Didžiausia Rusijos skrydžių bendrovė – valstybės kontroliuojama “Aeroflot” pranešė pasirašiusi 16-os tolimųjų skrydžių “Boeing-777″ lėktuvų pirkimo ketinimų susitarimą.

Pranešime pažymima, jog lėktuvai “Boeing-777-200ER” ir “Boeing-777-300ER” bus įsigyti lizingu arba sumokant iškart.

Oro lainerio kaina svyruoja nuo 232 mln. iki 284 mln. JAV dolerių.

Pirmąjį lėktuvą užsakovas turėtų gauti 2012-aisiais, paskutinį pagal šį užsakymą – 2017 metais.

“Aeroflot” lėktuvų parką sudaro apytikriai šimtas orlaivių, daugiausia – “Airbus A-320″, “Airbus A-330″ ir “Boeing-767″.

“Aeroflot” taip pat yra pasirašiusi 22-ų tolimųjų skrydžių lėktuvų “Airbus A-350″ ir tiek pat “Boeing-787 Dreamliner” pirkimo sutartis.

Kitąmet “Airbus A-350″ lėktuvų parką papildys “Sukhoi Superjet 100″ orlaiviai.

Airbus visuotinės rinkos prognozės (GMF) duomenimis, 2010–2029 metais prireiks beveik 26 tūkst. naujų keleivinių ir krovininių orlaivių, kurių vertė – 3,2 trilijonai JAV dolerių. Tokį poreikį pirmiausia skatina orlaivių keitimas naujesniais ir eko-efektyvesniais modeliais išsivysčiusiose rinkose, dinamiškas naujų rinkų augimas, pigūs vežėjai, ypač Azijos šalyse, bei tolesnis rinkos liberalizavimas ir pajėgumų didinimas esamuose maršrutuose.

Lyginant su 2009 metų prognozės duomenimis, 2010 metais numatoma pagaminti 900 papildomų naujų keleivinių orlaivių. Tai reiškia, kad 4,8% augimas 2010 metais bus šiek tiek didesnis nei 2009 metų 4,7% augimas. Šie orlaiviai daugiausia bus vieno praėjimo klasės, kurioje konkuruoja A320 šeimos orlaiviai.

Iš beveik 26 tūkst. visų papildomai reikalingų keleivinių ir krovininių orlaivių beveik 25 tūkst. bus keleiviniai lėktuvai, kurių vertė – daugiau nei 2,9 trilijonai JAV dolerių. Iš jų 10 tūkst. bus panaudoti senesniems, ne tokiems eko-efektyviems lėktuvams pakeisti, o maždaug 15 tūkst. bus skirti plėtrai. Lyginant su šiandieniniu keleiviniu oro laivynu, kurį sudaro 14 tūkst. orlaivių, iki 2029 metų keleivinių lėktuvų skaičius pasaulyje pasieks maždaug 29 tūkst.

Vertinant keleivių pervežimo apimtis, pirmaujančias pozicijas pasaulyje pagal pajamas iš keleivio už kilometrą (RPK) užima JAV (11,3%), vietiniai Kinijos maršrutai (8,4%), Europos maršrutai (7,2%) ir maršrutai iš JAV į Vakarų Europos šalis (5,9%).

Pagal keleivių pervežimo augimą pirmąsias vietas užima naujos rinkos. Lyginant su bet kuriomis didžiosiomis rinkomis vietinių Indijos pervežimų augimas (9,2%) yra pats sparčiausias ir trečiasis visame pasaulyje, nusileidžiantis tik skrydžiams tarp Vidurio Rytų ir Pietų Amerikos šalių bei skrydžiams tarp Šiaurės Amerikos šalių ir Kinijos Liaudies Respublikos. Septyni iš dvidešimties sparčiausiai augančių maršrutų jungia Kiniją su kitomis pasaulio šalimis.

“Azijos Ramiojo vandenyno regiono šalių, įskaitant Kiniją ir Indiją, oro linijos iki 2029 metų gabens vieną trečdalį (33%) visų keleivių ir taps didžiausiu regionu, lenkiančiu Europą (25%) ir Šiaurės Ameriką (20%)”, — sako produktų strategijos ir rinkos prognozių vadovas Chris Emerson.

Krovininiai pervežimai atsigauna dar didesniu tempu (5,9%) nei keleiviniai. Tikimasi, kad prieš nusistovint įprastiems augimo tempams 2011 metų pabaigoje, 2010 metais krovininių pervežimų augimas šoktels iki 18%. Iš viso prireiks maždaug 2982 krovininių lėktuvų įskaitant ir laivyno atnaujinimą. Už 211 milijardų JAV dolerių bus įsigyti maždaug 870 orlaivių, o 2110 bus perkonstruoti iš keleivinių orlaivių.

Labai didelių keleivinių ir krovininių orlaivių (VLA), tokių kaip A380, paklausa išaugs iki 1700. Bendra jų vertė – 570 milijardų JAV dolerių (tai reiškia 18% pagal orlaivių vertę ir 7% – pagal orlaivių vienetus). Maždaug 1318 iš jų bus naudojami skrydžiams tarp nuolat augančių pasaulio didmiesčių.

Dviejų praėjimų orlaivių klasėje (nuo 250 iki 400 vietų keleiviams) per ateinančius 20 metų bus pristatyta maždaug 6240 naujų keleivinių ir krovininių orlaivių, kurių vertė maždaug 1340 milijardų JAV dolerių (42% pagal orlaivių vertę ir 24% pagal orlaivių vienetus). Iš jų 4330 orlaivių bus maži dviejų praėjimų lėktuvai (nuo 250 iki 300 vietų keleiviams), o maždaug 1910 – vidutiniai dviejų praėjimų lėktuvai (nuo 350 iki 400 sėdimųjų vietų). Šiuos segmentus užpildo A330/A340 šeima. Nuo 2013 metų A350XWB šeima patenkins visą dviejų praėjimų lėktuvų poreikį rinkoje.

Vieno praėjimo lėktuvų segmente per artimiausius 20 metų bus pristatyta beveik 17900 orlaivių, kurių vertė – apie 1274 milijardus JAV dolerių (40% pagal orlaivių vertę arba 69% pagal orlaivių vienetus). Lyginant su prieš tai teiktomis prognozėmis skaičiai padidėjo dėl išaugusios vieno praėjimo orlaivių paklausos, ypač Azijos Ramiojo vandenyno regione, atsirandančių nebrangių vežėjų ir padidėjusios maršrutų liberalizacijos.

Valstybinis turizmo departamentas penktadienį nutraukė aviacijos verslo bendrovei “Star Team Group” priklausančios kelionių organizatorės “Star Holidays” pažymėjimą.

“Pažymėjimo sustabdymas kelionės organizatoriui draudžia prisiimti naujus įsipareigojimus, tačiau neatleidžia nuo jau sudarytų sutarčių vykdymo”, – teigiama Valstybinio turizmo departamento pranešime.

Laikinasis Valstybinio turizmo departamento (VTD) vadovas Juozas Raguckas teigia, kad šiuo metu su draudimo kompanija bei įmonė “Star Holidays” ieško būdų, kaip parsivežti poilsiautojus iš Kretos bei Turkijos. “Mes dirbame, kad būtų pakeltas tuščias lėktuvas, kuris parskraidintų žmones iš Kretos bei Turkijos – apie 300 žmonių. Taip pat, kad 26 dieną nuskraidintume lėktuvą į Barseloną ir pasiimtume žmones”, – naujienų portalui vz.lt sakė J.Raguckas.

Departamento duomenimis, šiuo metu užsienyje ilsisi apie 600 žmonių, pirkusių keliones iš “Star Holidays”. “Star Holidays” negali parskraidinti Ispanijoje esančių turistų, kurie į Lietuvą turėjo grįžti rugsėjo 23 dieną.

“Star1 Airlines” atšaukė visus reguliariuosius reisus iki spalio 2 dienos ir patarė keleiviams savo kelione pasirūpinti patiems. Dublino (Airija) istorija, kuomet su finansiniais sunkumais susidurianti skrydžių bendrovė „Star1 Airlines” naktį iš antradienio į trečiadienį likimo valiai paliko 97 keleivius, kartojasi ir Žironoje. 120 keleivių, turėjusių ketvirtadienį iš Ispanijos parskristi į Lietuvą, buvo išlaipinti iš lėktuvo ir palikti nežinioje. Skrydis iš Žironos į Vilnių turėjo įvykti 11 val., tačiau buvo vis nukeliamas. Po kelių laukimo valandų, apie 14 val., žmonėms buvo išdalinti 4 eurų vertės talonai maistui. Dar kartą tokie pat talonai buvo išdalinti 16 val. „Ne ką už juos nusipirksi, kai „Coca Cola” buteliukas kainuoja 2,55 euro, o sumuštinis nuo 1,9 euro, bet vis tiek geriau nei nieko”, – pasakojo keleiviai.

Pagaliau po ilgų laukimo valandų apie 17 val. iš Milano atskrido lėktuvas, kuris turėjo nuskraidinti laukiančius žmones į Vilnių. Kapitonas paaiškino, kad skrydis vėlavo dėl streiko Prancūzijoje.

„delfi.lt“ informuoja:

„Į lėktuvą įlaipinti keleiviai manė galintys lengviau atsipūsti, tačiau pasirodė, kad skrydis – tik miražas. „Kapitonas paaiškino, kad „Star1” atšaukė jų skrydį, bet bendrovės atstovas lauks oro uoste, kur bus suteikta išsamesnė informacija apie skrydį”, – pasakoja keleivė R. Žmonių buvo paprašyta palikti lėktuvą

Ir čia jų laukė „didžiulė” staigmena – joks „Star1 Airlines” atstovas, žinoma, jų nelaukė. „Žmonės neviltyje, šeimos su mažais vaikučiais, visi išvargintais veidais po daugiau nei 10 val. laukimo oro uoste ir didelė nežinia – ką daryti, kaip grįžti, kai artimiausias skrydis su „airBaltic” tik kitą dieną ir iš Barselonos oro uosto… Kaip iki ten nusigauti, kaip bilietus užsisakyti, kur kreiptis, kai vienintelis „Star1” kontaktinis telefonas visą dieną nekeliamas”, – dėstė apgauta klientė.

Moteris kreipėsi į gidę, kuri pasiteisino, kad nieko pagelbėti negali ir tik dar kartą patvirtino, kad visi bendrovės skrydžiai atšaukti.

Įstrigę keleiviai pagalbos bandė ieškoti Lietuvos konsulate, tačiau buvo nukreipti į Užsienio reikalų ministeriją, kur pažadėjo „susisiekti su konsulu Ispanijoje”.

Primename, kad ketvirtadienį vakare „Star1 Airlines“ pranešė, kad atšaukia rugsėjo 23 d. ir 24 d. skrydžius į Londoną, Žironą, Milaną, nors dar dieną įtikinėjo, kad skrydis į Žironą tik nukeltas, o į Londoną bus skraidinama laiku. Esą atšauktų reisų keleiviai savo kelione turi pasirūpinti patys.

Bendrovė plačiau atsisako komentuoti situaciją dėl nevykstančių skrydžių.

DELFI primena, kad naktį iš antradienio į trečiadienį nepakilo „Star1 Airlines“ lėktuvas iš Dublino. Jis sulaikytas lizingo bendrovės prašymu dėl nesumokėtų įmokų. „Star1 Airlines” finansinį pajėgumą tirs Civilinės aviacijos administracija.

Situacijai tampant vis labiau įtemptai ir bendrovei „Star1 Airlines“ atšaukus ketvirtadienio bei penktadienio skrydžius, Civilinės aviacijos administracija (CAA) siūlys Susisiekimo ministerijos licencijavimo komisijai spręsti dėl sankcijų bendrovei. Nustačius licencijavimo taisyklių pažeidimus, grėstų vežėjo pažymėjimo sustabdymas ir net licencijos panaikinimas.

„Mes Susisiekimo ministerijai siūlysime svarstyti bendrovės veiklą licencijavimo komisijos posėdyje. Tokia bus mūsų išvada. Paprastai kalbant, licencijavimo taisyklėse yra labai daug klausimų, į kuriuos turėtų atsakyti bendrovė, kaip ji yra pasirengusi toliau tęsti licencijoje numatytą veiklą. (…) Sprendimą priims ministras nustatyta tvarka“, – DELFI sakė CAA direktorius Kęstutis Auryla.

Nuo pernai metų birželio veikianti pigių skrydžių bendrovė nuo platesnių komentarų susilaiko.

Dėl atšauktų skrydžių Žironoje naktį iš ketvirtadienio į penktadienį liko 120 keleivių. Prasta įmonės finansinė situacija paaiškėjo naktį iš antradienio į trečiadienį, kai iš Dublino oro uosto dėl nesumokėtų įmokų lizingo bendrovei buvosulaikytas vienintelis „Star1 Airlines” lėktuvas. Tada oro uoste be žinių blaškėsi 97 žmonės. Iki šiol vežėjo vadovams nepavyksta susitarti dėl tolesnės galimybės naudotis lėktuvu.

Naujausiais Registrų centro duomenimis, bendrovės „Star1 Airlines“ akcininkas yra „Star Team Group“, kurios akcijas valdo Erikas Zubrus ir Darius Šilinis. DELFI žiniomis, paskutiniu metu bendrovės akcininkų skaičius prasiplėtė iki keturių asmenų.

„Verslo žinios“ rašo:

Sėkmingai plėtoti reguliariųjų skrydžių verslą reikia didžiulių investicijų ir vietinei skrydžių bendrovei tai sunkiai įkandama veikla.

Reguliarieji skrydžiai be valstybės paramos yra labai “trumpo galiojimo” verslas, penktadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

To teiginio įrodymas -”Star1 Airlines”, gali būti ji nebesulauks 15 mln. litų, kurie jau po mėnesio bus pradėti naudoti tiesioginiams skrydžiams skatinti. Šios lėšos numatytos šių metų valstybės biudžete.

Reguliariaisiais maršrutais iš Tarptautinio Vilniaus oro uosto “Star1 Airlines” pradėjo skraidinti pernai vasarą, o šiandien atsidūrė dėmesio centre dėl keblios finansinės padėties -”Star1 Airlines” desperatiškai ieško orlaivių, kad įvykdytų savo įsipareigojimus, o rinka laukia -”užsilenks” ar atsities.

Oro vežėjų sektorius ir nemažai su šiuo verslu susijusių įmonių nelinkę kritikuoti “Star1 Airlines” dėl užgriuvusių bėdų ir į bendrovę žiūri su užuojauta.

“Aviacija – brangus verslas ir, jei įmonė pateko į finansinę bėdą, skolos auga kosminiu greičiu. Jie visai gerai dirbo, produktas buvo kokybiškas, būtų gaila, jei nepasisektų. Kita vertus, aviacijos pramonė visame pasaulyje patyrė sukrėtimų, beveik visos didžiosios kompanijos deklaruoja nuostolius. Neseniai rinkoje atsiradusi vietinio kapitalo bendrovė tikrai labai jautri”, – atkreipia dėmesį į objektyvias priežastis buvusi “British Ainvays” pardavimo ir rinkodaros vadovė Lietuvoje, dabar vadovaujanti “Kaleva Travel”, Rasa Barisienė.

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis pripažįsta, kad be valstybės paramos reguliariųjų skrydžių verslą sudėtinga plėtoti. “Bet, kalbant apie aviacijos sprendimus, Lietuva turi minimalią manevro laisvę. Dėl įsipareigojimų Europos Sąjungai negalime jokiu būdu iš biudžeto finansuoti oro bendrovių”, – sako ministras.

Tačiau aviacijos įmonių grupę valdančios “ŽIA valdos” akcininkas Gediminas Žiemelis tvirtina, kad reguliarieji skrydžiai iš principo yra valstybės reikalas ir verslas, nors viešai to niekas nedeklaruoja.

“Vokietija, Anglija, Graikija, Italija – daugybė pavyzdžių. Sudaromos netiesioginės kliūtys konkuruoti su globojamais vežėjais oro uostuose, paskirstomi specialūs laikai, visos valstybės institucijos privalo skraidyti su šiomis kompanijomis. Tam skiriamos didžiulės sumos”, – vardija G. Žiemelis.

Pasak jo, valstybės mėgina apeiti raudimus, nes vienas euras, kurį gauna tos šalies vežėjas, sukuria 3,25 euro susijusių sektorių verslams, o viena darbo vieta skrydžių bendrovėje sukuria 6,1 darbo vietos giminingose verslo šakose.

G.Žemelio įmonės valdomai grupei priklausė pernai bankrutavusi “flyLAL Lithuanian Airlines” bendrovė. Dabar “Avia Solution Group” įmonė “Small Planet Airlines” vykdo užsakomuosius skrydžius ir plečiasi užsienio rinkose.

„alfa.lt“ skelbia:

Finansinių sunkumų slegiama bendrovė „Star1 Airlines“ jau antrą kartą šią savaitę palieka savo keleivius užsienio šalių oro uostuose. Naktį iš antradienio į trečiadienį Dubline (Airija) buvo palikti 97 keleiviai, turėję skrydžio bilietus šiuo kompanijos lėktuvu, o ketvirtadienį iš lėktuvo buvo išlaipinti 120 keleivių, turėję iš Žirono (Ispanija) parskristi į Lietuvą.

Kaip pranešama, skrydis buvo vis nukeliamas. Keleiviams buvo paaiškinta, esą skrydis vėluoja dėl streiko Prancūzijoje. 17 valandą žmonės po šešių valandų laukimo galiausiai buvo įlaipinti į lėktuvą, tačiau paaiškėjo, kad kompanija atšaukė skrydį. Lėktuvo kapitonas keleiviams paaiškino, kad oro uoste jų lauks „Star1 Airlines“ atstovas, kuris suteiks išsamesnės informacijos. Žmonės iš lėktuvo buvo išlaipinti. Jokio „Star1 Airlines“ atstovo oro uosto salėje nebuvo. „Žmonės neviltyje, šeimos su mažais vaikučiais, visi išvargintais veidais po daugiau nei 10 val. laukimo oro uoste ir didelė nežinia – ką daryti, kaip grįžti, kai artimiausias skrydis su „airBaltic“ tik kitą dieną ir iš Barselonos oro uosto… Kaip iki ten nusigauti, kaip bilietus užsisakyti, kur kreiptis, kai vienintelis „Star1“ kontaktinis telefonas visą dieną nekeliamas.“