tik sukeliamą stresą: egzaminui dar reikia pasiruošti, būtina jį atidėti.

Be matematikos balo galimybių pasirinkti studijų programą gerokai sumažėja.

Tačiau specialistai ramina, kad išlaikyto matematikos egzamino nauda bus didesnė, nei vien galimybė studijuoti už valstybės lėšas. Pats abiturientas, turėdamas jo įvertinimą, kovoje dėl svajonių karjeros ar studijų gali laimėti daugiau. Pagal reikalaujamą konkursinį balą, jo dalykų įvertinimų sandarą, matyti, kad be matematikos balo galimybių pasirinkti studijų programą gerokai sumažėja. Ką jau kalbėti apie tai, kad nelaikius ar neišlaikius matematikos valstybinio brandos egzamino užsiveria durys į valstybės finansuojamą studijų vietą (išskyrus menų studijas).

„Nesinori, kad jaunas žmogus mąstytų ciniškai: einu studijuoti į mokamą vietą, tad įveiksiu slenkstį vien su metiniais dalykų pažymiais, nes į mokamas studijas priima visus. Juk kalbame apie aukštąjį mokslą, išsilavinimą ir stiprią karjerą“, – matematikos egzamino nauda neabejoja Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas prof. Pranas Žiliukas.

Po to, kai neva 34 proc. abiturientų neišlaikė bandomojo matematikos egzamino, atvirą laišką išplatino Nacionalinis aktyvių mamų sambūris: „Abejojame, kad privalomas matematikos egzaminas atneš naudos, adekvačios patiriamam papildomam stresui“, „korepetitorių samdymas tėvams kainuoja nemažus pinigus, o vaikai eikvoja laiką, kurį turėtų skirti kitų žinių tobulinimui“.  Suprask, valstybei pirmame bakalauro studijų kurse mokyti matematikos ant rankų pirštų nekainuoja.

Iš tiesų, tie 34 proc. neišlaikiusiųjų, skaičiuojant nuo 4 tūkst. prisistačiusiųjų dvyliktokais, galėjo būti visi norintieji pasitikrinti matematikos žinias. Vienas iš „Egzami­natorius.lt BANDOMASIS“ partnerių – Lietuvos moksleivių parlamentas, o vienas iš mokinių pageidavimų buvo sudaryti galimybę registruotis anonimiškai, tad, bandomojo egzamino sudarytojų teigimu, dalis internete laikiusiųjų šį egzaminą yra tiesiog „Tomas Tomas“.

Šiemet egzaminą laikys 18,7 tūkst., arba 55,7 proc., abiturientų, bet pernai jį laikė ne stulbinamai mažiau – 41 proc. abiturientų.

Palyginti su praėjusių metų „Egza­minatorius.lt BANDOMASIS“ dalyvių patirtimi, bandančiųjų neišlaikiusių šio patikrinimo internete ir iš tiesų neišlaukusių realaus matematikos brandos egzamino dalis buvo panaši: interneto platformoje minimalios ribos pasiekti nepavyko 12,7 proc. abiturientų (358), o per tikrąjį matematikos valstybinį egzaminą susikirto 9,25 proc., skaičiuojant nuo maždaug 15 tūkst. jį laikiusių kandidatų. Šiemet egzaminą laikys 18,7 tūkst., arba 55,7 proc., abiturientų, bet pernai jį laikė ne stulbinamai mažiau – 41 proc. abiturientų.

„Egzaminatorius.lt BANDOMASIS“ sudarytojų teigimu, pagrindinė nuo 2014 m. veikiančio įrankio nauda – ne sužinoti, kokia dalis abiturientų neišlaikė bandomųjų egzaminų, bet gauti išvadas ir analizę, kurias galima panaudoti siekiant geriau pasiruošti tikriesiems brandos egzaminams. Iš viso šioje sistemoje yra užsiregistravę 85,6 tūkst. vartotojų, o  statistinė informacija kaupiama apie kiekvieną užduotį ir jos atlikimą.

Nežinia, ar tikrojo egzamino šiemet neišlaikys trečdalis mokinių, bet kad mokantis matematikos tobulėti dar yra kur – faktas. Pavyzdžiui, 10 klasėje atliekami pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai rodo, kad 2014 m. tik vienoje savivaldybėje jų įvertinimų vidurkis pasiekė 7 balus iš 10-ies. Bendras šio patikrinimo vidurkis 2015 m. – 5,59 balo, o dažniausiai pasitaikantis pažymys – ketvertas.

Vis dėlto Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) nepersigalvojo: nuo šių metų matematikos egzaminas tapo privalomas, tik palengvėjo, įvertinus praėjusių metų mokinių rezultatus.

Matematikos mokytojai pritaria nuo 36 iki 16 balų nuleistai reikalavimų kartelei – reikia prašyti to, kas mokiniams įveikiama, tačiau stebisi, kad, užuot nukreipus energiją į priemones, kaip pagerinti matematikos mokymą ir mokinių žinias ne tik laikant abitūros egzaminus, bet dar ankstesnėse klasėse, vis dar sukylama prieš patį egzaminą. Todėl į tėvų nuogąstavimus jie atsako paprastai: reikia mokytis visus 12 metų, o ne pažvelgus į kalendorių ieškoti būdų išsisukti.

Mūsų visuomenėje pasitaiko, kad kilus triukšmui kažkas pasikeičia. Tad gal ir šį kartą bandoma keisti situaciją triukšmu.

„Matematikos egzamino specifika tokia, kad reikia mokytis sistemingai ir nuosekliai. Žinoma, yra daug mokinių, kurie turi spragų, tad kai kurie bando ieškoti lengvesnio kelio, – apie siūlymus dar atidėti matematikos egzaminą svarsto Lietuvos matematikos mokytojų asociacijos prezidentė Regina Rudalevičienė. – Mūsų visuomenėje pasitaiko, kad kilus triukšmui kažkas pasikeičia. Tad gal ir šį kartą bandoma keisti situaciją triukšmu, nes realiu darbu jos pakeisti jau nebeliko laiko: per mėnesį 12 metų kurso išmokti negalima. Sakyčiau, tai dėmesio nukreipimas iš nevilties: mamos, užuot paskatinusios mokytis vaikus nuo pirmos klasės ir prašiusios jų atsakomybės, 12 klasėje kelia triukšmą.“

Išlaikiusiems matematiką – daugiau studijų programų

Nors dalis abiturientų (ar jų tėvų) jaučiasi į matematikos egzaminą lyg varu varomi, patys stojantieji, turėdami šio egzamino įvertinimą (kuo daugiau balų – tuo geriau), gali laimėti daugiau. Ne tik pretenduoti į valstybės finansuojamas studijas, bet ir suplanuoti stipresnę karjerą – rinktis iš daugiau studijų programų. O nepaisant jų gausos aukštosiose mokyklose tokių, į kurias stojant konkursiniame bale nebūtų matematikos dalyko įvertinimo, likę nedaug.

Neturintieji matematikos įvertinimo gali rinktis humanitarinių mokslų programas – daugiausia kalbas.

Matematikos egzamino balas ar metinis pažymys, stojančiojo pasirinkimu, kaip trečiasis dalykas, kai reikia nurodyti bet kurio dalyko, nesutampančio su kitais pateiktais, įvertinimą, gali būti skaičiuojamas stojant į visas studijų programas.

Neturintieji matematikos įvertinimo gali rinktis humanitarinių mokslų programas – daugiausia kalbas. Iš humanitarinių mokslų, kaip antro dalyko, matematikos reikia tik stojant į filosofiją. Iš menų studijų, į kurias stojančiųjų nereikalaujama laikyti matematikos egzamino, matematikos reikia tik stojant į architektūrą.

Socialiniuose moksluose be matematikos įvertinimo konkursiniame bale galima apsieiti stojant į leidybos, informacijos, žurnalistikos, komunikacijos ir pedagogikos krypčių studijų programas. Taip pat šio įvertinimo skaičiuojant konkursinį balą nereikalaujama iš stojančiųjų į politikos mokslų, teisės, sociologijos, socialinio darbo, viešojo administravimo, turizmo ir poilsio, viešojo saugumo krypčių studijų programas, tačiau antrasis dalykas yra matematikos arba informacinių technologijų įvertinimas, kaip ir stojant į pedagogikos krypčių studijų programas, išskyrus dalyko pedagogiką, kai konkursinis balas skaičiuojamas iš atitinkamo dalyko (matematikos, fizikos ir t.t.) studijų krypčiai nustatytų konkursinių dalykų įvertinimų.

Matematika konkursiniame bale yra pirmasis dalykas stojantiesiems į verslo krypties studijų programas – verslo, vadybos, finansų, apskaitos, žmonių išteklių vadybos, ekonomikos. Šioms studijų kryptims konkursiniame bale nustatytas 0,4 svertinis koeficientas, toks pat – į psichologiją.

Daugumoje biomedicinos mokslų studijų sričių programų matematika gali būti skaičiuojama kaip antrasis dalykas. Stojant į fizikos ir technologijos mokslų studijų programas matematika yra pirmasis pagrindinis dalykas, lemiantis konkursinį balą.

„Matematikos įvertinimo konkursiniame bale reikia ir stojant į daugelį socialinių mokslų studijų programų, kai kur – tai net pirmasis dalykas, kuris sudaro 40 proc. konkursinio balo. Aišku, matematikos įvertinimas svarbiausias stojant į visas fizinių mokslų, technologijos, inžinerines studijų programas. Taigi išlaikius matematikos egzaminą šansai įstoti išauga. Šio egzamino reikalavimas nėra vien papildomas barjeras, konkurencinėje kovoje jis tikrai veikia“, – didesnę laisvę rinktis ir aplenkti konkurentus apibendrina P.Žiliukas.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) duomenimis, 2010 m., kai apie privalomą matematikos egzaminą dar nebuvo kalbama, 41 proc. gerai jį išlaikiusių (surinkusių 90–100 balų) abiturientų pasirinko studijuoti socialinius mokslus ir tik 24 proc. – fizinius. O pernai iš gerai išlaikiusiųjų matematikos egzaminą socialinius mokslus pasirinko tik 16 proc., fizinius – 37 proc.

Po dvejų metų reikės išlaikyti gerai

Apie privalomą matematikos egzaminą garsiau imta kalbėti pastebėjus, kaip teigiama, socialinių mokslų absolventų perprodukciją, ilgą kelią iki darbo pagal įgytą kvalifikaciją vietos, bet trumpą kelionę nuo diplomo iki darbo biržos. Privalomo matematikos egzamino ėmė reikalauti pramonininkų atstovai, verslo bendruomenė, argumentuodama, kad mokiniai verčiami rinktis mokomuosius dalykus pernelyg anksti, o pasirinkę matematiką paskutinėse klasėse mokytis bendruoju kursu dvyliktoje esą susizgrimba nežinantys, ką studijuoti, jei nelaiko matematikos egzamino. Nusprendus, kad šis patikrinimas bus privalomas, netrūko kritikos, o paskutinę minutę, prisiminus, kad jau tikrai bus, – bandymų jį dar atidėti.

Tačiau pašnekovai atkreipia dėmesį, kad daugelyje šalių dilemos, ar matematikos egzamino reikia, nekyla. Ir jo reikalaujama ne tik siekiant aukštojo išsilavinimo, bet ir norint baigti mokyklą.

Iš tiesų, dar 2011 m., „Eurydice“ duomenimis, maždaug pusėje ES šalių matematikos egzaminas buvo privalomas norint gauti mokyklos baigimo pažymėjimą. O štai Lietuvoje, kad gautum brandos atestatą, pakanka dviejų brandos egzaminų, beje, jie gali būti ir mokykliniai.

P.Žiliukas pastebi, kad kai nėra sąlygos laikyti valstybinius egzaminus, kone pusė abiturientų nė vieno tokio ir nelaiko: „Tad lyg ir turime dvi abiturientų kategorijas: vieni nori, kad jų žinios būtų įvertintos, audituotos, o kiti bando tai apeiti, bet paskui kalbama apie aukštus siekius.“

Profesoriaus teigimu, aukštųjų mokyklų atstovai viliasi, kad ilgainiui matematikos žinių ir gebėjimų patikrinimas taps privalomas ir bendrajame ugdyme.

Kad matematikos egzaminas įeis į privalomų išlaikyti egzaminų rinkinį norint gauti brandos atestatą, kol kas drąsiai dar nekalbama. Tačiau patys specialistai įsitikinę, kad tokio žinių patikrinimo reikėtų ir norintiesiems gauti atestatą.

„Vienareikšmiškai – matematikos valstybinis egzaminas turėtų tapti privalomas visiems. O štai mokytis jos 11–12 klasėse – tikrai neprivaloma. Juk yra daugybė specialybių, kurias galima įgyti po 10 klasės, tiesa, kartu gauti ir vidurinį išsilavinimą“, – apie profesinio rengimo alternatyvą užsimena Nacionalinės moksleivių akademijos Matematikos sekcijos vadovas, Kauno technologijos universiteto gimnazijos mokytojas Leonas Narkevičius.

Jis paaiškina, kad matematika nėra atskiras mokomasis dalykas, – tai abstraktaus mąstymo koncentras, kurio bent jau pagrindų reikia kiekvienam. Matematika skirta proto mankštai, ji padeda gerinti loginį mąstymą ir priimti ja pagrįstus sprendimus. „Jei sakoma: aš moku pinigus susiskaičiuoti, tai man matematikos ir gana, vadinasi, matematikos supratimas yra visiškai siauras. Nes tai – tik dalis aritmetikos, kuri yra įžanga į platesnę ir gilesnę matematiką“, – skeptikams atkerta L.Narkevičius.

Aukštesnis slenkstis

Prieš egzaminų sesiją sujudę mokiniai raminami, kad 40 proc. matematikos valstybinio brandos egzamino užduočių yra iš bendrojo kurso, tad didelė tikimybė, kad pavasarį intensyviau pazubrinęs egzaminą išlaikysi. Tačiau kai kurių pedagogų tikinimu, laisvė pasirinkti ir mokymosi lygį – bendruoju ar išplėstiniu kursu dvejus metus mokysiesi matematiką – kartais ne į naudą, nes mokiniai pervertina savo gebėjimus.

„Yra šalių, kuriose mokiniai laiko tą egzaminą, pagal kurio programą mokėsi. Ir šią pasirenka ne jie patys – programa nustatoma pagal jų gebėjimų lygį. Pas mus mokinys renkasi pats, nors ilgainiui paaiškėja, kad pridėtinės vertės iš tokio pasirinkimo nėra. Be to, neretai į egzaminą, kurį reikia laikyti tada, kai esi pasiruošęs, mokiniai eina kaip į loteriją. Kartais abiturientams susidaro įspūdis, kad pakankamai gerai moka matematiką, nes mokėsi jos nuo pat pirmos klasės, bet jie įsivaizduoja geriau, nei yra iš tikrųjų“, – pasakoja Matematikos mokytojų asociacijos vadovė R.Rudalevičienė.

Būtent įvertinus realius mokinių gebėjimus, kurių situaciją galima matyti nuo 8 klasės, iš standartizuotų pasiekimų testų, reikalavimas išlaikyti matematikos valstybinį brandos egzaminą sušvelnintas nuo 36 iki 16 balų. Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė sako, kas diskusijos partneriai – LAMA BPO, Nacionalinio egzaminų centro, studentų atstovai nepritarė reikalavimui išlaikyti matematikos egzaminą pagrindiniu pasiekimų lygiu jau 2016 m.: „Visi darbo grupės nariai sutiko, kad mokykloms reikia duoti daugiau laiko pasirengti ir atitinkamai paruošti mokinius. Todėl visų sutarimu buvo įvestas palengvinimas: svarbu tik išlaikyti egzaminą.“

Vis dėlto 2018 m. abiturientams, kurie norės studijuoti socialinius, biomedicinos, fizikos ir technologijų mokslus, matematikos egzaminą jau reikės išlaikyti pagrindiniu pasiekimų lygiu, stojantiems į humanitarinius ir pedagogikos mokslus liks ta pati 16 balų riba, o pasirinkusieji menų studijas matematikos egzamino galės nelaikyti.

R.Rudalevičienė pasakoja pati sulaukusi diskusijos dalyvių, mokinių, tėvų atstovų kreipimųsi. Tiesa, jie labiau priminė ne pagalbos norint pasirengti šauksmą, bet pritarimo paieškas: arba kad bandomojo egzamino užduotys buvo per sunkios, arba kad reikia lengvinti artėjantį egzaminą.

„Kaip matematikos mokytoja galiu pasakyti, kad jau nebėra kur dar labiau supaprastinti. Jei pasirinksime kryptį užduotis dar labiau lengvinti, mūsų mokiniai nebegalės konkuruoti su kitų šalių jaunimu. Yra dar ir kitas kelias – stiprinti mokymąsi, keisti jo metodus, trukmę, bet apie šią galimybę mokiniai kažkodėl nekalba“, – sako R.Rudalevičienė.

Stojantiesiems į valstybės finansuojamas studijų programas reikalavimas išlaikyti matematikos brandos egzaminą pagrindiniu pasiekimų lygiu atidėtas iki 2018 m., tačiau kartu su šiuo tikslu, be savieigos, kad po dvejų metų mokiniai jau bus geriau pasirengę, kitų priemonių jam pasiekti neatsirado.

„Vaikai nori greito rezultato, tačiau dirbti savarankiškai namie nelabai nori. Pagrindinis mokymasis vyksta pamokose, bet nei tėvai, nei mokiniai nekelia klausimo, kad reikėtų daugiau pamokų. Mes, mokytojai, matome, kad išmokyti sunku ir mokiniui trūksta laiko pačiam išbandyti, įtvirtinti žinias. Kalbame apie tai ir su ministerijos atstovais, bet jie atsako, kad reikia keisti mokymo metodus. Vis dėlto psichologiškai pačiam besimokančiam žmogui reikia atlikti tam tikrus veiksmus, kad galėtų išmokti matematiką. Man labai svarbu, kad mokiniai turėtų pakankamai laiko mokytis pamokose, galėtų pasirinkti, kiek dalykų jiems mokytis“, – pasakoja matematikos mokytojų atstovė R.Rudalevičienė.

Tarptautinio penkiolikmečių pasiekimų tyrimo PISA duomenys rodo, kad vidutiniškai Lietuvos mokiniai matematikos per savaitę mokosi 171,8 minutės, estai – 222,8, latviai – 224,4, lenkai – 198,1 minutės. Palyginimui: pusė Holivudo filmų trunka nuo 96 iki 120 minučių. Čilės mokiniai mokosi 397,6 minutės, bet pagal matematinio raštingumo rezultatus yra penkiolikti nuo pabaigos iš 65-ių 2012 m. PISA tyrime dalyvavusių EBPO šalių. Tad mokymosi trukmė toli gražu nėra vienintelis ar svarbiausias veiksnys, lemiantis matematikos pasiekimus.

Svarbiausia naujiena stojantiesiems į universitetus ir kolegijas – reikalavimas išlaikyti matematikos egzaminą. Tai vienas iš trijų privalomų egzaminų, jei nori studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje.

Apie šį privalomą egzaminą dabartiniai abiturientai sužinojo dar prieš dvejus metus, tačiau prieš pat egzaminų maratoną dar buvo bandymų jo išvengti ir prašymų atidėti, nes abiturientai esą dar nepasirengę, o po dvejų metų viskas jau eitų kaip per sviestą.

Apie 14 tūkst. pirmakursių šiemet gaus valstybės krepšelius studijoms.

Vis dėlto Švietimo ir mokslo ministerija nepersigalvojo: privalomas matematikos egzaminas bus jau šiemet, o jo nelaikyti galės tik stojantieji į menų studijas. Tiesa, šis reikalavimas sušvelnėjo: pakaks tik išlaikyti egzaminą – surinkti 16 balų. O nuo 2018 m. abiturientams šiame egzamine jau reikės pademonstruoti pagrindinį pasiekimų lygį ir surinkti 36 balus. Bet ir tada minimali išlaikymo riba galios stojantiesiems į humanitarinių mokslų studijas, pedagogiką, o pasirinkusieji menus apsieis be jo.

Priėmimo procedūros pokyčių šiemet beveik nėra: jo etapai, kalendorius, pageidavimų skaičius lieka panašūs kaip 2015 m. Gera naujiena stojantiesiems: visų reikalingų dokumentų skenuotas kopijas bus galima pateikti internetu ir apsieiti be Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) punktų.

„LAMA BPO visiškai pereina į virtualią erdvę: stojantieji visų dokumentų kopijas galės pateikti internetu, o jų duomenis įves mūsų darbuotojai“, – patvirtina LAMA BPO prezidentas prof. Pranas Žiliukas.

Jo manymu, dėl tokio pokyčio vargiai kils noro sukčiauti, nes dokumentų autentiškumas vis tiek bus tikrinamas, kai studentas atvyks pasirašyti studijų sutarties su aukštąja mokykla: „Taigi galimybės apgauti nebus. Jei paaiškės, kad dokumentai nėra tikri, sutartis bus nutraukta, o gal bus ir blogesnių pasekmių.“

LAMA BPO visiškai pereina į virtualią erdvę: stojantieji visų dokumentų kopijas galės pateikti internetu, o jų duomenis įves mūsų darbuotojai.

Apie 14 tūkst. pirmakursių šiemet gaus valstybės krepšelius studijoms. Universitetuose numatyta per 7 tūkst., kolegijose – 6,5 tūkst. valstybės finansuojamų studijų vietų. Daugiausia jų šiemet skirta technologijų mokslams: 2 tūkst. universitetuose, 2,8 tūkst. – kolegijose. Kaip ir pernai, daugėja informacinių technologijų (IT) studijų vietų: per 1 tūkst. universitetuose, 300 – kolegijose.

Stojantieji gali pretenduoti ir į tikslinio finansavimo studijų – valstybei būtinų, nepopuliarių – vietas. Pasirinkęs tokias studijas jaunuolis baigęs mokslus trejus metus turi atidirbti pagal įgytą specialybę. Pildyti tikslinio finansavimo prašymą taip pat reikia LAMA BPO informacinėje sistemoje.

Pirmuoju numeriu pageidavimų sąraše tiesiog būtina įrašyti savo svajonių studijas, o rašant kitose eilutėse – pasverti savo galimybes ir norus.

LAMA BPO prezidentas P.Žiliukas stojantiesiems pataria nepulti į kraštutinumus ir pildant pageidavimų sąrašą paisyti ir savo asmeninių norų bei galimybių, ir valstybės interesų. Pirmuoju numeriu pageidavimų sąraše tiesiog būtina įrašyti savo svajonių studijas, o rašant kitose eilutėse – pasverti savo galimybes ir norus. Pavyzdžiui, jei iš visų pusių skelbiama, kad trūksta inžinierių, o aukštosiose mokyklose atsiranda daugiau nemokamų šių sričių studijų vietų, nereiškia, kad staiga turi užsinorėti tapti inžinieriumi ir kaipmat rinktis studijas, apie kurias anksčiau gal nė nepagalvojai.

„Puiku, jei valstybė turi interesą ir didina paramą, pavyzdžiui, patvirtina, kad 50 proc. daugiau vietų skirs IT studijoms, tačiau tai nereiškia, kad valstybėje nebebus medikų, menininkų ar kitų sričių specialistų. Žmogus turi rinktis tai, kas jam artima, įvertinti savo asmenines, fizines galimybes. Nemėgstama specialybė netiks nei jam, nei valstybei ir nepadės sukurti geros karjeros. Svarstant apie atlyginimo galimybes reikia suprasti, kad kelių šimtų eurų atlyginimo skirtumas reikšmingas gali būti iš pradžių, kelis mėnesius, bet ne visą gyvenimą. Tad reikia būti protingam, išmintingam ir gudriam – atsižvelgti į rinkos situaciją ir valstybės poreikius, tačiau remtis savo norais ir galimybėmis“, – būsimiems pirmakursiams pataria P.Žiliukas.

Per ketvirtadienį prasidedantį papildomą priėmimą į aukštąsias mokyklas bus pasiūlyta 830 valstybės finansuojamų vietų universitetuose ir 1800 – kolegijose.

Kaip BNS informavo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas Pranas Žiliukas, mokamų vietų aukštosios mokyklos norintiesiems studijuoti gali pasiūlyti daug.

“Mokamų vietų yra daug. Iki 10 tūkst. mokamų vietų mokyklos gali pasiūlyti”, – BNS sakė P.Žiliukas.

Per papildomą priėmimą į likusias laisvas studijų vietas galės pretenduoti tik per pagrindinį priėmimą užsiregistravusieji LAMA BPO sistemoje.

Dalyvaujantieji papildomame priėmime galės deklaruoti kitus pasirinkimus nei pagrindiniame.

Norintieji dalyvauti papildomame priėmime, internetinėje LAMA BPO sistemoje turės iš naujo užpildyti prašymus, pabrėžia LAMA BPO. Prašymuose bus galima įrašyti ne daugiau kaip 6 pageidavimus. Prašymo formą bus galima pradėti pildyti paskelbus papildomo priėmimo vietų sąrašą.

Baigusieji mokyklas 2009 metais ir anksčiau turės pristatyti brandos atestatus į LAMA BPO duomenų tvarkymo punktus tik tuo atveju, jeigu jų dar nepristatė pagrindinio priėmimo metu. Duomenų tvarkymo punktų sąrašas yra skelbiamas LAMA BPO tinklalapyje pateiktoje bendrojo priėmimo tvarkoje.

Likusių laisvų valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius universitetuose ir kolegijose per papildomą priėmimą bus skelbiamas 11 krypčių grupių. Studijų programos, kuriose nebėra laisvų valstybės finansuojamų ir nefinansuojamų vietų, aktyvuotos nebus ir dalyvaujantis papildomame priėmime jų pažymėti negalės.

Valstybės nefinansuojamų studijų vietų skaičius pagal studijų programas dėl jų gausos atskirai skelbiamas nebus, tačiau stojančiajam informacija apie tokias laisvas vietas bus pateikiama. Pildydamas pageidavimus, stojantysis bus informuojamas, kiek norimoje studijų programoje yra laisvų mokamų vietų.

Kvietimai studijuoti per papildomą priėmimą bus skelbiami rugpjūčio 9 dieną.

Galutiniai bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatai paaiškės po rugpjūčio 12 dienos.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) informuoja, kad rugpjūčio 5 d. prasidės papildomas priėmimas į aukštąsias mokyklas. Į likusias laisvas studijų vietas galės pretenduoti tik per pagrindinį priėmimą užsiregistravusieji LAMA BPO sistemoje. Norintys dalyvauti papildomame priėmime, internetinėje LAMA BPO sistemoje – www.lamabpo.lt – turės iš naujo užpildyti prašymus, pabrėžia LAMA BPO.

Prašymuose bus galima įrašyti ne daugiau kaip 6 pageidavimus. Prašymo formą bus galima pradėti pildyti paskelbus papildomo priėmimo vietų sąrašą. Po pagrindinio priėmimo likusios laisvos studijų vietos LAMA BPO tinklalapyje bus skelbiamos nuo rugpjūčio 5 d. 12 val.

Baigusieji mokyklas 2009 m. ir anksčiau turės pristatyti brandos atestatus į LAMA BPO duomenų tvarkymo punktus tik tuo atveju, jeigu jų dar nepristatė pagrindinio priėmimo metu. Duomenų tvarkymo punktų sąrašas yra skelbiamas LAMA BPO tinklalapyje pateiktoje bendrojo priėmimo tvarkoje.

Likusių laisvų valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius universitetuose ir kolegijose per papildomą priėmimą bus skelbiamas 11 krypčių grupių. „Užpildytos“ studijų programos, kuriose nebėra laisvų valstybės finansuojamų ir nefinansuojamų vietų, aktyvuotos nebus ir dalyvaujantis papildomame priėmime jų pažymėti negalės.

Valstybės nefinansuojamų studijų vietų skaičius pagal studijų programas dėl jų gausos atskirai skelbiamas nebus, tačiau stojančiajam informacija apie tokias laisvas vietas bus pateikiama. Pildydamas pageidavimus, stojantysis bus informuojamas, kiek norimoje studijų programoje yra laisvų mokamų vietų.

Šiuo metu vyksta antrasis pagrindinio priėmimo etapas. Gavusieji kvietimą studijuoti valstybės finansuojamoje ar valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje turi pasirašyti studijų sutartis iki rugpjūčio 4 d. 17 val. Iki nurodyto laiko nepasirašęs studijų sutarties kandidatas galimybę studijuoti pasiūlytoje studijų vietoje praras. Tokiu atveju jis galės iš naujo teikti prašymą ir dalyvauti papildomame priėmime. Per pagrindinį priėmimą pasiūlyta, bet nepriimta studijų vieta yra perkeliama į papildomą priėmimą.

Papildomas priėmimas vyks rugpjūčio 5–8 d. Kvietimai studijuoti per papildomą priėmimą bus skelbiami rugpjūčio 9 d.

Galutiniai bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatai paaiškės po rugpjūčio 12 d.

Visą su priėmimu į aukštąsias mokyklas susijusią informaciją galima rasti www.lamabpo.lt .

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas Pranas Žiliukas aiškina, kad laiku reikiamus stojimui į aukštąsias mokyklas dokumentus pristačiusių pretendentų balai buvo skaičiuojami sklandžiai.

Jis teigė negalintis komentuoti Lietuvos studentų sąjungos (LSS) priekaištų dėl neva blogai įrašytų egzaminų rezultatų anksčiau mokyklas baigusiems ir kurį nors egzaminą šiemet perlaikiusiems kandidatams.

“Sunku suvokti, ką jie turi omenyje. Pirmiausia įtariu, kad jie turi omenyje, jog po nustatyto laiko – liepos 19 dienos 17 valandos – buvo asmenų, kurie buvo neatnešę turimų pažymų. Aš negalėčiau atsakyti, apie kokius nulius kalbama, nes žmogus, kuris įsiregistruoja ir atneša atestatą, jame nulių nebūna. Arba jis atestato neturi, arba dar kas nors. Perlaikę egzaminą siekdami geresnio balo pristatinėjo pažymas ir laiku turėjo tai padaryti”, – BNS dėstė P.Žiliukas.

“Toks įspūdis, kad čia nereikalingas triukšmas, keliamas tų, kurie kažką pražioplino, nepadarė, nepadavė laiku”, – teisė jis.

P.Žiliukas taip pat pabrėžė, kad po liepos 19 dienos 17 valandos buvo priimami tik paskutinių apeliantų duomenys, kurių atestatai buvo spausdinami vėliau.

“Buvo skaudžių situacijų, kad atestatų buvo neteisingų. Be abejo, su tokiais skaičiuoti negalime. Mums perdavinėjo Švietimo informacinių technologijų centras pataisytus atestatų duomenis, tai tuos panaudojam priėmimui”, – aiškino P.Žiliukas.

Jo teigimu, LAMA BPO savo skaičiavimuose klaidų neužfiksavo.

“Balus skaičiuojant klaidų nepastebėjome. Bet mes naudojame tą informaciją, kurią atnešė iki liepos 19 dienos pabaigos anksčiau baigę ir tuos 2010 metų baigusių duomenis, kuriuos mums persiuntė iš valstybinių duomenų bazių”, – aiškino LAMA BPO prezidentas.

Jis pažymi, kad laiku dokumentų nepristatę, bet užsiregistravę bendrojo priėmimo sistemoje pretendentai galės dalyvauti papildomame priėmime.

“Žmonės turi laiku pateikti duomenis, įsivaizduokit, kiek laiko nuo gegužės 25 iki liepos 19 – beveik 2 mėnesiai. Tie žmonės, kurie dar nori įstoti, kadangi yra registravęsi, dar gali ir po šito etapo dokumentus atiduoti. Baigsis sutarčių pasirašymo vajus, pradėsime papildomą priėmimą”, – teigė jis.

Bendrojo priėmimo sistemoje šiemet užsiregistravo per 43 tūkst. aukštojo mokslo siekiančių asmenų. Dalis jų pateikė ne visą reikiamą informaciją, todėl dėl vietų universitetuose rungsis 36,5 tūkst. pretendentų. 8 tūkst. iš jų bendrojo lavinimo mokyklas yra baigę 2009 ar ankstesniais metais.