– Ekonomistų manymu, nepaisant ekonomikos augimo, nedarbas išliks didelė problema. Lietuvoje verslininkai skundžiasi dėl struktūrinio nedarbo: nors minios bedarbių, jau dabar sudėtinga rasti kvalifikuotų darbuotojų. Jūsų vertinimu, kaip būtų galima spręsti šią problemą ir ar tokios priemonės, kaip jaunimo judėjimas užsienyje, gali padėti?
– Tarp BVP augimo ir teigiamų tendencijų darbo rinkoje visuomet yra atsilikimas. Gera žinia, kad kai kurios ES šalys – Vokietija, Austrija, Čekija, Švedija pasiekusios antrą stadiją ir stebi ne tik BVP, bet ir darbo vietų augimą. Tačiau esama daug ES šalių, kuriose per pastaruosius metus BVP augo, bet nedarbas taip pat didėjo. Keletas šalių, tokių kaip Graikija ar Airija, vis dar patiria recesiją, tad aišku, kad nedarbas čia didėja.
Neigiamas mobilumo aspektas, kad nėra judėjimo ratu: tie, kurie išvyksta laikinai padirbėti kitose šalyse, gali greitai negrįžti ar iš viso nebegrįžti. Tuomet šalys susiduria su rizika prarasti kai kurių profesijų specialistus ir investicijas į šių profesijų rengimą. Pavyzdžiui, žmonės iš Baltijos šalių vyksta į Airiją ir gali nebegrįžti atgal. Tai iššūkis, kuris reikalauja visapusiškos strategijos, apimančios švietimo reformą, investicijas į mokyklų sistemą, mokymąsi visą gyvenimą.
Bet nemanau, kad tinkama reakcija būtų įvesti judėjimo ES suvaržymų. Mano nuomone, labai svarbu, kad jauni ir ambicingi žmonės turėtų galimybę vykti į kitą šalį, tačiau reikia tinkamos nacionalinės politikos, kuri koordinuotų švietimą, ekonominį vystymąsi ir spręstų potencialią įtampą.
Loading ...