Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje iš viso yra apie 80 daugiabučių namų, statytų dar sovietmečiu, todėl rajono vadovai vienu svarbiausių savo veiklos prioritetų laiko šių namų renovaciją.

Jonas OKMANAS

Šiuo metu pusė Lazdijų rajono savivaldybės daugiabučių namų jau renovuoti ar jų atnaujinimas artėja prie pabaigos. Nemaža dalis tokių namų renovuota pagal Probleminių rajonų paramos programą, kurios lėšomis kompensuota net 85 proc. renovacijos lėšų. Bendrosios patalpos buvo renovuotos už savivaldybės lėšas, todėl jų gyventojams šis procesas iš esmės nieko nekainavo.

Lazdijų rajono savivaldybės meras Artūras Margelis pabrėžia, kad daugiabučių renovacija yra vienas svarbiausių savivaldybės veiklos prioritetų. Iš viso Lazdijų rajone pastarąjį etapą renovuotinų ir atranką perėjusių daugiabučių namų bendras naudingas plotas – daugiau kaip 22 tūkst. kv. m.

„Šildymo išlaidos gyventojams po renovacijos sumažėjo perpus. Savivaldybė suinteresuota maksimaliai išnaudoti visų paramos šaltinių lėšas daugiabučių renovacijai, – pasakoja A.Margelis. – Vien šiuo metu Lazdijų rajone renovuojama 17 daugiabučių namų. Tai yra daug, palyginti su kitais rajonais, jei skaičiuosime procentais nuo bendro namų skaičiaus. Todėl turėtume džiaugtis, nes gauname nemažą finansavimą.“

Neseniai rajone viešėjusi aplinkos viceministrė Daiva Matonienė labai teigiamai įvertino Lazdijų rajono daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo procesą. Jos nuomone, šis procesas čia yra vienas geriausiai tvarkomų visoje Lietuvoje. Ilgai neapsisprendžiantiems lėšų pritrūks, nes jau baigiamos išdalyti 2014–2020 m. etapo lėšos.

„Daugiabučių namų renovacija – sunkus procesas. Reikia skubėti. Kas dar nori pasinaudoti finansine parama, turi kuo greičiau priimti sprendimus, nes nuo 2017 m. parama dar mažės 5 proc., t.y. bus jau ne 35, bet 30 proc., o ateityje jos apskritai nebebus“, – sakė viceministrė.

Mero A.Margelio teigimu, renovacija palietė ne tik gyvenamąjį sektorių: „Pastaraisiais metais renovavome ne vieną kultūros objektą, o iš mokyklų nerenovuota teliko viena.“

Lazdijams ligoninė būtina

Renovacijos procesą pergyveno ir Lazdijų rajono ligoninė. Nepaisant to, pastaruoju metu bene vienintelė rajono gydymo įstaiga atsidūrė tarp sveikatos įstaigų reformos skersvėjų.

Kai Sveikatos apsaugos ministerija Vyriausybei pateikė gydymo įstaigų tinklo konsolidavimo nutarimo projektą, rajono meras kreipėsi į visas atsakingas institucijas, kad Vyriausybė atsižvelgtų į savivaldybės pateiktus pasiūlymus.

Savivaldybė pirmiausia pati ėmėsi iniciatyvos: prieš mėnesį taryba priėmė nutarimą supaprastinti gydymo įstaigos valdymo struktūrą – sujungti daugumą skyrių. Taip gerokai sumažintos administracinės išlaidos.

A.Margelis mūru stoja už ligoninės išsaugojimą, išdėstydamas aiškius motyvus, kodėl rajonas siūlo nepritarti kai kuriems ligoninių tinklo konsolidavimo plano punktams. Numatoma akušerijos paslaugas teikti bei apmokėti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo tik tais atvejais, kai įstaiga atitinka bent vieną šių kriterijų: per metus buvo priimta ne mažiau kaip 300 gimdymų (galimas nuokrypis iki 10 proc.); atstumas nuo rajono ligoninės iki artimiausios akušerijos paslaugas teikiančios įstaigos didesnis negu 50 km.

„Siūlome įvertinti ypač rajonuose mažėjantį gyventojų tankumą, akušerijos paslauga turi būti priartinta prie mažųjų rajonų gyventojų, kad žmonės nepatirtų papildomų išlaidų vykdami į nutolusias tokio tipo įstaigas. Yra tikimybė, kad gimdyvės dėl sunkios materialinės padėties nevažiuos gimdyti į tolimesnes ligonines, o gimdant namie padidėtų rizika motinų ir naujagimių gyvybei“, ‒ argumentus dėsto A.Margelis.

Šiltuoju sezonu Lazdijų rajonas sulaukia daugybės turistų ir poilsiautojų, kuriems neretai prireikia skubios chirurgų, kardiologų ir kitų specialistų pagalbos.

„Mūsų medikai yra pelnę pacientų pasitikėjimą, čia gydytis atvyksta žmonių net iš gretimų rajonų, ‒ pasakoja rajono ligoninės vyr. gydytojas Vitas Šimkonis. – Atnaujintos ligoninės patalpos, įsigyta moderni įranga bei dirbantys kvalifikuoti specialistai leidžia suteikti dagiau paslaugų vietoje. O važinėti gydytis į Alytų nenori ir dauguma rajono gyventojų.“

Verslui – žalia šviesa

Šiemet atliekant Lazdijų rajono gyventojų nuomonės tyrimą net 70 proc. apklaustųjų atsakė, kad ES parama regione yra jaučiama, pokyčiai ryškiai matomi. Kaip svarbiausią rajono problemą gyventojai įvardijo darbo vietų trūkumą. Gyventojų nuomone, rajone trūksta specializuotų paslaugų. Jei tik gautų ES paramą, daugelis užsiimtų savo verslu.

Rajono meras pripažįsta, kad kuriant ir įgyvendinant naująją strategiją itin svarbu atsižvelgti į regiono gyventojų poreikius, nes infrastruktūra jau iš esmės yra sutvarkyta, dabar svarbu ugdyti verslumą.

Vienas didžiausių vietos investuotojų Lazdijų rajone yra buvęs Seimo narys Jonas Jagminas, Krikštonių kaime įrengęs didžiulį paukštininkystės ūkį. Jame vienu metu laikoma apie 270 tūkst. vištų, per metus gaminama beveik 5 tūkst. t paukštienos. Ūkyje šiuo metu dirba 25 žmonės. Į jį verslininkas investavo bemaž 4 mln. eurų.

„Lazdijai yra tas rajonas, kuriame man dirbti bene lengviausia, – mintimis dalijasi J.Jagminas. – Ypač džiugina tai, kad meras A.Margelis niekada nežiūri, kokios spalvos kepurę tu nešioji: visuomet verslui dega žalią šviesą, pats daug padeda asmeniškai, derindamas verslo reikalus su įvairiausiomis biurokratinėmis institucijomis.“

J.Jagminas, paukštininkystės kompleksus turintis šešiuose šalies rajonuose, tvirtina matęs šilto ir šalto: „Yra ir tokių merų, kurie, be politikavimo, nenori matyti toliau savo nosies, tarkime, statybos leidimus išduoda po… šešerių metų. Merai verslininkus pirmiausia turi suprasti. Dar geriau, jei padeda, tai gerokai palengvina sąlygas verslui. Būtent tokį aš pažįstu Lazdijų rajono vadovą.“

Ne veltui būtent Lazdijų rajoną J.Jagminas pasirinko dar vienam dideliam investiciniam projektui – pačiam moderniausiam Lietuvoje viščiukų inkubatoriui, kurio įkurtuvės numatytos dar šiemet.

Šiais metais Lazdijų krašte veiklą pradės unikalūs projektai, kurie leis sukurti daugiau naujų darbo vietų, skatins vietinių gyventojų užimtumą, pritrauks daugiau investicijų, didins šio krašto žinomumą. Apie artimiausius planus kalbamės su Lazdijų rajono savivaldybės meru Artūru Margeliu.

Auksė Lankaitytė

– Gerbiamasis mere, Lazdijų kraštas per dešimtmetį beveik neatpažįstamai pakeitė savo veidą – atnaujinta daugybė viešųjų pastatų, pritaikytų bendruomenės reikmėms, sutvarkyta infrastruktūra. Kokie tolesni jūsų planai?
A.M.: Pirmiausia, žinoma, laukia pirmieji tiesioginiai mero rinkimai. Tikiu, kad žmonės palankiai įvertins visos mūsų komandos ligšiolinę veiklą ir galėsime tęsti pradėtus darbus, ieškoti naujų galimybių kurti darbo vietas, pritraukti investicijų.

Mano įsitikinimu, pastaruoju metu Lazdijų rajonas tarsi įgyja naują kvėpavimą ir tampa vis patrauklesnis investuotojams, atrandantiems pasienio regiono pranašumus, kurių didžiausias yra darbštūs žmonės, norintys gyventi ir dirbti savame krašte, o valdžios pareiga – sudaryti jiems sąlygas tą daryti.

Lazdijų rajonas atviras kiekvienam potencialiam investuotojui, kiekvienam idėjų turinčiam žmogui, ir labai smagu, kad tokių žmonių sulaukiame vis daugiau.

– Jau šį rudenį Lazdijų rajone bus atidarytas didžiausias viščiukų perinimo inkubatorius Lietuvoje. Kaip jums pavyko pritraukti investuotojų šiai idėjai realizuoti?
A.M.: Esu įsitikinęs, kad bet kokios idėjos pirmiausia turi būti naudingos kraštui ir žmonėms. Šis projektas būtent toks. Mes tikėjome „paukščių rojaus“ idėja ir daug dirbome, kad ji taptų kūnu. Pats su būsimu investuotoju važinėjau po rajoną ir aprodžiau septynis objektus, tinkamus šiam verslui pradėti. Operatyviai buvo sutvarkyti visi reikalingi dokumentai, nesukuriant dirbtinių kliūčių. Kaip jau sakiau, mūsų užduotis – sudaryti palankias sąlygas verslui kurti ir naujoms darbo vietoms steigti. Be abejo, Lazdijus pasirinkęs verslininkas, buvęs Seimo narys Jonas Jagminas, ir pats suprato, kokia strategiškai gera vieta yra Lietuvos ir Lenkijos pasienis.

Jau šį rudenį duris atversianti didžiausia Lietuvoje paukščių perykla, kurioje kasmet bus išperinama keliasdešimt milijonų viščiukų, – pirmasis tokio masto projektas šalyje. Tai ne tik papildomos darbo vietos mūsų rajono gyventojams, bet ir galimybė užsidirbti vištų augintojams. Jau tariamės su verslininku, kad kiaušiniai perinimui būtų superkami iš mūsų rajono ūkininkų.
– Teko girdėti, kad planuojate pasiūlyti naujovių ir mėsinių galvijų augintojams. Kokios jos?
A.M.: Lazdijų krašte kartu su investuotoju iš Vokietijos Ernstu Friedrichu Baumeriu plėtojamas projektas „5000 aubrakų Lazdijams“ jau įgavęs pagreitį. Vienas artimiausių planų – įkurti modernią mėsos perdirbimo įmonę. Sukūrus visą grandinę paslaugų – nuo augintojų iki skerdyklos ir perdirbėjų, ūkininkams bus užtikrinamas didžiausias pelnas.

Mėsinės gyvulininkystės plėtojimas svarbus, nes mūsų krašto žemės nėra derlingos, negalime konkuruoti su kitais augalininkystės atstovais. Realią naudą rajono ūkininkai pajuto susijungę į kooperatyvą, jų parduodamos produkcijos kaina už kilogramą padidėjo net 21 proc.

– Turite idėją, kad Lazdijų regione veikiančios įstaigos ir įmonės pirktų tik šiame rajone pagamintą produkciją. Kaip tai planuojate pasiekti?
A.M.: Turime būti savo krašto patriotai visomis prasmėmis: jį mylėti, puoselėti, padėti vieni kitiems. Tai yra tikrasis bendruomeniškumas. Pradėti reikia nuo paprastų dalykų, kurie dažnai mažiausiai kainuoja, bet neretai sunkiausiai pasiekiami, nes jie priklauso nuo žmogaus mąstymo. Todėl pirmiausia reikia ugdyti žmogaus suvokimą, kad pirkdamas tai, kas sukurta, užauginta jo krašte, jis prisideda prie to krašto gerovės.

Daugelis mano, kad įsigyti prekę kitur yra pigiau, tik ne visuomet įvertina, jog nuvykti, pavyzdžiui, į Lenkiją irgi kainuoja. Todėl skatinsime mūsų kraštiečius pirkti Lazdijuose pagamintą prekę ir palaikyti mūsų krašto verslininkus, ūkininkus. Juk kitose šalyse žmonės skatinami pirkti savo krašto produkciją. Kuo mes prastesni? Esu įsitikinęs, kad pasaulį reikia pradėti gerinti kiekvienam nuo savęs, tai ir pradėsime!

– Lazdijų kraštas taip pat garsėja savo ežerų, turizmo objektų gausa. Kaip planuojate į rajoną privilioti dar daugiau turistų?

A.M.: Mes siekiame plėtoti ne tik poilsinį, bet ir gydomąjį turizmą. Ne paslaptis, kad į modernų ir namus savo jaukumu primenantį Lazdijų ligoninės akušerijos-gimdymo skyrių atvyksta gimdyvės ne tik iš gretimų rajonų, bet ir Lenkijos, net Egipto. Vadinasi, principingai priimtas sprendimas neleisti uždaryti šio skyriaus atsipirko su kaupu.

Be abejo, dėmesio skiriame ir turistų pritraukimui į švara ir tyrais ežerais garsėjantį mūsų kraštą. Sutvarkytos miesto ir rajono viešosios erdvės, įrengti paplūdimiai su visa kokybiškam poilsiui reikalinga infrastruktūra. Artimiausiu metu planuojame dar aktyviau panaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą.

Dar vienas turistų, žirginio sporto mėgėjų traukos objektas – modernus Lazdijų hipodromas, kuriame rengiamos tarptautinio lygio varžybos. Štai dabar intensyviai ruošiamasi artėjančioms Vasario 16-osios minėjimo – Tradicinėms tarptautinėms ristūnų žirgų lenktynėms.

Tai tik dalis vizijų. Turime daugiau tikslų, kaip puoselėti bei populiarinti Lazdijų kraštą, ir atkakliai siekiame juos paversti tikrove.

Darbas žmogaus nesusiras – žmogus turi susirasti darbą. Tuo įsitikinęs Lazdijų rajono savivaldybės meras Artūras Margelis, energingai ieškantis kelių nedarbui rajone sumažinti.

Mero užmojai jau duoda vaisių: rajone daugėja naujų darbo vietų, žmonės drąsiau imasi verslo, o mėsinių galvijų aubrakų pavadinimą neužsikirsdamas ištaria kiekvienas rajono ūkininkas.

„Ateitis priklauso versliems žmonėms“, – neabejoja A. Margelis. Bet tuoj pat pripažįsta: jo vadovaujamame rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, verslių žmonių nėra daug.

Vis dėlto meras iš to tragedijos nedaro, o ieško išeities, pripažindamas, kad verslumo tradicijų iki šiol nebuvo, tad jas reikia kurti ir vaikus nuo mažens mokyti verslui būtinų dalykų. „Mokykloje reikia pradėti dėstyti ekonomiką ir ji turi būti ne papildomas, o privalomas dalykas, kurio mokytų profesionalai, nes dabar daugelis vaikų savo aplinkoje net nemato verslaus pavyzdžio“, – pripažįsta A.Margelis.

Kad tokių pavyzdžių vaikams toli ieškoti nereikėtų, jis pasiūlė mokyklose sudaryti sąlygas parduoti gabių vaikų sukurtus rankdarbius. Tą patį meras  nuolat skatina daryti vietos amatininkus, tautodailininkus – jų rankų darbo gaminiais prekiaujama Lazdijų turizmo informacijos centre. Vietos amatininkų sukurti darbai žymimi savivaldybės prekės ženklo logotipu, kuris sukurtas siekiant padidinti rajono žinomumą bei patrauklumą.

Gal iš pirmo žvilgsnio tai atrodo smulkmena, bet jokios verslo patirties neturinčiam žmogui – tai stiprus stimulas veikti, ir jis jau duoda rezultatų: kasmet vis daugiau Lazdijų rajono gyventojų įsigyja verslo liudijimus.

Viltis – investicijos ir nauji projektai

„Sudaryti palankias sąlygas verslui kurti ir naujoms darbo vietoms steigti“, – taip svarbiausią rajono valdžios uždavinį formuluoja A.Margelis.

Tokia nuostata tinka ir patinka Lazdijų rajone investuoti norintiems verslininkams. Kai buvęs Seimo narys Jonas Jagminas užsiminė apie savo ketinimus investuoti Lazdijų rajone, įrengiant čia viščiukų broilerių perinimo inkubatorių, meras kartu su savivaldybės Ekonomikos skyriaus vedėja Jolita Galvanauskiene pats važinėjo po rajoną ir J.Jagminui parodė apie septynis objektus, tinkančius šiam verslui pradėti. Verslininkas  išsirinko buvusius muitinės sandėlius bei šalia jų esantį žemės sklypą Janaslavo kaime.

Aštuntą kartą surengtame aukcione anksčiau niekieno nepirktus sandėlius įsigijęs J.Jagminas kartu su dalininku iš Lenkijos į verslo projektą Lazdijų rajone žada investuoti dešimt milijonų litų ir įkurti apie pusšimtį naujų darbo vietų. Dar šiais metais planuojama baigti inkubatoriaus statybą ir išperinti pirmuosius viščiukus. Per metus čia planuojama išperinti 15 mln. viščiukų.

Žmonės bus įdarbinami ne tik inkubatoriuje – Lazdijų krašto ūkininkai galės auginti nustatytų veislių vištas, kurių kiaušiniai bus superkami ir čia perinami. Pristatydamas savo verslą J.Jagminas patikino, kad lazdijiečiai bus konsultuojami ir mokomi, kaip įsirengti patalpas paukščiams auginti, su jais patirtimi dalysis šioje srityje jau gerokai prakutę lenkų ūkininkai.

Meras neabejoja, kad naujų darbo vietų bus sukurta ir įgyvendinant vieną didžiausių pastarojo meto investicinių projektų Lazdijų rajone „5000 aubrakų Lazdijams“. „Sėkminga mėsinės galvijininkystės plėtra skatintų asmeninių ūkių kūrimąsi, didintų užimtumą ir rajono gyventojų pajamas“, – tikisi A.Margelis.

Jis – ir šio projekto idėjos autorius, neabejojantis, kad nereiklių aubrakų auginimas  nederlingose rajono žemėse bus perspektyvus ir sėkmingas.

Tokias viltis neabejotinai didina ir tai, kad rajono valdžia, „stumdama“ šį projektą, dirba visais frontais: savivaldybė kartu su aubrakų augintoju iš Vokietijos Ernstu Friedriku Baumeriu įsteigė viešąją įstaigą Darbo vietų kūrimo fondą, kuris rūpinasi ES fondų paramos paieška, kaupia reikiamą informaciją apie mėsinių galvijų aubrakų auginimą bei perduoda ją rajono ūkininkams.

A.Margelis mina Žemės ūkio ministerijos slenkstį, įrodinėdamas, kad tiesioginės išmokos ūkininkams būtų mokamos ne tik už nuosavus, bet ir nuomojamus ar kitais pagrindais iš kito ūkinių galvijų savininko gautus gyvulius. Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Aleksandro Stulginskio universitetu dėl taikomųjų mokslo tyrimų vykdymo rajone, studijų organizavimo, specialistų ir įvairių projektų rengimo.

Lazdijiečiams sudarytos sąlygos semtis patirties šalies ir užsienio aubrakų augintojų ūkiuose, parengtas mokomojo ūkio projektas, kuris bus įgyvendinamas Veisiejų technologijų ir verslo mokykloje, joje nuo šių mokslo metų pradžios atsirado ir nauja – mėsinių galvijų augintojo specializacija, kurią pasirinkusieji gaus net dvigubą stipendiją.

BFL

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentai ir Kauno prokurorai antradienį sulaikė Lazdijų rajono savivaldybės Investicijų skyriaus vadovą Vidmantą Pilvinį, administracijos direktorių Gintautą Salatką bei atliko kratas savivaldybės patalpose.

Pasak STT pranešimo, taip pat sulaikytas bendrovės “Lazdijų šiluma“ direktorius Virgaudas Šerėnas.

STT Kauno valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje dėl nusikalstamų veikų, Baudžiamajame kodekse įvardytų kaip piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi.

Įtariamųjų darbo vietose atliktos kratos. Artimiausiu metu bus sprendžiamas klausimas dėl kardomųjų priemonių šiems asmenims skyrimo.

Tyrimą baudžiamojoje byloje atlieka STT Kauno valdyba, jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros prokurorai.

Antradienio rytą Lazdijų rajono savivaldybėje apsilankę STT agentai taip pat užplombavo mero konservatoriaus Artūro Margelio kabinetą.

Lazdijų vicemeras Valdas Mikelionis BNS sakė, kad paties mero savivaldybėje nėra, nuo pirmadienio jis turi nedarbingumo pažymėjimą.

V. Mikelionis tvirtino nežinąs, dėl ko STT pradėjo tyrimą ir kodėl užplombuotas mero kabinetas.

Mero antspaudas perduotas vicemerui.

A. Margelis Lazdijų rajono meru buvo perrinktas balandžio 12 dieną.

Jis mero pareigas taip pat ėjo 1997-2000 metais ir nuo 2007-ųjų iki šiemet vasarį vykusių savivaldos rinkimų.