Vidinės kautynės dėl SGD terminalo
Latvijos energetikos bendrovė “Latvenergo” kol kas nepristatė oficialių jau baigiamos SGD terminalo Latvijoje galimybių studijos rezultatų, tačiau esminius skaičiavimus bendrovės atstovai, bandydami atgrasinti kaimynus nuo konkurencijos dėl regioninio terminalo, pateikė gerokai anksčiau. “Latvenergo” tyrimų ir plėtros direktorius Maris Balodis paskelbė, kad tokį SGD terminalą planuojant Estijoje, Paldiskio uoste, vien į naujus vamzdynus ir kompresorines bei matavimo stotis tektų investuoti apie 300 mln. eurų. Regioninio terminalo dislokacijos vieta pasirinkus Klaipėdą, analogiškų investicijų prireiktų dar daugiau. Atrodo, kad Lietuvos pusė nėra linkusi neigti tokių latvių skaičiavimų, todėl ir kalba apie vietinei rinkai skirtą terminalą. Tiesa, įtartinai galingą – pajėgiantį patenkinti visą dabartinį šalies gamtinių dujų poreikį.
Lietuva yra daugmaž apsisprendusi dėl terminalo vietos Kiaulės Nugaros saloje, pylimu sujungtoje su Smeltės pusiasaliu, tačiau daug uostų turinčioje Latvijoje tebevyksta karštos vidinės diskusijos. “Latvenergo” vadovų nuomone, ekonominiu požiūriu labiausiai apsimokėtų terminalą statyti Rygoje ar jos apylinkėse. Dujų kompanija “Itera Latvija” terminalo statyboms sostinės uoste jau rezervavo žemės sklypą. Tuo tarpu Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis yra pasisakęs už mažą Skultės uostelį. Vilčių dar nepraranda ir Ventspilis bei Liepoja, nors artimiausias Lietuvai latvių uostas šansų šioje kovoje turi bene mažiausiai.
Modernizuoja esamas elektrines
Neseniai Vilniuje viešėję “Latvenergo” atstovai tvirtino, kad galutinio sprendimo dėl SGD terminalo vietos Latvijoje dar nėra. Gatis Junghanas, “Latvenergo prekybos” generalinis direktorius, “Veidui” teigė, kad į šiuos klausimus galiausiai atsakys galimybių studija.
“Kol kas aktualiausias Latvijai energetikos klausimas yra didžiųjų, dujas deginančių šiluminių elektrinių renovacija. Prieš keletą metų modernizavome 140 MW galios ŠEC-1, 2009-ųjų pabaigoje – 400 MW galios ŠEC-2. 2013 m. planuojame paleisti antrąjį ŠEC-2 bloką, kuris dirbs kogeneracijos režimu – tai bus dar 400 MW. Be to, vyksta nuolatinis trijų didžiųjų hidroelektrinių, stovinčių Dauguvos upėje, modernizavimas, kad jos iš tokio pat vandens kiekio pajėgtų generuoti daugiau elektros energijos”, – svarbiausius kaimynų vykdomus projektus vardijo G.Junghanas.
Pašnekovas pripažįsta, kad kol kas Latvija jaučia bazinių elektros energijos galingumų stoką – ypač vasarą, kai ir hidroelektrinės, ir kogeneracinės jėgainės gamina mažiausiai energijos. Tačiau pabrėžia, kad po poros metų, paleidus antrąjį ŠEC-2 bloką, “Latvenergo” pajėgs aprūpinti elektros energija visus savo šalies vartotojus. Per metus dujas deginančios Latvijos elektrinės pagamina maždaug 2 TW, o hidroelektrinės – 3 TW elektros energijos, nors šis santykis kasmet svyruoja dėl gamtinių veiksnių.
Todėl dalyvavimas Visagino atominės elektrinės projekte, G.Junghanso nuomone, Latvijai būtų naudingas tik galvojant apie nuoseklų elektros energijos poreikių didėjimą šalyje, ir tik su sąlyga, kad iš VAE gaunama elektra būtų pigesnė nei gaminama Latvijoje.
Ar Latvijoje vartotojai irgi gąsdinami žiemą išaugsiančiomis centrinio šildymo kainomis? “Praėjusios dvi žiemos pas mus buvo gerokai šaltesnės nei vidutinės, todėl manome, kad šildymo išlaidos ateinančią žiemą smarkiai nesiskirs nuo praėjusių. Mūsų šalyje dujos centralizuotam šildymui naudojamos tik didžiuosiuose miestuose, o provincijoje dažniau naudojama biomasė. Net 40 proc. šilumos Latvijoje išgaunama būtent iš biomasės – tai puikus rodiklis net ES valstybių kontekste. Ateityje biomasės planuojame naudoti dar daugiau”, – komentavo “Latvenergo prekybos” generalinis direktorius.