Tarptautinis nusikalstamas susivienijimas, 4 bosai, šimtai pavaldžių prekeivių, nelegalūs ginklai, gryni pinigai lagaminuose, slapti seifai, kontrabanda, prabangios vilos ir automobiliai, papirkti policininkai bei dovanos politikams. Tai ne XX a. IV deš. Čikaga. Kaip šią neseniai atskleidė teisėsauga, visa tai – Gariūnai. Tai realybė, nors nieko netrūktų trileriui apie kriminalinį pasaulį.
20 metų globojami politikų ir nemokantys mokesčių
Gariūnų turgavietė suklestėjo laukinio kapitalizmo metais XX a. 10 dešimtmečio pradžioje. Čia savo karjerą pradėjo ne vienas dabar jau žinomas verslininkas. Turgus, nekliudomas teisėsaugininkų, augo ir plėtėsi. Savo galybės viršūnę pasiekė 2005 m., kai socialdemokratų Algirdo Brazausko, Zigmanto Balčyčio, Petro Čėsnos bei darbiečių Viktoro Uspaskicho ir Kęstučio Daukšio pastangomis Gariūnų turgavietė pripažinta „valstybinės svarbos“ objektu. Lengvatinėmis sąlygomis perleista žemė, verta 100 mln. litų.
Šioje istorijoje turbūt visai nereikšminga būtų prekybininkų parama 2004 metų lapkričio 10-ąją socialdemokratams 37 tūkst. litų, o 2005-ųjų pradžioje Darbo partijai 37,5 tūkst. litų. Kai lagaminai pilni neapskaitytų pajamų, sunku žinoti kur ir kaip keliauja nelegalūs pinigai. Reikia pripažinti, kad prekybininkų paramą gavo visos svarbesnės partijos, taip pat ir Tėvynės sąjunga, bet iš veiksmų matyti, kad dešinieji neužsimerkia prieš neteisėtą veiklą Gariūnuose. Jau ne vieni metai kaip Ūkio ministerija siekia nutraukti Gariūnų turgavietės nuomą.
Gariūnų sėkmė, kaip neseniai paaiškėjo, tai tėra keliolikos “bonzų” maudymasis prabangoje paliekant pensininkus, mokytojus, socialiai pažeidžiamas grupes skursti. Kodėl taip galima manyti? Jeigu pasitvirtins įtarimai dėl 6-7 mlrd. litų apyvartos, nuo kurios nebuvo mokėti mokesčiai, tai reikš, kad Lietuva galėjo nemažinti senatvės pensijų ir socialinių išmokų, jei tik Gariūnų „verslininkai“ būtų sąžiningai mokėję mokesčius.
Paprastos sukčiavimo schemos
Kaip aiškėja, buvo naudojami primityvūs mokesčių vengimo metodai. Muitinėje deklaruojama, kad įvežamos kiniškos prekės yra labai pigios, vos keli litai, o turguje parduodama rinkos kaina. Skirtumas – milžiniškas pelnas, atsidurdavo pas stambiuosius verteivas, tuo tarpu prekeiviai, oficialiai įdarbinti už minimalų atlyginimą arba verslo liudijimą. Prekybą turguje kontroliavo „apsauginiai“. Patys prekeiviai taip pat ne šventi, jie žinojo kas vyksta, nedeklaruodavo pajamų, nemokėjo PVM ir tylėjo, nes jų neoficialių pajamų užteko gyventi pasiturimą gyvenimą.
Socialinis teisingumas ir politikų atsakomybė
Susitikimuose su gyventojais dažnai girdžiu klausimus, kodėl padoriems žmonėms, dirbantiems nuo 8 iki 17 val., taip sunku gyventi Lietuvoje, kai tuo tarpu kaimynas statosi “barokines” pilaites ir važinėja prabangiais visureigiais. Ir tai nėra tuščias pavydas, tai yra realybė, kad kažkas mūsų karalystėje negerai.
Ilgus metus šešėlinis verslas ir įvairios lengvatos buvo toleruojamos ir taip dvigubai skriaudžiama visuomenė. Dėl negaunamų pajamų į biudžetą labiausiai kenčia socialiai pažeidžiamos ir valstybės remiamos grupės, kita vertus, lengvatų turėtojai iš papildomo uždarbio gali kurti sotesnį gyvenimą, o tada kuriamas neteisingos visuomenės įvaizdis. Socialinis netolygumas varo į neviltį sąžiningus žmones, skatina nusivylimą valstybe, politikais ir emigraciją.
Tenka tik apgailestauti, kad teisėsaugos operaciją Gariūnuose dalis politikų iš Seimo opozicijos pasitiko santūriai. Netgi nepatikliai. Ar tai reiškia, kad kai bus įvedami kasos aparatai Gariūnuose, opozicijos politikai vėl vaitos dėl skriaudžiamo “smulkaus verslo”?

Baltarusijoje po prezidento rinkimų valstybės turto privatizavimo strategija nepasikeis, pareiškė šalies valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka.

“Čia tikriausiai po rinkimų visi suprato, kad mes dabar šalį kaposime į gabalus ir išdalysime. Ko mums nereikia – atiduosime “Danone”, Vokietijai, Rusijai, Lenkijai. Taigi to nebus. Ir tai pasakytina ne tik apie pieną”, – pareiškė A.Lukašenka pasitarime pieno pramonės plėtotės klausimais ketvirtadienį Minske. Prezidento žodžius cituoja penktadienį valstybės vadovo spaudos tarnyba.

Prezidentas pabrėžė, kad Baltarusija visiškai gali pati sėkmingai parduoti savo pieno produktus užsienio rinkose.

“Įsteikite savo nacionalinę bendrovę, sukurkite prekybos tinklus ir parduokite. Rusijoje šiandien trūksta maisto. Jie ilgai ir visada pirks šį pieną. Kas trukdo?”, – sakė prezidentas.

Jo pažymėjo, kad yra galimybė padidinti pieno produkcijos tiekimus į Venesuelą, jeigu iškils sunkumų dirbant su Rusija.

“Jeigu Rusija nenori – padidinkite tiekimus į Venesuelą. Mes penkis kartus padidinome pieno tiekimą. Jie dar dvigubai prašo padidinti. Ten gi didžiulis rentabilumas”,- pažymėjo prezidentas.

A.Lukašenka pabrėžė, jog mano, kad nepriimtinas Baltarusijai “laukinis kapitalizmas”.

“Pas mus visiškai kitokia situacija šalyje nei Rusijoje, Vakaruose ir taip toliau. Mes nenorime “laukinio kapitalizmo” savo šalyje. Mes norime, kad tie, kurie dirba, taip pat kažką gautų. O karves šiandien melžia ir šeria valstietis, pieną perdirba taip pat baltarusiai. Jie neturtingi. Todėl jeigu jūs norite čia dirbti, neškite socialinę naštą”, – sakė A.Lukašenka, kreipdamasis į “Danone-Unimilk” atstovus.