Tragedija Katynėje: Lenkijos prezidento žūtis

Leisdamasis Rusijoje, Smolenske, balandžio 10 dieną sudužo lėktuvas, kuriuo skrido Lenkijos vadovas Lechas Kaczynskis ir dar 95 valstybės politinio bei karinio elito atstovai. Visi jie žuvo vykdami į kitos tragedijos – žudynių Katynėje 70-ųjų metinių minėjimą.

Nelaimę tyrė tiek Rusijos, tiek Lenkijos pareigūnai, tačiau tikslios ir galutinės nelaimės priežastys nėra paskelbtos iki šiol. Manoma, kad lėktuvo pilotai padarė klaidą ir Tu-154 leisdamasis tirštame rūke užkliudė medžius. Lėktuvas nukrito 1,5 kilometro nuo oro uosto ir užsidegė.

Lenkijos atstovas Tarptautiniame aviacijos komitete Edmundas Klichas neseniai pareiškė, kad Lenkijos prezidento lėktuvo katastrofą prie Smolensko lėmė mažiausiai 12 priežasčių, įskaitant pažeidimus tiek rengiantis skrydžiui, tiek jo metu.

Kaip teigia šis ekspertas, Lenkijos prezidento lėktuvas Tu-154 neturėjo jokios galimybės sėkmingai nusileisti oro uoste, nes oro sąlygos buvo tokios blogos, kad pilotai praktiškai nematė žemės.

Ugnikalnis Islandijoje paralyžiavo oro susiekimą

Balandžio viduryje Islandijoje išsiveržė Ejafjadlajokudlio ugnikalnis. Tačiau daugiausiai žalos padarė ne lava, o išsiveržimo metu išsiskyrę dūmai, pelenai ir kietosios dalelės. Šis vulkaninių pelenų debesis sukūrė precedento neturinčią padėtį, kai buvo paralyžiuota beveik visos Europos oro erdvė, atšaukta dešimtys tūkstančių skrydžių.
Balandžio pabaigoje istorija pasikartojo: ugnikalnis išspjovė naują pelenų kamuolį, dėl kurio Europoje ir vėl sutriko lėktuvų skrydžiai.

Pradėtas tiesti dujotiekis “Nord Stream”

Šių metų balandį Švedijos išskirtinėje ekonominėje zonoje šalia Gotlando pradėtas tiesti dujotiekis “Nord Stream”, dėl kurio iki tol ilgai ginčijosi naftos eksportuotojai ir gamtosaugininkai.

Šiuo metu Baltijos jūros dugnu besidriekiančio dujotiekio “Nord Stream” tiesimas jau įpusėtas – jūros dugne jau paklota daugiau nei pusė pirmojo iš dviejų 1224 km ilgio vamzdyno, kurio atkarpos nutiestos skirtingose su valstybėmis suderintose jūros vietose.

Projektas vykdomas tiksliai pagal suplanuotą grafiką, tad 2011 m. pabaigoje šiuo pirmuoju vamzdynu iš Rusijos į Europos Sąjungą jau bus pradėtos tiekti dujos.

Skandalas

Jau dvejus metus per Lietuvą banguojanti vadinamoji Drąsiaus Kedžio istorija – vis dar be pabaigos. Ji jau pareikalavo keturių žmonių gyvybių. Paties D.Kedžio lavonas rastas balandžio mėnesį. Vėliau keistomis aplinkybėmis miręs rastas ir amžinas jo priešas Andrius Ūsas. Ilgainiui ši pedofilijos istorija išvirto į nebeprognozuojamą reiškinį, susikūrė galingas visuomeninis judėjimas. Visas šis skandalas stipriai pakirto žmonių pasitikėjimą teisėtvarkos institucijomis ir ypač prokuratūra, na, ir, žinoma, suluošino D.Kedžio dukters gyvenimą. Tačiau, regis, ir kitąmet “kediados” epopėja dar nesibaigs, o tik vis labiau plėsis.

2010-ieji išsiskyrė emigracijos mastais

Valstybei paskelbus apie ketinimus pradėti rinkti privalomojo sveikatos draudimo įmokas iš tautiečių, išvykusių iš Lietuvos, bet to nedeklaravusių, šie suskubo deklaruoti savo išvykimą. Balandį savo emigravimą deklaravo per 11 tūkst. žmonių. Palyginti su kitais mėnesiais, daugiau kaip penkis kartus padidėjęs išvykimą užregistravusių emigrantų skaičius parodė tikrąją emigracijos bangą. Ji taip ir nenuslūgo visus metus. Statistikos departamento duomenimis, per vienuolika šių metų mėnesių emigraciją deklaravo apie 80 tūkst. Lietuvos gyventojų.

Rekordinės degalų kainos

Degalų kainos šiemet viršijo rekordus, o degalų pardavėjai kainų šuolius motyvavo naftos brangimu ir šiemet panaikinta akcizo lengvata į degalus maišomam biokurui. Pirmą kartą degalų kainos į aukštybes pašoko balandį: litras benzino tuo metu kainavo 4,2 Lt, o dyzelino – 3,6 Lt. Pasipiktinę vairuotojai rengė protesto akcijas, per kurias prie degalinių sudarė spūstis, nes pildavosi degalų už vieną litą.

Antrą šių metų rekordą, netgi viršijusį balandžio mėnesio, degalų kainos pasiekė gruodį: populiariausias benzinas dabar kainuoja 4,31 Lt, o dyzelinas – 3,86 Lt.

Naujas VSD vadovas

Balandį pulkininkas leitenantas Gediminas Grina paskirtas Valstybės saugumo departamento vadovu. Tai šiai institucijai suteikė daugiau stabilumo, nes iki tol per dvejus metus Saugumo departamentas išgyveno daugybę skandalų, buvo atsidūręs prie chaoso slenksčio ir jo reputacija buvo sugriauta daugeliui metų į priekį.

“Metallicos” koncertas Vilniuje

Balandį Lietuvoje apsilankė kultinė pasaulinio garso muzikos grupė “Metallica”. Susidomėjimas koncertu buvo toks didelis, kad dauguma bilietų į pirmąjį pasirodymą išgraibstyti tą patį vakarą, vos paskelbus išankstinę prekybą. Dėl šios priežasties grupė “Metallica” surengė dar vieną koncertą.

Nustatyta, kad Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio (Lecho Kačynskio) lėktuvo, kuris balandžio 10 dieną sudužo Vakarų Rusijoje, pilotų kabinoje prieš pat nelaimę buvo asmenų, kurie nebuvo įgulos nariai, trečiadienį pranešė aviacijos pareigūnai.

Katastrofą tiriantis komitetas dar sustiprino abejones dėl šios skaudžiausios Lenkijos pokario tragedijos, nurodęs, jog orlaivio įgula kelis kartus buvo įspėta, kad oro sąlygos Smolenske netinkamos tūpti.

Praėjus daugiau nei penkioms savaitėms po tragedijos tyrėjai dar nepateikė konkrečių išvadų apie nelaimės priežastis. Tačiau jie aiškiai nustatė, jog teroro akto, sprogimo, gaisro ar aviacijos technikos gedimo skrydžio metu nebuvo.

“Nustatyta, kad kabinoje buvo asmenų, kurie nebuvo įgulos nariai”, – trečiadienį Maskvoje sakė Tarptautinio aviacijos komiteto (TAK), tiriančio lėktuvų katastrofas buvusioje Sovietų Sąjungoje, pirmininkė Tatjana Anodina.

“Vieno balsas tiksliai nustatytas, kitą ar kitus turi papildomai nustatyti Lenkijos specialistai. Tai svarbu tyrimui”, – nurodė ji.

T.Anodina nepateikė daugiau jokios informacijos apie pilotų kabinoje buvusius asmenis.

TAK vadovė pabrėžė, jog prezidento orlaivio įgula “laiku gavo duomenis apie meteorologinę padėtį ir atsarginius aerodromus iš Minsko dispečerių punkto, Smolensko šiaurinio aerodromo, taip pat iš Lenkijos gynybos ministerijos lėktuvo Jak-40, kuris nutūpė aerodrome maždaug prieš pusantros valandos iki katastrofos, įgulos”.

Rusų gamybos lėktuvo Tu-154 katastrofa įvyko tvyrant tirštam rūkui, ir tyrėjai pirmą kartą oficialiai patvirtino, kad orlaivio įgula nepaisė dispečerių įspėjimų nesileisti.

“Smolensko šiaurinio aerodromo dispečeris… du kartus įspėjo įgulą, kad aerodrome rūkas, matomumas 400 metrų, galimybių tūpti nėra”, – sakė TAK technikos komisijos vadovas Aleksejus Morozovas.

“Rengdamasi skrydžiui įgula pasirašė, kad gavo meteorologijos duomenis, kuriuos sudarė faktinis oras ir prognozė išskridimo aerodrome, atsarginiuose aerodromuose, taip pat oro prognozė skrydžio maršrute”, – aiškino jis.

Bet “faktinio oro ir prognozės paskirties aerodrome – Smolensko šiauriniame aerodrome, taip pat operatyvios informacijos NOTAM, įgula neturėjo”, pabrėžė A.Morozovas.

Pasak jo, likus 16 min. iki katastrofos prezidento lėktuvo Tu-154 įgula taip pat gavo pranešimą iš Lenkijos gynybos ministerijos lėktuvo Jak-40, kuris kiek anksčiau tą pačią dieną sėkmingai nutūpė šiame aerodrome, kad matomumas – 400 metrų.

Tuomet, “likus keturioms minutėms iki nelaimės, Jak-40 įgula informavo Tu-154 įgulą, kad, jos vertinimu, matomumas tesiekia 200 metrų”, sakė TAK technikos komisijos vadovas.

T.Anodina spaudos konferencijoje sakė, jog technikos komisijos nustatė, kad katastrofa įvyko ne dėl teroro akto ar kokio nors techninio gedimo.

“Technikos komisija aiškiai nustatė: teroro akto, sprogimo, gaisro lėktuve, aviacijos technikos gedimo skrydžio metu nebuvo. Varikliai veikė iki pat susidūrimo su žeme”, – pabrėžė ji.

Pirmoji Lenkijos pora – L.Kaczynskis su sutuoktine Maria (Marija) – ir dar 94 žmonės, tarp jų Lenkijos centrinio banko vadovas, ginkluotųjų pajėgų vadai, dešimtys politikų ir visuomenės veikėjų žuvo, kai prezidento lėktuvas per tirštą rūką tūpdamas nukrito netoli Smolensko oro uosto.

Aukšti pareigūnai vyko paminėti 70-ųjų Katynės, vadinamos Lenkijos Golgota, žudynių metinių.

Netoli Smolensko esančiame Katynės miške ir kitose vietose Sovietų Sąjungos NKVD sušaudė apie 22 tūkst. Lenkijos karininkų ir kitų tos šalies piliečių, kurie Antrojo pasaulinio karo pradžioje pateko į nelaisvę arba buvo suimti, kai Raudonoji armija okupavo rytines Lenkijos teritorijas pagal susitarimą su nacistine Vokietija.

Tačiau po tragiškos Lenkijos prezidento lėktuvo katastrofos Rusijos parodyti užuojautos gestai netikėtai pakurstė šiltus jausmus tarp buvusių komunistinių kaimynių, kurių santykius temdė istorinė neapykanta, ir paskatino šalis žengti pirmuosius žingsnius susitaikymo link.

Teisininkas Lechas Kaczynskis Lenkijos politinėje scenoje veikė daugiau nei 30 metų. Septintajame dešimtmetyje jis buvo vienas demokratinės opozicijos lyderių, prisidėjo prie Darbininkų gynimo komiteto ir Nepriklausomų profsąjungų sąjungos veiklos. 1980-ųjų rugpjūtį – vienas streiko Gdansko laivų statykloje konsultantų. Karinės padėties laikais kalintas, po “Solidarumo” pergalės, 1991-aisiais, tapo prezidento kanceliarijos ministru saugumo klausimais. 1992–1995 m. – Vyriausiųjų kontrolės rūmų pirmininkas, 2000–2001 m. – teisingumo ministras, nuo 2002-ųjų – Varšuvos meras. 2005-aisiais išrinktas prezidentu. Tų metų rudenį L.Kaczynskis davė interviu “Veidui”. Net ir po penkerių metų šis pokalbis nepraradęs savo aktualumo, taigi spausdiname jo ištrauką:

Ligi šiol Lietuva ir Lenkija, veikdamos ES viduje, aktyviai kartu kūrė visą europinę Rytų politiką. Ar ateityje gali kas nors keistis ir ši politinė sąjunga gali iširti?

Nėra jokių pavojų, kad ligšiolinė Lenkijos užsienio politika gali kaip nors keistis. Mano programoje nurodyta, kad santykiai su Lietuva ir Latvija yra vieni pagrindinių užsienio politikos krypčių. Be abejo, būtina pasakyti, kad negali būti jokios kalbos apie Lenkijos dominavimą šiuose santykiuose – nebe tie laikai. Kalbu apie kaip galima geresnius lygių partnerių santykius. Vis bandoma sukurti įvaizdį, esą partija “Teisė ir teisingumas” linkusi į kraštutinumus. Turiu pasakyti, kad kraštutinumų vengsime netgi palaikydami santykius su Rusija. Savaime suprantama, bendraudami su Rusija atsisakysime “asimetrijos principo”, kurio laikėsi politikai, išauklėti senais laikais ir kuriems nuolankumas Rusijai jau tarsi įaugęs į kraują. Noriu aiškiai pasakyti, kad mes tokios politikos Rusijos atžvilgiu atsisakysime. O grįždamas prie santykių su Lietuva norėčiau pasinaudoti proga ir pasakyti, kad lenkų tautinė mažuma negali tapti puikių Lenkijos ir Lietuvos santykių įkaite. Daug tikrai nenorime. Pakaktų, kad Lietuvoje gyvenantys lenkai galėtų rašyti savo pavardes lenkiškai ir toliau veiktų lenkiškos mokyklos. Kita vertus, negali būti nė kalbos apie tai, kad kas nors įkalbinėtų Lietuvoje gyvenančius lenkus būti nelojaliais Lietuvos valstybei.

Lietuvos valdžia nuolat pabrėžia, kad lenkų tautinei mažumai sudarytos geros sąlygos. Tuo tarpu patys Lietuvos lenkai tvirtina, esą padėtis toli gražu nėra ideali, susiduriama su sunkumais žemės grąžinimo, mokyklų finansavimo ar jau minėto pavardžių rašymo klausimais.

Pavardžių rašymo klausimas nuolat minimas. Norėčiau pabrėžti, kad kiekvienas Lietuvos pilietis, kuris jaučiasi esąs labiau lietuvis nei lenkas, turi neabejotiną teisę į pavardės sulietuvinimą. Šis procesas vyksta jau daugybę metų. Tai nesunkiai galime pamatyti, vieno ar kito žmogaus paklausę, kaip skambėjo jo senelio pavardė. Bet jeigu žmogus nori turėti lenkiškai skambančią pavardę, tai, manau, irgi turi tam teisę. Svarbiausia, kad niekas nieko neverstų ką nors daryti prievarta.

Baltarusijos atžvilgiu Lietuvos politikai užima santūresnę poziciją nei jų kolegos Lenkijoje. Tikriausiai Lenkijoje jau nėra politikų, sakančių, kad su A.Lukašenkos režimu reikia palaikyti ne tik pragmatiškus, bet ir kokius nors oficialius santykius.

Mes jau išbandėme tokią politiką. Dirbdamas Varšuvos meru palaikiau oficialius santykius su Minsko meru. Teko bendrauti ir su kitais oficialiais Baltarusijos pareigūnais, ne kartą lankytis toje šalyje. Deja, turiu pasakyti, kad tokia politika neišlaikė egzamino. Šiuo metu manau, kad politika Baltarusijos atžvilgiu turi būti aštresnė. Juolab kad pastaruoju metu Baltarusijos valdžios politika lenkų tautinės mažumos atžvilgiu yra labai neigiama. Mes to negalime toleruoti. Šiandien esu įsitikinęs, kad A.Lukašenkos režimo atžvilgiu reikia vykdyti izoliacijos politiką, nors dar prieš metus ar dvejus tuo abejojau.

Pastaruoju metu Lietuva ir Lenkija, kaip strateginės partnerės, daugiausia reiškiasi formuodamos ES Rytų politiką. Jūsų manymu, ar būtų galima rasti ir kitų bendradarbiavimo sričių?

Skiriasi mūsų valstybių požiūris į Europos Sąjungos biudžeto sudarymą. Tai blogai. Aš tiesiog nesuprantu, kur to skirtingo požiūrio šaknys. Juk Lenkijos siūlymai dėl ES biudžeto sudarymo atitinka visų neturtingų ES narių interesus. Kartais net susidaro įspūdis, kad ES vidaus politikoje Lenkija nesulaukia Lietuvos paramos tik dėl to, jog tebegyvos tarpukario laikus menančios prastų santykių tradicijos. Tokią situaciją būtina keisti!

Kuria kryptimi?

Didesnio mūsų valstybių solidarumo europinėje politikoje kryptimi. Prašau atkreipti dėmesį, kad kalbama apie visą valstybių grupę, ne tik apie Lietuvą ir Lenkiją. Veikiant kartu, mūsų visų žodis ES būtų daug svaresnis. O tikėtis, kad Lietuva ar Latvija galės Europos Sąjungoje ką nors pasiekti veikdamos savarankiškai, neverta. Lygiai kaip ir vienos Lenkijos pastangos neduos rezultatų.