Avarija testas. Į Baltiją nukritusio lėktuvo An-2 gelbėjimo operacija kainavo brangiai, tačiau tuščios viltys ir pastangos išgelbėti mundurus bei tarnybų įvaizdį atsiėjo gerokai brangiau.

Šiandien kaip tamsus likimo ženklas skamba tai, kad vos keliomis savaitėmis anksčiau ir apytikriai tame pačiame Baltijos jūros rajone, kuriame gegužės 16 d. įvyko orlaivio An-2 katastrofa (t.y. Latvijos, Lietuvos ir Švedijos paieškos ir gelbėjimo rajonų sankirtoje), buvo surengtos Baltijos šalių jūros gelbėjimo centrų pratybos, pavadintos „Dynamic Mercy“ (Dinamiškas gailestingumas).

Tikslumo dėlei būtina pabrėžti, kad paieškos ir gelbėjimo (angl. ~Search and Rescue~ – SAR) rajono nedera painioti su valstybės išskirtine ekonomine zona jūroje. Lietuvos atveju pastaroji, imant tolimiausią tašką nuo Klaipėdos uosto vartų, driekiasi 129,6 km, o paieškos ir gelbėjimo rajonas – maždaug 198 km ir, be Lietuvos ekonominės zonos, apima dalį Latvijos bei Švedijos išskirtinės ekonominės zonos vandenų. Orlaivis An-2 buvo rastas Švedijos išskirtinėje ekonominėje zonoje, 70 jūrmylių (130 km) nuo Klaipėdos, tačiau tai – Lietuvos atsakomybei priskiriamas SAR rajonas.

Nuo 2009 m., vadovaujantis Saugios laivybos įstatymu, žmonių paieškos ir gelbėjimo darbus paieškos ir gelbėjimo rajone organizuoja, koordinuoja ir jiems vadovauja Lietuvos kariuomenė per Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrą. Jei kalbama apie Baltijos jūrą – Lietuvos kariuomenė šiuos darbus ir vykdo. Kuršių mariose, remiantis minėtu įstatymu, žmonėms pagalbą teikia Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinė, o Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos uosto kapitono tarnybai priklausantis laivynas.

„Dynamic Mercy“ yra kasmetinės NATO paieškos ir gelbėjimo pratybos, vykdomos Atlanto vandenyne arba Baltijos jūroje. Šių metų pratyboms iš viso buvo parengti trys scenarijai: vienas – darbų koordinavimo, vadinamųjų stalo pratybų, kiti du – kelių valstybių jungtinėmis pajėgomis praktiškai vykdomų gelbėjimo operacijų scenarijai.

Pagal vieną iš pastarųjų, už kurį buvo atsakingi Latvijos gelbėtojai, jūroje susiduria du laivai – naftos tanklaivis ir konteinervežis, o sraigtasparniai gelbsti už borto atsidūrusius jūreivius. Pagal antrąjį, lyg tyčia parengtą Lietuvos atstovų, nelaimę patiria virš jūros skrendantis lėktuvas, kurio įgulos nariai katapultuojasi, o gelbėtojai atviroje jūroje ieško dingusių pilotų. Jų, beje, irgi turėjo būti du: pratybų scenarijuje numatyta naudoti du žmogaus kūno formą imituojančius plūdrius muliažus.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-22-2015-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Kai kas Malaizijos keleivinio lėktuvo numušimą virš Rytų Ukrainos jau lygina su vokiečių 1915 m. britų laivo “Lusitania” paskandinimu, kuris paskatino į Pirmąjį pasaulinį karą tiesiogiai įsitraukti JAV.

1983-ieji. Korėjos avialinijų lėktuvas “Boeing 747″ skrenda iš Niujorko į Seulą, tačiau neplanuotai per klaidą atsiduria Sovietų Sąjungos oro erdvėje. Neilgai trukus lėktuvą pašauna sovietų naikintuvai Su-15, žūva visi 269 keleiviai, tarp jų – Jungtinių Amerikos Valstijų Atstovų rūmų narys Lawrenceas McDonaldas.
Tai sukėlė šoką. Sovietai kurį laiką apskritai mėgino neigti, kad nukovė lėktuvą, bet vėliau turėjo pripažinti šį faktą. Tuomet buvo dangstomasi, esą lėktuvas skrido šnipinėjimo tikslais ir turėjo būti pašalintas dėl saugumo sumetimų, tačiau faktai rodė, kad sudužusio lėktuvo pilotai iš kariškių net nesulaukė įspėjimo.
Šis įvykis, kurį JAV prezidentas Ronaldas Reaganas pavadino barbarišku, galutinai sugriovė SSRS įvaizdį pasaulio akyse ir, anot “Foreign Policy”, įstūmė JAV ir SSRS į įtempčiausią situaciją nuo Kubos krizės 1962-aisiais. Baimintasi, kad gali prasidėti branduolinis amerikiečių puolimas, kuris būtų pasiuntęs valstybes greičiau ne į trečiąjį pasaulinį karą, o į pražūtį.
1983-iųjų tragedija ir šiandieniniai įvykiai Ukrainoje bei Malaizijos lėktuvo MH17 numušimas, už kurį atsakomybė pagal labiausiai tikėtiną versiją krinta prorusiškiems separatistams, turi daug panašumų: tai gali ne tik sukelti dar didesnį nestabilumą regione, bet ir išplėsti konflikto mastą.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 292014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-29-2014-m

Antradienio rytą Lietuvos kariuomenės Aviacijos bazėje Šiauliuose pratybų metu ore įvykus susidūrimui vienas lėktuvas nukrito, pilotai sėkmingai katapultavosi, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Avarija apie 11 val. įvyko ore virš Rėkyvos ežero.

Įvykio detalės tikslinamos, įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos.

Lrytas duomenimis, NATO naikintuvas susidūrė su lietuvių orlaiviu, kuris po incidento nulėke į netoliese esantį mišką ir sudužo. Pranešama, kad abu lietuvių pilotai katapultavosi.

Sudužęs čekų gamybos “L-39 Albatros” lėktuvas buvo vienas iš dviejų veikiančių Lietuvos karinių oro pajėgų lengvųjų atakos lėktuvų, kurie šiuo metu galėjo skraidyti.

Prancūzų karinis lėktuvas “Mirage” grįžo į aviacijos bazę Šiauliuose.

Oro policijos misijoje šiuo metu dalyvaujantys Prancūzijos kariai su keturiais naikintuvais “Mirage” Baltijos šalių oro erdvę pradėjo saugoti balandžio 28-ąją. Prancūzijos karinės oro pajėgos su savo naikintuvais oro policijos misijoje dalyvauja trečią kartą.

NATO šalys pradėjo siųsti savo karius ir naikintuvus saugoti Baltijos šalių oro erdvę nuo 2004 metų kovo mėnesio, kada Lietuva, Latvija ir Estija tapo NATO narėmis.

Jau kitais metais Lenkija turės pačius naujausius tarpkontinentinius lėktuvus „Boeing 787 Dreamliner“. Lenkų aviakompanija LOT ir JAV korporacija „Boeing“ susidarė dėl 8 tokių lėktuvų gamybos. Pirmieji penki „Dreamliner“ Varšuvos oro uoste pasirodus prieš pat Europos futobolo čempionatą kitą vasarą, kuris bus rengiamas Lenkijoje ir Ukrainoje. Kiti trys „Dreamliner“  lenkams bus pagaminti šiek tiek vėliau – per ateinančius trejus metus. Jau tada Lenkija bus pirmaujančia Europos valstybe, turinčia pačią moderniausią lėktuvų flotilę ir naudojančią pačias moderniausias oro transporto priemones, jungiančias Varšuvą su Los Andželu (JAV), Tokijumi (Japonija) bei Honkongu (Kinija).

Iki 2015 metų LOT aviakompanija planuoja iš esmės atnaujinti beveik visą savo lėktuvų parką, skraidantį ilgus atstumus. Šiuo metu tai atlieka „Boeing 767“. Po trejų metų visi tarpkontinentiniai skrydžiai bus atliekamai tik „Boeing 787 Dreamliner“ lėktuvais.

„Dreamliner“ technologiškai yra kur kas šiuolaikiškesni lėktuvai nei ankstesni „Boeing“ korporacijos produktai. Tai pirmasis didelis keleivinis amerikiečių lėktuvas, kuriame vietoje tradicinio aliuminio yra panaudotos kompozitinės medžiagos, todėl jo degalų sąnaudos yra 20 proc. mažesnės.

Pirmasis bandomasis lėktuvo egzempliorius neseniai buvo atskridęs į Varšuvą tiesiai iš tarptautinio „Le Bourget“ aviasalono Prancūzijoje. „Boeing“ korporacija tvirtina, kad šis lėktuvas šiuo metu yra bene pats moderniausias keleivinis oro laineris pasaulyje.

Tačiau ar tai tiesa, parodys netolima ateitis. Pavyzdžiui, „Le Bourget“ aviasalone Paryžiuje pagrindinis amerikiečių konkurentas – Europos kompanija „Airbus“ gavo užsakymų pagaminti 730 naujų lėktuvų (bendra vertė – 72 mlrd. JAV dolerių), kai tuo tarpu „Boeing“ – užsakymų 142 lėktuvams, kurie kainuos 22 mlrd. dolerių.

Šiuo metu „Boeing“ siūlo tris „Dreamliner“ variantus. Visų pirma tai „Boeing 787-3“ lėktuvas, kuriame gali tilpti 296 keleiviai, o lėktuvas be nutūpimo gali nuskristi 6500 kilometrų. Jis skirtas trumpesniems maršrutams, į kuriuos būna daug norinčiųjų skristi. Šis variantas jau artimiausiu metu pakeis visus „Boeing 767“ ir „Airbus 300“ lėktuvus visuose vidiniuose reisuose Japonijoje. „Boeing“ jau pasirašė sutartį dėl šių lėktuvų tiekimo su „All Nippon Airways“ kompanija.

Kitas „Dreamliner“ variantas „787-8“ – tai „bazinė“ modifikacija, kuri turėtų pakeisti dabar naudojamus „Boeing 767 – 300ER“. Šis laineris gali skraidinti iki 250 keleivių (priklausomai nuo konfigūracijos) ir be nusileidimo nuskristi 15 700 km. Ketinama gaminti ir trečiąją modifikaciją „787- 9“, kuriame sutilps net 290 keleivių“. Šios modifikacijos skrydžio nuotolis bus panašus kaip ir prieš tai minėtojo varianto. Šis modelis per tam tikrą laiką turėtų pakeisti šiuo metu naudojamus  ”Boeing-767-400ER”, aerobusus А-330-200 ir А-340-200, „McDonnell Douglas MS-11“ bei „Lockheed L-1011“  Preliminarias sutartis dėl „devintuko“ pirkimo su „Boeing“ jau pasirašė keletas didžiųjų Europos aviakompanijų – „SAS“, „KLM“, „Lufthansa“ ir kt.

Priklausomai nuo komplektacijos lėktuvai kainuos: „787-3“ -  (150-155,5 mln JAV dolerių), „787 – 8“ – 161-171,5 mln. dolerių ir „787 -9“  – 194-205,5 mln. dolerių.

„Boeing“ korporacija jau baigia konstruoti ir „787 – 10“ variantą, kuris teoriškai galėtų pakeisti dabar naudojamus “Boeing-777-200А” ir “Boeing-777-200ER”.

Pats pirmasis bandomasis „Dreamliner“ egzempliorius buvo pademonstruotas dar 2007 metais „Boeing“ gamykloje JAV Everetto“ mieste. Pirmasis bandomasis skrydis buvo numatytas 2007 metų rugsėjį, tačiau dėl įvairiausių priežasčių vis buvo atidedamas. Jis įvyko tik 2009 metų gruodžio 15 dieną.

Šiuo metų birželio duomenimis, jau gauta užsakymų pagaminti 868 „Dreamliner“ lėktuvus. Palyginti su 2010 metų rudeniu, užsakymų skaičius sumažėjo 70-čia lėktuvų. „Boeing“ prieš kelias savaites pranešė, kad pirmasis toks lėktuvas reguliarius reisus pradės šių metų trečiąjį ketvirtį.

"Veido" archyvas

Europos Komisija rekomendavo Europos Sąjungos (ES) šalims atidėti naujų taisyklių dėl skysčių įsinešimo į orlaivį įvedimą neapibrėžtam laikui.

Tokį sprendimą Europos Komisija paskelbė siekdama išvengti galimų nepatogumų keleiviams.

Pirmasis laipsniško draudimo atšaukimo etapas buvo suplanuotas penktadienį, tačiau apie savo sprendimą kol kas netaikyti naujų taisyklių paskelbė kelios ES valstybės. Galiausiai skysčių ir kosmetikos prekių vežimo orlaiviais taisyklės gali tapti skirtingos Šengeno zonoje, į kurią be ES narių įeina Islandija, Norvegija ir Šveicarija.

Siekdama išvengti painiavos, Europos Komisija jau penktadienį dienos metu paskelbė apie sprendimą atidėti naujų taisyklių įvedimą.

Apie būtinybę vengti painių situacijų pareiškė Europos transporto komisaras Symas Kalasas (Siim Kallas).

Nuo 2013 m. balandžio ES ketina panaikinti visus apribojimus į orlaivio saloną įsinešti skysčių.

Kaip anksčiau skelbė Europos žiniasklaida, draudimas bus atšauktas ne todėl, kad valdžia liovėsi nerimavusi dėl teroro aktų, o todėl, kad oro uostuose bus įrengti šiuolaikiniai skeneriai. Nauji prietaisai, kurių kiekvienas kainuoja per 100 tūkst. svarų sterlingų, pajėgia atskirti nekenksmingus skysčius nuo potencialiai sprogstamųjų. Šiuo metu naudojami prietaisai to užtikrinti negali.

Šiuo metu keleiviai gali įsinešti į lėktuvo saloną skysčių ir kosmetikos prekių, jei jos yra ne daugiau kaip 100 mililitrų indeliuose. Šie taip pat dar turi būti sudėti į plastikinius maišelius.

Apribojimai įvesti 2006-aisiais, kai spėjami teroristai mėgino per kontrolės postus įsinešti į lėktuvą skystų sprogstamųjų medžiagų ir susprogdinti kelis lėktuvus. Apribojimai turėjo galioti tik laikinai, tačiau iki šiol visi mėginimai juos atšaukti žlugo.

Visoje Lenkijoje sekmadienį tą pačią minutę, kai lygiai prieš metus prie Smolensko Rusijoje per lėktuvo katastrofą žuvo prezidentas Lechas Kaczynskis (Lechas Kačynskis) ir dar 95 žmonės, skambėjo bažnyčių varpai.

Minios lenkų sekmadienį rinkosi bažnyčiose ir kapinėse, taip pat – priešais prezidentūrą, kur iki savo žūties 2010-ųjų balandžio 10-ąją gyveno L.Kaczynskis ir jo žmona Maria (Marija).

Prie prezidentūros žmonės 8 val. 41 min. vietos laiku žuvusiuosius pagerbė tylos minute, Varšuvos centre aidėjo sirenos, o kitur – bažnyčių varpai.

Anksčiau sekmadienį daugelio aukų artimieji susirinko į uždaras mišias Varšuvos oro uoste, kur pernai po tragedijos Rusijoje buvo parskraidinti 96 vėliavomis uždengti karstai.

Tada visa šalis išgyveno trumpą nacionalinės vienybės periodą ir drauge gedėjo savo prezidento, pirmosios ponios ir daugelio aukšto rango karininkų bei politikų.

Tačiau netrukus ši katastrofa tik padidino Lenkijos politinį ir socialinį susiskaldymą. Jį demonstruoja ir tai, kad šį sekmadienį buvo surengti alternatyvūs atminimo renginiai.

Premjeras Donaldas Tuskas, prezidentas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis) ir kiti politikai padėjo žvakutes prie paminklinės lentos aukoms vienoje Varšuvos kariškių bažnyčioje.

Tačiau L.Kaczynskio brolis dvynys Jaroslawas (Jaroslavas) metines paminėjo atskirai, padėdamas didelį vainiką priešais prezidentūros rūmus.

L.Kaczynskis ir daugelis kitų minimos katastrofos aukų priklausė konservatorių nacionalistų partijai “Įstatymas ir teisingumas”, kuriai vadovauja J.Kaczynskis.

Toji stovykla dabar kaltina D.Tusko vyriausybę išdavus Lenkijos interesus, mat ji leido Rusijai vadovauti pagrindiniam katastrofos aplinkybių tyrimui. Anksčiau šiais metais Rusijos tyrėjai priėjo prie išvados, kad visa atsakomybė už katastrofą tenka lenkams, o tai Lenkijoje sukėlė pasipiktinimo bangą.

Prezidento lėktuvas sudužo bandydamas tūpti per tirštą rūką, ir D.Tusko vyriausybė pripažįsta, kad daugumą klaidų tada padarė lėktuvo pilotai ir kiti lenkai. Tačiau vyriausybė taip pat nori, kad Rusija pripažintų galimą Rusijos skrydžių kontrolierių ir Rusijos oro uosto būklės vaidmenį. Rusijos ataskaitoje šie klausimai neminimi.

Pojūtis, kad Rusija vengia atsakomybės, pakurstė pasipiktinimą ir sąmokslo teorijas tarp L.Kaczynskio šalininkų.

Šeštadienį vakare šimtai žmonių žygiavo pro prezidentūrą Varšuvos centre, nešdamiesi vėliavas ir skanduodami Kaczynskio vardą. Viename dideliame transparante buvo užrašyta “(Rusijos premjeras Vladimiras) Putinas – žudikas, Tuskas – išdavikas”.

Demonstrantai taip pat reikalavo, kad Rusija perduotų svarbius įrodymus ir lėktuvo nuolaužas.

Lenkijos prezidento lėktuvo katastrofos prie Smolensko pirmųjų metinių išvakarėse Varšuvoje įvyko antivyriausybinė, antirusiška demonstracija, kurią surengė jėgos, susijusios su dienraščiu “Gazeta Polska”.

Maždaug du tūkstančiai žmonių žygiavo pro Belvederį, kur gyvena Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis), pro Lenkijos vyriausybės rūmus, o vėlai vakare žygį baigė prie Rusijos ambasados Lenkijoje pastato, kur sudegino Rusijos premjero Vladimiro Putino iškamšą.

Demonstrantai nešė transparantus su užrašais “Katynės žudynės 1940, Smolensko žudynės 2010″, “Putinas – žudikas, Tuskas – išdavikas”, “Migla nepaslėps Lenkijos išdavikų”, “Smolenskas 2010. Tylėjimas yra melas”.

Dienraščio “Gazeta Polska” vyriausiasis redaktorius Tomaszas Sakiewiczius (Tomašas Sakevičius) Lenkijos spaudos agentūrai PAP sakė, jog “lenkai nori sužinoti, kodėl žuvo jų prezidentas, kuris vyko ne į karą, o pasimelsti prie lenkų didvyrių kapų”.

“Kodėl žuvo mūsų prezidentas, kuris niekam nenorėjo padaryti skriaudos, nes vyko su taikos misija. Jeigu rusai nori tikro susitaikymo, turi kada nors į šiuos klausimus atstakyti”, – rodydamas į Rusijos ambasadą kalbėjo redaktorius.

Pasak jo, demonstrantai reikalauja, kad Lenkijai būtų perduoti visi su Smolensko katastrofa susiję dokumentai, “juodosios dėžės”, lėktuvo nuolaužos.

Sekmadienį, minint Lenkijos prezidento lėktuvo katastrofos pirmąsias metines, Varšuvoje įvyks dar keturios demonstracijos.

Smolensko srities valdžia nusprendė pakeisti atminimo lentą, įrengtą Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio (Lecho Kačynskio) lėktuvo Tu-154 katastrofos vietoje, nes užrašas joje nebuvo suderintas su srities administracija ir miesto savivaldybės institucijomis.

Tai sekmadienį pareiškė Smolensko srities gubernatoriaus sekretorius spaudai Andrejus Jevsejenkovas.

“Kai prie atminimo akmens buvo pritvirtinta lentelė lenkų kalba, Smolensko svečiai, gyventojai ir visuomenės atstovai ne kartą pareiškė dėl to nusistebėjimą ir Smolensko srities gubernatoriui Sergejui Antufjevui, ir Smolensko miesto vadovams”, – sakė A.Jevsejenkovas.

“Atsižvelgdama į tai Smolensko administracija priėmė sprendimą pakeisti atminimo akmens lentelę, kad tekstas, parašytas joje, būtų suprantamas ir Rusijos gyventojams”, – pareiškė jis.

Gubernatoriaus sekretorius spaudai pabrėžė, kad “ir atminimo akmuo, ir teritorija, kurioje jis pastatytas – Smolensko miesto nuosavybė”.

Tuo tarpu radijo stotis “Echo Moskvy”, remdamasi Lenkijos žiniasklaida, praneša, kad dėl atminimo lentelės pakeitimo Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis) galbūt nepadės gėlių prie memorialo lėktuvo katastrofos netoli Smolensko aukoms.

Atminimo lentą lenkų kalba įrengė lėktuvo katastrofos netoli Smolensko aukų giminaičiai.

Vietoj lentelės lenkų kalba dabar yra kita, dviem kalbomis – lenkų ir rusų, bet tai kitoks variantas. Lenkijos spaudos duomenimis, nėra paminėjimo, kad žuvusieji lėktuvo katastrofoje vyko į atminimo renginius, “skirtus sovietinio genocido Katynės miške, įvykdyto prieš belaisvius Lenkijos karininkus, 70-osioms metinėms”.

Kaip nurodė A.Jevsejenkovas, atminimo akmenį, pastatytą netoli Smolensko, per praėjusius metus aplankė tūkstančiai Rusijos gyventojų.

Smolenske negali būti “objektų, nesuprantamų jo gyventojams”, – pareiškė sekretorius spaudai.

Jokių pasikeitimų Lenkijos prezidento Bronislawo Komorowskio (Bronislavo Komorovskio) apsilankymo Smolenske programoje nebus, sekmadienį agentūrai “Interfax” pranešė Lenkijos URM darbuotojas.

“Kaip ir numatyta programoje, abu prezidentai – Bronislawas Komorowskis ir Dmitrijus Medvedevas – aplankys lėktuvo Tu-154 sudužimo vietą”, – sakė agentūros pašnekovas.

Anksčiau radijo stotis “Echo Moskvy”, remdamasis Lenkijos žiniasklaida, pranešė, kad dėl atminimo lentos pakeitimo pernai įvykusios lėktuvo su Lenkijos delegacija katastrofos vietoje Lenkijos prezidentas B.Komorowskis galbūt nepadės gėlių prie įrengto ten memorialo.

Smolensko srities gubernatoriaus sekretorius spaudai Andrejus Jevsejenkovas sakė, kad srities valdžia nusprendė pakeisti atminimo lentą, kurią įrengė lenkai Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio (Lecho Kačynskio) lėktuvo Tu-154 katastrofos vietoje, nes užrašas joje nebuvo suderintas su srities administracija ir miesto savivaldybės institucijomis.

“Kai prie atminimo akmens buvo pritvirtinta lentelė lenkų kalba, Smolensko svečiai, gyventojai ir visuomenės atstovai ne kartą pareiškė dėl to nusistebėjimą ir Smolensko srities gubernatoriui Sergejui Antufjevui, ir Smolensko miesto vadovams”, – sakė A.Jevsejenkovas.

“Atsižvelgdama į tai Smolensko administracija priėmė sprendimą pakeisti atminimo akmens lentelę, kad tekstas, parašytas joje, būtų suprantamas ir Rusijos gyventojams”, – pareiškė jis.

Atminimo lentą lenkų kalba įrengė lėktuvo katastrofos netoli Smolensko aukų giminaičiai

Dabar vietoj lentelės lenkų kalba yra kita, dviem kalbomis – lenkų ir rusų, bet tai kitoks variantas. Lenkijos spaudos duomenimis, joje nėra paminėjimo, kad žuvusieji lėktuvo katastrofoje vyko į atminimo renginius, “skirtus sovietinio genocido Katynės miške, įvykdyto prieš belaisvius Lenkijos karininkus, 70-osioms metinėms”.

Lėktuvas su oficialia Lenkijos delegacija sudužo netoli Smolensko 2010 metų balandžio 10 dieną. Jame buvo 96 žmonės, tarp jų L.Kaczynskis su žmona, daug žinomų politikų, religijos ir visuomenės veikėjų, kurie vyko į Katynę dalyvauti atminimo renginiuose. Visi jame buvę žmonės žuvo.

Rusijos generalinė prokuratūra kol kas negali pasakyti, kada bus perduoti Lenkijai lėktuvo Tu-154, sudužusio prie Smolensko, nuolaužos, pranešama BBC tinklalapyje.

Rusijos generalinės prokuratūros Vyriausiosios tarptautinio teisinio bendradarbiavimo valdybos viršininkas Saakas Karapetianas sakė, kad prezidentinio lainerio likučių perdavimo terminas negali būti nustatytas, kol nebus baigtas Rusijos teisėtvarkos pareigūnų atliekamas tyrimas.

Valdybos viršininkas pranešė, kad paskirta ir atliekama lėktuvo vidaus ir išorės fragmentų techninė sprogimo ekspertizė, kuri, pasak jo, užtruks ilgai.

Tiktai pabaigus šią ekspertizę bus aišku, kada bus baigtas Rusijos atliekamas katastrofos tyrimas, sakė prokuratūros atstovas.

Praėjusį penktadienį Lenkijos generalinis prokuroras Andrzejus Seremetas (Andžejus Seremetas) pareiškė, kad Lenkijos tyrėjai galutinai atmetė pasikėsinimo versiją, tirdama lėktuvo katastrofos prie Smolensko bylą. Pasak prokuroro, nėra įrodymų, kurie galėtų patvirtinti teroro akto versiją.

2010 metų balandžio 10 d. Lenkijos lėktuvo katastrofoje prie Smolensko žuvo visi 96 juo skridę žmonės, tarp jų – šalies prezidentas Lechas Kaczynskis (Lechas Kačynskis).

Lenkija ne kartą kreipėsi į Rusiją su prašymu grąžinti prezidento lėktuvo liekanas, kurios saugomos aikštelėje prie aerodromo “Severnyj”.

Trečiadienį Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas paskelbė, kad sudužusio lėktuvo nuolaužos turi tapti paminklo L.Kaczynskiui ir kitiems katastrofoje žuvusiems lenkams dalimi.

Tokia Lenkijos prezidento Bronislawo Komorowskio (Bronislavo Komorovskio) valia: “Prezidentas mano, kad lėktuvo nuolaužos, po to, kai bus sugrąžintos į Lenkiją, turi tapti pagrindiniu paminklo šios katastrofos aukoms elementu”.

D.Tuskas pažymėjo, kad Lenkijos generalinis prokuroras ir toliau sieks, kad lėktuvo “Tu-154″ nuolaužos kuo greičiau būtų sugrąžintos.

Varšuva atmeta preliminarias Rusijos tyrėjų išvadas dėl balandį netoli Smolensko įvykusios lėktuvo katastrofos, per kurią žuvo Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis (Lechas Kačynskis), penktadienį pareiškė premjeras Donaldas Tuskas.

Kaip praneša Lenkijos naujienų agentūra PAP, Briuselyje vykusio Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimo kuluaruose D.Tuskas sakė, kad Lenkijai perduota Rusijos tyrėjų negalutinė ataskaita apie šį incidentą yra “nediskutuotinai nepriimtina”.

Spalį Rusija paskelbė nustačiusi, dėl kokių priežasčių balandžio 10 dieną prie šalies šiaurės vakaruose esančio miesto įvyko Lenkijos prezidento lėktuvo katastrofa, per kurią žuvo L.Kaczynskis ir dar 95 žmonės.

Rusijos tyrėjai spalio 20 dieną perdavė kolegoms iš Lenkijos 200 puslapių ataskaitą, taip pat pažadėjo jos neskelbti, kol Varšuva nepateiks savo komentarų.

Lenkijos tyrėjai savo pastabas gali pareikšti per 60 dienų nuo dokumento pateikimo.

Ketvirtadienį Lenkijos VRM pareiškė pateikusi Rusijai savo pastabas, kurių apimtis – 150 puslapių, tačiau išsamiau šios temos nekomentavo.

+370 5 2058525

Rusijos tyrėjai pradėjo tirti incidentą, per kurį sugedęs keleivinis lėktuvas buvo priverstas tūpti avariniu būdu ir įsirėžė į mišką, tačiau žmonės nenukentėjo, trečiadienį pranešė pareigūnai.

Laineryje Tu-154M”, kuriame buvo 72 keleiviai ir devyni įgulos nariai, sugedo elektros įranga, kai lėktuvas antradienį skrido iš Sibiro šiaurinio miesto Poliarno į Maskvą.

Pilotas sugebėjo nusileisti iš dešimties kilometrų aukščio, pastebėjo nebenaudojamą karinį aerodromą taigoje ir nutupdė lėktuvą.

Niekas iš 72 keleivių, tarp kurių buvo trys vaikai, ir devynių įgulos narių nenukentėjo. Medicinos pagalbos niekam neprireikė.

Šiaurinėje Komijos respublikoje netoli Ižmos kaimo esančios aviacijos bazės takas buvo per trumpas dideliam laineriui, kurio greitis dėl įrangos gedimo tupiant buvo daug didesnis nei įprasta, todėl lėktuvas įsirėžė į gretimą mišką. Rusijos televizijos reportažuose beveik neapgadintas lėktuvas buvo matomas įstrigęs jaunuolyne.

Sutrikimai prasidėjo 10,6 kilometrų aukštyje po keturių valandų skrydžio, kai skristi iki Maskvos liko maždaug dvi valandos.

Federalinės oro transporto agentūros “Rosaviacija” duomenimis, staiga sugedo elektros tiekimo sistema ir todėl išsijungė siurbliai, kuriais tiekiami į variklius degalai, taip pat visi navigacijos įrenginiai ir radijo ryšys.

Įgula nusileido iki trijų kilometrų, kad įjungtų atsarginį elektros tiekimo įrenginį, kuris dideliame aukštyje neveikia, bet dėl kol kas nežinomų priežasčių neveikė ir jis.

Tūpti teko mažame aerodrome, statytame mažiems An-24 ir Jak-40 lėktuvams, kuriuo pastaraisiais metais naudojosi tik sraigtasparniai.

Pradėti rengtis priverstinai tūpti teko esant dideliam greičiui, įgulai nepavyko jo sumažinti, nes nebeveikė elektros pavaros.

Nutūpti pavyko iš trečio karto. Nutūpęs ir pervažiavęs trumpą Tu-154M tūpimui taką lėktuvas dar važiavo 200 metrų už jo ribų, laužydamas miške medžius, ir sustojo pelkėje.

“Esant tokioms aplinkybėms, į kurias mes patekome, tiesiog stebuklas, kad sugebėjome nutūpti, o keleiviai liko sveiki. Kai vadas priėmė sprendimą tūpti, buvo debesuota ir iš esmės mažinome greitį aklai. Kai pamatėme žemę, supratome, kad po mumis pelkė. Ėmėme skristi ratu, pamatėme uždaryto Ižmos aerodromo tūpimo taką. Jis buvo naudojamas kaip sraigtasparnių aikštelė, todėl tūpimas buvo ne iš švelniųjų”, – papasakojo vienas įgulos narių.

Valstybinis tyrimų komitetas pranešė, kad deimantų gavybos bendrovės “Alrosa” Mirno aviacijos įmonei priklausančio lainerio avarijos priežastys tiriamos.

“Neturėjome kada išsigąsti, – keleivis Aleksejus Grišinas pasakojo televizijai “Rossija”. – Bijoti pradėjome tik išlipę iš lėktuvo”.

A.Grišinas ir kiti keleiviai gyrė lakūnus, kurie sugebėjo nutupdyti lainerį tokiomis sudėtingomis aplinkybėmis. Dėl elektros įrangos gedimo tupiant nebeišsiskleidė užsparniai, kurie padeda sumažinti lėktuvo greitį leidžiantis.

Vienas patyręs Rusijos lakūnas antradienį laimingai pasibaigusį incidentą lygino su pernai sausį įvykusiu Jungtinėse Valstijose, kai sugedęs vienos JAV oro bendrovės laineris buvo nutupdytas Hadsono upėje Niujorko valstijoje.

“Mūsų vaikinas pasirodė esantis ne blogesnis asas negu amerikietis pilotas, kuris įvykus avarijai sugebėjo išgelbėti žmones ir lėktuvą”, – lakūnas Jurijus Sytnikas sakė naujienų agentūrai ITAR-TASS.

Pareigūnai kol kas nekomentuoja galimų lainerio gedimo priežasčių. Rusijos civilinės aviacijos agentūros vadovas Aleksandras Neradka trečiadienį sakė, kad pareigūnai atliks papildomus patikrinimus, tačiau lainerių Tu-154M skrydžiai nebus sustabdyti, kol vyksta tyrimas.

Tu-154, pradėję skraidyti nuo 1968 metų, buvo vieni iš pagrindinių Sovietų Sąjungos ir Rusijos civilinių lainerių. Rusijoje ir kitose šalyse iki šiol eksploatuojama šimtai šių lėktuvų. Iki 1998 metų iš viso pagaminti 935 orlaiviai. 1982 metais buvo sukurtas modifikuotas variantas Tu-154M.

Per 38 metus per avarijas ir katastrofas prarasti 68 Tu-154.