Apie kanapių legalizavimą vis dažniau prabylantys politikai linkę ignoruoti faktą, kad bet kokių narkotikų neigiamas poveikis sveikatai ir sukeliama socialinė rizika yra pagrįsti nepaneigiamais faktais.
Barackas Obama, galingiausios pasaulio valstybės vadovas, sukėlė diskusijų audrą leidiniui „New Yorker“ duotame interviu pareikšdamas, kad nemato esminio skirtumo tarp kanapių, šnekamojoje kalboje dažniausiai vadinamų „žole“, ir alkoholio: „Kaip visiems yra žinoma, jaunystėje parūkydavau „žolės“. Tai, be abejo, yra blogas ir nelabai sveikas įprotis, tačiau didelio skirtumo, palyginti su cigaretėmis, nejaučiau. Ir nemanau, kad ji kelia didesnę grėsmę nei alkoholis.“ Toks požiūris jau įsitvirtino Kolorado ir Vašingtono valstijose, kuriose šios narkotinės medžiagos yra legalizuotos.
Šis pareiškimas pasigirdo po to, kai vienas įtakingiausių Europos leidinių „The Economist“ 2013-ųjų pabaigoje tradiciškai skelbė Metų valstybę, nominuojamą už pasiekimus ir priimtų sprendimų įtaką viso pasaulio raidai. Šį sykį pripažinimo sulaukė Urugvajus. Ši Pietų Amerikos šalis, turinti daugiau nei tris milijonus gyventojų ir prezidentą, kurio pajamos siekia tūkstantį dolerių per mėnesį, pagirta už tai, kad legalizavo tos pačios lyties asmenų santuokas ir… kanapių auginimą, vartojimą bei platinimą. „Šis pokytis toks akivaizdžiai protingas ir leisiantis pareigūnams susikoncentruoti į rimtesnių nusikaltimų tyrimą, kad jokia kita valstybė dar nėra žengusi panašaus žingsnio“, – pabrėžė leidinio apžvalgininkai.
Šios diskusijos siunčia aiškų signalą, kad formuojasi srovė, galbūt virsianti pasauline tendencija: narkotikai, ypač tie, kurie laikomi lengvesniais, jau netrukus taps daugiau ar mažiau legalūs.
Leis sutaupyti
Sociologinių apklausų duomenimis, praėjusiais metais JAV piliečių, pasisakančių už reguliuojamą kanapių legalizavimą, dalis pirmą kartą pranoko prieštaraujančiųjų. Pabrėžtina, kad per daugiau kaip 40 metų viešoji nuomonė pasikeitė drastiškai: 1969 m. už legalizavimą buvo tik kas septintas amerikietis.
Europoje vyrauja šiek tiek konservatyvesnis požiūris: tarp ES piliečių lengvuosius narkotikus sutiktų legalizuoti tik apie trečdalį respondentų, nors kai kuriose valstybėse, tokiose kaip Nyderlandai, jų vartojimas dekriminalizuotas. Nedidelis kiekis kanapių baudžiamosios atsakomybės neužtraukia jau ir Estijoje.
Pasisakantieji už legalizavimą pabrėžia kelis argumentus. Pirmiausia, pasak jų, net „žolę“ legalizavus jos vartojimas nebūtų nekontroliuojamas, nes teisės aktai numatytų atitinkamą reguliavimą – panašiai kaip dabar alkoholio. Be to, tai leistų surinkti daugiau mokesčių, nes į dienos šviesą iškiltų tūkstančiai šiandien nelegaliai besiverčiančių prekeivių.
Ekonominę naudą bandė suskaičiuoti daugiau nei 500 ekonomistų, pasirašiusių pernai „Forbes“ žurnale paskelbtą atvirą laišką JAV prezidentui, Kongreso nariams ir gubernatoriams, kuriame pabrėžiama, kad kanapių legalizavimas leistų kasmet sutaupyti apie 7,7 mlrd. dolerių, išleidžiamų vartojimo draudimams ir jų įgyvendinimui, bei duotų nuo 2,4 iki 6,2 mlrd. dolerių papildomų pajamų iš mokesčių.
Svarbu ir tai, kad legalizavimas sumažintų krūvį teisėsaugininkams, kurie esą gaišta laiką vaikydamiesi smulkius prekeivius ir negali tirti didesnių nusikaltimų. Tai spręstų ir pastebimą problemą, kad dėl smulkių su narkotikais susijusių nusižengimų teisėsaugininkų akiratyje dėl vyraujančių stereotipų atsiduria neproporcingai daug skurstančių ir įvairių socialinių mažumų grupių atstovų.
Legalizavimo šalininkai nepamiršta pridurti, kad esamas teisinis reguliavimas, pagal kurį daugelyje valstybių alkoholio vartojimas yra normalus faktas, prasilenkia su faktiniais įrodymais, mat alkoholis, kai kurių tyrimų duomenimis, pagal įvairius kriterijus pripažįstamas kaip potencialiai pavojingiausia svaiginamoji medžiaga, lenkianti net ir heroiną bei kitus narkotikus.
Nori išplėsti žalingų medžiagų grupę
Nepaisant šių argumentų ar išvedžiojimų, kanapių legalizavimas, pasak kritikų, yra savaime žalingas, net jei lyginamojoje perspektyvoje šio narkotiko žala nėra didesnė nei alkoholio. „Jei sutinkama, kad alkoholis kenkia sveikatai ir potencialiai sukelia pavojų aplinkiniams, kodėl turėtume išplėsti tokių legalių psichotropinių medžiagų skaičių, įtraukdami dar vieną?“ – retoriškai klausiama viename tėvų kreipimesi.
Taigi lyginti du žalingus dalykus, siekiant vieną jų legalizuoti, yra nelogiška ir pavojinga.
Mokslininkų argumentai, kuriuos pasitelkia kanapių šalininkai ir priešininkai, yra diskutuotini ir neretai prieštaraujantys vieni kitiems, tačiau iš esmės nė vienas jų nepaneigia, kad kanapės kenkia sveikatai. Pasak “British Medical Journal”, paauglių, rūkiusių kanapes, rizika patirti psichinių sutrikimų ar ligų, tokių kaip šizofrenija, yra šešiskart didesnė nei nerūkiusių. Be to, „žolė“ turi 50 proc. daugiau vėžį sukeliančių toksinų nei cigaretės. Nepaneigiamas ir daugiausiai nerimo keliantis narkotikų poveikis – organizmui sukeliama priklausomybė: tyrimai parodė, kad nuo kanapių formuojasi ne mažesnė priklausomybė nei nuo kitų narkotikų.
Galiausiai narkotinių medžiagų legalizavimas atveria pavojingas duris, kurios gali niekada ir nebeužsiverti. Kitaip tariant, legalizavus kanapes ateityje to paties bus siekiama dėl kitų narkotinių medžiagų. „Legalizavus kanapes kas nors ateis ir sakys: kodėl gi negalima leisti nedidelės dozės kokaino? Juk tai nėra žalingiau nei degtinė. Jei jie sakys, kad nustatė idealią dozę, kuri nebus mirtina ir neišpūdys dantų? Ar būsime tam pasirengę?“ Įdomu, kad šį teiginį išsakė ne aršus oponentas, o tas pats B.Obama.
Todėl narkotikų legalizavimas pretenduoja virsti 2014 m, pasaulio politikos populistiniu argumentu, paremtu ginčytinais ir siauros aprėpties argumentais, o ne realios pažangos įrodymu.