Maždaug penktadalis Latvijos ekonomikos gali būti pilkojoje zonoje, agentūros BNS verslo informacijos portalui “Baltic Business Service” pareiškė banko “Nordea Bank Finland” (Nordea) Latvijos filialo vyresnysis ekonomistas Andris Strazdas.

Tiesa, Latvijoje dėl pilkosios ekonomikos – kiek žmonių, tiek ir prognozių, pripažino jis.

“Aš visiškai nesutinku su tais, kurie sako, kad pilkosios ekonomikos dalis Latvijoje jau siekia 40 procentų. Tai, be abejo, perdėjimas. Tokiu atveju pilkoji ekonomika turėjo būti taip pat ir telekomunikacijų srityje, ir bankų sektoriuje, bet kol kas negirdėti, kad būtų taip. Yra šakų, pavyzdžiui, statyba, kur pilkasis sektorius labiau pasireiškia”, -sakė A.Strazdas.

“Labai nemėgstu pateikti konkrečių skaičių, iliustruodamas apytikrius skaičiavimus. Galbūt pilkojoje zonoje gali būti penktadalis ekonomikos, bet tikrai ne du penktadaliai, nes yra ekonomikos branduolys, kurį sudaro stambios įmonės, legaliai mokančios visus mokesčius, pagal savo lyginamąjį svorį reikšmingos Latvijos ekonomikoje”, – pažymėjo jis.

Pergalė konkurse kinams netikėtai apkarto, mat vietos statybos įmonės atmetė “Covec” pasiūlymus tapti darbų subrangovais, rašo “Lietuvos rytas”.

Ekspertai spėja, kad boikotą surengė didžiąsias Lenkijos kelių tiesimo kompanijas valdantys užsieniečiai. Todėl negalėdami Lenkijoje surasti rangovų, kinai pradėjo jų ieškoti kaimyninėse šalyse ir sudarė sutartį su Latvijos firma JSC.

Kinai laimėjo konkursą nutiesti dvi greitkelio tarp Varšuvos ir Lodzės atkarpas, rašo dienraštis “Dziennik Gazeta Prawna”.

Lenkijoje dirbančių Austrijos “Strabag” ir Ispanijos kapitalo valdomų “Budimex” bei “Mostostal” savininkai bijo, kad sėkmingai Lenkijoje pasirodę kinai gali ryžtis šturmuoti ir kitas ES šalis, tad nusprendė jiems užkirsti kelią.

Lenkijos kelių tiesimo bendrovių sąjungos prezidentas Wojciechas Malusas teigia, kad šalies vyriausybė pasielgė neapgalvotai pasirašydama sutartį su “Covec”. Valstybinė Kinijos įmonė esą griauna verslo rinką Lenkijoje, nes apsiima atlikti darbus pigiau, nei jie kainuoja iš tiesų.

“Covec” užsakymą laimėjo pasiūliusi perpus mažesnę darbų kainą nei kitos konkurse dalyvavusios bendrovės. Lenkijos vyriausybė planavo, kad kelio tiesimas atsieis 2,5 mlrd. zlotų (2,175 mlrd. litų), bet kinai jį sutiko nutiesti už 1,3 mlrd. zlotų (1,13 mlrd. litų).

Lietuviams priklausanti Latvijos bendrovė “Baltic Meat Standard” pradėjo derybas su Irako verslininkais dėl Baltijos valstybėse užaugintų jaučių eksporto.

Pasak Latvijos įmonės bendraturčio Žemės ūkio kooperatyvo “Lietuviška mėsa” valdybos pirmininko Vidmanto Jonikos, po poros savaičių derėtis atvažiuos Irako vyriausybės atstovai, kurie iki šiol jaučių jie įsigydavo iš turkų, o kainos, dėl kurių vyks derybos, bus šiek tiek didesnės nei tos, kokiomis mėsa parduodama turkams, penktadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Jis sako, kad eksporto kiekiai neribojami ir jau aišku, kad jei sutartys bus pasirašytos, Baltijos valstybėse tiek raguočių, kiek reikia irakiečiams, nebus.

Galvijai į Artimuosius Rytus keliautų bandovežiais ir keltais, svarstoma ir galimybė juos siųsti lėktuvais.

Šiemet nenutrūks ir eksportas į Turkiją, pernai supurtęs mūsų rinką ir padidinęs jautienos kainas. “Realūs pardavimai prasidės artėjant vasarai. Ūkininkams siūlome iki to laiko nepardavinėti savo augintinių, nes perdirbėjai dabar mėgina numušti kainas”, – sako V.Jonika, pasak kurio 2010 metais mėsinių galvijų auginimas jau buvo pelninga veikla.

Verslininkas pažymi, kad kol kas sutartys su turkais ir irakiečiais trumpalaikės, tačiau, jei pavyks įsitvirtinti šiose rinkose, mūsų galvijų augintojų laukia šviesi ateitis.

Didelės bėdos, kad žaliava išvežama, kol kas nemato ir perdirbėjai.

“Turkai moka aukštą kainą ir augintojams tai naudinga. Gyvulių trūko ir iki šiol. Mes, kaip perdirbėjai, parduodami produktus vis tiek pasiimame savo maržą. Tik pageidautina, kad tokie pirkimai būtų ilgalaikiai, nes kitaip rinka išmušama iš pusiausvyros”, – sako Krekenavos agrofirmos generalinis direktorius ir koncerno “Vikonda” prezidentas Linas Grikšas.

Lietuva kol kas nėra linkusi paremti Latvijoje planuojamo suskystintų dujų terminalo, nes esama ženklų, jog jį gali statyti su “Gazprom” susijusios bendrovės, BNS sakė pareigūnai Vilniuje.

Apie suskystintų dujų terminalus svarsto visos trys Baltijos šalys, tačiau Latvijos Vyriausybė siekia, kad Rygos uoste planuojamas projektas būtų paskelbtas regioniniu ir galėtų pretenduoti į Europos Sąjungos (ES) paramą.

Pareigūnų teigimu, šis klausimas turėtų būti aptariamas trijų Baltijos šalių premjerų susitikime Estijoje šią savaitę.

“Jei, kaip kalbama, statytojas būtų “Gazprom” dukterinė įmonė, tai būtų “Gazprom” terminalas, ir Lietuva tam nepritars. Tai nebūtų reali dujų tiekimo alternatyva”, – BNS sakė Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Česlovas Stankevičius.

Anot parlamentaro, “yra žinių, kad terminalas būtų skirtas eksportui, o tai akivaizdžiai atitinka “Gazprom” interesus”.

Latvijoje dar nėra oficialiai paskelbta, kas investuotų į terminalą, tačiau didelį susidomėjimą rodo kompanija “Itera Latvia”, kuri yra antrinė Rusijos bendrovės įmonė ir kartu su “Gazprom” bei “E. On Ruhrgas” valdo Latvijos dujų bendrovę “Latvijas Gaze”.

Siekdami regioninio projekto statuso Latvijos Vyriausybės atstovai pabrėžia projekto strateginius pranašumus – Rygos uostas yra Baltijos šalių centre, Latvijoje geriau išvystytas dujotiekių tinklas, yra didelė Inčiukalnio dujų saugykla, o tai atpigintų dujų transportavimą.

Be to, anot Latvijos pareigūnų, per terminalą importuojamas dujas būtų patogu naudoti dviejose galingose elektrinėse Rygoje, iš kurių viena šiuo metu yra rekonstruojama.

Pernai gruodį premjero Valdžio Dombrovskio vadovaujama speciali komisija paskyrė įmonę “Latvenergo” įvertinti suskystintų dujų terminalo poreikį. Tuo tarpu Latvijos ekonomikos ministerija, bendradarbiaudama su užsienio reikalų ministerija, žada pradėti konsultacijas su Europos Sąjungos (ES) institucijomis ir valstybėmis narėmis, siekiant užsitikrinti paramą projektui Rygoje.

Tačiau Lietuvos Vyriausybė bent kol kas paramos nežada. “Lietuvai bus sunku apsispręsti pritarti projektams, kuriuose nebus aiškumo, kad už valstybėms skiriamus ES pinigus nebus didinama “Gazprom” įtaka”, – BNS Vilniuje sakė aukšto rango Lietuvos Vyriausybės pareigūnas.

Anot jo, Lietuva Rygos projektą parems, tik jei bus “aiškus projekto ekonominis pagrindimas, finansinis modelis, valstybių sutartiniai ir investiciniai įsipareigojimai, akcinio kapitalo sudėtis”.

Lietuvos Vyriausybės teigimu, suskystintų dujų terminalas Klaipėdoje gali būti pastatytas iki 2014 metų. Energetikos ministras Arvydas Sekmokas yra sakęs, kad Lietuva jį pastatytų savo jėgomis, bet paskui galėtų pasidalyti akcijomis su Latvija ir Estija proporcingai gamtinių dujų suvartojimui.

Šiuo metu Lietuva visas dujas gauna tik iš “Gazprom”.

Latvijos užsienio reikalų ministerija nusprendė taikyti paprastesnį vizų režimą Baltarusijos piliečiams ir tokiu būdu skatinti ryšius tarp žmonių, stiprinti pilietinę visuomenę ir demokratines įstaigas, atsižvelgiant į Europos Sąjungos sprendimą palaikyti baltarusius.

Jau nuo sausio 24 dienos Baltarusijos piliečiai, Latvijos diplomatinėms atstovybėms šioje šalyje pateikę dokumentus ilgalaikei vizai gauti, atleidžiami nuo įmokų už šių dokumentų nagrinėjimą.

Panašūs sprendimai pastaruoju metu priimti ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Tačiau taip pat nagrinėjama galimybė įvesti apribojimus vykti į Europos Sąjungą tiems Baltarusijos pareigūnas, kurie gali būti susiję su prezidento rinkimų rengimu ir prievartiniu opozicijos mitingo Minske 2010 metų gruodžio 19 dieną išvaikymu bei jo dalyvių areštavimu.

Baltarusijos vyriausybė turėtų būti nubausta už griežtus veiksmus prieš protestuotojus po šalies prezidento Aleksandro Lukašenkos ginčijamo perrinkimo, ketvirtadienį pareiškė Helsinkyje viešintis Latvijos užsienio reikalų ministras.

“Baltarusijos vadovai politiškai privalo būti nubausti”, – ministras Girtas Kristovskis sakė per bendrą spaudos konferenciją su Suomijos diplomatijos vadovu Alexanderu Stubbu (Aleksandru Stubu).

“Tačiau turime remti ir demokratijos plėtrą Baltarusijoje…, taip pat ekonomikos vystymąsi”, – pridūrė jis.

Latvijai būtinas ir greitasis traukinys Ryga-Maskva, ir projektas “Rail Baltica”, antradienį sakė bendrovės “Latvijas dzelzcels” (LDz, “Latvijos geležinkeliai”) vadovas Ugis Maguonis.

“Latvijai būtini abu projektai. Jeigu kas nors realu, tai realiausi jie abu nei vienas”, – pažymėjo jis interviu televizijos kanalo LNT laidai “90 sekundžių” ir pridūrė, kad abu šie projektai yra ir šiek tiek politiniai, ir šiek tiek ekonominiai.

Projektas “Rail Baltica” sumanytas tam, kad sujungtų Latvijos bėginę infrastruktūrą su Europos Sąjunga (ES). Pasak U.Maguonio, jis gana brangus, jo pajėgumai iki galo nebus panaudoti, ir jis yra veikiau politinis, nes reikalingas Latvijai.

Tuo tarpu greitojo traukinio Ryga – Maskva projektas būtų ekonomiškai naudingesnis, bent jau keleivių srauto požiūriu, mano U.Maguonis. Įgyvendinusi abu projektus Latvija būtų vidurkelyje tarp ES ir Maskvos, pažymėjo jis.

Būtina artimiausiu laiku įnešti aiškumo į šių projektų vykdymą, nes jie skirtingi, ir būtina rasti naudingiausią Latvijai variantą.

“Aš manau, artimiausiu laiku – vasarį ar kovą – mes pažiūrėsime, kokios nuomonės laikosi dėl šio projekto Rusija. Tada, sudėję drauge, mes pamatysime išlaidas ir pažiūrėsime, kur gauti pinigų. Visiškai aišku, kad nei Latvijai, nei Rusijai savų pinigų neužteks – teks drauge kreiptis į Europą, bet aš esu gana optimistiškai nusiteikęs, nes Europa plėtoja santykius su Rusija, plečia tranzito koridorius, ir jeigu Europa pamatys mūsų norą, manau, ji parems jį”, – sakė U.Maguonis.

Kaip jau pranešta, 2010 metų balandį Baltijos šalys pradėjo nagrinėti projektą “Rail Baltica”. Nagrinėjimui vadovauja tarptautinis komitetas, į kurį įeina Latvijos, Lietuvos ir Estijos atsakingų įstaigų atstovai.

Istorijos klausimai, iškilę tarp Latvijos ir Rusijos, yra klausimai dėl to, kaip pati Rusija suvokia istoriją, o tai, kad šia linkme galimi poslinkiai, rodo gana didelė pažanga Rusijos ir Lenkijos santykiuose po to, kai buvo sudaryta Grupė sudėtingiems abiejų šalių istorijos klausimams spręsti.

Tokį įsitikinimą interviu, išspausdintame antradienį laikraštyje “Latvijas Avize”, pareiškė Latvijos URM valstybės sekretorius Andris Teikmanis.

Drauge jis pabrėžė, jog “neturima omenyje, kad mūsų istorikai galėtų padaryti kokias nors visiškai naujas išvadas. Mes savo istorijos neperrašysime ir neketiname to daryti. Nė per nago juodimą”.

“Būtina žiūrėti, kokia raida vyksta pačioje Rusijoje – viena vertus, ten yra mėginimų sudaryti kažkokias keistas komisijas kovai su istorijos perrašymu, kita vertus – internete skelbiami failai apie Katynę. Rusija iš tikrųjų yra sudėtinga šalis, ir ten dažnai raida vyksta priešingomis kryptinis”, – sakė jis.

A.Teikmanis viltingai žiūri į būsimą Latvijos ir Rusijos komisiją.

“Ji gali padaryti teigiamą poveikį, suartindama diskusiją tarp mūsų šalių šiais opiais klausimais ir politiniu lygiu”, – sakė jis.

“Tuo pačiu laiku Rusijai svarbu, kad istorijos klausimai neįvarytų jos į kampą ir nepažemintų. Kad nebūtų paliesti šventi Rusijai dalykai, tokie kaip pergalė Antrajame pasauliniame kare, karo sunkumai, kuriuos patyrė Rusijos armija. Rusijai svarbu, kad nebūtų įskaudinti karo veteranai”, – pridūrė diplomatas.

“Žinoma, istorikų reikia klausti, koks bus komisijos darbo planas, bet nemanau, kad pirmas mūsų akademikų noras bus iš karto pažeminti Rusijos valstybę”, – sakė jis.

Registruoto nedarbo lygis Latvijoje per pirmąją šių metų darbo savaitę nepakito – 14,3 proc., pranešė Valstybinė užimtumo agentūra.

Oficialių bedarbių sumažėjo beveik šimtu iki 162,4 tūkst. žmonių.

Mažiausias registruoto nedarbo lygis iš didžiųjų šalies miestų išlieka Rygoje (9,9 proc.), didžiausias – Rezeknėje (22,9 proc.).

Registruotas nedarbas sostinės regione – 10,9 proc., Kuržemėje – 15,7 proc., Žemgalėje – 15,8 proc., Vidžemėje – 16,2 proc., Latgalėje – 22,3 procento.

Aukščiausiai nuo krizės pradžios registruoto nedarbo lygis Latvijoje buvo pakilęs praėjusių metų balandžio pradžioje – iki 17,4 procento.

Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis mano, kad, nepaisant partijos kolegų abejonių, prezidentas Valdis Zatleris turi “palyginti didelių” galimybių likti šiose pareigose dar vienam laikotarpiui.

“Iš esmės Zatlerio galimybę vėl užimti prezidento postą aš vertinu, palyginti, aukštai”, – trečiadienį televizijos kanalo LNT laidoje “900 sekundžių” sakė jis.

Į klausimą, ar gali V.Zatlerio pareikšta sveikatos apsaugos sistemos kritika turėti įtakos balsavimui Seime dėl jo antrą kartą išrinkimo prezidentu, premjeras atsakė: “Aš šių klausimų nesusieju. Aš nemanau, kad šiuos klausimus susieja ir deputatai. Tai vien profesinis klausimas – mes žinome, kad ponas Zatleris taip pat yra iš šios šakos, taigi čia verta išklausyti jo nuomonę kaip profesionalo”.

Kaip jau pranešta, susivienijimo “Vienybė” frakcijos parlamente pirmininkas Dzintaras Zakis suabejojo, kad V.Zatleris gali būti perrinktas prezidentu antrajam laikotarpiui.

Tokiai išvadai Dz.Zakį pastūmėjo V.Zatlerio teiginiai dėl reformų Traumatologijos ir ortopedijos ligoninėje.

“Šiais teiginiai Zatleris įrodė, kad jo pažiūros vis dėlto nepakankamai plačios ir kad jis, kaip ir ankstesnė sveikatos apsaugos ministrė Baiba Rozentalė, nesugeba atsiriboti nuo savo ankstesnės darbo vietos”, – pabrėžė Dz.Zakis.

Jis pažymėjo, jog anksčiau ne kartą viešai sakė, kad V.Zatleris prezidento poste daro žymią pažangą ir sugeba plačiai pažvelgti į tai, kas vyksta šalyje, pritardamas sunkiems ir atsakingiems sprendimams.

Latvijos Seimas naują šalies prezidentą rinks vasarą.

Latvija nuogąstavo, kad balandžio riaušės Estijoje persimes ir į Latviją.

Norvegijos laikraštis “Aftenposten” paskelbė savo tinklalapyje pluoštą dokumentų, kuriuos “WikilLeaks” gavo, labai tikėtina, iš slapto Amerikos diplomatų susirašinėjimo. Iš viso šis laikraštis gavo visus 250 tūkst. dokumentų, kurie atsidūrė “WikiLeaks” tinklalapyje, ir ketina juos skelbti atskirais pluoštais.

Viename paskelbtų dokumentų, kurio autorius yra laikinasis JAV reikalų patikėtinis Rygoje Tamiras G. Waseris ( Tamiras G.Veizeris), aprašoma, kaip Latvijos oficialioji valdžia reagavo į balandžio įvykius Estijoje.

2007 metų gegužės 14 diena datuotame pranešime apžvelgiami tuometinės Latvijos vyriausybės žingsniai ir galinga kritikos banga, kuri užgriuvo vyriausybę.

“Aftenposten” paskelbtame dokumente pažymima, jog per riaušes Estijoje Latvijos vyriausybė pasmerkė smurtą. Latvija taip pat rėmė Estiją ir davė Estijos teisėsaugos institucijoms vandens patranką. Tačiau Latvija nenorėjo afišuoti Estijai suteiktos materialinės pagalbos.

Latvijos URM direktorius politikos klausimais Ilgvaras Klava gegužės 2 dieną vykusiame pokalbyje su Tamiru G.Waseriu sakė, kad Latvija “netrimituos” apie savo pagalbą, kad artėjant gegužės 9-ajai, kai minima Pergalės diena, nesukeltų vietos gyventojų rusų aistrų.

Dokumente pažymima, jog Latvijos valdžia nuogąstavo, kad riaušės Estijoje gali persimesti ir į Latviją, todėl gegužės 9 dieną sustiprino saugumo priemones.

Gegužės 9 dieną opozicinė partija “Naujasis laikas” pateikė Estiją remiančios rezoliucijos projektą. Dokumente pažymima, kad Latvijos oficialioji valdžia nepritarė šiai rezoliucijai. Nors daugelio koalicijos partijų deputatų balsavo už šį įstatymo projektą, jis nesurinko reikiamo balsų skaičiaus ir buvo nusiųstas užsienio reikalų komisijai toliau nagrinėti.

Kita dieną renginių, skirtų Latvijos nepriklausomybės atkūrimo metinėms, dalyviai griežtai kritikavo oficialiąją valdžią. Dokumente paminėtas ekspertas Latvijos užsienio politikos klausimais, kuris balsavimą pavadino “žemiausiu tašku Latvijos užsienio politikoje nuo Nepriklausomybės atkūrimo”.

Dokumente aprašoma aštri kritika, pareikšta Latvijos vyriausybei.

Gegužė 9 dieną Latvijos parlamento užsienio reikalų komisija patvirtino naują rezoliucijos variantą, kurį Seimas priėmė kitą dieną. Naujojoje rezoliucijoje buvo daug kas iš partijos “Naujasis laikas” pasiūlyto projekto, bet jis buvo suformuluotas kur kas švelniau. Tuo pat metu naujojoje rezoliucijoje buvo kritikuojama tai, kad Rusija tiesiogiai kišasi į Estijos vidaus reikalus.

Latvija kitąmet neplanuoja skolintis pagal jai suteiktos tarptautinės finansinės paramos programą, pranešė Latvijos valstybės iždas.

Latvija iki šiol gavo 4,4 mlrd. eurų iš 7,5 mlrd. eurų tarptautinės finansinės paramos paketo, kuris buvo suteiktas 2008-ųjų pabaigoje, paskolas išmokant dalimis per trejus metus. Pagrindiniai kreditoriai – Europos Komisija ir Tarptautinis valiutos fondas.

Rugsėjį Latvija pasirašė sutartis su penkiomis šiaurės Europos valstybėmis dėl jų bendros 1,9 mlrd. eurų finansinės paramos pertvarkymo į paskolos liniją.

Latvijos valstybės ižde šiuo metu yra apytikriai 1,2 mlrd. latų, iš jų 456 mln. latų rezervuota finansų sektoriaus stabilizavimui.