Latvijos vyriausybė išpirko privačiam bendrasavininkiui “Baltijas Aviacijas sistemas” (BAS) priklausiusias nacionalinės oro transporto bendrovės “airBaltic” akcijas.

Pasak naujienų agentūrų pranešimų, akcijos buvo išpirktos, siekiant apsaugoti valstybės interesus, atsižvelgiant į  ministrų kabineto priimtą banko “Krajbanka” siūlymą išpirkti jam priklausiusias “airBaltic” akcijas. Taip bus apsaugoti ir “Krajbanka” indėlininkų interesai.

Latvijos vyriausybė iki šiol į “airBaltic” investavo 16 mln. latų, o BAS – 14 mln. latų. Iki gruodžio 15 dienos vyriausybė yra įsipareigojusi investuoti dar 41,6 mln., o BAS – 37,7 mln. latų. Jei BAS nesugebės laikytis susitarimo, vyriausybė jos akcijas perims už 1 latą.

BAS priklauso 47,2 proc. “airBaltic” akcijų, 52,6 proc. akcijų valdo valstybė.

Daugumos koaliciją sudariusios Latvijos partijos išmetė rinkimus laimėjusią konkurentę, tačiau naujoji vyriausybė per silpna, kad atsilaikytų prieš opozicijos kirčius ir prieš gyventojų nepasitenkinimą.

Daugiausiai latvių balsų pirmalaikiuose parlamento rinkimuose gavusi prorusiška partija “Santarvės centras” ir ją rinkusių Latvijos gyventojų interesai liko už borto: vyrausybę suformavo buvusio prezidento Valdžio Zatlero “Reformų partija”, premjero Valdžio Dombrovskio “Vienybė” ir radikali dešinioji nacionalistinė partija “Nacionalinis aljansas”.
Tokia didelį tarptautinį atgarsį sulaukusių rinkimų baigtis pirmiausia sukėlė audringą rusakalbių reakciją: daugiau nei savaitę minia protestuotojų Rygoje supo parlamento pastatą ir reikalavo gerbti piliečių valią.
Šis rusakalbių nepasitenkinimas, matyt, bus vienas svarbiausių iššūkių naujajai vyriausybei. Turint omenyje, kad Latvijoje jų gyvena apie 30 proc. ir paprastai jie yra aktyviausi protestuotojai šalyje, vyriausybės vadovui ir nariams teks labai pagalvoti prieš tariant kiekvieną žodį, kad tai nesukeltų Latvijoje daug labiau nei Lietuvoje įprastų protestų.
Jau dabar vyriausybei jie pateikė pirmą netikėtumą: įpykę dėl savo neva pažeidžiamų teisių, rusakalbių aktyvistai Latvijos vyriausioje rinkimų komisijoje įregistravo parašų rinkimo dėl rusų kalbos nacionalinio statuso įteisinimo akciją. Tad lapkričio 1–30 dienomis šalyje kaimynėje bus renkami parašai už tai, kad Seime būtų svarstoma galimybė rusų kalbą paversti antrąja valstybine kalba Latvijoje.
Dar sudėtingesnis iššūkis naujajai Latvijos vyriausybei glūdi pačiame parlamente. Juk valdančiųjų dauguma yra itin trapi, o štai opozicija – nepaprastai galinga. Ir svarbiausia šioje stovykloje – 31 “Santarvės centro”, vadovaujamo Rygos mero Nilo Ušakovo, atstovas. Šie politikai jau derasi su kitais opozicijoje likusiais išrinktaisiais kaip kuo labiau sutrukdyti valdančiajai koalicijai diktuoti taisykles.

Rusija ims kelti problemų?

Taigi nors prorusiška partija ir liko užribyje, tačiau Rusijos klausimas ateinančius ketverius metus dėl to Latvijai gali tapti tik dar reikšmingesnis. Juk iš esmės Latvijos santykiai su Rusija, palyginti su kitomis dviem Baltijos šalimis, yra patys dalykiškiausi.
Tačiau dabar prabilta apie neišvengiamą Latvijos ir Rusijos santykių pablogėjimą, mat Maskva tikrai neliko sužavėta tuo, kad pirmą kartą nepriklausomos Latvijos istorijoje pergalę iškovojusi prorusiška partija nustumiama į pašonę, o valdžią pasidalijo senieji politikos vilkai.
Tačiau net jei Vakaruose tyliai džiaugiamasi, kad Latvijai vadovaus ne prorusiška ir dažnai populizmu kaltinama jėga, o patyrę politikai (išskyrus radikaliuosius nacionalistus), Rusijos problemos nenurašo niekas. JAV analitinio centro “Stratfor” ekspertai pabrėžia, kad Rusijos reakciją sukelia bet koks į provokaciją panašus veiksmas – pavyzdžui, bronzinio kario paminklo iškeldinimas Estijoje 2007-aisiais. Tad jų nuomone, Maskva beveik neabejotinai gerokai sugriežtins poziciją Latvijos atžvilgiu. Dar labiau tai tikėtina, jei Rusija, kaip žada Vladimiras Putinas, taps prezidentine valstybe, tad Latvijos vyriausybės laukia nelengva užduotis – išlaviruoti taip, kad dėl neva nuskriaustų rusakalbių nenukentėtų ekonominiai Latvijos interesai.

Peštynės dėl finansų

Kita problema, su kuria susidurs naujoji Latvijos vyriausybė – tai fiskalinė politika. Mat sudėtingą laikotarpį vis dar išgyvenanti šalis priversta toliau mažinti valstybės išlaidas. O bet kokį sprendimą bus labai sudėtinga priimti turint vos 56 narių daugumą 100 vietų parlamente. Tad kaip aiškina Latvijos politologas Andris Straumanis, šalis Europos mastu gali tapti antrąja Slovakija – šalimi, kur iš vietos nejuda jokie su pinigais susiję klausimai. Priminsime, kad ne taip seniai Slovakija pagarsėjo tuo, jog silpna valdančioji dauguma tik po kelių mėnesių su opozicija pagaliau susitarė dėl to, ar šalis pritars didesnei silpnųjų euro zonos šalių finansinei paramai.
Kad valdantiesiems nebus lengva, rodo jau pirmoji jų darbo savaitė. Nors V.Zatleras iš anksto buvo užsitikrinęs pakankamai balsų, kad taptų Saeimos pirmininku, tačiau net dviejuose balsavimuose taip ir nebuvo išrinktas, o šį postą laimėjo politikė iš “Vienybės” partijos Solvita Aboltina.
Dar sudėtingiau turėtų būti finansų ministrui Andriui Vilksui, tą patį postą užėmusiam ir ankstesnėje vyriausybėje. Žinanant, kokia sudėtinga ekonominė situacija Latvijoje, kokia trapi yra valdančioji dauguma ir suprantant, kad radikalioji koalicijos partnerė yra neprognozuojama, bet kokių finansinių sprendimų priėmimas gali būti ypač sunkus. Dabar kiekvienas balsas bus praktiškai lemiamas, o Parlamento nariams gali užeiti noras diktuoti savo valią ar pateikti savo reikalavimų už savo balsą.
Čia kyla nemažai klausimų, kaip naujajam, ar tiksliau, senajam finansų ministrui artimiausiais mėnesiais seksis įgyvendinti planus dar labiau apkarpyti šalies išlaidas, biudžeto deficitą sumažinti iki 2,5 proc. BVP ir siekti euro įvedimo 2014-aisiais.

Mažmeninė prekyba atsigauna vangiai dėl didelės infliacijos ir nedarbo, tad svarbiu augimo veiksniu išlieka eksportas. Detali statistika nėra paskelbta, bet greičiausiai matysime toliau augančias investicijas. Taip pat svari ekonomikos atsigavimo priežastis – teigiamos bazės efektas. Antroji šių metų pusė greičiausiai bus mažiau teigiama ir ekonomikos atsigavimas sulėtės. Danske bankas ir toliau prognozuoja, kad Latvijos ekonomika šiais metais augs apie 3,3 proc.

Lėtesnį nei Lietuvoje vartojimo atsigavimą greičiausiai lėmė fiskalinės konsolidacijos įtaka. Tačiau tai yra būtina siekiant sugrąžinti investuotojų pasitikėjimą šia ekonomika. Tai gali paskatinti spartesnį investicijų augimą vidutiniu laikotarpiu. Estijos pavyzdys aiškiai rodo, kad tvari valstybės finansų būklė yra svarbiausias veiksnys užtikrinant stabilią makroekonominę padėtį. Šiandien jau antroji reitingų agentūra (S&P) pakėlė Estijos reitingą teigdama, kad Estijos ekonomika yra pajėgi išlaikyti aukštus augimo tempus ir stabilius valstybės finansus.

Būsimos žiemos šildymo kainomis latvių niekas negąsdina.

Lietuva Andriaus Kubiliaus lūpomis neseniai oficialiai išsižadėjo pretenzijų į regioninį suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą. Atrodo, kad šis ES pažadėtų lėšų kąsnis be kovos atiteks kaimynams latviams. Jeigu, žinoma, jie sugebės Briuselį įtikinti, kad vienas Baltijos pakrantėje projektuojamų SGD terminalų nusipelno trijų Baltijos šalių bendro projekto vardo.

Vidinės kautynės dėl SGD terminalo

Latvijos energetikos bendrovė “Latvenergo” kol kas nepristatė oficialių jau baigiamos SGD terminalo Latvijoje galimybių studijos rezultatų, tačiau esminius skaičiavimus bendrovės atstovai, bandydami atgrasinti kaimynus nuo konkurencijos dėl regioninio terminalo, pateikė gerokai anksčiau. “Latvenergo” tyrimų ir plėtros direktorius Maris Balodis paskelbė, kad tokį SGD terminalą planuojant Estijoje, Paldiskio uoste, vien į naujus vamzdynus ir kompresorines bei matavimo stotis tektų investuoti apie 300 mln. eurų. Regioninio terminalo dislokacijos vieta pasirinkus Klaipėdą, analogiškų investicijų prireiktų dar daugiau. Atrodo, kad Lietuvos pusė nėra linkusi neigti tokių latvių skaičiavimų, todėl ir kalba apie vietinei rinkai skirtą terminalą. Tiesa, įtartinai galingą – pajėgiantį patenkinti visą dabartinį šalies gamtinių dujų poreikį.
Lietuva yra daugmaž apsisprendusi dėl terminalo vietos Kiaulės Nugaros saloje, pylimu sujungtoje su Smeltės pusiasaliu, tačiau daug uostų turinčioje Latvijoje tebevyksta karštos vidinės diskusijos. “Latvenergo” vadovų nuomone, ekonominiu požiūriu labiausiai apsimokėtų terminalą statyti Rygoje ar jos apylinkėse.

Plačiau apie energetiką – pirmadienį “Veido” žurnale

Latvijos bankas birželio 15 dieną išleidžia į apyvartą vieno lato monetą su alaus bokalo atvaizdu, pranešė Latvijos bankas.

Pagal tradiciją, Latvijos bankas kiekvienais metais papildo esančias apyvartoje monetas įdomiomis naujienomis, išleisdamas į apyvartą nedideliu tiražu dvi naujas ypatingai apipavidalintas monetas. Nuo 2001 metų, kai buvo pradėtos leisti šios vieno lato monetos, jos pasirodydavo apyvartoje prieš Jonines ir Kalėdas.

Latvijos bankas anksčiau išleido vieno lato monetas, ant kurių vaizduojamas gandras, skruzdė, baravykas, latvių pasakų herojus Sprindukas, ant Šv. Petro katedros varpinės tupintis gaidys, riestainis, ąžuolo lapų vainikas, pušies kankorėžis, sagės, vaizduojančios pelėdą, sniego senis, vandens lelijos, kaminkrėtys, Nameisio žiedas, Kalėdų eglutė, rupūžė, ir dvi monetos su pasagomis – vienoje pasaga pavaizduota galais į viršų, kitoje į apačią.

Latvijos prezidento V.Zatlero bandymas apeliuoti į tautos išrinktųjų moralę ir siūlymas paleisti parlamentą baigėsi skaudžiu pralaimėjimu: Latvijos parlamentarai ciniškai išsirinko parankesnį prezidentą A.Bėrzinį.

Latvijos Seimas išsirinko naują, parankesnį prezidentą – buvusį bankininką A.Bėrzinį

Gegužės 28 d. Latvijos prezidentui Valdžiui Zatlerui tautos paprašius paleisti dabartinį Seimą, kaimyninėje šalyje kilusi politinė įtampa visą praėjusią savaitę tik stiprėjo. Ir praėjusį ketvirtadienį vykę prezidento rinkimai jos ne tik nesumažino, bet, priešingai, padidino. Priminsime, kad tąkart po pakartotinio balsavimo Latvijos Seimas prezidentu išrinko parlamento narį, buvusį bankininką Andrį Bėrzinį. Už A.Bėrzinį balsavo 53 Seimo nariai, prieš – 44, už dabartinį prezidentą V.Zatlerą – 41, prieš – 56 parlamentarai.

Rinkimų rezultatai pačioje Latvijoje sukėlė gana didelę pasipiktinimo bangą: daugybė latvių pabrėžia, kad A.Bėrzinis jiems asocijuojasi su oligarchais, ir Seimas, jį išrinkdamas prezidentu, spjovė į tautos nuomonę. O buvusi Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga netgi pareiškė, kad A.Bėrzinio išrinkimas yra didelis žingsnis atgal.

Beje, jau netrukus po rinkimų pasigirdo politologų ir teisininkų prognozės, kad A.Bėrzinio kadencija būsianti trumpa, ypač jei per referendumą tauta nuspręstų nepaleisti dabartinio Seimo. Tada prezidentą tektų rinkti iš naujo.

Bet kokiu atveju šiandien aišku tai, kad iki pat referendumo dėl Latvijos parlamento paleidimo, o ir po jo, Latvijoje tvyros nestabilumas.

Tiesa, prieš ketverius metus didelio latvių entuziazmo nesukėlė ir V.Zatlero išrinkimas prezidentu. Tačiau šiuo metu jis turi jūrą gerbėjų. Skelbiama, kad jei jis skubiai sukurtų partiją, už ją balsuotų gana didelė dalis kaimyninės šalies rinkėjų (tai patvirtina praėjusį ketvirtadienį prie Seimo susirinkusios ir V.Zatlerui plojančios žmonių minios).

Kyla klausimas, kaip V.Zatlerui pavyko įkopti į populiarumo aukštumas ir pelnyti latvių pasitikėjimą.

Istorinis sprendimas

Priminsime, kad prieš daugiau nei savaitę V.Zatleras pasinaudojo konstitucijoje numatyta teise ir sukūrė precedentą ne tik Baltijos šalyse, bet ir visoje ES – tapo pirmuoju prezidentu, kuris kreipėsi į tautą, prašydamas jos leidimo nutraukti parlamento įgaliojimus. Jis ryžosi šiam žingsniui nepaisydamas galimybės dėl to atsisveikinti su antrąja prezidentavimo kadencija.

“Toks sprendimas šalies prezidento rinkimų išvakarėse yra sunkus man asmeniškai, taip pat sudėtingas konstituciškai. Aiškiai suvokiu, kad savo sprendimu galiu perbraukti galimybę būti perrinktam prezidentu”, – dar prieš savaitę tikino V.Zatleras.

Latvijos konstitucijos 48-asis straipsnis po 2008 m. įvykusio referendumo suteikia prezidentui teisę inicijuoti parlamento paleidimą, nenurodant terminų, tačiau tokiu atveju turi būti skelbiamas referendumas.

Jeigu per referendumą, kuris greičiausiai vyks liepos 23 d., daugiau nei pusė jo dalyvių balsuos už parlamento paleidimą, jis bus laikomas paleistu, taip pat bus paskelbti rinkimai, kurie turės įvykti ne vėliau nei po dviejų mėnesių nuo Seimo paleidimo.

Kaip liudija skubiai atliktos sociologinės apklausos, kad per referendumą tauta nepalaikytų V.Zatlero idėjos išvaikyti dabartinį Seimą, – menkai tikėtina. Pasak Nacionalinio susivienijimo “Viskas Latvijai” – “Tėvynei ir laisvei” ir Judėjimo už Latvijos nacionalinę nepriklausomybę vadovo Einaro Cilinskio, beveik nėra abejonių, kad tauta referendumu patvirtins Seimo paleidimą. “Nėra jokios intrigos. Kaip kitaip, jei ne už Seimo paleidimą, gali balsuoti tauta, kurios pasitikėjimas parlamentu siekia vos 10 proc.?” – retoriškai klausia politikas.

Radikalus žingsnis teisingumo vardan?

Pats Latvijos prezidentas pripažįsta, kad jo žingsnis yra radikalus, bet neabejoja, jog tai buvo būtina dėl šalies gerovės. “Nusprendžiau veikti radikaliai. Daviau prezidento priesaiką skirti savo pastangas Latvijai, – aiškina prezidentas. – Šiuo sprendimu noriu suteikti galimybę visiems žmonėms vieną kartą padėti tašką nedidelės žmonių grupės savivaliavimui.

Vieną kartą padėti tašką tam, kad visas mūsų sunkiu darbu uždirbtas turtas atsidurtų neapmokestinamųjų firmų sąskaitose, padėti tašką tam, kad atskiri regionai mūsų šalyje turėtų išskirtines teises.”

Priminsime, kad šio radikalaus žingsnio motyvu tapo įstatymų leidėjų sprendimas neatšaukti parlamentinio imuniteto opozicijos atstovui Ainarui Šleseriui, kuris yra laikomas vienu iš trijų stambiausių ir įtakingiausių Latvijos oligarchų.
Kitaip tariant, Latvijos Seimas sutrukdė Latvijos kovos su korupcija biurui ištirti, ar A.Šleseris, kuris yra centro dešinės pakraipos susivienijimo “Už geresnę Latviją” lyderis, nėra įsivėlęs į neva nešvarius jam priklausančios bendrovės sandėrius.

Ši situacija daug kam gali priminti ir Lietuvos Seimą lydinčius skandalus, pradedant Aleksandro Sacharuko istorija ir baigiant pastaruoju Seimo balsavimu dėl Evaldo Lementausko neleidimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Tačiau skirtumas nuo Latvijos tas, kad mūsų šalies Konstitucija prezidentui nesuteikia galimybės paleisti Seimo, jei jo veikla netenkina šalies vadovo ir tautos.

Išsigando pasekmių

O kokių politinių ir ekonominių pasekmių turės šis neeilinis Latvijos prezidento sprendimas?

Viena vertus, tai gera pamoka ateinančių kadencijų parlamentarams. Priešingai nei, tarkime, Lietuvoje, jie žinos, kad prezidentas Seimą iš tiesų gali paleisti, ir tai turėtų paveikti kaip drausminamoji priemonė.

“Latvijos prezidento V.Zatlero žengtas žingsnis inicijuoti Seimo paleidimą sudaro naują galimybę kokybiškai pagerinti politinę kultūrą ir sustiprinti demokratiją šalyje”, – pabrėžia premjeras Valdis Dombrovskis. Jo vertinimu, V.Zatleras savo ryžtinga pozicija dėl oligarchų esą sudarė naują galimybę kokybiškai pagerinti Latvijos politinę kultūrą ir sustiprinti demokratiją.

Kita vertus, Latvijos premjeras, nors ir pritardamas minčiai, jog oligarchų įtaką būtina mažinti net ir radikaliomis priemonėmis, vis dėlto išreiškė nuogąstavimą, kad toks prezidento žingsnis gali neigiamai paveikti Latvijos ekonomiką: gali įstrigti paramos šaliai skyrimas, šalis pasaulio finansų rinkose gali būti pradėta vertinti kaip nepatikima.

Kad V.Zatlero sprendimas gali neigiamai paveikti Latvijos ekonomiką, baiminasi ir šios šalies Seimo pirmininkė Solvita Abuoltinia. “Emociškai tokiam prezidento žingsniui labai pritariu, tačiau ar šis emociškai žengtas žingsnis bus rezultatyvus visuomenei ir didins pasitikėjimą valstybe – nežinau”, – nerimauja politikė.

Tuo tarpu kiti specialistai prognozuoja, kad toks prezidento žingsnis gali būti naudingas prorusiškoms jėgoms.
Kol kas visiškai aišku tik viena – Latvijos prezidento žingsnis sukėlė ir tarptautinį skandalą: ES šalių vadovai ėmė diskutuoti apie politinės sumaišties pasekmes ne tik Latvijoje, bet ir visoje Europoje, kur esama nemažai valstybių, kurių konstitucijos valstybių vadovams leidžia paleisti parlamentą, jei tam pritaria tauta.

Beje, tautos pritarimas šiuo atveju yra lemiamas veiksnys, mat jei prezidentas Seimą galėtų paleisti vienašališkai, galėtume pritarti kai kurių V.Zatlerui priešiškų jėgų pareiškimams, kad prezidentas žengė paprasčiausią populistinį žingsnį ir sieks “užgrobti” valdžią. Juk yra manančiųjų, kad V.Zatleras iš tiesų siekė visai ne mažesnės oligarchų įtakos ar aukštesnės politinės kultūros. Esą jam kur kas labiau rūpėjo tai, kad dabartinės sudėties Seimas jo prezidentu antrai kadencijai nebūtų išrinkęs, tad beliko sukurstyti piliečius dalyvauti referendume.

Galiausiai, patekusi į netinkamas rankas, teisė prezidentui paleisti parlamentą gali baigtis ir autoritariniu režimu. Tad tauta bet kuriuo atveju atlieka saugiklio vaidmenį, ir būtent referendumu Latvija skirsis nuo, tarkime, Ukrainos, kurioje 2007 m. tuometis šalies prezidentas Viktoras Juščenka, nusižengdamas konstitucijai, paleido Aukščiausiąją Radą.

Galimybę tam tikrais atvejais paleisti parlamentą turi ir kai kurių ES šalių prezidentai. Tarkime, Vokietijos prezidentas gali paleisti Bundestagą, kai renkant federalinį kanclerį kandidatas net ir per trečiąjį rinkimų turą gauna santykinę, o ne absoliučią balsų daugumą. Kitu atveju – kai federalinis kancleris negauna pasitikėjimo votumo. Tai iki šiol įvyko tris kartus: 1972 m. parlamentą paleido Gustavas Heinemanas, 1983 m. – Karlas Karstensas ir 2005 m. – Horstas Keleris.

Tiesa, paleisti parlamentą visais šiais atvejais sąmoningai siekė valdančiosios frakcijos, norėdamos, kad būtų sušaukti nauji rinkimai, nors Konstitucinis teismas konstatavo, kad parlamentas visais trimis atvejais buvo paleistas teisėtai.

Visaliaudinis referendumas dėl Latvijos prezidento Valdžio Zatlero inicijuoto Seimo paleidimo įvyks liepos 23-iąją.

Tokį sprendimą pirmadienį priėmė Centrinė rinkimų komisija.

Referendumo klausimas skambės taip: “Ar jūs esate už 10-ojo Seimo paleidimą?” Galimi du atsakymai: “už” arba “prieš”.

Pagal įstatymą, referendumas turi būti surengtas ne anksčiau kaip po mėnesio ir ne vėliau kaip po dviejų mėnesių nuo tos dienos, kai Centrinei rinkimų komisijai perduodama prezidento iniciatyva.

Referendumo dieną rinkimų apylinkės bus atidarytos nuo 7 valandos ryto iki 22 valandos vakaro.

Pagal konstituciją, Seimas bus paleistas, jeigu už tai balsuos daugiau kaip pusė referendumo dalyvių.

Latvijoje prasideda politinės įtampos kupina savaitė po prezidento raginimo paleisti Seimą, kurį jis išsakė parlamentarams blokavus tyrimą dėl korupcijos ir kuris smarkiai padidino investuotojų nerimą, nes šaliai veikiausiai teks rengti pirmalaikius rinkimus.

Latvija dar tik brenda iš 2009 metų recesijos, per kurią šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo beveik 20 proc. ir kuri buvo didžiausia visoje Europos Sąjungoje, liūno. Ši krizė, kuri ištiko Latviją po paskolų sąlygoto augimo, pranašavo vėlesnes ekonomines negandas euro zonos valstybėse Graikijoje, Portugalijoje ir Airijoje.

Prezidentas Valdis Zatleris šeštadienį pareiškė, jog pasinaudos teise inicijuoti Seimo paleidimą, nes parlamentarai blokavo korupcijos tyrimą dėl įtakingo įstatymų leidėjo ir verslininko.

Prezidentas pažėrė Seimui griežtos kritikos už “politines intrigas bei melą” ir sakė, jog siekia sutramdyti įtakingus šalies verslininkus, vadinamuosius oligarchus.

Pastarieji visuotiniai rinkimai Latvijoje vyko pernai spalį.

“Prezidento sprendimas paleisti parlamentą smarkiai didina politinį neapibrėžtumą Latvijoje”, – nurodė investicijų bankas “Danske” ir pridūrė, kad trumpuoju laikotarpiu vietos finansų rinka gali jausti tam tikrą spaudimą.

V. Zatlerio žingsnis yra beprecedentis, nes nuo 1918 metų, kai Latvija tapo nepriklausoma, nei vienas prezidentas dar nebuvo pasinaudojęs galia paleisti Seimą.

Pagal konstituciją, dėl šio prezidento sprendimo per du mėnesius turi būti sušauktas referendumas. Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad rinkėjai veikiausiai pritars tam, kad būtų paleistas parlamentas ir rengiami pirmalaikiai rinkimai.

“Danske” įspėja, kad po pirmalaikių rinkimų gali būti suformuota vyriausybė, kuri nepritars tolesnėms fiskalinėms reformoms, o tai savo ruožtu pakenktų Latvijos siekiui 2014-aisiais prisijungti prie euro zonos.

Tačiau naująją vyriausybę gali formuoti ir dabartinis ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis, jei užsitikrins prezidento paramą, priduria bankas. Tai sulauktų palankaus rinkų įvertinimo.

Pasak “Danske”, vienas dalykas aiškus – Latvijai teks atidėti naujos euro obligacijų emisijos platinimo planus. Buvo numatyta, jog ši emisija žymės sugrįžimą į rinkas po 7,5 mlrd. eurų paskolos, kurią 2008 metais šaliai suteikė ES ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF).

Šalyje buvo apkarpytos algos, padidinti mokesčiai, ir jos ekonomika pamažu vėl ėmė augti po skaudaus 18 proc. nuosmukio 2009 metais.

Latvija sako, jog tebeturi daug lėšų iš šaliai skiros finansinės pagalbos, iš kurios ji išleido tik 4,4 mlrd. eurų.

Reikalaudamas paleisti parlamentą V. Zatleris sakė, jog nori suteikti žmonėms teisę nuspręsti po to, kai dėl recesijos jiems teko nemažai paaukoti.

“Seimas parodė nepagarbą ir nepasitikėjimą teisminės valdžios kompetencija”, – sakė prezidentas, šeštadienį vakare tiesiogiai kreipdamasis į tautą.

Latvijos rinkimų komisijos pirmininkas Arnis Cimdaras nurodė, kad referendumas galėtų būti surengtas liepos 30 dieną. Jei rinkėjai pritartų Seimo paleidimui, pirmalaikiai visuotiniai rinkimai turėtų būti surengti per du mėnesius. Komisija galutinį sprendimą turtėų priimti pirmadienį.

Ketvirtadienį V. Zatlerio laukia balsavimas parlamente dėl perrinkimo, ir dabar jo galimybės užsitikrinti naują kadenciją kur kas mažesnės, sako analitikai. Dabartinė V. Zatlerio kadencija baigiasi liepą.

Draudikus dėl aukštų privalomojo draudimo įkainių keiksnojantys Lietuvos vežėjai nustemba sužinoję, kad Latvijoje apsidrausti jiems būtų gerokai pigiau.

Latvių vežėjų atstovai dėsto, kad lietuviams viliojančiai atrodančios kainos taikomos retai – tik naudojantis įvairių draudimo paslaugų paketais, be to, latviams kainos taip pat kyla, pirmadienį informuoja “Verslo žinios”.

Draudimo bendrovės BTA filialo Lietuvoje vadovas Tadeušas Podvorskis sako, kad nors bendrovė ir yra latviško kapitalo, tačiau tikslių kainų kaimynų vežėjams nežino: “Esu girdėjęs, kad yra kiek pigiau:.

Anot jo, mažesnes kainas kaimyninėse valstybėse gali lemti kitų draudimo produktų geresnis pelningumas, kurie suteikia galimybių padengti privalomojo draudimo nuostolingumą.

“Tačiau manau, kad esminis kainos skirtumas yra dėl Lietuvos vežėjų veiklos intensyvumo ir atitinkamai žalų skaičiaus dydžio. Kiek tenka bendrauti dėl įvykių su kitų šalių atstovais, tai Lietuvos vežėjai visur yra “pasižymėję” nuostolių padarymo dažnumu arba dydžiu. Jie yra labai aktyvūs, maršrutų geografija plati, jie greiti, vairavimo kultūra išsiskiria iš kitų vairuotojų blogąja prasme”, – sako T. Podvorskis

Vežėjų asociacijos “Linava” Draudimo skyriaus vadovas Gintaras Leščinskas sako, kad neseniai asociacija bandė surinkti duomenis apie draudimo įkainius Europoje, kreipėsi į draudikų biurus, priežiūros institucijas, tačiau atsakymus gavo tik iš kelių valstybių.

“Iš Latvijos oficialių įkainių negavome, tačiau mūsų vežėjai patys pasako, kad ten pigiau, nes jie bendrauja su Latvijos vežėjais ir sužino kainas. Pigiau ir Estijoje”, – sako jis ir pastebi, kad latviai pasiūlo specialius draudimo produktus, kurių pas mus nėra: “Jei kaimynų įmonės darbuotojai važinėja tarp Latvijos ir Rusijos, tai jiems pasiūloma apsidrausti gerokai pigiau”.

Latvijos vežėjų asociacijos “Latvijas auto” generalinis sekretorius Pavelas Groševas sako, kad Latvijos draudikai įmokas nustato atsižvelgdami į istoriją, žalingumą, todėl kainos vežėjams labai skiriasi. Atsižvelgiant į žalingumo kategoriją, kuriai priskiriamas įmonės automobilių parkas, ji gali skirtis 10 kartų, todėl jam vienareikšmiškai įvardyti kainas sunku. Pasak jo, prieš keletą metų draudimas kainavo ir 3 tūkst. latų – apie 14,6 tūkst. litų.

“Praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje vežėjai labai nesiskundė, bet ankstesnių trejų metų kainos buvo pribloškiančios, nuo 800 latų iki 3 tūkst. latų. Daugelis transporto bendrovių negalėdavo įsigyti draudimo. Vėliau draudikai kažką pakeitė, optimizavo ir kiek sumažino įkainius, tačiau šiemet jau kalba, kad vėl didins, nes nuostolingumas išaugo”, – sako P.Groševas.

Jo teigimu, šiuo metu pasiūlymą apsidrausti už 1,5 tūkst. litų -2 tūkst. litų vežėjai gauna tik susiklosčius palankioms sąlygoms, o geresnę kainą draudimo bendrovė gali suteikti tuomet, kai vežėjas draudžiasi ne tik privalomuoju draudimu, bet ir kasko, kitais produktais.

Didžiausia Lietuvoje bilietų platinimo bendrovė “Bilietai LT”, pernai įžengusi į Baltarusijos rinką, žvalgosi į kitas kaimynines šalis ir svarsto galimybę įsigyti ta pačia veikla užsiimančių įmonių Latvijoje ir Lenkijoje.

“Bilietų LT” vadovo Vitalijaus Kuodžio teigimu, plėstis į Latviją ir Lenkiją planuojama 2012 metais, tačiau kalbėti apie galimas investicijų sumas kol kas dar anksti, trečiadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

“Šių dviejų šalių rinkos jau pažengusios ir išsivysčiusios. Jose susiformavusios bilietų platinimo tradicijos. Latvija mums artima ir geriau pažįstama. Lenkija patraukli kaip labai didelė ir įdomi rinka. Pagal gyventojų skaičių ji 10 kartų didesnė nei Lietuva, ten veikia 5 platinimo įmonės”, – sakė V.Kuodis.

“Bilietai LT” šiuo metu valdo antrines įmones Ukrainoje ir Baltarusijoje.

Pernai, palyginti su 2009-aisiais, “Bilietų LT” apyvarta padidėjo 12 proc. iki 28 mln. litų, šiemet pardavimus planuojama padidinti maždaug dešimtadaliu iki 31 mln. litų.

Pagrindinis Lietuvos komercinio banko “Snoras” akcininkas – Rusijos milijardierius Vladimiras Antonovas pareiškė, jog Latvijos vyriausybė yra pernelyg užkėlusi “Citadele” banko kainą.

Interviu Latvijos žurnalui “Lietiska Diena” V.Antonovas sakė, jo šis bankas jo nedomina, ir esą išvis bankininkystė šiuo metu nelaikoma patrauklia investicijoms.

“Veikiausiai bankų sektoriaus ir artimiausiais metais nebus labai tinkamas investicijoms, nes visi bankai išgyvena krizę, patirdami rimtų nuostolių”, – pabrėžė V.Antonovas.

“Gelbėdama “Parex” banką valstybė investavo beveik milijardą. Atitinkamai geras bankas “Citadele”, atskirtas nuo “Parex”, kainuos keletą šimtų milijonų – toks jų vertinimas. Mano manymu, “Citadele” tiek nekainuoja. Tačiau jei tokia kaina išties yra teisinga, mes tokių pinigų neturime, ir geriau pinigus išleisime turimo banko kapitalo stiprinimui, ir augsime harmoningai”, – sakė V.Antonovas.

Jis pridūrė, jog jo nedomina taip pat ir “Parex” banko aktyvai Rusijoje bei kitose NVS šalyse.

“Snoro” grupei priklauso “Latvijas Krajbanka”.

Latvija ir Estija antradienį atmetė naujus Maskvos kaltinimus, esą šalys pažeidžia jose gyvenančių rusų tautybės mažumų teises.

Latvijos užsienio reikalų ministro Girto Valdžio Kristovskio pareiškime sakoma, kad jį “nuoširdžiai nustebino” Rusijos užsienio reikalų vadovo Sergejaus Lavrovo pareiškimas Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių tarybos posėdyje Ženevoje.

Savo pasisakyme S.Lavrovas kalbėjo apie “gėdingą” pilietybės neturėjimo “reiškinį” Latvijoje ir Estijoje, susijusį su rusakalbiais, kurie per penkis Maskvos valdymo dešimtmečius buvo įkurdinti šiose Baltijos šalyse.

Pasak G.V. Kristovskio, toks jo Rusijos kolegos pareiškimas yra klaidingas.

“Latvijos įstatymai ir galiojantys nuostatai nacionalinių mažų klausimais visiškai atitinka Europos Tarybos, ESBO ir Jungtinių Tautų standartus, ir tai yra Latvijos vidaus reikalų klausimas”, – sakė jis.

Tuo tarpu Maskva tvirtina, kad nepriklausomybę atgavusių Latvijos ir Estijos keliami reikalavimai pilietybės siekiantiems kitataučiams, vienas kurių yra reikalavimas laikyti latvių ar estų kalbos egzaminus, prilygsta jų diskriminacijai. Dėl jos rusakalbiai atsiduria užribyje, nes teturi nebeegzistuojančios Sovietų Sąjungos pilietybę.

Sausio mėnesio duomenimis, 14,6 proc. iš 2,2 mln. Latvijos gyventojų neturi jokios pilietybės. Iš 1,3 mln. Estijos gyventojų pilietybės neturi 7,5 proc.

“Kiekvienas ne Latvijos pilietis turi galimybę čia pritapti. Tačiau daryti tai, ar ne, gali spręsti kiekvienas atskirai”, -sakė G.V.Kristovskis.

Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas (Urmas Pejetas) savo pareiškime iškėlė Maskvos motyvų klausimą.

“Estijos vyriausybės sėkmingo darbo dėka, nuo 1991 metų pilietybės neturinčių asmenų skaičius sumažėjo ir dabar sudaro penktadalį buvusio”, – sakė jis.

“Mes skatiname neapsisprendusius piliečius prašytis Estijos pilietybės. Rusijos vaidmuo šiame procese nėra konstruktyvus”, – pridūrė jis.