Sporto principas – peržengti esamas galimybių ribas ir už tai gauti apdovanojimą – sėkmingai naudojamas ir kuriant technologines naujoves, ir sprendžiant aktualiausias problemas.

Naują vandens valymo naftos gręžinyje technologiją atrado odontologas, o kosmoso aparatus ar automobilius be vairuotojo sukūrė poros dešimčių entuziastų komandos. Tokioms ambicingoms pasauliui svarbioms inovacijoms atsirasti padėjo vis labiau plintanti vadinamoji prizų ekonomika. Kuo ji skiriasi nuo kitų instrumentų, taikomų inovacijoms kurti ir opioms problemoms spręsti?

Futurologines idėjas realybe paverčia keli entuziastai

Charizmatiškojo milijardieriaus Richardo Bransono skrydžių į kosmosą bendrovė „Virgin Galactic“ jau kitąmet žada atidaryti turizmo į kosmoso sezoną. „Tai skamba ne mažiau neįtikėtinai, kaip ir tai, kad technologiją, kuri panaudota transporto į kosmosą priemonei, kūrė ne kuris nors šios srities pasaulinis gigantas, o nedidukė trisdešimties žmonių kompanija iš Kalifornijos“, – pasakoja kosmoso turistu tapti planuojanti kaunietis verslininkas UPS/„Skubios siuntos“ vadovas dr. Vladas Lašas.
Imtis iššūkio sukurti transporto į kosmosą priemonę paskatino „Xprize“ – nevyriausybinės pelno nesiekiančios organizacijos paskirtas prizas. Beje, prizas – ne iš fantastikos srities: 10 mln. JAV dolerių. Konkurso sąlygose buvo nurodyta, kad jis bus skirtas privačiai, ne valstybės įmonei, kuri sukurs kosminį aparatą, galintį pakelti tris žmones į daugiau kaip 100 km aukštį ir tą pakartoti kas dvi savaitės. Niekas netikėjo, kad tai gali padaryti privati įmonė, tačiau norinčiųjų buvo per dvidešimt komandų.
Dabar paskelbtas naujas konkursas dėl „Google“ prizo tam, kas sukurs įtaisą, kuris nuskris į Mėnulį, nufilmuos kraštovaizdį ir vaizdą atsiųs į Žemę. Prie to jau dirba taip pat apie dvidešimt komandų, dauguma – vos poros dešimčių žmonių dydžio, nors anksčiau toks projektas galėjo būti įmanomas tik milžiniškoms kompanijoms.

Už kelis milijonus – revoliucijos sveikatos apsaugos ar transporto srityje

Prizų ekonomika veikia ne tik tokiose vis dar labiau futurologinėse atrodančiose srityse, kaip kosmosas, bet žada revoliucijų ir žmonijos kasdienybėje.
Štai V.Lašas jau užsisakė „Xprize“ 10 mln. dolerių prizo siekiančios komandos prietaisą – asmeninę kišeninę medicininę „laboratoriją“. Prisijungus prie mobiliojo telefono įrankis galės užfiksuoti pagrindinius sveikatos rodiklius ir diagnozuoti penkiolika ligų. Prietaisiukas kainuoja 100 dolerių, o tyrimas, kuris gydymo įstaigoje kainuotų 150 dolerių, juo atsieis šimtą kartų pigiau. Prizo steigėjai tikisi, kad tai atvers lig šiol nebūtą sveikatos apsaugos prieinamumą ir kokybę, o tai gali tapti tikra revoliucija sveikatos apsaugos srityje.
JAV valstybinė gynybos naujų projektų kūrimo agentūra pasiūlė prizą tam, kas sukurs automobilį, kuris užprogramuotas galėtų nuvažiuoti 200 km atstumą. Per pirmą bandymą Nevadoje prizo varžytuvėse dalyvaujantys automobiliai vietoj 200 km daugiausia nuvažiavo vos 7 km. O po dvejų metų tikslas buvo pasiektas ir prizą laimėjo vieno universiteto ir partnerių komanda. „Bevairuotojinio“ automobilio prototipas jau sukurtas ir teikia daug vilčių, kad taps postūmiu revoliucijai transporto srityje.
Dabar ši JAV valstybinė agentūra užsibrėžė padaryti ne menkesnę revoliuciją kovoje su kibernetinėmis atakomis – naujo konkurso nugalėtojų laukia dviejų milijonų dolerių prizas.
Prizo troškimas paskatinto sukurti ir masinei gamybai pritaikytą automobilį, kuris vienu galonu nuvažiuotų daugiau kaip 100 mylių, maždaug trigubai ekonomiškiau nei vidutinis amerikietiškas automobilis. Ir šio ateities transporto prototipas jau sukurtas. Tiesa, kol kas tai dar ne masinės gamybos produktas. Apskritai ne kiekviena sukurta naujovė būtinai tampa masinės gamybos produktu, bet tai būna smarkus impulsas pažangai toje srityje.
„Xprize“ ir kitos prizų ekonomikos principus naudojančios organizacijos šį principą laiko naujovių varikliu, tiki, kad konkurencijos galia leidžia atrasti sprendimus, kurie atrodė neįmanomi, ir taip paspartinti teigiamus pokyčius pasaulyje.
Beje, prizai padeda spręsti problemas ir iššūkius kuo įvairiausiose srityse. Pavyzdžiui, prizas laukia to, kuris sukurs kelis kartus nei dabar efektyvesnę metodiką, padedančią mokyti vaikus raštingumo. Arba, pasiūlius prizą, JAV tirta, ar per socialinius tinklus įmanoma skubiai pranešti gyventojams kokią žinią: vieną rytą skirtingose vietovėse į orą paleista daugybė raudonų balionų, o konkurso dalyviai turėjo pranešti visų jų buvimo vietą su nuotraukomis ir koordinatėmis.
O štai Afrikoje vienas turtingas asmuo įsteigė prizą tam Afrikos šalies vadovui, kuris atsisveikindamas su šiuo postu nebus patyręs nė vieno korupcijos ar įtarimo ja skandalo.

Diskutuodamas su verslininku Vladu Lašu savo privačioje Nekerio saloje milijardierius Ričardas Bransonas sakė esąs sužavėtas Lietuvos krepšinio komandos pergalėmis, kurios mažą šalį prilygino Amerikos svajonių komandai. Kartu jis užsiminė, kad toks tautos būdo bruožas yra puiki aplinka Lietuvos verslininkams kurti „kitas svajonių komandas“ savo kompanijose.

„Jūsų šalis jau turėjo savo sėkmės istorijų,“ – apsivilkęs lietuviams puikiai atpažįstamais spalvingais marškinėliais su skeletu sakė „Virgin“ įkūrėjas. „Todėl per mūsų artėjantį susitikimą Lietuvoje galėsime padiskutuoti, kaip pasiekti tos pačios sėkmės savo versle ir asmeniniame gyvenime“.

Anuomet hipišką marškinėlių dizainą, kuris tapo pirmosios nepriklausomos Lietuvos krepšinio rinktinės kovos simboliu 1992-ųjų olimpinėse žaidynėse Barselonoje, mūsų sportininkams parūpino kultinė JAV grupė „Grateful Dead“.

Dažnai spaudoje „hipiu kapitalistu“ vadinamam Ričardui Bransonui ši apranga, rodos, tinka ne blogiau nei solidus kostiumas.

Nekerio saloje, vienoje iš Britų mergelių salų Karibų Jūroje, praėjusią savaitę svečiavęsis R. Bransono bičiulis verslininkas Vladas Lašas įteikė pastarajam ir dokumentinio filmo „Kita svajonių komanda“ kopiją. V. Lašo teigimu, pirmosios Olimpinės žaidynės po nepriklausomybės atkūrimo yra vienas labiausiai įkvepiančių epizodų Lietuvos istorijoje ir puikiai atitinka R. Bransono verslo filosofiją.

„Richardui yra būdinga visuomet žengti už savo galimybių ribos ir išsikelti aukštesnius tikslus nei kiti. Tokį lietuviško ryžto pavyzdį ir norėjau jam parodyti,“ – mintimis apie planuojamą sero vizitą dalijosi V.Lašas.

V.Lašo nuomone, mūsų verslui šiuo metu trūksta užsidegimo pakartoti pirmųjų nepriklausomybės metų sėkmės istoriją. Jis tikisi, kad susitikimas su charizmatiškuoju lyderiu Richardu Bransonu Lietuvos verslo visuomenei taps įkvėpimo šaltiniu ir padės keisti mūsų vertybes – paskatins verslą siekti ne vien pelno, bet ir visa apimančios naudos žmonėms, įvairioms bendruomenės ir mūsų planetai.

Kaip skelbta anksčiau, vienu garsiausių pasaulio verslininku ir lyderystės ikona laikomas Ričardas Bransonas Lietuvoje lankysis birželio 2 d. – tądien „Virgin“ imperijos įkūrėjas dalyvaus didžiausiame lyderystės forume „Žalgirio“ arenoje Kaune.

R.Bransono vizitu į Lietuvą rūpinasi išskirtinių verslo ir lyderystės renginių organizatorius „Success Stars International“. Daugiau informacijos – www.success-stars.com.

Nobelio premijos laureatai kauniečiui verslininkui apdovanojimą skyrė už pasauliui svarbių problemų sprendimo paieškas, inovacijų sklaidą, už ne tik sėkmingą, bet ir socialiai atsakingą verslą.

Jei siuntinį jums atnešęs kurjeris ruda UPS uniforma pasirodys matytas iš televizoriaus ekrano, laikraščių puslapių ar interneto portalo, labai gali būti, kad tai bus Nobelio premijos laureatų komisijos elitiniu pasaulio verslininku šiemet pripažintas UPS/„Skubių siuntų“ vadovas 55-erių Vladas Lašas. Retsykiais jis Kaune ar atostogaudamas kur Veronoje, Italijoje, užsivelka kurjerio uniformą ir pats vežioja siuntinius, kad patikrintų, kaip įmonės darbą vertina klientai, ar pasimokytų iš kolegų kitose šalyse.
Bet V.Lašas net Lietuvos mastu nėra verslo magnatas, sukūręs kokią verslo imperiją. Jo vadovaujama septyniasdešimties darbuotojų siuntų bendrovė nėra valstybėje nei strateginė, nei kurianti kokią išskirtinę pridėtinę vertę. Tad kaip jis, nedidelės įmonės vadovas iš mažutės Lietuvos, buvo pastebėtas ir įvertintas Nobelio premijos laureatų, jam paskyrusių Verslo taikos prizą?

Verslo variklis – naujovių alkis
Žinant V.Lašo intelektą, inovacijų alkį, vizionieriaus gyslelę, galų gale ryšius pasaulyje, atrodytų, siuntų tarnyba – ne pats ambicingiausias ir perspektyviausias verslas. Vladas ilgokai patyli prieš reaguodamas į tokią tezę. „Nuvyliau? Gal dar ateityje? Ar gal mano vaikai dar daugiau padarys?“ – garsiai svarsto verslininkas.
Bet tuoj pateikia ir kontrargumentų: UPS kompiuteriams išleidžia daugiau nei automobiliams, o dabar svarsto visai realius projektus, kaip atrodys robotizuota siuntų pristatymo sistema, kurioje skraidančiais autonominiais aparatais bus galima pristatyti siuntas net ten, kur nėra kelių. V.Lašas neabejoja ir siuntų tarnybos svarba: „Nepriklausomybės pradžioje tai buvo įrankis įveikti barjerą tarp Lietuvos ir pasaulio. Dabar ji reikalinga moderniam Lietuvos verslui, kuris dirba su visu pasauliu, o tam reikia patikimo greito ryšio.“
V.Lašas 1990-aisiais šio verslo ėmėsi, galima sakyti, dėl asmeninio poreikio. Anuomet Kauno technologijos instituto Automatikos fakulteto Elektronikos katedros docentas, technikos mokslų daktaras būdavo kviečiamas į tarptautines konferencijas užsienyje, tačiau dažnai kvietimai jį pasiekdavo konferencijai jau pasibaigus. Tad po nepriklausomybės atkūrimo atsivėrus galimybėms kurti privatų verslą jis su keliais bendraminčiais ėmėsi skubių siuntų. Iš pradžių verslas atrodė taip: patys dviračiu mindavo iki oro uosto, sėsdavo į lėktuvą, skrisdavo į Maskvą, per kurią tuomet judėjo siuntinių srautai, o vakare parskridę vėl mindavo dviračiu namo. Po metų „Skubios siuntos“ tapo pasaulinio UPS tinklo įgaliotuoju atstovu Lietuvoje.
Šiandien V.Lašui siuntų verslas – ne vienintelis: jis yra ir „Elintos“, vienos didžiausių pramonės automatizavimo paslaugų bei produktų tiekėjų Lietuvoje, taip pat  „Elinvision“, „GRE Holding“ įmonių bendraturtis ir įkūrėjas. „Vladas visada pilnas idėjų, o mes vos spėjam tikrinti jų efektyvumą ir geriausias įdiegti. Jis nuolat sako: galima ir kitaip padaryti. Net ten, kur kitam atrodo, kad riba pasiekta“, – kolegą apibūdina „Elintos“ generalinis direktorius Vytautas Jokužis. Pavyzdžiui, V.Lašo iniciatyva „Elinta“ ėmėsi elektromobilių ir jų įkrovos stotelių tinklo projekto.
V.Lašui šauna įvairiausių idėjų, pavyzdžiui, UPS/”Skubiose” siuntose jau penktus metus veikianti atlyginimų sistema „Pasiskirk sau atlyginimą pats“ ne tik buvo pripažinta geriausiu metų personalo valdymo projektu Lietuvoje, bet ir pateko į Europos universitetų vadybos vadovėlius. Kolektyvas V.Lašui – didysis jo verslo turtas. Ne veltui ištikus krizei įmonė mažino išlaidas bet kokia kaina, bet tik ne atleidinėdama darbuotojus. Paklaustas, kuo praktiškai pasireiškia žodžių derinys „socialiai atsakingas verslas“, už ką V.Lašas šįsyk, šalia turimų lietuviškų, pelnė ir tarptautinį apdovanojimą, jis sako: „Sąžiningumas visais lygiais. Ar kada kam davėm pakišą, darėm ką nelegaliai? Ne.“
Už V.Lašą tikrai galima drąsiai laiduoti (ypač kai jį pažįsti nuo pirmos klasės): jis jau greičiau nuskris į kosmosą, nei pasielgs nesąžiningai ar ką nuskriaus. Ir skrydis į kosmosą – jokia metafora: nors retsykiais užsivelka rudą kurjerio uniformą, Vladas šiandien labiau idėjų kurjeris.

Nevisavertiškumo mitų griovėjas
V.Lašas užvaldytas kosmoso idėjų. Jis juokiasi, kad tai prasidėjo nuo penkerių metų, kai gimtadienio proga gavo tėvų dovaną – knygą „Į kitas planetas“. „Kai kas tradiciškai mano, kad Lietuva – maža šalis, todėl neturi galimybių sėkmingai dalyvauti kosminiuose projektuose. Su bendraminčiais sekasi tuos mitus paneigti“, – tvirtina verslininkas.
Jo manymu, kosmosą per daug tiesmukai suprantame, nes tai – labai daug sparčiai besivystančių sričių, atveriančių labai daug galimybių ir verslui, net mažoms komandoms. Jei du danai jaunuoliai garaže per dvejus metus sukūrė kosminį aparatą (V.Lašas – vienas šio projekto rėmėjų) ir turi šansą Daniją iškelti tarp didžiųjų kosmoso valstybių, kodėl to negalėtų padaryti Lietuva? Žiemą V.Lašas lankėsi JAV kosminių tyrimų agentūroje NASA, ir štai jau šią vasarą Kauno bei Vilniaus studentai važiuos ten stažuotis.
Daug idėjų V.Lašas pasisemia ir įkvepiančių pavyzdžių sutinka pasaulinėse TED idėjų konferencijose. Jis – TED narys rėmėjas ir šių konferencijų iniciatorius Lietuvoje. TED jis susipažino ir su seru Richardu Bransonu, „Virgin Group“ įkūrėju bei savininku, taip pat užvaldytu kosminių projektų. Su grupele kitų naujovėmis besidominčių verslininkų juodu įsteigė „Carbon War Room“ – ne pelno siekiančią organizaciją, ieškančią sprendimų ir skatinančią verslininkus įgyvendinti kovos su klimato kaita strategijas, kurios sumažintų anglies dvideginio išmetimą. „Mano požiūris toks, kad jei ką darai pasauliui – tai ir Lietuvai“, – sako V.Lašas, pasaulines idėjas „stumiantis“ ir į „Lietuva 2030“ strategiją, kurią kuriančios Valstybės pažangos tarybos narys jis yra.
Verslininkas cituoja naują Peterio Diamandiso ir Steveno Kotlerio knygą „Abundance“ (liet. „Gausa“): „Joje rašoma, kad ateitis bus geresnė, nei šiandien manome. Manau, tas optimizmas pagrįstas. Per pastaruosius dešimtmečius daugelyje svarbių dalykų rodikliai pagerėję, vystosi pažangios technologijos, daugėja aktyviai kuriančių žmonių, tokių kaip R.Bransonas ar kiti, kurie ne tik nori daryti verslą, bet ir mąsto apie ilgalaikę jo naudą visuomenei bei visai aplinkai.“

Įkvėpia siekti tikslo
Vladas neabejotinai priklauso pastarajai – „verslo kitaip“ kategorijai. Jis mėgsta kartoti savo bičiulio R.Bransono patarimą: „Dirbk žaisdamas, žaisk dirbdamas“, nors tai kauniečiui neretai pelno keistuolio reputaciją. Jei Vilniuje sutiksi kelis solidžius vyrus, važinėjančius riedžiais ir aptarinėjančius ateities scenarijus bei jų naudą Lietuvai, tikėtina, kad tai V.Lašas vėl atsikvietė kokių pasaulinio garso asmenybių, pavyzdžiui, NASA Ameso tyrimų centro direktorių Simoną P.Wordeną. Idėja „Pakviesk draugą į Lietuvą“, pasiskolinta iš Naujosios Zelandijos, V.Lašas užkrėtė ir Globalios Lietuvos lyderių organizaciją, kurioje jis yra patarėjų tarybos narys.
Jam gali šauti į galvą minint Baltijos kelio jubiliejų sėsti į UPS lėktuvėlį ir nusėti kelią gėlėmis ar perskaičius miesto laikraštyje, kad ligoninėms trūksta kraujo, savo įstaigoje surengti donoro dieną. Jis – kaip vaikščiojanti telekomunikacijų įmonės reklama „Connecting people“: vos jo bičiulis alpinistas Vladas Vitkauskas užsimena apie savo knygą, V.Lašas tuoj jį suveda su JAV rašytoja Rūta Šepetys, o ši savo leidėjui jau siūlo legendinio lietuvio knygą išleisti ir kitose šalyse. Taip, ne visos jo idėjos pasaulinės svarbos, bet įkvepia siekti daugiau, tikėti, kad „kiekvienas lašas svarbus“, kaip kad su humoru V.Lašas įsirašęs savo vizitinėje kortelėje.
„Vladas – ne tik sėkmingai dirbantis verslininkas, kuriam būdingas labai platus požiūris į verslą ir inovacijas. Gali pasirodyti, kad kai kurios jo idėjos – ne šitam laikmečiui, todėl dalį žmonių jos tik stebina. Tačiau jis mato Lietuvoje potencialą, ypač jaunų žmonių, o žinodamas pasaulinį kontekstą neabejoja, kad Lietuva gali neatsilikti nuo pirmaujančių šalių. Jis – tiesiog verslo angelas jaunimui ir tikras Lietuvos verslo bei visos valstybės ambasadorius užsienyje“, – V.Lašą apibūdina dvidešimt metų jį pažįstantis Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Vytautas Šileikis. Beje, ši institucija V.Lašą ir pasiūlė tarptautinei verslo Taikos prizui gauti. Kaunietis verslininkas – ir “start up’ų” globėjas, o su kolegomis britais įsteigė pasaulinį jaunimo verslo interneto srityje “greitintuvą” springboard.com.
Beje, Vladas stebina ne tik verslo idėjomis. Pavyzdžiui, jis nubėgo Los Andželo maratoną ir pusę vilniškio, vienas užkopė į Monblaną, krovininiu lėktuvu „patranzavo“ į Niujorką ar keturiese dvimotoriu lėktuvėliu nuskrido per Atlantą į Pietų Ameriką. „Jis paprastas ir atsakingas tiek versle, tiek asmeniniame gyvenime“, – tvirtina „Elintos“ vadovas V.Jokužis ir papasakoja, kad su žmona du savo vaikus užauginęs V.Lašas dabar augina du vaikučius iš vaikų namų.
Koks jausmas būti išskirtam tarp kelių sektiniausių pasaulyje verslininkų? „Kaip olimpinėse žaidynėse gavus aukso medalį. Kai kas olimpiadoje laimi auksą, tai garbė ir sportininko atstovaujamai valstybei, o svarbiausia – paskata jaunimui siekti to paties. Man smagu, kad Lietuvos vardas paminėtas kaip šalies, kurioje yra komandų, pasiekiančių  įdomių pasauliui tikslų, kad galime dalyvauti neįtikėtinuose projektuose ir laimėti. Tikiuosi, tai padrąsins ir kitus“, – viliasi Verslo taikos apdovanojimo laureatas.

Verslo Taikos prizas
Šis prizas teikiama nuo 2009 m. Pretendentus atrenka Komitetas, kurį sudaro Nobelio taikos premijos ir premijos ekonomikos srityje laureatai. Apdovanojimas skiriamas už verslo sėkmę, neatsiejamą nuo socialinės atsakomybės ir socialinio solidarumo principų. Šiemet į jį pretendavo 90 kandidatų iš 60 valstybių, o elitiniame septynetuke tarp JAV, Egipto, Indijos, Argentinos, Tanzanijos, Bangladešo atstovų – ir lietuvis Vladas Lašas.
Prizas simbolizuoja rankų paspaudimą, kuris paprastai lydi pasiektą verslo susitarimą. Jei jis pasiekiamas vadovaujantis socialine atsakomybe, tai prisideda prie visuomenių brandos ir tarpusavio supratimo, stiprina taiką.
Prizai bus įteikti gegužės 7 d. Osle.