Plungės rajono savivaldybės administracija leido tiesti naują 330 kV elektros perdavimo liniją Klaipėda – Telšiai Plungės rajono teritorijoje. Projektą vykdo elektros perdavimo sistemos operatorius AB “Litgrid”. Gegužės mėnesį leidimą linijos statyboms pasirašė Telšių rajono savivaldybė, laukiama Klaipėdos rajono savivaldybės sprendimo.

Vykdomas 89 km ilgio ir 900 MW galios oro linijos projektas yra tiesiogiai susijęs ne tik su Lietuvos ir Švedijos bendru projektu “NordBalt”, bet ir su Lietuvos energetinės sistemos patikimumo stiprinimu. Jis iš esmės sustiprins elektros perdavimo tinklą Vakarų Lietuvoje, ypač – Klaipėdos, Telšių ir Plungės rajonų gyventojams ir čia veikiančioms įmonėms. Elektros oro linijos Klaipėda – Telšiai statybos darbus planuojama baigti 2014 metais.

“Rajonų savivaldybių priimami sprendimai rodo, kad deklaruojamų tarptautinių projektų svarbą supranta ir vienodai vertina ir gyventojai, ir visų lygių valdžios institucijos, – sako “Litgrid” generalinis direktorius Virgilijus Poderys, – savivaldybėms laiku priėmus sprendimus, galime prognozuoti, kad darbai ruošiantis “NordBalt” statyboms bus atlikti laiku”.

2010 m. kovo mėn. Lietuvos ir Švedijos elektros perdavimo sistemų operatoriai pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl “NordBalt” projekto įgyvendinimo. Projektu siekiama nutiesti tarpsisteminę jungtį tarp Lietuvos ir Švedijos elektros energijos perdavimo sistemų, užtikrinti technines sąlygas integruoti šalies elektros rinką į bendrą Baltijos jūros valstybių elektros rinką.

700 MW galios tarpsisteminė elektros jungtis “NordBalt” bus pradėta eksploatuoti 2015 m. pabaigoje.

Lietuva iš pradžių džiaugėsi gavusi išlygą naudoti aplinkai kiek kenksmingesnį, bet Lietuvos klimatui tinkamesnį pigesnį benziną, tačiau iš Briuselio atkeliavęs papildomas paklausimas verčia sunerimti, kad gali tekti taikyti griežtesnius reikalavimus, jie apribotu importą ir padidintų benzino kainą.

Dar praėjusių metų birželį Lietuva nusiuntė į Briuselį prašymą, kad mūsų šaliai iki 2020 metų būtų taikoma išlyga, o šiemet sausio pabaigoje Energetikos ministerija pranešė, kad, nesulaukus Europos Komisijos prieštaravimų, vasarą galima pardavinėti benziną, kurio didžiausias garų slėgis 70 kPA, penktadienį rašo “Verslo žinios”.

“Sausio 28-ąją jau paskelbėme “Valstybės žiniose” informaciją, kad tokia išlyga taikoma, tačiau kaip perkūnas iš giedro dangaus iš Briuselio vasario 3-ąją atėjo raštas, o jame prašoma papildomos informacijos”, – sako Energetikos ministerijos Energijos išteklių, elektros ir šilumos skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas Aršauskas.

Tačiau jis mano, kad Lietuva tą išlygą turi gauti, nes atliko visus namų darbus laiku, o Europos Komisija per pusmetį nepareiškė prieštaravimų.

Anot ministerijos pareigūno, mažinti garų slėgį norima siekiant mažiau teršti aplinką, tačiau specialistas pažymi, kad toks benzinas nebūtų idealus atsižvelgiant į Lietuvos automobilių transporto amžių.

Už išlygą pasisakančios Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius teigia, jog Lietuvai tokia galimybė turėtų būti suteikta, nes mūsų valstybė priskiriama prie šalių, kuriose vasaros temperatūra yra sąlygiškai žema. Jo teigimu, jei Lietuvai nebus suteikta išlyga, tai benzinas vasarą dėl naujų reikalavimų pabrangtų.

Be to, teigia asociacijos vadovas, prašyti išlygos verčia ir tai, kad Lietuvoje benzinas privalomai maišomas su bioetanoliu, o tai tik didina garų slėgį, kitos kaimyninės valstybės iki šiol to nedaro.

Už didžiausią leistiną sočiųjų garų slėgio rodiklį ir išlygą pasisako ne tik pardavėjai, importuotojai, bet ir gamintoja AB “Orlen Lietuva”.

Remiantis Europos Sąjungos direktyva, šalys, kurioms būdinga žema temperatūra vasarą, Europos Komisijai pritarus, vasaros sezonu – gegužę-rugsėjį – į rinką gali tiekti benziną, kurio didžiausias garų slėgis – 70 kPa, o negavus sutikimo maksimali riba – 60 kPa.

Premjeras Andrius Kubilius penktadienį pareiškė sutinkantis, kad ką nors pirkti neskelbdamos konkurso institucijos galėtų tik gavusios Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) sutikimą.

Pranešimą ministro pirmininko tarnyba išplatino po penktadienį Prezidentūroje įvykusio pasitarimo, kuriame spręsta, kaip skaidrinti viešuosius pirkimus. Prezidentė Dalia Grybauskaitė viešuosius pirkimus įvertino kaip “terpę korupcijai”, kurioje “būtinos radikalios permainos”.

“Premjeras Andrius Kubilius sveikina visas iniciatyvas, kuriomis siekiama skaidrinti viešuosius pirkimus”, – Ministro pirmininko tarnybos pranešime cituojamas premjero patarėjas Virgis Valentinavičius.

Pasak pranešimo, premjeras pritaria viešųjų pirkimų tvarkos sugriežtinimui bei pasiūlymui, kad neskelbiamos derybos būtų leidžiamos tik gavus VPT sutikimą.

Ketvirtadienį kalbėdamas Žinių radijui premjeras teigė, kad konkursas ne visada yra efektyviausiais pirkimo būdas.

“Žiniasklaida iš tiesų yra specifinė sritis, kartais reikia skelbti žinias tokioje žiniasklaidoje, kuri geriausiai pasiektų arba kurį nors regioną, arba specifines grupes. Tad ne visada konkursas yra efektyviausias būdas”, – tvirtino jis.

Prezidentūroje po D.Grybauskaitės susitikimo su Konkurencijos tarybos, Valstybės kontrolės ir Viešųjų pirkimų tarnybos atstovais, pastarosios tarnybos vadovas Žydrūnas Plytnikas teigė, kad norėdamos ką nors pirkti be konkurso, valstybės institucijos turėtų būti įpareigotos gauti šios tarnybos leidimą.

Prezidentės atstovas Linas Balsys teigė, kad žadama teikti tokį įpareigojimą numatančias įstatymų pataisas.

Taip pat numatoma stiprinti asmeninę institucijų vadovų atsakomybę už pažeidimus pirkimų srityje.

Iš viso ministerijos per metus pirkimams išleidžia apie 9 mlrd. litų, maždaug 1 mlrd. litų iš jų tiekėjams sumokamas po neskelbiamų derybų.