Europos bendrovių konsorciumas sukūrė langų su ventiliacijos sistema technologiją „Climawin“, pritaikytą tiek šiltam, tiek šaltam klimatui. Ši technologija žiemą, kai per langus ir vėdinimo sistemą prarandama daug pastato šilumos, padės kone ketvirtadaliu sumažinti šildymo išlaidas.

„Climawin“ taip pat turi patalpų vėsinimo funkciją, pritaikytą vasaroms ar šilto klimato juostoms. ES investicijomis finansuota technologija turėtų itin sudominti senų pastatų renovacijos dalyvius.

„Per langus pastatai netenka itin daug šilumos. Mūsų sukurta technologija iš esmės yra pasyvi rekuperacinė vėdinimo sistema. Praktinių tyrimų rezultatai parodė, kad standartinis pastatas, aprūpintas vien tik „Climawin“ langais, sutaupo 18-24 proc. šilumos”, – sako vienas projekto dalyvių Brianas O‘Brienas iš „Solearth Ecological Architecture“.

„Climawin“ užtikrins komfortą visose klimato juostose

Pasak Briano O‘Brieno, „Climawin“ sistema, pašildydama vėdinimo orą, padidins komfortą patalpose, orientuotose į šiaurę, rytus ir vakarus. Langų sistema turi ir vėsinimo funkcija, kuri atsiskleis šilto klimato zonose: langai praleidžia saulės šviesą, tačiau atspindi nepageidaujamą saulės karštį.

„Optimizuota šilumos varža, saulės energijos išnaudojimas ir saulės spindulių kontrolė leis ženkliai pagerinti pastato energetinį ir šiluminį efektyvumą. „Climawin“ sistema gali būti pritaikyta tiek gyvenamuosiuose, tiek komercinės paskirties pastatuose, kurie neturi efektyvios vėdinimo sistemos“, – teigia Brianas O‘Brienas.

Su langais intergruota vėdinimo sistema yra valdoma patalpose įrengtų jutiklių pagalba. Vėdinimo oras šildomas panaudojant ir saulės baterijų teikiamą energiją.

Palyginti su dabartinėmis langų ir vėdinimo sistemomis, „Climawin“ pasižymi daugybe pranašumų. Tai ir itin gera šilumos varža, automatiškai reguliuoja oro įtraukimas, dvigubas stiklų sluoksnis, oro filtrai, integruota belaidė jutiklių sistema, leidžianti įrengti „Climawin“ be papildomo laidų išvedžiojimo.

Septynių partnerių iš keturių šalių, – Danijos, Vokietijos, Airijos ir Portugalijos, – patirtis ir tyrimai užtikrina, kad „Climawin“ sistema sėkmingai veiks tiek šalto, tiek ir šilto klimato sąlygose.

Pasaulinio verslo perspektyvos

Naujoji technologija buvo kuriama ir tobulinama trejus metus. Produkto įvedimo į rinką stadiją šiuo metu vykdo trys projekto partneriai. „Climawin“ langai Europos rinkai bus pristatyti 2014 metų pabaigoje. Langų gamintojai taip pat galės įsigyti technologijos licenciją ir pritaikyti ją savo gaminiuose. Tikimasi, kad be Europos, itin svarbios „Climawin“ technologijos rinkos bus JAV, Kanada ir Rusija.

Europos tyrimų, inovacijų ir mokslo komisarės Máire Geoghegan-Quinn atstovas žiniasklaidai Michaelis Jenningsas sako, kad aplinką tausojančias technologijas gali sėkmingai vystyti smulkios ir vidutinės verslo įmonės. „Tai itin svarbu, nes tokios įmonės yra ekonomikos stuburas. Be to, panašios technologijos tarnauja ir visiems žmonėms ar verslo bendrovėms, nes ženkliai sumažina sąskaitas. Europos Sąjungos programa „Horizon 2020“ rems dar daugiau panašių tyrimų ir inovacijų projektų“, – sako Michaelis Jenningsas.

Žiemą automobilių vairuotojams be neužšąlančio langų plovimo skysčio sunku išsiversti, tačiau chemikai ir gydytojai perspėja, kad kai kurios jo rūšys gali būti pavojingos sveikatai ir net gyvybei.

Mat langų plovimo skysčio sudėtyje yra metanolio ir izopropanolio – toksinių medžiagų, priklausančių cheminei alkoholių grupei. Beje, jų gali būti ir kitose buityje naudojamose medžiagose.
„Pavojingiausia, jeigu metanolis ir izopropanolis yra geriamas. Pusė stiklinės – mirtina dozė. Vis dėlto ir įkvėpus šių medžiagų garų galima apsinuodyti. Pavyzdžiui, kai žmogus daug kartų ant lango užpurškia plovimo skysčio, o paskui dar ilgai valo, gali skaudėti galvą, pykinti, prasidėti traukuliai. Jeigu pažeidžiama rega, gresia laikinas apakimas, o laiku nesuteikus pagalbos galima ir visiškai apakti“, – aiškina Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės gydytoja klinikinė toksikologė Gabija Dragelytė.
Pasak Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto prodekano Lino Mikniaus, metanolis kur kas pavojingesnis nei izopropanolis. „Jeigu buityje naudojamų priemonių sudėtyje yra keli procentai izopropanolio, jis nepakenks. Daugelyje alkoholinių gėrimų, pavyzdžiui, brendyje, viskyje, šios cheminės medžiagos taip pat yra. Tačiau metanolio reikėtų vengti“, – perspėja L.Miknius.
G.Dragelytė pataria nenumoti ranka, jeigu panaudojus langų valymo priemonę pradėjo svaigti galva ar pykinti. „Dažnai žmonės nesusieja šių simptomų su valymo priemonėmis, todėl į gydytojus net nesikreipia. Vis dėlto su mediku reikėtų pasikonsultuoti bent telefonu“, – pabrėžia gydytoja.