"Veido" archyvas

Latvijos prezidento V.Zatlero bandymas apeliuoti į tautos išrinktųjų moralę ir siūlymas paleisti parlamentą baigėsi skaudžiu pralaimėjimu: Latvijos parlamentarai ciniškai išsirinko parankesnį prezidentą A.Bėrzinį.

"Veido" archyvas

Latvijos Seimas išsirinko naują, parankesnį prezidentą – buvusį bankininką A.Bėrzinį

Gegužės 28 d. Latvijos prezidentui Valdžiui Zatlerui tautos paprašius paleisti dabartinį Seimą, kaimyninėje šalyje kilusi politinė įtampa visą praėjusią savaitę tik stiprėjo. Ir praėjusį ketvirtadienį vykę prezidento rinkimai jos ne tik nesumažino, bet, priešingai, padidino. Priminsime, kad tąkart po pakartotinio balsavimo Latvijos Seimas prezidentu išrinko parlamento narį, buvusį bankininką Andrį Bėrzinį. Už A.Bėrzinį balsavo 53 Seimo nariai, prieš – 44, už dabartinį prezidentą V.Zatlerą – 41, prieš – 56 parlamentarai.

Rinkimų rezultatai pačioje Latvijoje sukėlė gana didelę pasipiktinimo bangą: daugybė latvių pabrėžia, kad A.Bėrzinis jiems asocijuojasi su oligarchais, ir Seimas, jį išrinkdamas prezidentu, spjovė į tautos nuomonę. O buvusi Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga netgi pareiškė, kad A.Bėrzinio išrinkimas yra didelis žingsnis atgal.

Beje, jau netrukus po rinkimų pasigirdo politologų ir teisininkų prognozės, kad A.Bėrzinio kadencija būsianti trumpa, ypač jei per referendumą tauta nuspręstų nepaleisti dabartinio Seimo. Tada prezidentą tektų rinkti iš naujo.

Bet kokiu atveju šiandien aišku tai, kad iki pat referendumo dėl Latvijos parlamento paleidimo, o ir po jo, Latvijoje tvyros nestabilumas.

Tiesa, prieš ketverius metus didelio latvių entuziazmo nesukėlė ir V.Zatlero išrinkimas prezidentu. Tačiau šiuo metu jis turi jūrą gerbėjų. Skelbiama, kad jei jis skubiai sukurtų partiją, už ją balsuotų gana didelė dalis kaimyninės šalies rinkėjų (tai patvirtina praėjusį ketvirtadienį prie Seimo susirinkusios ir V.Zatlerui plojančios žmonių minios).

Kyla klausimas, kaip V.Zatlerui pavyko įkopti į populiarumo aukštumas ir pelnyti latvių pasitikėjimą.

Istorinis sprendimas

Priminsime, kad prieš daugiau nei savaitę V.Zatleras pasinaudojo konstitucijoje numatyta teise ir sukūrė precedentą ne tik Baltijos šalyse, bet ir visoje ES – tapo pirmuoju prezidentu, kuris kreipėsi į tautą, prašydamas jos leidimo nutraukti parlamento įgaliojimus. Jis ryžosi šiam žingsniui nepaisydamas galimybės dėl to atsisveikinti su antrąja prezidentavimo kadencija.

“Toks sprendimas šalies prezidento rinkimų išvakarėse yra sunkus man asmeniškai, taip pat sudėtingas konstituciškai. Aiškiai suvokiu, kad savo sprendimu galiu perbraukti galimybę būti perrinktam prezidentu”, – dar prieš savaitę tikino V.Zatleras.

Latvijos konstitucijos 48-asis straipsnis po 2008 m. įvykusio referendumo suteikia prezidentui teisę inicijuoti parlamento paleidimą, nenurodant terminų, tačiau tokiu atveju turi būti skelbiamas referendumas.

Jeigu per referendumą, kuris greičiausiai vyks liepos 23 d., daugiau nei pusė jo dalyvių balsuos už parlamento paleidimą, jis bus laikomas paleistu, taip pat bus paskelbti rinkimai, kurie turės įvykti ne vėliau nei po dviejų mėnesių nuo Seimo paleidimo.

Kaip liudija skubiai atliktos sociologinės apklausos, kad per referendumą tauta nepalaikytų V.Zatlero idėjos išvaikyti dabartinį Seimą, – menkai tikėtina. Pasak Nacionalinio susivienijimo “Viskas Latvijai” – “Tėvynei ir laisvei” ir Judėjimo už Latvijos nacionalinę nepriklausomybę vadovo Einaro Cilinskio, beveik nėra abejonių, kad tauta referendumu patvirtins Seimo paleidimą. “Nėra jokios intrigos. Kaip kitaip, jei ne už Seimo paleidimą, gali balsuoti tauta, kurios pasitikėjimas parlamentu siekia vos 10 proc.?” – retoriškai klausia politikas.

Radikalus žingsnis teisingumo vardan?

Pats Latvijos prezidentas pripažįsta, kad jo žingsnis yra radikalus, bet neabejoja, jog tai buvo būtina dėl šalies gerovės. “Nusprendžiau veikti radikaliai. Daviau prezidento priesaiką skirti savo pastangas Latvijai, – aiškina prezidentas. – Šiuo sprendimu noriu suteikti galimybę visiems žmonėms vieną kartą padėti tašką nedidelės žmonių grupės savivaliavimui.

Vieną kartą padėti tašką tam, kad visas mūsų sunkiu darbu uždirbtas turtas atsidurtų neapmokestinamųjų firmų sąskaitose, padėti tašką tam, kad atskiri regionai mūsų šalyje turėtų išskirtines teises.”

Priminsime, kad šio radikalaus žingsnio motyvu tapo įstatymų leidėjų sprendimas neatšaukti parlamentinio imuniteto opozicijos atstovui Ainarui Šleseriui, kuris yra laikomas vienu iš trijų stambiausių ir įtakingiausių Latvijos oligarchų.
Kitaip tariant, Latvijos Seimas sutrukdė Latvijos kovos su korupcija biurui ištirti, ar A.Šleseris, kuris yra centro dešinės pakraipos susivienijimo “Už geresnę Latviją” lyderis, nėra įsivėlęs į neva nešvarius jam priklausančios bendrovės sandėrius.

Ši situacija daug kam gali priminti ir Lietuvos Seimą lydinčius skandalus, pradedant Aleksandro Sacharuko istorija ir baigiant pastaruoju Seimo balsavimu dėl Evaldo Lementausko neleidimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Tačiau skirtumas nuo Latvijos tas, kad mūsų šalies Konstitucija prezidentui nesuteikia galimybės paleisti Seimo, jei jo veikla netenkina šalies vadovo ir tautos.

Išsigando pasekmių

O kokių politinių ir ekonominių pasekmių turės šis neeilinis Latvijos prezidento sprendimas?

Viena vertus, tai gera pamoka ateinančių kadencijų parlamentarams. Priešingai nei, tarkime, Lietuvoje, jie žinos, kad prezidentas Seimą iš tiesų gali paleisti, ir tai turėtų paveikti kaip drausminamoji priemonė.

“Latvijos prezidento V.Zatlero žengtas žingsnis inicijuoti Seimo paleidimą sudaro naują galimybę kokybiškai pagerinti politinę kultūrą ir sustiprinti demokratiją šalyje”, – pabrėžia premjeras Valdis Dombrovskis. Jo vertinimu, V.Zatleras savo ryžtinga pozicija dėl oligarchų esą sudarė naują galimybę kokybiškai pagerinti Latvijos politinę kultūrą ir sustiprinti demokratiją.

Kita vertus, Latvijos premjeras, nors ir pritardamas minčiai, jog oligarchų įtaką būtina mažinti net ir radikaliomis priemonėmis, vis dėlto išreiškė nuogąstavimą, kad toks prezidento žingsnis gali neigiamai paveikti Latvijos ekonomiką: gali įstrigti paramos šaliai skyrimas, šalis pasaulio finansų rinkose gali būti pradėta vertinti kaip nepatikima.

Kad V.Zatlero sprendimas gali neigiamai paveikti Latvijos ekonomiką, baiminasi ir šios šalies Seimo pirmininkė Solvita Abuoltinia. “Emociškai tokiam prezidento žingsniui labai pritariu, tačiau ar šis emociškai žengtas žingsnis bus rezultatyvus visuomenei ir didins pasitikėjimą valstybe – nežinau”, – nerimauja politikė.

Tuo tarpu kiti specialistai prognozuoja, kad toks prezidento žingsnis gali būti naudingas prorusiškoms jėgoms.
Kol kas visiškai aišku tik viena – Latvijos prezidento žingsnis sukėlė ir tarptautinį skandalą: ES šalių vadovai ėmė diskutuoti apie politinės sumaišties pasekmes ne tik Latvijoje, bet ir visoje Europoje, kur esama nemažai valstybių, kurių konstitucijos valstybių vadovams leidžia paleisti parlamentą, jei tam pritaria tauta.

Beje, tautos pritarimas šiuo atveju yra lemiamas veiksnys, mat jei prezidentas Seimą galėtų paleisti vienašališkai, galėtume pritarti kai kurių V.Zatlerui priešiškų jėgų pareiškimams, kad prezidentas žengė paprasčiausią populistinį žingsnį ir sieks “užgrobti” valdžią. Juk yra manančiųjų, kad V.Zatleras iš tiesų siekė visai ne mažesnės oligarchų įtakos ar aukštesnės politinės kultūros. Esą jam kur kas labiau rūpėjo tai, kad dabartinės sudėties Seimas jo prezidentu antrai kadencijai nebūtų išrinkęs, tad beliko sukurstyti piliečius dalyvauti referendume.

Galiausiai, patekusi į netinkamas rankas, teisė prezidentui paleisti parlamentą gali baigtis ir autoritariniu režimu. Tad tauta bet kuriuo atveju atlieka saugiklio vaidmenį, ir būtent referendumu Latvija skirsis nuo, tarkime, Ukrainos, kurioje 2007 m. tuometis šalies prezidentas Viktoras Juščenka, nusižengdamas konstitucijai, paleido Aukščiausiąją Radą.

Galimybę tam tikrais atvejais paleisti parlamentą turi ir kai kurių ES šalių prezidentai. Tarkime, Vokietijos prezidentas gali paleisti Bundestagą, kai renkant federalinį kanclerį kandidatas net ir per trečiąjį rinkimų turą gauna santykinę, o ne absoliučią balsų daugumą. Kitu atveju – kai federalinis kancleris negauna pasitikėjimo votumo. Tai iki šiol įvyko tris kartus: 1972 m. parlamentą paleido Gustavas Heinemanas, 1983 m. – Karlas Karstensas ir 2005 m. – Horstas Keleris.

Tiesa, paleisti parlamentą visais šiais atvejais sąmoningai siekė valdančiosios frakcijos, norėdamos, kad būtų sušaukti nauji rinkimai, nors Konstitucinis teismas konstatavo, kad parlamentas visais trimis atvejais buvo paleistas teisėtai.

BFL

Latvijos prezidentas Valdis Zatleris, šeštadienį vakare tiesiogiai kreipdamasis į tautą, pareikalavo paleisti šalies parlamentą, kurio nariai iškėlė save virš įstatymo.

“Priėmiau sprendimą veikti radikaliai. Toks sprendimas šalies prezidento rinkimų išvakarėse yra sunkus man asmeniškai, taip pat sudėtingas konstituciškai. Aiškiai suvokiu, kad savo sprendimu galiu perbraukti galimybę būti perrinktas prezidentu. Bet aš daviau prezidento priesaiką skirti savo pastangas Latvijai. Mano pareiga – veikti ne savo, o valstybės labui”, – per televiziją ir radiją sakė V.Zatleris, kurio mandatas baigiasi liepos 7 dieną.
“Šiuo sprendimu noriu suteikti galimybę visiems žmonėms vieną kartą padėti tašką nedidelės žmonių grupės savavaliavimui. Vieną kartą padėti tašką tam, kad visas mūsų sunku darbu uždirbtas turtas yra ofšorinių firmų sąskaitose, padėti tašką tam, kad atskiri regionai mūsų šalyje turi išskirtines teises”, – sakė jis.

“Mums būtina padėti tašką tokiam požiūriui į mūsų žmones, į mūsų tautą, į mūsų valstybę”, – aiškino savo sprendimą prezidentas.

“Todėl noriu pasakyti jums, kad pasirašiau Latvijos prezidento dekretą dėl (parlamento) paleidimo ir pateikiau jį Konstituciniam teismui”, – sakė jis savo emocingame kreipimesi.

V.Zatlerio žingsnis yra beprecedentis, nes nuo 1918 metų, kai Latvija tapo nepriklausoma šalimi, nei vienas prezidentas dar nebuvo pasinaudojęs galia paleisti Seimą.

Pasak prezidento, paskutinis lašas, perpildęs jo kantrybės taurę, buvo įstatymų leidėjų sprendimas neatšaukti parlamentinio imuniteto opozicijos atstovui Ainarui Šleseriui, kuris yra laikomas vienu iš trijų Latvijos oligarchų.

Latvijos kovos su korupcija biuras siekia ištirti, ar A.Šleseris, kuris yra centro dešinės pakraipos susivienijimo “Už geresnę Latviją” lyderis, nėra įsivėlęs į neva nešvarius jam priklausančios bendrovės sandėrius.

“Balsavimas Seime ketvirtadienį, deja, tapo tarsi sirena, įspėjančia apie rimtą konfliktą tarp įstatymų leidžiamosios ir teisminės valdžios. Tarp dviejų iš trijų valdžių, kuriomis remiasi mūsų valstybė”, – sakė V.Zatleris.

“Pagrindinis 10-ojo šaukimo Seimo uždavinys buvo atmesti tuos kaprizus ir fokusus, dėl kurių buvo pakirstas pasitikėjimas tarp visuomenės ir 9-ojo šaukimo Seimo. Išrauti tą blogio šaknį, kuri skiria valdžią ir visuomenę… Bet Seimas parodė nepagarbą ir nepasitikėjimą teisminės valdžios kompetencija”, – sakė prezidentas.

“Deja, tai įvyko ne pirmą kartą. Dar 9-ojo šaukimo Seime teisių leidėjai nepatvirtino į postą teisėjo, kurio profesionalumo atitikimą buvo įvertinusi teisminė valdžia. Įstatymų leidėjai nepatvirtino į postą generalinio prokuroro, kurį iškėlė aukščiausias teisminės valdžios pareigūnas – Aukščiausiojo teismo pirmininkas. Ir šiame Seime jau buvo signalų, kad jis, deja, perėmė šias ydas”, – aiškino jis savo sprendimą.

A.Šleserio padėjėjas Girtas Dripė sakė, kad frakcijos “Už geresnę Latviją” lyderis V.Zatlerio istorinį sprendimą pakomentuos pirmadienį.

Prezidentas savo kalboje sakė, kad “paveldėta ir kitų ydų”.

“Mes matėme derėtuves dėl postų, aršią kovą dėl postų, užuot galvojus apie valstybę. Postai atiteko saviems, tai jau įprasta. Seimas ne kartą parodė, kad jis gina pirmiausia kurios nors siauros grupės ar konkretaus žmogaus interesus, o ne valstybės interesus. Ką daryti?, – sakė jis. – Deja, susidaro įspūdis, kad naujas Seimas patogiai jaučiasi politinių schemų, melo ir įstatymų nepaisymo atmosferoje. Deja, tai mato ir rinkėjai“.

“Mes taip pat matome, kad vyriausybė, kuri turėjo sugebėti priimti sprendimus dėl Latvijos ateities, dėl tų uždavinių kurie stiprintų Latviją ir keltų jos gerovę, daugiau klauso, ką kalba koks nors žmogus už Seimo ribų. Nors turi būti tokia situacija, kad vyriausybei vadovauja ministras pirmininkas, ir ji yra atsakinga Seimui. Mes galime matyti dar ir dar”, – sakė V.Zatleris.

Pažymėjęs, kad Latvija per “trejus metus stebėtinai įveikė ekonomikos krizę”, prezidentas pridūrė, kad ją įveikti padėjo sąžiningi žmonės.

“Kyla klausimas – vardan ko? Ar dėl to, kad padidėtų oligarchų pelnas, kad būtų leista grobti iš valstybės, ar dėl to, kad teisė būtų ne itin svarbus šūkis? Mes visi – ir jūs, ir aš, kaip šalies prezidentas, pernelyg atlaidžiai žiūrėjome į įvairių žmonių grupių interesų pasireiškimus”, – sakė jis.

Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis pareiškė nuogąstavimų dėl to, kokią įtaką prezidento sprendimas turės sugrįžimui į tarptautines finansų rinkas ir Latvijos paskolų palūkanų programos užbaigimui, bet sakė manąs, jog svarbu nuosekliai dirbti, kad mažėtų oligarchų įtaka.

“Tai ir “Vienybės” vertybės, už kurias “Vienybė” balsavo ketvirtadienį Seimo posėdyje, paremdama teisėsaugos institucijų sprendimą padaryti kratą Ainaro Šleserio gyvenamojoje vietoje. Bet dabar, nepaisant politinės įtampos, būtina toliau stabilizuoti Latvijos ekonomiką ir kelti gyventojų gerovę”, – sakė jis.

Seimo pirmininkė Solvita Abuoltinia irgi pareiškė abejonių, “ar šis emociškai žengtas žingsnis bus rezultatyvus visuomenei ir atneš pasitikėjimą valstybe?”.

“Emociniu požiūriu visuomenė patenkinta, bet ar tai racionalus sprendimas…”, – sakė S.Abuoltinia ir pridūrė, kad naujo Seimo rinkimai pareikalaus laiko, o šalies ekonominis stabilumas netvirtas.

Parlamentarų nuomonės išsiskyrė: centro kairiosios pakraipos politinių partijų susivienijimo “Santarvės centras” (SC), kurį remia daugiausia rusakalbiai rinkėjai, lyderis Janis Urbanovičius kol kas atsisakė vertinti šį sprendimą, apsiribojęs pastaba, kad “šalyje prasidėjo naujas politinis ciklas, kuris bus kitoks nei tas, “kuris buvo “šiandien iki 21 valandos”.

Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (ŽVS) taip pat nepanoro komentuoti siūlymo paleisti Seimą.

Tuo tarpu Nacionalinio susivienijimo “Viskas Latvijai”-”Tėvynei ir laisvei” ir Judėjimo už Latvijos nacionalinę nepriklausomybę” vadovas Einaras Cilinskis sakė, kad nesunku prognozuoti referendumo rezultatą.

“Koks gali būti balsavimas dėl Seimo, kuriuo pasitiki 10 proc. žmonių. Manau, tai rodiklis, dėl kurio nėra intrigos, – sakė jis.

Pagal Latvijos konstituciją tam, kad prezidento dekretas įsigaliotų ir būtų paskelbti pirmalaikiai visuotiniai rinkimai, tokiam šalies vadovo žingsniui referendume, kuris turi būti sušauktas per du mėnesius, dar turi pritarti šalies piliečiai.

Latvijos rinkimų komisijos pirmininkas Arnis Cimdaras sakė, kad referendumas galėtų būti surengtas liepos 30 dieną.

Jei rinkėjai pritartų Seimo paleidimui, pirmalaikiai visuotiniai rinkimai turėtų būti surengti per du mėnesius.

Scanpix

Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis mano, jog svarbu nuosekliai dirbti, kad mažėtų oligarchų įtaka, kovoti su korupcija ir stiprinti demokratiją, tai jis pareiškė agentūrai BNS, komentuodamas prezidento sprendimą siūlyti paleisti Seimą.

“Tai ir “Vienybės” vertybės, už kurias “Vienybė” balsavo ketvirtadienį Seimo posėdyje, paremdama teisėsaugos institucijų sprendimą padaryti kratą Ainaro Šleserio gyvenamojoje vietoje. Bet dabar, nepaisant politinės įtampos, būtina toliau stabilizuoti Latvijos ekonomiką ir kelti gyventojų gerovę”, – sakė jis.

Todėl premjeras pareiškė nuogąstavimų, kokią įtaką prezidento sprendimas turės Latvijos sugrįžimui į tarptautines finansų rinkas, tarptautinės paskolos ir Latvijos paskolų palūkanų programos užbaigimui.

“Būtina tikėtis, jog prezidentas, priimdamas šį sprendimą gerai apsvarstė galimybes, kad Latvijos ekonomikos stabilizavimas nesulėtėtų. Ir reikia tikėtis, kad prezidento sprendimas užtikrins politinės kultūros ir demokratijos stiprėjimą, taip pat ir tai, kad daugumą kitame Seime turės politinės partijos, remiančios nacionalines vertybes ir raginančios laikytis įstatymų”, – sakė V.Dombrovskis.

Kaip jau pranešta, prezidentas Valdis Zatleris savo kalboje šeštadienio vakarą, kurią tiesiogiai transliavo radijas ir televizija, pasiūlė paleisti Seimą remiantis konstitucijos 48 straipsniu.

Šią emocingą kalbą šalies vadovas pasakė praėjus dviem dienoms po ketvirtadienį įvykusio balsavimo Seime, kuriuo šalies kovos su korupcija biurui buvo neleista atlikti kratos įtakingo parlamentaro A.Šleserio, laikomo vienu iš trijų šalies oligarchų, namuose.

A.Šleseris šiuo metu yra atsidūręs vieno didžiausių per visą agentūros istoriją korupcijos tyrimų centre.

“Balsavimas Seime ketvirtadienį, deja, tapo tarsi sirena, įspėjančia apie rimtą konfliktą tarp įstatymų leidžiamosios ir teisminės valdžios. Tarp dviejų iš trijų valdžių, kuriomis remiasi mūsų valstybė”, – sakė V.Zatleris.

“Pagrindinis 10-ojo šaukimo Seimo uždavinys buvo atmesti tuos kaprizus ir fokusus, dėl kurių buvo pakirstas pasitikėjimas tarp visuomenės ir 9-ojo šaukimo Seimo. Išrauti tą blogio šaknį, kuri skiria valdžią ir visuomenę… Bet Seimas parodė nepagarbą ir nepasitikėjimą teisminės valdžios kompetencija”, – sakė prezidentas.

“Deja, tai įvyko ne pirmą kartą. Dar 9-ojo šaukimo Seime teisių leidėjai nepatvirtino į postą teisėjo, kurio profesionalumo atitikimą buvo įvertinusi teisminė valdžia. Įstatymų leidėjai nepatvirtino į postą generalinio prokuroro, kurį iškėlė aukščiausias teisminės valdžios pareigūnas – Aukščiausiojo teismo pirmininkas. Ir šiame Seime jau buvo signalų, kad jis, deja, perėmė šias ydas”, – aiškino jis savo sprendimą.

Latvijos politologas, ekspertas Rusijos klausimais Karlis Daukštas mano, kad Latvijoje sudaryta nauja valdančioji koalicija nepatiks nei Rusijai, nei Europai, be to, santykiai su Rusija gali pablogėti net iki numatyto Latvijos prezidento Valdžio Zatlerio vizito į Maskvą atšaukimo.

“Aš manau, užsienio politikos požiūriu šio žingsnio nesveikins nei Rusija, nei Europa”, – sakė jis agentūrai BNS, komentuodamas tai, kad naująją Latvijos vyriausybę sudarys trys partijų susivienijimai: laimėjęs Seimo rinkimus centro dešinysis susivienijimas “Vienybė”, Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (ŽVS) ir konservatyvus nacionalistinis Nacionalinis susivienijimas “Viskas -Latvijai!” – Tėvynei ir laisvei”ir Judėjimas už Latvijos nacionalinę nepriklausomybę”.

Europa pastabų ar nurodymų vargu ar pateiks atvirai, bet tam tikro nepasitikėjimo bus ir toliau.

“Manoma, kad žodžiais Rusija labai smarkiai užsipuls šią koaliciją. Bijau, kad šiuo metu santykiai su Rusija gali pablogėti iki tiek, kad bus atšauktas Latvijos prezidento Valdžio Zatlerio vizitas”, – sakė K.Daukštas.

Rusija jau dabar priekaištauja, kad V.Zatleris – žmogus, vedantis derybas su partija “Viskas -Latvijai!”, kuri, Rusijos nuomone, yra “etninės pakraipos” neofašistinė organizacija.

Jeigu valdančiojoje koalicijoje būtų “Santarvės centras” , Rusijos požiūris būtų kitoks, ir santykiai su Rusija būtų kur kas geresni, mano K.Daukštas.

Kai dėl Europos, tai ji labai santūriai žiūri į partijas, kurios kelia opius klausimus nacionalinėje srityje, ypač etnine prasme.

“Dabar, kai Europoje kalbama apie čigonus,ir mes tarsi patenkame į šių diskusijų zoną”, – paaiškino jis.

K.Daukštas priminė, kad Europoje didelę įtaką turi Rusijos žiniasklaidos priemonės, ir į Rusijos poziciją, ypač po Vokietijos kanclerės, Prancūzijos prezidento ir Rusijos prezidento susitikimo, ten atsižvelgiama.

Naujos vyriausybės sudarymas primena K.Daukštui meksikiečių serialą, ir jis nepranašauja naujai koalicijai ilgo amžiaus, nes dėl įtampos kiekviename ją sudarančiame partijų susivienijime ši koalicija neatlaikys įvairių aplinkybių spaudimo.

“Aš neprognozuoju jai per daug ilgo gyvavimo. Apskritai, dėl to, kad šis Seimas išrinktas tokiu procentų santykiu, taip pat dėl esamų tokių ideologinių prieštaravimų, jis faktiškai iš tikrųjų nedarbingas”, – mano K.Daukštas.