„Veidas“ vienintelis iš Lietuvos žiniasklaidos priemonių kasmet sudaro po keliolika įvairių sričių reitingų, kurių kokybė per pastaruosius dvidešimt metų buvo nuolat gerinama.

Pirmieji reitingai mūsų savaitraštyje pasirodė jau vienais pirmųjų leidybos metų. Tarkime, vienas seniausių Lietuvos universitetų reitingas sudaromas jau penkiolika metų.
Įvairūs reitingai kokybiškai Vakarų žiniasklaidai – analitiniams savaitraščiams „Der Spiegel“, “Focus”, „The Economist“, „Newsweek“, “Forbes” ar „Time“ jau seniai ne naujiena. Remdamasis Vakarų kolegų patirtimi bei žiniomis, „Veidas“ taip pat pradėjo rengti universitetų, kolegijų ir gimnazijų, prekybos tinklų, bankų, savivaldybių, vairavimo mokyklų reitingus, rinkti įtakingiausius žmones, geriausius bei pažangiausius valstybės tarnautojus, merus bei įmonių vadovus, vertingiausias Lietuvos bendroves ir t.t.
Lietuvos žiniasklaidai savo pajėgomis ir finansinėmis galimybėmis iš tiesų sunku lygiuotis, tarkim, su Vokietijos „Der Spiegel“ ar kitais Vakarų savaitraščiais. Tačiau visus dvidešimt metų „Veido“ komanda nuosekliai tobulino savo reitingus, didino kriterijų, partnerių bei bendradarbiaujančių ekspertų skaičių.
Pavyzdžiui, pirmasis universitetų reitingas buvo sudarytas remiantis viso labo viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ atliktomis visuomenės bei elito apklausomis, o šiemet jau penkioliktą kartą skelbiant geriausių universitetų rikiuotę vadovautasi net aštuoniasdešimčia svarių ir metai po metų tobulintų kriterijų.
Gerėjo ir kitų reitingų, ir „Veido“ tyrimų kokybė. Pavyzdžiui, prieš aštuonerius metus pirmą kartą skelbiant turtingiausius Lietuvos žmones pagrindinis kriterijus buvo šių asmenų valdomų įmonių apyvartos rodikliai. O pastaraisiais metais turtingiausių žmonių turimo turto dydis jau nustatomas kvalifikuotų ekspertų objektyviai įvertinant jų valdomų įmonių akcijas, stambius finansinius sandorius ir kt. Tiesa, skelbdamas turtingiausius asmenis „Veidas“ pabrėžia, kad, laikydamiesi Vakarų žiniasklaidos praktikos, skaičiuojame tik tai, ką galima objektyviai įvertinti, bet, priešingai nei kolegos užsienyje, neturime galimybės įvertinti privataus žmonių turto.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

BFL

Lietuvos užsienio reikalų ministerija paskelbė užsienyje gyvenančių lietuvių jaunuolių rašinių konkurso „Mano Lietuva“ laimėtojus.

Konkurso, kuriame dalyvavo užsienio lietuvių vaikai ir jaunimas nuo 6 iki 21 metų, tikslas – skatinti užsienio lietuvių jaunimo kūrybinę saviraišką, stiprinti tautinę ir pilietinę savimonę, ryšius su Tėvyne, puoselėti lietuvybės dvasią.

Ministerijai buvo pateikti 56 įvairaus žanro darbai, sukurti 62 autorių iš 9 valstybių – Austrijos, Airijos, Baltarusijos, Belgijos, Jungtinės Karalystės, Kanados, Lenkijos, Rusijos ir Vokietijos.

Konkurso laureatai bus apdovanoti URM atminimo dovanomis.

Laimėtojai ir jų darbai skelbiami Užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje.

Antradienį Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) bus apdovanoti 2010 metų Lietuvos mokslo premijų laureatai.

Apdovanojimus jiems įteiks ministras pirmininkas Andrius Kubilius ir švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, pranešė LMA.

Mokslininkai šia premija pagerbiami už Lietuvai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius bei eksperimentinės plėtros darbus. Iš mokslo premijų konkursui pateiktų 26 darbų nuspręsta premijuoti septynis mokslo darbus humanitarinių ir socialinių, fizinių, biomedicinos bei technologijos mokslų srityse.

Lietuvos mokslo premijas yra įsteigusi Vyriausybė, konkurso tvarka jas skiria Lietuvos mokslo premijų komisija. Lietuvos mokslo premija yra 780 bazinių socialinių išmokų dydžių (101,4 tūkst. litų).

Humanitarinių mokslų srityje premijos skirtos Vilniaus universiteto profesoriui, habilituotam daktarui, akademikui Marijui Arvydui Šliogeriui už darbų ciklą “Negatyvumo problema filosofijoje(1996-2009)” bei Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tekstologijos skyriaus vyriausiajam mokslo darbuotojui habilituotam daktarui Vytautui Vanagui už darbų ciklą “Fundamentinė lietuvių literatūros tekstologija ir literatūros klasikos sklaida (1996-2009)”.

Fizinių mokslų srityje nuspręsta premiją skirti Vilniaus universiteto vyresniajam mokslo darbuotojui daktarui Eugenijui Gaižauskui ir Fizinių ir technologijos mokslų centro Fizikos instituto vyriausiajam mokslo darbuotojui daktarui Gediminui Trinkūnui už darbų ciklą “Lazeriu stimuliuoti ultraspartieji vyksmai: teoriniai modeliai ir prognozės (1995-2009)”.

Šioje sekcijoje taip pat apdovanoti Vilniaus universiteto profesorius, habilituotas daktaras Arūnas Ramanavičius ir docentė daktarė Almira Ramanavičienė už darbų ciklą “Naujos technologijos biologiškai aktyvių medžiagų nustatymui (1998-2009)”.

Biomedicinos mokslų srityje už fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų darbus premija skirta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesoriui, habilituotam daktarui, LMA nariui ekspertui Limui Kupčinskui už darbų ciklą “Virškinimo sistemos ligos: mikrofloros ir genetinių veiksnių reikšmė ligų etiopatogenezėje, nauji diagnostikos ir gydymo aspektai (1996-2009)”.

Už eksperimentinės plėtros darbus šioje mokslų srityje premija paskirta Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Žemdirbystės instituto mokslininkams daktarams Vytautui Ruzgui, Žilvinui Liatukui ir Gvidonui Liutkevičiui už darbų ciklą “Žieminių kviečių selekcijos modernizavimas ir konkurencingų, rinkos poreikius atitinkančių veislių kūrimas (1996-2009)”.

Technologijos mokslų srityje premija paskirta Kauno technologijos universiteto profesoriui, habilituotam daktarui, akademikui Ramučiui Petrui Bansevičiui, Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesoriui, habilituotam daktarui Genadijui Kulviečiui ir Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriui, habilituotam daktarui Piotrui Vasiljevui už darbų ciklą “Pjezomechaninės sistemos: teorija ir taikymai (1996-2009)”.