BFL

Panevėžio statybos trestas (PST) šiemet laukia santūraus rezultatų gerėjimo. Tad analitikai, kurį laiką patarę privengti investicijų į statybų sektorių, keičia toną, rašo “Verslo žinios”.

PST generalinis direktorius Dalius Gecevičius teigė, jog kriziniais metais kitokių nei valstybinių ar ES pinigais finansuojamų projektų nebuvo, o dabar verslo užsakymai jau sudaro daugiau nei pusę visų užsakymų.

Jis užsiminė, kad PST svarsto galimybes po kelerių metų pertraukos vėl grįžti ir į gyvenamųjų namų statybos rinką. Šiuo metu yra rengiami tokių statybų projektai, o realios statybos bus pradėtos tada, kai tik bus pamatyta, kad “jos iš tiesų reikalingos”.

Vis dėlto į šiuos metus bendrovės vadovas dar žiūri santūriai – esą neišsižadama metų pradžioje skelbtos prognozės, kad šiemet nenumatoma didelio apyvartos šuolio, o užsakymų portfelis didės apie 10 proc.

Banko “Finasta” analitikas Tadas Povilauskas savo ruožtu prognozavo, jog PST grupė pajamas šiais metais, palyginti su praėjusiais, turėtų padidinti bent 20 proc.

Vertindami PST akcijas pagal santykinius rodiklius, analitikai pažymi, kad, tikint statybų sektoriaus atsigavimu, jos yra gana pigios, nors “LHV Pank” Finansų maklerio padalinio Lietuvoje vadovo pavaduotojas Saulius Lenauskas pastebėjo, jog “kiek patikimiau” atrodo Estijos statybų kompanijų perspektyvos.

Tačiau S.Lenauskas vertino, jog dabartinė PST akcijos kaina yra ganėtinai patraukli.

“Trumpuoju laikotarpiu neigiamo fono akcijoms gali suteikti Valdovų rūmų projekto likimas, tačiau ilgesniu laikotarpiu įmonės perspektyvos išlieka pozityvios”, – sakė S.Lenauskas.

Klaipėdos uostas pasiryžęs kautis dėl specializuotų laivų. Jeigu jiems taikomų rinkliavų pakeitimas bus veiksmingas, ratinės ir kitokios technikos pristatymo rinkoje gali kilti logistikos permainų, rašo “Lietuvos žinios”.

Iki šiol daugiausia specializuotų laivų priėmusios bendrovės “Klaipėdos konteinerių terminalas” vadovas Vaidas Šileika tikisi, kad mažas postūmis sukels didžiulį atoveiksmį.

“Tai pritrauks ne tik daugiau krovinių į Klaipėdos uostą, bet ir naujų laivybos linijų. Iki šiol didelę automobilinių laivų išlaidų dalį, kai įplaukdavo į Klaipėdą, sudarydavo rinkliavos, todėl Baltarusijos technikai išvežti dažniau būdavo pasirenkamas Talinas ar Ventspilis”, – sakė V.Šileika.

Pasak jo, jeigu bus suteikta nuolaidų, vien tik laivybos kompanija “Hoegh Autoliners” planuoja 12 laivų.

“Tačiau, be jos, šioje rinkoje yra kitos, kurios galėtų čia pasidaryti paskirstymo centrą. Dabar automobiliniai laivai atplaukia tušti, o geros komercinės laivybos sąlygos leistų pagalvoti apie automobilių ir kitokios įrangos importą iš Kinijos į Rusiją ir Kazachstaną. Pagal siūlomą projektą galėtume tikėtis iki 12 laivų per metus”, – rinkliavų pakeitimų naudą aiškino V.Šileika.

Pirmą kartą užpernai į Klaipėdą atplaukęs motorlaivis “Hoegh Delhi” iš Klaipėdos į Venesuelą išgabeno tik 535 traktorius ir 22 sunkvežimius. O laivo rinkliavos tąkart sudarė 70-80 tūkst. eurų – tai triskart daugiau, nei uždirbo krovos kompanija.

“Lietuvos žinios” rašo, kad naujais rinkliavų dydžiais Klaipėdos uostas varžysis su kitais regiono uostais dėl iš Afganistano grąžinamos JAV ir kitų NATO valstybių ratinės technikos vežimo.