Nuo nepriklausomybės atkūrimo valgomųjų ledų įvairovė Lietuvoje padidėjo dešimtimis kartų, bet jų kokybė suprastėjo.

„Veido“ žurnalistams pasižvalgius po didžiosiose parduotuvėse esančius šaldiklius paaiškėjo, kad šiuo metu tik kiek daugiau nei pusę viso prekyboje esančio asortimento sudaro pieno pagrindu pagaminti ledai – vietoj pieno ir grietinėlės gamybininkai vis dažniau naudoja vandenį, augalinius riebalus ir pieno miltelius. O pardavimo duomenys rodo, kad šiuo metu šalyje daugiausia nuperkama būtent pigiausių prekybos tinklams priklausančių prekių ženklų ledų iš augalinių riebalų (tokių kaip „Optima linija“, „Cento“ ir kt.).
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) veterinarijos ir sanitarijos skyriaus vedėjas Deividas Kliučinskas primena, kad saugūs vartoti yra ir ledai iš augalinių riebalų, tačiau jų maistinė vertė gerokai prastesnė nei pagamintų iš pieno ir grietinėlės. Ledai Lietuvoje pagal sudėtį skirstomi į šešias grupes, o pirmajai grupei priskiriami būtent iš pieno riebalų ir baltymų gaminami ledai – jie ir laikomi aukščiausios kokybės.
Kodėl ledų gamintojai taip įniko naudoti augalinius riebalus? Pasak D.Kliučinsko, augaliniai riebalai – daug pigesnė žaliava, o gamybos procesas – paprastesnis. „Pagrindiniai ledų pirkėjai yra vaikai, jų kišenėse pinigų nedaug, tad jie ir perka pigesnius. Tačiau patyręs ledų mėgėjas niekada nesirinks ledų iš augalinių riebalų“, – teigė D.Kliučinskas.
VMVT ir Žemės ūkio ministerija šį rudenį ketina atnaujinti privalomuosius ledų kokybės reikalavimus. Reikalavimai ledų gamintojams turėtų kiek sugriežtėti – pavyzdžiui, planuojama įvesti kokybės reikalavimus plombyrui, nes dabar jų nėra ir gamintojai tuo piktnaudžiauja: nuo senų laikų populiarius ledus gamina tiek iš grietinėlės, tiek iš augalinių riebalų, o tai piktina pirkėjus.
Pasak bendrovės „Premia KPC“, prekiaujančios Estijoje gaminamais „Premia“, „Bravo“, „Klasika“ ir kt. prekių ženklų ledais, generalinio direktoriaus Alvydo Malakausko, užsienyje jau seniai vyrauja ledai iš augalinių riebalų – ledai iš grietinėlės užima menką asortimento dalį. Šios tendencijos ateina ir į Lietuvą. „Tačiau Lietuvoje į tokius ledus dar žiūrima pernelyg įtariai – tai nėra nei nuodas, kaip teigia kai kurie pseudoekspertai, nei nebūtinai gamintojų mėginimas sutaupyti“, – tvirtino jis.

Na, o kokia žiema be tradicinių žirgų ristūnų lenktynių ant Sartų ežero! Juk taip įdomu stebėti, kaip grakštūs žirgai lenktyniauja, ir azartiškai palaikyti savo išsirinktus ristūnus. Ne vienas žiūrovas, tiek didelis, tiek mažas, ir pats užsimano pajodinėti. Tokią pramogą siūlo beveik visi žirgynai, galima jodinėti manieže ar laukuose, pačius mažiausius pramogautojus galima pavėžinti karieta ar arklių traukiamomis rogėmis. Na, o tie, kurie nuolat ieško kažko naujo, susigundys paslidinėti snieglente ar slidėmis, traukiamomis arklio.

Beveik pusei šalies gyventojų bendrovės „Ingman“ gaminama produkcija asocijuojasi su „pasakų šalies ledais“. Tai rodo viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Sprinter tyrimai“ atlikta apklausa, kurios metu buvo apklausta daugiau nei tūkstantis respondentų.

Rugsėjo 30 – spalio 12 dienomis atliktame tyrime dalyvavo 18 – 75 metų amžiaus šalies gyventojai. Standartizuoto interviu metodu atliktoje apklausoje paaiškėjo, kad 40,6 proc. respondentų išlikę sentimentai pasakų šalies ledams ir įmonės „Ingman“ vardą jie sieja būtent su šiuo apibūdinimu. Kiek mažiau – 35,6 proc. apklaustųjų geriausiai tinkanti frazė, apibūdinant minėtos bendrovės produkciją, pasirodė esanti „kokybiški ledai“.

Didžiausios valgomųjų ledų gamintojos Baltijos šalyse UAB „Ingman ledai“ generalinis direktorius Virgilijus Radvilas teigia, kad tokie apklausos rezultatai maloniai džiugina. „Džiaugiuosi matydamas, jog mūsų gaminami ledai Lietuvos gyventojams vis dar asocijuojasi su vaikyste ir „pasakų šalimi“. Apklausos duomenys parodė, jog „Ingman“ vardą su „pasakų šalimi“ labiausiai linkę sieti 18 – 25 bei 46 – 55 metų asmenys, tad akivaizdu, kad „pasakų šalies“ ledai sujungė dvi kartas“, – pažymėjo kompanijos vadovas.

Kompanija „Ingman ledai“ yra pripažinta Lietuvos ledų rinkos lyderė, turinti daugiau kaip penkiolikos metų sėkmingos veiklos patirtį. Įmonėje ledai gaminami iš lietuviškų pieno žaliavų: šviežios grietinėlės, pieno ar pieno miltelių.

"Veido" archyvas

Populiariausi Lietuvoje ledai – vanilinis plombyras vafliniame indelyje, tuo tarpu gurmaniško, neįprasto skonio ledai suvilioja mažai lietuvių.

“Lietuviai ledų skonio atžvilgiu – tradicinių pažiūrų. Vienareikšmis lyderis – baltas vanilinis plombyras, o jį seka tradiciniai skoniai, tokie kaip šokoladas ar karamelė. Viena ryški išimtis – praėjusių metų mūsų naujiena – ledai su klevų sula ir graikiniais riešutais. Tačiau paprastai gurmaniško ar mažiau pažįstamo skonio ledus renkasi mažiau vartotojų”, – pasakojo įmonės “Vikeda”, gaminančios “Dadu” prekių ženklo ledus, prekybos direktorius Darius Vaitkaitis. Jis pamena, kad įmonės pasiūlyti juodųjų serbentų ar slyvų ledai rinkoje neprigijo.

Nors dėl pabrangusio pieno ir kitų žaliavų ledai šiemet 10–15 proc. brangesni, karšti orai pirkėjų būrį pagausino. “Šiemet birželio pradžioje mūsų parduotuvėse ledų nupirkta 20 proc. daugiau nei pernai tokiu pat metu”, – tvirtino “Maxima” prekybos tinklo atstovė spaudai Olga Malaškevičienė. Temperatūra ledų pardavimui – pats svarbiausias faktorius.

“Norfos” atstovas spaudai Darius Ryliškis lygina, kad vasaros sezono metu ledų nuperkama maždaug 10 kartų daugiau, o karštą vasaros dieną pardavimas pakyla iki 3–4 kartų, palyginti su vėsia diena.

"Moters savaitgalio" archyvas

Karštą vasaros dieną jie gaivina, lepina ir… sotina. Gera jais mėgautis tiesiog einant gatve ar važiuojant automobiliu. O pridėjus šviežių uogų iš jų galima padaryti neprilygstamą skanėstą!

Kaip vis dėlto tie ledai atsirado

Daugelis pasaulio šalių skelbiasi esančios valgomųjų ledų “išradėjos”. Literatūroje aptinkama duomenų, kad šiandieninių ledų pirmtakai gaminti jau Senovės Kinijoje prieš 5000 metų, užšaldant vaisių ir uogų gabaliukus. Šaltis pabrėždavęs jų skonį ir maloniai gaivindavęs. Teigiama, kad ledų gamybą yra aprašęs dar senovės graikų gydytojas ir filosofas Hipokratas.

Šiuolaikinių ledų išradėjais save laiko italai. Gyvuoja legenda, esą garsus keliautojas Markas Polas ledų gamybos receptūrą parsivežė į Italiją iš Kinijos, o vėliau šis egzotiškas patiekalas išplito po visą Europą.

Italams priešinasi amerikiečiai, teigdami, kad būtent jų šalyje sukurta pirmoji ledų gaminimo mašina ir ledai imti gaminti pramoniniu būdu. Jų šalyje esą susiformavo ir ledų valgymo tradicijos. Ir kas dabar pateiks galutinę išvadą?..

Na, o į Lietuvą ledai, manoma, yra atkeliavę dar Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laikais. Pirmąsias žinias apie jų gamybą į mūsų kraštą bus atvežę Aukso Ordos, persų ir armėnų pirkliai, kurie su savimi imdavę ir savo virėjus. XVIII a. ledai jau buvo paplitę Lietuvos ir Lenkijos dvaruose. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę laikinojoje jos sostinėje Kaune ledainės buvo vienos mėgstamiausių miestelėnų užeigų.

Lietuviški kokybiškesni

Ir šiandien ledai yra vienas mėgstamiausių vasaros desertų. Tai vertingas maisto produktas, kuriame yra riebalų, angliavandenių ir baltymų su nepakeičiamomis aminorūgštimis, mineralų kalcio, fostoro, magnio, riebaluose tirpių A, D, ir E, taip pat B grupės vitaminų. Gydytojai net skatina ledų duoti vaikams.

Lietuvoje pieno kombinatai gamina kelių rūšių ledus: plombyrą, grietininius, pieniškus ir vaisinius arba šerbetą. Ledams skaninti naudojami įvairūs priedai: uogienės, riešutai, džiovinti vaisiai, šokolado gabaliukai, likeriai ir t.t., jie glaistomi įvairiais glaistais, pvz., šokoladiniu, karameliniu, vaisiniu.

Pagrindinis ledų komponentas yra pienas ir jo produktai: grietinėlė, nenugriebtas ar liesas pienas, pieno ar išrūgų milteliai.

Tačiau pastaraisiais metais nuolat brangstant pienui ledų gamintojai ėmė ieškoti pigesnių jo alternatyvų. Į ledus pradėta dėti daugiau augalinių riebalų, kurie šiuos šiek tiek atpigina. Tačiau dėl to esą pasikeičia kitos ledų savybės, pvz., teigiama, kad ledai labiau veliasi burnoje, keičiasi jų struktūra, skonis…

Gaminant ledus naudojami ir įvairūs maisto priedai, pirmiausia emulgatoriai (padedantys susimaišyti riebalams ir vandeniui), stabilizatoriai, konservantai, rūgštingumą reguliuojančios, kvapiosios medžiagos, kartais ir dažikliai.

Maisto priedai gali būti natūralios arba sintetinės kilmės. Visos pagalbinės medžiagos privalo turėti sertifikatus, kuriuose būtų nurodyti jų kokybės ir nekenksmingumo sveikatai rodikliai. Jie turi būti leisti naudoti Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos.  Daugiausia maisto priedų naudojama šerbetiniuose leduose. Nepaisant to, teigiama, kad Lietuvos gamintojų ledai gerokai natūralesni nei atvežti iš kitų šalių.

Ledų rūšys

• Vaisiniai (šerbetas) – gaminami iš vienos ar kelių vaisių ir uogų sulčių rūšių. Šie ledai ypač tinka karštą vasaros dieną, o taip pat – besilaikantiems dietos, nes turi mažai kalorijų (nors pasitaiko įvairių). Paprastai į juos įmaišoma pieno, kad būtų purūs.

• Pieniški ledai gaminami iš nenugriebto arba lieso pieno, pieno miltelių, cukraus, gliukozės sirupo, įvairių priedų. Jie taip pat turi nedaug kalorijų.

• Grietininiai ledai riebesni už pieniškus, gaminami iš grietinėlės ar nenugriebto pieno miltelių, cukraus, gliukozės sirupo, įvairių priedų.

• Plombyras – patys riebiausi ledai gaminami iš grietinėlės arba nenugriebto pieno, įmaišant sviesto, taip pat cukraus, gliukozės sirupo, įvairių priedų. Lietuvoje plombyro ledai yra patys populiariausi.

Ledų gamyba: du paruošimo etapai

I. Pirmu etapu ruošiama ledų masė pagal receptą, sumaišant visus pagrindinius reikalingus komponentus ir vandenį. Vėliau ši masė yra homogenizuojama, kad taptų vienalytė, ir pasterizuojama, kad būtų sunaikinti pavojingi mikroorganizmai.

II. Antru etapu ledų masė yra plakama šaltyje (į ją įplakama oro, kad ledai būtų purūs), pagardinama įvairiais priedais: šokoladu, riešutais, uogiene, razinomis ir pan. Tada produktai dozuojami, pakuojami ir labai greitai sušaldomi.

Ką reikėtų žinoti apie sudėtį, laikymą, patiekimą

Visų tipų ledams būtinas komponentas yra stabilizatoriai. Jie mažina ledų tirpimą, pagerina konsistenciją, neleidžia jų masėje susidaryti didesniems ledų kristalams. Šiuo metu dažniausiai naudojami stabilizatorių mišiniai, kurių sudėtyje yra augalinės kilmės stabilizatorių: pektino, metilceliuliozės, guaro, avižų gumų ir stabilizatorių, gautų iš vandens augalų dumblių.

“Baltiems” pieniškiems, grietininiams ledams ir plombyrui dažikliai ir aromatinės medžiagos paprastai nenaudojami.
Ledams skaninti ir aromatizuoti gamintojai gali naudoti tik reikalavimus atitinkančias priemones: cukrų, gliukozės sirupą, saldiklius, aromatines medžiagas, dažiklius. Uogų ar vaisių paruošimas ir naudojimas taip pat reglamentuotas.

Maistiniu požiūriu vertingiausi yra pieniški ledai, nes jie nėra labai kaloringi, o jų sudėtyje gausu organizmui reikalingų medžiagų: kalcio, magnio, fosforo, taip pat A, D, E ir B grupės vitaminų.

Užšaldytus ledus galima laikyti iki metų ne žemesnėje nei minus 18° C temperatūroje. Patiekti rekomenduojama šiek tiek atšildžius (apie –12° C), kad geriau atsiskleistų jų skonis.

Perkant verta labiau žiūrėti į ledų masę, o ne į tūrį. Pastarasis paprastai būna beveik du kartus didesnis. Pavyzdžiui, 120 ml ledų porcija svers 65–70 g, o jų maistingumas ir kalorijų kiekis nustatomi būtent pagal masę.

Rasa Derenčienė

“Moters savaitgalis”

"Veido" archyvas

Ledų gamintojai viliasi, kad ši vasara jiems bus palankesnė ir jau dabar skaičiuoja didesnį uždarbį, nes ledai gerokai pabrango: porcija – vidutiniškai 20 centų, penktadienį informuoja dienraštis “Lietuvos rytas”.

“Apyvarta pradėjo augti jau gegužę, mat šio mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo aukštesnė nei pernai”, – sakė bendrovės “Vikeda”, gaminančios “Dadu” ledus, direktorė Jurgita Radzevičė.

Kadangi praėjusiais metais ledų paklausa augo ne taip spėriai, kaip norėjo “Vikeda”, bendrovė ėmėsi rinkodaros veiksmų ir šiemet pajuto jų rezultatus: ledų parduota 15 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu, o apyvarta pakilo net 30 proc.

Bendrovės “Ingman ledai” generalinis direktorius Virgilijus Radvilas sakė, kad šios įmonės ledai vidutiniškai vartotojams šiemet pabrango mažiau nei 10 proc.

V.Radvilas tikisi, kad šią vasarą ledų parduos bent 15 proc. daugiau nei pernai. Tiesa, nerimą jam kelia tai, kad Lietuvoje vis daugiau parduodama ne vietos gamintojų, o užsieninių ledų.

Tokia baimė pagrįsta. Šią vasarą Lietuvoje ledais pradėjo prekiauti didžiausias pasaulyje ledų gamintojas “Unilever”.

Per metus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vienas žmogus vidutiniškai suvalgo 6-8 litrus ledų.

Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį lietuviškų ledų buvo pagaminta ir parduota 12 proc. mažiau nei pernai tą patį laikotarpį. Tiesa, gamintojai uždirbo 8 proc. daugiau – ledų parduota už 5,1 mln. litų.

Pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinė vieno litro lietuviškų ledų kaina išaugo 23 proc. – iki 5,28 lito, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. 2011 metų balandį augimas siekė net 43 proc. – nuo 5,26 iki 7,58 lito.

Gamintojai aiškina kainas pakėlę dėl pabrangusios žaliavos – pieno ir cukraus, taip pat pabrangusių degalų.

BFL

Pernai per karščius produkcijos pritrūkę ledų gamintojai sako jau išmokę pamoką ir naujam sezonui pasiruošė itin kruopščiai. Įmonės šiemet planuoja didesnius pardavimus, tačiau neslepia, kad lengva nebus. Mat į Lietuvą žengia grėsmingas konkurentas – populiariausi pasaulyje ledai “Algida”, rašo “Verslo žinios”.

Aktyviau suktis įmones verčia ir didėjanti konkurencija. Mat balandį į Lietuvos rinką įžengė stiprus konkurentas – ledai “Algida”, kuriuos gamina kompanija “Unilever”. Tai pirmaujanti ledų gamintoja pasaulyje, kurios pardavimai kasmet siekia 5 mlrd. eurų.

“Algida” yra populiariausi pasaulyje platinami daugiau kaip 40 šalių. Baltijos šalyse juos platina bendrovė “Sanitex”.

“Tokioje įtemptoje rinkoje junti kiekvieną konkurento judesį, be abejo, konkurencinis spaudimas padidės”, – sakė bendrovės “Ingman ledai ” direktorius Virgilijus Radvilas.

Jo teigimu, “Algida” – grėsmingas varžovas, valdantis apie 17 proc. pasaulinės ledų rinkos.

“Kaip jo atėjimas paveiks Lietuvos rinką, priklausys nuo šio naujoko veiksmų. Jei jis sieks užkariauti rinką bet kokiomis priemones, net nepaisydamas nuostolių, bus nelengva. Todėl mes šiemet ir aktyviname savo veiksmus. Nors Lietuvos rinka mums ir nuostolinga, nenorime leisti varžovams įsitvirtinti”, – sakė “Ingman ledų” vadovas.

daduŽledai

Atšilus orui, sukruto ledų gamintojai – šių saldumynų dabar jie pagamina dvigubai daugiau nei prieš mėnesį.

Nors pabrangusi žaliava, anot bendrovių, privertė branginti produkciją, kai kurie gamintojai šį sezoną tikisi didesnio ledų pirkimo, pranešė LRT laida “Šiandien”.

Skaičiuojama, kad vienas pirkėjas per metus vidutiniškai suvalgo apie 6-7 litrus ledų.

Ledais prekiaujančios bendrovės atstovė neslepia, kad žiemą ledai perkami vangiai, tačiau vos atšilus – prekyba suaktyvėja.

“Pasijautė skirtumas. Prasidėjo gamyba didesnė palyginus su žiemos mėnesiais. Šiuos pavasario du mėnesius gamyba padidėjo 11 procentų”, – teigia bendrovės “Valentino ledai” technologė Viktorija Žilevičienė.

Dvigubai išaugusia gamyba, nors kiek ir vėlesne nei pernai, džiaugiasi ir stambūs ledų gamintojai. “Ingman ledų” atstovų teigimu, paklausai staigiai ūgtelėjus, pradėta dirbti trimis pamainomis. Džiūgauja ir “Klaipėdos pienas”, jau žiemą gamybą padidinęs dešimtadaliu.

“Mes išvengėm to sezoniškumo kadangi į rinką įvedėm naują produktą – varškės desertus. Tai mums, kaip ledininkams labai pagelbėjo, nes tas produktas yra labai sėkmingai gaminamas žiemos metu ir mums tai buvo naudinga, nereikėjo atleisti žmonių ir išsaugojom savo pajėgumus”, – teigė bendrovės “Klaipėdos pienas” inžinierė-technologė Virginija Vaitkuvienė.

Gamintojai atviri: dėl pabrangusios žaliavos, kovą teko kelti ir ledų kainas nuo 8 iki 15 proc. Tačiau, nepaisant to, šį sezoną bendrovės ledų parduoti planuoja 10 -15 proc. daugiau nei praėjusį. Nors pabrėžia – ledų pirkimas priklauso nuo orų.

“Lietuviai vidutiniškai suvartoja 20 milijonų litrų ledų, tai ir lietuviški, ir importuojami ledai. Augti yra kur. Jeigu saulutė švies, kaip švietė praėjusiais metais, tai augti yra kur”, – tvirtino “Ingman ledai” rinkodaros vadovė Vida Šukienė.

Ledų gamintojai sako, kad lietuviai yra konservatyvūs, skonis nesikeičia ir mėgstamiausias išlieka vanilinis plombyras.