Latvijos vyriausybės sudaryta investicijų koordinavimo taryba pritarė regioninio Baltijos salių suskystintų dujų importo terminalo statybai šioje šalyje.

Siekdama įgyvendinti 500 mln. eurų (1,726 mlrd. litų) vertės terminalo projektą Latvija ketina užsitikrinti Europos Komisijos (EK) finansinę paramą, įkuria taip pat pretenduoja Lietuva, Estija ir Suomija, laikraštį “Biznes&Baltįja” cituoja “Lietuvos žinios”.

Latvijos ir Lietuvos planuojami suskystintų dujų importo terminalų projektai pretenduoja į Briuselio finansinę paramą. Bendrą projektą planuoja įgyvendinti Suomija ir Estija.

“Įvertinus ekonominius ir regioninius veiksnius, aišku, kad reikia statyti vieną visam Baltijos regionui terminalą. Kaimyninių šalių konkurencinė kova netikslinga”, – pareiškė Latvijos ekonomikos ministras Artis Kamparas.

Jis įsitikinęs, kad būtent Latvija yra tinkamiausia vieta viso Baltijos regiono suskystintų dujų importo terminalui, nes ši valstybė, priešingai nei jos kaimynės, jau turi išplėtotą dujų tiekimo infrastruktūrą, kurioje svarbiausias objektas – Inčukalnio požeminė dujų saugykla.

Dar nėra pasirinkta, kurioje valstybėje projektas bus įgyvendintas. Tokį savo sprendimą Europos Komisija gali paskelbti jau 2011 metų vasario mėnesį.

+370 5 2058518

Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimas, įgyvendinant svarbius projektus, atsimuša į savų interesų sieną. Pasak analitikų, dėl krovinių aršiai konkuruoja Klaipėdos ir Latvijos uostai, tam tikra konkurencija yra ir oro susisiekime, mat Latvija turi stiprų pranašumą, o Lietuvai taip pat svarbu tapti matomu tašku susisiekimo žemėlapyje.

Kaip pažymi viešosios įstaigos “Investuok Lietuvoje” vadovas Mantas Nocius, kaimynės stoja į konkurencinę kovą tiek dėl aukštųjų technologijų ar paslaugų centrų, tiek dėl investicijų į tradicinę gamybą, trečiadienį rašo “Verslo žinios”.

“DnB Nord” banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis dvišalę partnerystę pastebi įgyvendinant Lietuvos elektros jungties su Švedija projektą. Latvija anksčiau teigė dalyvausianti ir atominės elektrinės statyboje Lietuvoje. Bet, kaip pastebima, kuo toliau, tuo šis projektas tampa aktualesnis tik Lietuvai ir mažiau patrauklus kaimynams.

“Toje pačioje energetikoje konkuravimo daugiau nei bendradarbiavimo. Pavyzdžiui, gana aršiai ginčijamasi, kur turėtų būti dujų importo terminalas. Kiekviena šalis tempia antklodę į savo pusę”, – pažymi R.Rudzkis.

Jis pastebi, kad dėl dujų terminalo Latvija turi svarių argumentų: jie valdo didesnį pajūrį ir, skirtingai nei Lietuva, turi dujų saugyklas. Tačiau Lietuvai toks projektas taip pat svarbus siekiant energetinės nepriklausomybės.

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis santykius su Latvija vertina dvejopai. Pasak jo, įgyvendinant projektus, kuriais suinteresuotos abi šalys, tarpusavio dialogas iš tiesų yra gana stiprus.

“Klaipėdos uostas konkuruoja su Latvijos uostais. Šiuo atveju ta konkurencija, matyt, yra neišvengiama. Mūsų geografinė padėtis panaši ir laimi tie, kurie sugeba pasiūlyti pigesnes ir kokybiškesnes paslaugas”, – sako ministras.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas sako, kad abi šalys yra pernelyg mažos bendrame Europos žemėlapyje, tad rimtos konkurencijos jis neįžvelgia.

Pasak jo, kaimynės turėtų dažniau jungtis, vykdydamos bendrus projektus.

Latvijos prezidentas Valdis Zatleris įsitikinęs, kad jo vizitas Rusijoje žymi abiejų šalių naujų santykių pradžią.

Paklaustas, ar šis vizitas yra naujos kokybės tarpvalstybinių santykių pradžia, V.Zatleris atsakė: “Neabejotinai taip. Vizitui paruoštas pluoštas dokumentų, kurie buvo pasirašyti. Žinau, kokį didelį darbą abi šalys turėjo padaryti per pastarąjį mėnesį, kad visos sutartys būtų pasirašytos. Tai vienas, užbaigtas etapas”.

“Derybos su Rusijos prezidentu ponu Dmitrijumi Medvedevu buvo labai produktyvios. Noriu pasakyti, kad ne konstruktyvios, o būtent produktyvios. Faktiškai suspėjome aptarti visas parengtas temas, tarp kurių ir vadinamosios sunkios temos. Atmosfera, kurioje vyko apsikeitimas nuomonėmis, buvo labai atvira, betarpiška, be dviprasmybių, abipusio supratimo dvasioje”, – sakė jis.

Su vizitu Maskvoje besilankantis V.Zatleris pritarė beviziam režimui tarp Rusijos ir Europos Sąjungos. Tiesa, iki to dar reikės įveikti ilgą kelią, sakė jis ir pridūrė: “Tai neturėtų nė vienu lygmeniu sumažinti dabar esamo saugumo”.

Paklaustas, kaip jis vertina pasikeitusį Rusijos santykių su Latvija toną, V.Zatleris atsakė: “Didžioji derybų dalis buvo skirta ES ir Rusijos santykiams, taip pat NATO ir Rusijai ir tam, kokį vaidmenį šiuose santykiuose vaidina Latvijos ir Rusijos santykiai”.

Latvijos prezidentas pažymėjo, kad Rusija siekia glaudesnio bendradarbiavimo su ES ir NATO.

Lietuvos gyventojai mano, kad geriau su krize tvarkosi kaimyninės Latvijos premjero Valdžio Dombrovskio Vyriausybė, tuo metu latvių nuomone, krizės sunkumus geriau sėkmingiau įveikia Andriaus Kubiliaus vadovaujamas Ministrų kabinetas.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės “Spinter tyrimai” atliktos apklausos duomenimis, 41,1 proc. respondentų Lietuvoje mano, kad Latvijos Vyriausybė su krize tvarkosi šiek tiek arba daug geriau nei Lietuvos.

76,3 proc. apklaustų Latvijos gyventojų nuomone, krizės sunkumus šiek tiek arba daug geriau įveikia Lietuvos Vyriausybė.

Kad vyriausybės vienodai tvarkėsi, manė 38,1 proc. lietuvių ir 12 proc. latvių.

Daugiau latvių nei lietuvių geriau vertina ir kaimyninės šalies ekonominę padėtį – 74,9 proc. respondentų Latvijoje mano, jog ekonominė padėtis Lietuvoje yra daug arba šiek tiek geresnė, Lietuvoje analogiškai mąstančiųjų yra 34,7 procento.

Vienodai ekonominę padėti vertina 39,1 proc. lietuvių ir 15,5 proc. latvių.

Latvijos gyventojai palankiau nei lietuviai vertino ir kaimyninės šalies ekonomikos perspektyvas – daugiau latvių nei lietuvių manė, jog po penkerių metų ekonominė padėtis kaimyninėje šalyje bus geresnė nei gimtojoje.

Daugiau – 43 proc. – apklaustų Lietuvos gyventojų teigė Latviją laikantys labiau partnere, o ne konkurente, 6,1 proc. lietuvių sakė, jog šalys tikrai yra konkurentės, o ne partnerės. Latvijoje rezultatai gerokai skyrėsi – 30 proc. latvių teigė Lietuvą laikantys labiau partnere, o ne konkurente, o 18,5 proc. Latvijos gyventojų sakė, kad šalys tikrai yra konkurentės, o ne partnerės.

Tyrimas atliktas spalio 12-28 dienomis, jo Lietuvoje ir Latvijoje apklausta po 1 tūkst. gyventojų.

Savaitgalį posėdžiavęs Latvijos ministrų kabinetas sutarė dėl ateinančių metų biudžeto konsolidavimo priemonių. Sekmadienį Finansų ministerijos išplatintame pranešime įvardinta bendra fiskalinės konsolidacijos suma – 290,7 mln. latų.

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą nuo ateinančių metų numatyta didinti nuo 21 iki 22 proc., o lengvatinį PVM tarifą, kuris taikomas vaistams, medicinos įrangai, šilumos energijai, gamtinėms dujoms, malkoms, knygoms, laikraščiams, transporto ir viešbučių paslaugos, – nuo 10 iki 12 procento. Lengvatinio PVM atsisakoma

elektros energijai. Nekilnojamojo turto mokesčio tarifai, kuriais apmokestinamas šalies gyventojų būstas, dvigubinami.

Gyventojų pajamų mokesčio tarifas mažinamas vienu procentiniu punktu iki 25 proc., tačiau neapmokestinamas pajamų minimumas didinamas daugiau kaip ketvirtadaliu – nuo 35 iki 45 latų.

82 proc. fizinių asmenų pajamų mokesčio kitąmet atiteks savivaldybių biudžetams, 18 proc. – valstybės iždui.

Privalomojo socialinio draudimo mokesčio tarifas didinamas iki 35 proc., didinant darbuotojų mokamą mokesčio dalį.

Minimalus mėnesio atlyginimas didinamas nuo 180 ik 200 latų. Kitąmet įsigalios finansų sistemos mokestis – iš šalyje

veikiančių bankų šio mokesčio planuojama surinkti 6,5 mln. latų. Iš viso, ateinančių metų Latvijos biudžeto pajamų planas didinamas 157 mln. latų, išlaidos mažinamos 88,8 mln. latų. Dar 44,9 mln. latų numatyta konsoliduoti paliekant galioti sumažintą į antros pakopos privačius pensijų fondus pervedamo privalomojo socialinio draudimo mokesčio dalį (2 proc.).

Planuojamos Latvijos 2011 metų iždo pajamos – apytikriai 4 mlrd. latų, išlaidos – maždaug 4,8 mlrd. latų. Parlamentui projektas bus pateiktas gruodžio 7-ąją ir turėtų būti priimtas iki gruodžio 17 dienos.

Pirmajame posėdyje 10-ojo šaukimo Latvijos Seimas slaptu balsavimu antradienį savo lydere išrinko buvusią parlamento pirmininko pavaduotoją, į susivienijimą “Vienybė” įeinančios partijos “Naujasis laikas” lyderę Solvitą Abuoltinią.

Už S.Abuoltinios patvirtinimą Seimo pirmininkės poste balsavo 77, tam nepritarė 19 Seimo deputatų. Kitų kandidatų į šias pareigas nebuvo iškelta.

47 metų S.Abuoltinia Seimo pirmininko pavaduotojos ėjo pareigas nuo 2009 metų kovo.

9-ojo šaukimo Seime S.Abuoltinia dirbo juridinėje komisijoje, Europos reikalų komisijoje ir galimus įstatymų pažeidimus ir neetiškus veiksmus teismų ir teisės sistemoje tiriančioje komisijoje, vadovavo Seimo bendradarbiavimo su nevyriausybinėmis organizacijomis darbo grupei.

8-ojo šaukimo Seime S.Abuoltinia buvo juridinės komisijos pirmininkė, dirbo Europos reikalų komisijoje, vaikų teisių pakomisėje ir įstatymų,reglamentuojančių nevyriausybinių organizacijų veiklą, pakomisėje. 2004 metais buvo URM patarėja, nuo 2004 metų gruodžio – teisingumo ministre.

S.Abuoltinia turi aukštąjį juridinį išsilavinimą – ji baigė Latvijos universiteto teisės fakultetą.

Latvijos ministras pirmininkas penktadienį pareiškė, kad po tris savaites trukusių derybų su partijomis jis nusprendė formuoti naują vyriausybę iš dabartinės valdančiosios koalicijos partnerių.

Premjero Valdžio Dombrovskio centro dešinės blokas “Vienybė” spalio 2 dieną užsitikrino 33 mandatus 100 vietų Seime.

V.Dombrovskis sakė, kad po rinkimų svarbiausias darbas buvo pertvarkyti dabartinę koaliciją, kuri turės vadovauti taupymo priemonių įgyvendinimui, tačiau reikėjo surengti derybas, kad šis žingsnis būtų patvirtintas.

Premjeras sakė žurnalistams, kad konservatyvus nacionalistų Nacionalinis susivienijimas “Viskas – Latvijai! – “Tėvynei ir Laisvei” ir Judėjimas už Latvijos nacionalinę nepriklausomybę”, kuris prie naujosios vyriausybės formavimo prisidėjo paskutinis, sutiko tapti koalicijos nariu.

“Taigi dabar ketiname žengti pirmyn ir tartis dėl galimų ministrų portfelių”, – pridūrė jis.

Kaip pranešama, Nacionaliniam susivienijimui pasiūlytas teisingumo ministro portfelis, į kurį pretenduoja anksčiau jau buvęs šiame poste Gaidis Bėrzinis, taip pat Dzintaras Rasnačas.

Buvusi mažumos koalicija, kuriai taip pat priklausė Žaliųjų ir valstiečių sąjunga, naujajame parlamente turės įtikinamą daugumą – 63 vietas.

Latvija jau įveikė sunkiausią krizės etapą, nors atsigavimo pagrindas dar gana trapus. Taip rašo Šveicarijos dienraštis “Neue Zuericher Zeitung”. Šalis neatsisako ir ambicingo plano 2014 metais įsivesti eurą.

Per Latvijoje vykusių rinkimų kampaniją tarp įvairių politinių veikėjų rinkimų plakatų Rygoje netrūko ir duonos kepalus vaizduojančių afišų, pranešančių apie labdaros portalo “Ziedot” koordinuojamą akciją “Už sotesnę Latviją”. “Ziedot” vaikų turintiems bedarbiams, neįgaliesiems ir pensininkams išdalijo per 10 tūkst. maisto produktų paketų. Ūkio krizės prispausti tebebadauja daug latvių, ypač provincijoje, kur labai daug bedarbių, o dirbančių žmonių algos sudaro vos trečdalį sostinėje mokamo atlyginimo.

„Lietuvos žinios“ informuoja:

Nors krizės padarinius kasdien jaučia dauguma latvių, centro-dešiniųjų koalicija atgauna pasitikėjimą, nes šalies gyventojai jai patikėjo sudaryti koalicinę vyriausybę ir po rinkimų. Prieš pusantrų metų vyriausybės vadovu tapęs Valdis Dombrovskis dar neseniai dėl veržlaus ekonomikos augimo Baltijos tigru vadintai šaliai numatė griežto taupymo kursą. Valiutos fondas, Europos Sąjunga ir Šiaurės kaimynės pažadėjo Latvijai daugiau nei 7,5 mlrd. eurų (tai sudaro maždaug trečdalį Latvijos bendrojo vidaus produkto (BVP) ūkio krizei įveikti ir domino efektui Vidurio Rytų Europoje išvengti su sąlyga, kad bus imtasi skausmingo ūkio sanavimo. 2009 metais vyriausybei pavyko sumažinti biudžeto deficitą iki 9 proc. BVP, o šiemet – iki 8,5 proc., smarkiai apribojus išlaidas ir padidinus mokesčius. BVP taip pat žymiai sumažėjo. Praėjusiais metais ūkio nuosmukis pasiekė 18 proc., nors šis nuošimtis gal kiek ir per didelis, nes gerokai išaugo nelegalaus darbo apimtys.

Šiuo metu, atrodo, reikalai jau ima taisytis. Antrajame ketvirtyje ekonomika, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, išaugo, tai reiškia nuosmukio pabaigą. Latvijos vyriausybė tikisi, kad šiemet BVP sumažės 2 proc. (iki šiol mažėjo 4 proc.), o 2011 ir 2012 metais Latvijos ūkis jau turėtų išaugti 4-5 procentais. Atsigauti padeda pramonė ir eksportas, o statybų sektorius vegetuoja toliau, vidaus paklausa tebėra maža. Daugumai latvių trūksta pinigų vartoti.

Nors pavojinga tvirtinti, kad Latvijos ekonomika užtikrintai atsigauna, yra įrodymų, kad plačiai kritikuotas Latvijos kelias veda į sėkmę. Mūsų kaimynai bet kokia kaina siekė išvengti su euru susieto lato devalvacijos, kuri neišvengiamai būtų paskatinusi infliaciją, importo brangimą, kapitalo žlugimą ir daugumos skolų eurais turinčių įmonių bei verslininkų bankrotą. Todėl lato devalvavimą Latvijos centrinio banko vadovas Ilmaras Rimševičius vadino “nuodais”. Siekiant to išvengti, imtasi “vidinės devalvacijos” – bandoma atkurti šalies konkurencingumą mažinant kainas, algas ir valstybės išlaidas. Garsus ekonomistas, Nobelio premijos laureatas Paulas Krugmanas šį Latvijos siekį pavadino sunkia, gal net neįmanoma užduotimi dėl įšaldyto darbo užmokesčio.

Bet Latvija pademonstravo nepajudinamą ryžtą ir tvirtybę. Švedijos SEB banko tyrimai parodė, kad vidutinis darbo užmokestis, rekordiškai išaugęs 2008 metais, šiuo metu yra 19 proc. mažesnis, o visuomeniniame sektoriuje – dar daugiau, nes verslininkai mieliau rinkosi kitą galimybę išlikti – ėmė atleidinėti darbuotojus. Ekonomikos klestėjimo laikotarpiu atlyginimai didėjo kasmet 20 procentų. 2005-2008 metais realus lato keitimo kursas padidėjo 30 procentų. Nuo to laiko šis pakilimas sumažėjo kone pusiau, todėl padidėjo konkurencingumas. SEB skaičiavimais, Latvijos eksportas dar ne visiškai susigrąžino prarastą rinkos dalį, bet teigiami pokyčiai jau akivaizdūs.

Latvijos centro kairės bloko “Santarvės centras” (SC) valdybos pirmininkas Nilas Ušakovas nusiuntė premjerui Valdžiui Dombrovskiui laišką, kuriame griežtai kritikuoja jį už Latvijos piliečių skirstymą “į teisingus ir neteisingus”.

“Atsižvelgiant į Seimo rinkimų rezultatus reikėtų sudaryti stiprią koaliciją ir vieningą profesionalią vyriausybę, atmetus į šalį politines pažiūras ir asmenines ambicijas. Bet vietoj to “į priekį, deja, vėl iškeliami politiniai ir etniniai niuansai ir klausimai”, – pabrėžia N.Ušakovas, kuris yra pirmasis rusas, tapęs Rygos meru.

SC, kurio dauguma rėmėjų pasirengęs pasirašyti vyriausybės deklaraciją, į kurią bus įtrauktos sąlygos dėl pagrindinių valstybės vertybių, bet “mums nesuprantamas kai kurių išankstinių sąlygų kėlimas ir reikalavimas pasirašyti jas kaip atskirą patikinimą”.

“Beprotybė – kaltinti savo šalies piliečius kitos valstybės režimo nusikaltimais, padarytais prieš 70 metų, vien todėl, kad jie yra etniniai rusai. Paklausius jūsų kalbos, ponas Dombrovski, susidaro įspūdis, kad Jūs atstovaujate pažiūroms, neva XXI amžiuje yra vietos kolektyvinei kraujo atsakomybei, reikalaudamas, kad dabartinės Latvijos Respublikos piliečiai, balsavę už CS, kaltintų save už 1940 metų įvykius?!” – sakoma N.Ušakovo laiške.

SC rinkėjai – tokie patys Latvijos piliečiai, kaip bet kurios kitos partijos rinkėjai, pabrėžė jis. Todėl V.Dombrovskis “neturi nė mažiausios teisės rengti viešas egzaminavimo akcijas, duodamas suprasti, kad jie ne visiškai teisingi Latvijos piliečiai, kad jie – tik antros rūšies piliečiai šalyje, kur jie gimė, užaugo ir gyvena”.

SC rinkėjai niekada nieko neokupavo, ir neturi teisintis vien dėl to, kad V.Dombrovskiui gali pasirodyti įtartina šių žmonių etninė priklausomybė, pažymi N.Ušakovas.

“Šis įtarumas, šis skirstymas žmonių į teisingus ir neteisingus piliečius, lojalius ir nelojalius piliečius, ne SC problema – tai Jūsų problema, kurią Jūs darote Latvijos valstybės problema”, – pabrėžia jis.

SC lyderis pažymi, kad praėjusio amžiaus pirmosios pusės įvykiai, jo požiūriu, nėra svarbiausias darbotvarkės klausimas sudarant vyriausybę dabar, kai šalis išgyvena labai sunkią ekonomikos krizę.

“Svarbiausia dabar – nustatyti ekonomikos augimo ir valstybės raidos prioritetus, sprendžiant socialinius ir darbinio užimtumo klausimus, ir nuosekliai juos spręsti vieningoje ir profesionalioje koalicijoje”, – mano jis.

“Pagal konstituciją, Latvijos ministras pirmininkas yra visų valstybės piliečių premjeras. Atėjo paskutinis laikas Jums ne tik aiškiai deklaruoti tai, bet ir įvykdyti piliečių, pabrėžiu – visų piliečių – paskirtą pareigą, kaip tai privalo padaryti atsakingi valstybės veikėjai”, – baigia laišką N.Ušakovas.

Kaip jau pranešta, pirmadienį V.Dombrovskis pareiškė, kad sustabdė derybas su SC, nes “Vienybė” negali atsitraukti nuo savo pateiktų sąlygų ir pradėti derybas nuo “švaraus lapo”, kaip siūlo SC.

Latvijos ministras pirmininkas mėgina sudaryti bendradarbiavimo sutartį su opozicine, didelės rusakalbės šalies bendruomenės remiama partija ir taip užsitikrinti dar tvirtesnę poziciją parlamente po savaitgalį įtikinamai jo bloko laimėtų rinkimų.

Ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis jau susitarė dėl daugumos koalicijos formavimo su dabartiniais partneriais ir užsitikrino 63 balsų paramą 100 vietų parlamente.

Premjeras sakė ketinąs toliau laikytis griežto taupymo plano, kaip to, mainais į 2008 metų paramą, reikalauja Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir Europos Sąjunga.

Tačiau norėdamas užsitikrini pritarimą papildomam biudžeto karpymui V.Dombrovskis pradėjo derybas su rusakalbe “Santarvės centro” (SC) partija, kuri užėmė antrą vietą šeštadienio rinkimuose.

“Mes siūlome galimybę pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su “Santarvės centro” partija, galbūt susitarti dėl bendradarbiavimo parlamente, taip pat ir dėl kokio nors ministro delegavimo”, – sakė žurnalistams V.Dombrovskis po susitikimo su “Santarvės centras” lyderiais.

Nors, kitaip nei tikėjosi, SC rinkimų nelaimėjo, tačiau užsitikrino 29 vietas parlamente ir tuo labai sustiprino savo pozicijas.

Rinkimų kampanijos metu SC ragino peržiūrėti vyriausybės sutartį su TVF ir ES, taip pat siūlė panaudoti paramos fondus šalies ekonomikos augimo stimuliavimui.

SC tarybos pirmininkas Nilas Ušakovas žurnalistams patvirtino, kad jo partija yra pasirengusi paremti naująją vyriausybę “visame jos sunkiame darbe”.

“Mes tai darysime, nes ir “Vienybė” , ir “Santarvės centras”, taip pat ir kitos partijos bei visi Latvijos žmonės yra tame pačiame laive, o tas laivas privalo išplaukti iš krizės”, – sakė N.Ušakovas.

39-erių V.Dombrovskis po derybų su “Santarvės centru”, dalyvavo koalicijos tarybos posėdyje, kuriame jis informavo koalicijos nares apie derybų su SC eigą.

Dabartinės valdančiosios koalicijos susivienijimo “Vienybė” partnerės suteikė premjerui mandatą tęsti derybas su SC, pranešė po posėdžio V.Dombrovskis.

Pasak jo, Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (ŽVS) bei Nacionalinis susivienijimas “Viskas – Latvijai!”-”Tėvynė ir Laisvė”-Latvijos nacionalinės nepriklausomybės judėjimas (LNNJ) sutiko, kad būtų deramasi su “Santarvės centru” dėl bendradarbiavimo sutarties, kurioje pastarajai gali būti numatytas ir ministro portfelis.

Dabar būtina parengti naują derybų dėl naujos valdančiosios koalicijos formavimo grafiką, sakė V.Dombrovskis ir nurodė, kad, pirmiausia, reikia parengti deklaraciją apie naujosios vyriausybės veiklą.

Beje, minėtame posėdyje nebuvo “Viskas – Latvijai!” atstovo

Taip pat Nacionalinio susivienijimo atstovas Robertas Zylė neigė, jog “Tėvynė ir laisvė” sutiko, jog SC dalyvautų vyriausybėje. “Galima kalbėti tik apie parlamentinį bendradarbiavimą, o ne apie ministro pareigas … ir ne apie koaliciją”, – pabrėžė jis.

Komentuodamas galimybę “Santarvės centrui” pasiūlyti nekonkrečią bendradarbiavimo formą, suteikiant kurias nors pareigybes Seime, R.Zylė pareiškė esąs įsitikinęs, kad “SC nesutiks su tokiu žeminančiu pasiūlymu”.

Nepaisant 18 mėnesių griežto išlaidų mažinimo ir mokesčių didinimo vykdant 7,5 mlrd. eurų finansinės paramos sąlygas, V.Dombrovskio vadovaujamam “Vienybės” blokui pavyko išsikovoti pergalę šeštadienio rinkimuose ir užsitikrinti 33 vietas parlamente.

Dabartiniai premjero sąjungininkai -Žaliųjų ir valstiečių sąjunga, taip pat ir konservatyvus nacionalistinis Nacionalinis susivienijimas “Viskas – Latvijai!”-”Tėvynė ir Laisvė”- atitinkamai parlamente turi 22 ir 8 vietas.

Sekmadienį šios partijos susitarė dėl naujos koalicinės vyriausybės, kurią parlamentas turėtų patvirtinti lapkričio 2 dieną, formavimo.

Krizės parklupdytos Latvijos rusakalbių gyventojų mažumai atstovaujanti politinė jėga viliasi patekti į istoriją – gauti daugiausiai balsų šeštadienį vyksiančiuose rinkimuose ir galbūt pirmą kartą nuo Sovietų Sąjungos žlugimo 1991-aisiais prasimušti į vyriausybę.

Centro kairiosios pakraipos politinių partijų susivienijimas “Santarvės centras” (SC) deda viltis į savo tradicinius rėmėjus – rusakalbį elektoratą, kuris sudaro maždaug trečdalį visų Latvijos gyventojų, taip pat į etninius latvius, kurie užklupus ekonominei krizei smarkiai nusivylė politiniu elitu.

2008 metų pabaigoje Latvijoje nedarbo lygio rodiklis peržengė dviženklę ribą, ekonomiką ištiko nuosmukis ir šalis paprašė suteikti 7,5 mlrd. eurų tarptautinę finansinę pagalbą.

Artėjant rinkimams SC visose viešosios nuomonės apklausose lenkia kitas partijas.

Akivaizdu, kad SC nepuoselėja vilčių užsitikrinti daugumą 100 vietų Seime, bet tikisi, kad jo sėkmingas pasirodymas rinkimuose įtikins kitas politines partijas pakviesti jį prisijungti prie būsimos valdančiosios koalicijos.

2006 metais vykusiuose rinkimuose SC iškovojo 17 vietų. Rugsėjo 27 dieną atlikta viešosios nuomonės apklausa rodo, kad šeštadienį vyksiančiuose rinkimuose susivienijimui gali pavykti iškovoti 29 mandatus.

“Visų pirma aš siūlysiu sąžiningą valstybės požiūrį, ne amoralų melą, kurį mes girdime dabar”, – “Reuters” televizijai sakė SC kandidatas į ministrus pirmininkus Janis Urbanovičius.

“Kodėl žmonės, ir latviai, ir rusai, sieja savo viltis su mumis? Nes mes ir latviams, ir rusams sakome tą patį: kol būsime susiskaldę, valstybė mus plėš”, – sakė jis.

SC parlamentaras Andrejus Klementjevas, į Seimą kandidatuojantis Rygoje, sakė, kad latviai balsuos už susivienijimą norėdami pareikšti protestą.

Vis dėlto J.Urbanovičiui veikiausiai nepavyks surinkti pakankamai balsų, kad galėtų tikėtis užimti premjero postą.

Tuo tarpu dabartinis vyriausybės vadovas Valdis Dombrovskis pareiškė turintis pagrindo tikėtis, kad po rinkimų jis sugrįš į premjero kėdę su esama koalicija.

Tokia vyriausybė veikiausiai nuosekliai vykdys priemones, kurias įgyvendinti šalis pažadėjo mainais į 7,5 mlrd. eurų Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Europos Sąjungos (ES) finansinę pagalbą.

J.Urbanovičius, demonstruodamas SC ryžtą pasiekti, kad po rinkimų į jį būtų žiūrima rimtai, liepą rusų kalba leidžiamam laikraščiui sakė, kad Latvijai gresia “virsti Biškeku”, jei susivienijimas nebus pakviestas į koaliciją.

Šie jo žodžiai buvo suprasti kaip užuomina apie etninius konfliktus Centrinėje Azijoje esančioje Kirgizijoje. Tačiau pats J.Urbanovičius paneigė, jog kalbėjo būtent apie tai.

Etninė įtampa Latvijoje jaučiama nuo Sovietų Sąjungos žlugimo.

Nemažai latvių jaučia nuoskaudą dėl savo kalbos ir kultūros, kuri buvo varžoma šaliai kenčiant sovietinę okupaciją, nutraukusią neilgą nepriklausomos valstybės gyvavimo laikotarpį tarp dviejų karų.

Atkūrę nepriklausomybę latviai suskubo priimti naujus pilietybės įstatymus, dėl kurių nemažai rusakalbių gyventojų, įsikūrusių čia sovietiniais metais, iš esmės neteko teisės balsuoti ir daryti įtaką politikai.

Nauji įstatymai taip pat įtvirtino latvių kalbos viršenybę virš rusų kalbos, kuri vis dar labai plačiai vartojama.

Kai kurie komentatoriai reiškia nuogąstavimus, kad jei SC pateks į vyriausybę, iškils grėsmė provakarietiškam šalies kursui ir išaugs Rusijos įtaka šioje ES ir NATO priklausančioje valstybėje.

Politologas Nilas Muižniekas iš Latvijos universiteto atmetė tokius būgštavimus.

Pasak jo, net jei J.Urbanovičiui ir kitiems SC atstovams pavyks prasimušti į būsimą vyriausybę, jiems nebus patikėtas užsienio reikalų ministro ar koks nors kitas portfelis, susijęs su valstybės saugumu.

“Manau, politinis elitas suvokia, kad jei tai būtų padaryta (SC gautų šiuos portfelius), tuomet marginalizuotume save ES ir NATO”, – sakė jis.

“Tai sustiprintų šiltėjančius santykius su Rusija”, – pridūrė politologas, tačiau pabrėžė, kad ir taip sutariama, jog naudinga palaikyti geresnius santykius su didžiąja kaimyne Rytuose.

NE GYVENIMAS, O VEGETAVIMAS

Nors Latvijoje jau pasirodė pirmieji atsigavimo ženklai ir šalies ekonomika per pirmuosius du šių metų ketvirčius kiek ūgtelėjo, nedarbo lygis vis dar siekia 19 procentų.

39 metų Diana Jumburga yra viena iš daugybės latvių, kurie savo kailiu patyrė skaudžius krizės botago kirčius. Moters vyras neteko darbo, o menka jos alga, kurią Diana gaudavo dirbdama valytoja, buvo dar apkarpyta pagal vyriausybės biudžeto taupymo programą.

“Girdėjau, kad daug žmonių… palankiai kalba apie “Santarvės centrą”, – sakė D.Jumburga ir pridūrė, jog ji pati apskritai neis balsuoti, nes nusivylusi visais politikais.

Moteris, kuri su šeima gyvena aptriušusiame daugiabutyje Rygos pakraštyje, sakė, kad ji su vyru ir dviem vaikais priversti pragyventi už 160 latų (beveik 800 litų) per mėnesį.

Šią šeimą nuo bado gelbėja varguoliams skiriami nemokami maisto daviniai. Pagal ūkininkų ir labdaros organizacijos “Už Latviją be bado” susitarimą ši šeima turėjo galimybei nemokamai prisikasti bulvių, ir dabar jos buto koridoriuje riogso keli didžiuliai jų maišai.

“Jau kurį laiką neinu balsuoti ir nežinau, ar eisiu šį kartą. Neįžvelgiu rinkimų prasmės”, – sakė D.Jumburga, sėdėdama ankštame vaikų kambarėlyje.

“Mes ne gyvename, bet gyvaliojame, jau kurį laiką vegetuojame”, – sakė moteris.

Pasak politologo N.Muižnieko, latviai nelinkę reikšti savo pykčio per politiką ar demonstracijas.

“Kad ir kokios griežtos būtų taupymo priemonės, latviai nelinkę rengti protestų ar kelti neramumų… Tačiau emigracija yra tas vožtuvas, per kurį nuleidžiamas mūsų socialinės įtampos garas”, – sakė jis.

"Veido" archyvas

Net jei bus sudaryta kairės pakraipos koalicinė vyriausybė, jai teks naudoti dešiniųjų metodus

Spalio 3 d. Latvijos gyventojai išsirinks, kas per ateinančius ketverius metus jiems didins mokesčius, mažins pensijas ir karpys socialines garantijas.

Šį savaitgalį vyksiančiuose šimto vietų Latvijos parlamento rinkimuose varžysis 13 partijų. Tačiau analitikai aiškina, kad beveik nėra skirtumo, kas juos laimės. Tiesa, tai netrukdo vykdyti rinkimų kampanijas ar rengti visuomenės nuomonės apklausas bei spėlioti, kas gi užims krėslus Vyriausybėje.

Iš apklausų matyti, kad pirmauja dvi priešiškos jėgos – dešinioji Vienybės partija, kuri, tikėtina, gaus apie 27 proc. balsų, bei partija “Saskanas Centrs” (Harmonijos centras), į kurį susivienijo socialistai, darbininkai bei rusakalbiai. Kadangi nei vieni, nei kiti daugumos neturės, vyriausybė bus koalicinė.

Dešinieji norės jungtis su konservatoriais, kairieji – su darbininkais, žaliaisiais ir rusakalbiais. Į kurią pusę bus nusverta daugumos lėkštė, gali nulemti, tarkime, žalieji, sutariantys tiek su vienais, tiek su kitais, ir galbūt kaip tik nuo jų priklausys, ar Latvija ateinančius ketverius metus turės dešiniosios, ar kairiosios pakraipos vyriausybę.

Nesvarbu, kas laimės

Kitas klausimas – koks scenarijus šalies laukia po rinkimų. Įtikinantį atsakymą, nors ir labai pesimistinį, pateikia žinomas Latvijos žurnalistas Juris Kaža. Jo vertinimu, Latvijos vyriausybė, net jei formaliai bus sudaryta iš kairiųjų jėgų, bus priversta elgtis taip, kaip elgtųsi dešinieji.

Esą viskas, ką galės daryti valdžia, – tai toliau mažinti biudžeto deficitą, nes to reikalauja įsipareigojimai tarptautiniams kreditoriams. Juk per ateinančius dvejus metus šalis privalo sumažinti biudžeto deficitą 900 mln. latų. Tai reiškia, kad toliau mažės vyriausybės narių atlyginimai, didės nedarbas ir emigracijos apimtys.

Analitikai prognozuoja, jog vyriausybė, kad ir kas ją sudarys, privalės mažinti išlaidas tokioms svarbioms sritims, kaip švietimas, sveikatos apsauga ir socialinė apsauga.

Spėjama, kad artimiausiu metu Latvijoje iš viso gali nelikti nemokamos sveikatos apsaugos, net jei rinkimus laimėtų kairieji. Tie patys kairieji gali būti priversti radikaliai sumažinti pensijas, o pensinį amžių padidinti nuo 65 iki 67 metų.

Analitikai artimiausių kelerių metų Latvijos ateitį apskritai piešia niūriomis spalvomis ir aiškina, kad nesvarbu, kas laimės rinkimus, – šalies gyventojai juos bet kokiu atveju bus pralaimėję.