Neseniai atlikto visuomenės tyrimo rezultatai atskleidė paradoksą: nors žmonės žino ir supranta, kad perdegusias taupiąsias lemputes reikia perdirbti, jie jas meta kartu su kitomis buitinėmis atliekomis – taip elgiasi 60 proc. respondentų.

Pasak tyrimą užsakiusios Lietuvoje perdegusių taupiųjų lempučių tvarkymu besirūpinančios organizacijos „Ekošviesa“ vadovo Tado Ruželės, galima įžvelgti ir teigiamus pokyčius: nors ir labai lėtai, tačiau žmonių sąmoningumas auga, o tai leidžia tikėti, kad galbūt po dešimties metų bus perdirbamos visos perdegusios taupiosios lemputės. Tyrimą atliko rinkos ir visuomenės tyrimų bendrovė „Berent”.

„Matyti gera tendencija: pirmiausia todėl, kad didžioji dalis – 64 proc. – visuomenės žino, kad perdegusias taupiąsias lemputes reikia perdirbti. Žmonės supranta, jog šios atliekos yra pavojingos ir dauguma gali įvardinti konkrečias to priežastis, – sako VšĮ „Ekošviesa“ vadovas Tadas Ruželė. –  Deja, dėl paties sąmoningumo dar negalime labai džiaugtis: nors žmonės žino, elgiasi kitaip. Manau, svarbiausi žingsniai jau padaryti, belieka ugdyti visuomenės sąmoningumą“.

Tyrime dalyvavo 1006 respondentai, kuriuos apklausus paaiškėjo, jog vyrai labiau rūpinasi taisyklingu lempučių perdirbimu nei moterys. Taip pat nustatyta, kad perdegusias lemputes su kitomis atliekomis dažniausiai meta jauniausios amžiaus grupės (18-34 m.) respondentai: 70 proc. iš jų būtent taip atsikrato taupiosiomis lemputėmis. Palyginus, maža dalis respondentų – 36 proc. – perdegusias lemputes atiduoda perdirbėjams: „Greičiausiai manoma, kad viena smulki lemputė niekam nepakenks, o juk lemputės išmetimas į bendrą šiukšliadėžę – lengviausias kelias ja atsikratyti”, – pastebi T. Ruželė. Vos keli procentai respondentų lemputes kaupia.

Pasak tyrimą atlikusios bendrovės „Berent” atstovės Vaidos Bröcher, tik labai maža dalis visuomenės žino tikrąsias priežastis, kodėl lemputes reikia atiduoti perdirbti: „Dauguma respondentų – šiek tiek daugiau nei 80 proc. – kaip pagrindines priežastis įvardijo lemputėje esančias nuodingas medžiagas bei jų keliamą pavojų gamtai. Iš esmės atsakymas kaip ir teisingas, tačiau juk visos panašios atliekos yra pavojingos dėl tų pačių priežasčių. Tikrąją perdirbimo priežastį – jose esantį gyvsidabrį – įvardijo tik 9 proc. respondentų”. Tai žino panašus kiekis vyrų ir moterų. Atitinkamai, amžiaus grupei jaunėjant, mažėja ir fakto, kad taupiąsias lemputes reikia perdirbti, žinomumas: žino 76 proc. vyriausių respondentų (50+ m.), 62 proc. 35-49 m. respondentų ir 55 proc. jauniausių respondentų.

Elektros energiją taupančiose lemputėse esantiems gyvsidabrio garams patekus į aplinką dideliais kiekiais, gali būti užterštas dirvožemis bei vanduo. T. Ruželė pabrėžia, lemputei perdegus ją reikia saugiai, nesudaužant ir neįskeliant, atgabenti į bet kurį surinkimo punktą ir atsargiai, nemetant įdėti į specialią dėžutę. Pasak specialisto, neperdirbamų lempų nėra, todėl labai svarbu, kad kiekviena savo laiką atitarnavusi lemputė pakliūtų į perdirbėjų rankas.

Šiuo metu 46 šalies miestuose veikia 86 punktai, kuriuose yra priimamos perdegusios energiją taupančios lemputės. Specialių dėžučių šioms lemputėms surinkti yra parduotuvėse „Mazgas“, „SLO“ bei „EMP recycling“ padaliniuose. Šiais metais prie surinkimo punktų prijungta ir daugiau stambiagabaričių atliekų aikštelių, kurios išsidėsčiusios visoje šalies teritorijoje. Perdegusių lempučių surinkimo punktų sąrašą galima rasti interneto svetainėje www.eko-sviesa.lt

„Ekošviesa“ energiją taupančių lempučių surinkimą Lietuvoje organizuoja nuo 2010 m. Surinktos lemputės atiduodamos elektroninių atliekų perdirbėjams, kurie, naudodami specialias technologijas, saugiai pašalina gyvsidabrį ir perdirba stiklą antriniam panaudojimui.

Nors pagal ES direktyvas nuo 2013 m. iš prekybos išimtos kaitrinės lemputės, jų vis dar galima įsigyti. Tiesa, nelegaliai. Dažniausiai iš Baltarusijos į Lietuvą patenkantys gaminiai primena nelegalią prekybą cigaretėmis ir gali būti laikoma nauja kontrabandos rūšimi. Už mažą kainą kaitrines lemputes parduodantys prekeiviai pelnosi neteisėtu būdu, o tuo metu specialistai ragina būti sąmoningais ir nesusivilioti energiją švaistančiomis lemputėmis, kurios yra pavojingos mūsų aplinkai.

„Kaitrinių lempučių pardavimas yra nedraudžiamas tik tuo atveju, jei jos buvo pagamintos iki ES direktyvos įsigaliojimo, – sako apšvietimo sistemų įmonės „Osrom“ atstovybės Lietuvoje vadovas Gintas Malašauskas. – Deja, visada atsiranda žmonių, sugebančių apeiti taisykles ir pateikti rinkai naujai pagamintas kaitrines lemputes.“ G. Malašauskas pastebi, kad dažniausiai taip pagudrauti mėgsta turgaus bei mažesnių miestų parduotuvių prekeiviai, kuriuos inspekcija aplanko rečiau. Tuomet inspektorių misijos imasi patys gamintojai, pranešdami apie neteisėtą veiklą.

G. Malašauskas atkreipia dėmesį ir į dar vieną neteisėtos prekybos būdą, kai maži gamintojai iš kaimyninės Baltarusijos ar kitų į ES sudėtį neįeinančių valstybių, atsigabenę kaitrinių lempučių, jomis prekiauja apeidami įstatymą. Ant lemputės pakuotės užrašoma, kad tai specialios paskirties, vibracijai atsparūs gaminiai, nenusižengiantys ES direktyvai.

Taupiosios lemputės ne veltui pakeitė kaitrines: jos šviečia 15 kartų ilgiau, šviesą paversdamos iki 80 proc. energijos, bei prisideda prie tokių globalių problemų, kaip šiltnamio efektas, mažinimo. „Socialiai atsakingi žmonės turėtų atsisakyti kaitrinių lempučių, kurių neefektyvumas bei žala gamtai yra įrodyti, – sako Lietuvoje energiją taupančių lempučių surinkimą organizuojančios VšĮ „Ekošviesa“ vadovas Tadas Ruželė. – Vienintelis taupiųjų lempučių trūkumas, kad jose yra gyvsidabrio garų, kurie, jei patenka į aplinką dideliais kiekiais, gali užteršti dirvožemį bei vandenį. Būtent todėl energiją taupančias lemputes būtina atiduoti specialistams, kurie, naudodami pažangiausias technologijas, jas saugiai perdirba. Lemputes reikia nešti į tam skirtus surinkimo punktus.“

Šiuo metu 46 šalies miestuose veikia 86 punktai, kuriuose yra priimamos perdegusios energiją taupančios lemputės. Specialių dėžučių šioms lemputėms surinkti yra parduotuvėse „Mazgas“, „SLO“ bei „EMP recycling“ padaliniuose. Šiais metais prie surinkimo punktų prijungta ir daugiau stambiagabaričių atliekų aikštelių, kurios geografiškai padengia visą šalies teritoriją. Perdegusių lempučių surinkimo punktų sąrašą galima rasti interneto svetainėje www.eko-sviesa.lt

„Ekošviesa“ energiją taupančių lempučių surinkimą Lietuvoje organizuoja nuo 2010 m. Surinktos lemputės atiduodamos elektroninių atliekų perdirbėjams, kurie, naudodami specialias technologijas, saugiai pašalina gyvsidabrį, o stiklą perdirba antriniam panaudojimui.

2013 m. viešoji įstaiga „Ekošviesa“, kuri rūpinasi taupiųjų lempučių surinkimu Lietuvoje, iš specialių dėžučių surinko daugiau nei 60 tonų perdegusių taupiųjų lempučių. Šio lempučių kiekio užtektų padengti maždaug 3,5 futbolo stadionų plotą. Pasak „Ekošviesa“ vadovo Tado Ruželės, už šį, Vyriausybės nustatytą normą viršijančių, lempučių skaičių galima dėkoti aplinkai neabejingiems žmonėms, kurie tampa vis labiau sąmoningi.

„Jau kelerius metus iš eilės surinktų taupiųjų lempučių kiekis viršija Vyriausybės numatytą normą – 40 proc. nuo rinkoje parduotų energiją taupančių lempučių, ir tai džiugina. Per 2013 metus surinkome daugiau nei 60 tonų perdegusių taupiųjų lempučių. Viena taupioji lemputė sveria apie 100 gramų, tad, jeigu pas mus galiotų tie patys papročiai, kaip Rytų šalyse, ir už nuotaką mokėtumėte tiek, kiek ji sveria, už 60 kilogramų moterį turėtumėte duoti 600 lempučių, – juokiasi VšĮ „Ekošviesa“ vadovas Tadas Ruželė. – Žinoma, teigti, jog dauguma lietuvių yra atsakingi, dar negalime, ir tai natūralu: rūšiavimo įpročiai formuojami dešimtmečius, todėl,  kaip ir iki šiol, šviesime visuomenę apie būtinybę atiduoti perdirbti taupiąsias lemputes ir kiek įmanoma labiau plėsime jų surinkimo punktų tinklą“.

Trejus metus veiklą vykdančiai organizacijai „Ekošviesa“ iki šiol Vyriausybės užduotį pavykdavo ne tik sėkmingai įgyvendinti, bet ir viršyti planą. Tiesa, šiais metais laukia pasikeitimai: pagal planuojamą Vyriausybės nutarimą, reikės surinkti 5 proc. daugiau taupiųjų lempų nei iki šiol, t.y. 45 proc. nuo rinkoje parduotų taupiųjų lempų. Anot T. Ruželės, išplėtus stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelių tinklą, tai neturėtų būti sunkiai įgyvendinama užduotis, nes dabar be didelių kliūčių galima atiduoti perdirbti lemputes praktiškai visoje Lietuvos teritorijoje.

Lempų surinkimas ir utilizavimas yra ilgalaikė Europos Sąjungos sėkmingai vykdomos ekologinės politikos dalis. ES šalims perėjus prie energiją taupančių elektros lempučių naudojimo, panaudotas lemputes galima išmesti tik tam skirtose vietose, kad vėliau jos būtų saugiai perdirbtos. Neperdirbamos, savo sudėtyje gyvsidabrio turinčios, lempos  yra priskiriamos prie pavojingų, žalingą poveikį gamtai turinčių atliekų.

Šiuo metu 46 Lietuvos miestuose veikia 86 punktai, kuriuose yra priimamos perdegusios energiją taupančios lemputės. Specialių dėžučių šioms lemputėms surinkti yra Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatoriaus „Lesto“ klientų aptarnavimo centruose, minėtose stambiagabaričių atliekų aikštelėse, o didesniuose miestuose lemputes priima parduotuvės „Mazgas“, „SLO“ bei „EMP recycling“ padaliniai. Visą perdegusių lempučių surinkimo punktų sąrašą galima rasti interneto svetainėje www.eko-sviesa.lt.

„Ekošviesa“ energiją taupančių lempučių surinkimą Lietuvoje organizuoja nuo 2010 m. Surinktos lemputės atiduodamos elektroninių atliekų perdirbėjams, kurie, naudodami specialias technologijas, saugiai pašalina gyvsidabrį, o stiklą perdirba antriniam panaudojimui.

Šiais metais perdegusias taupiąsias lemputes atiduoti perdirbti tampa dar paprasčiau – nuo šiol šiomis lemputėmis prekiaujantys prekybos centrai, pagal ES direktyvas, privalės besąlygiškai priimti nebeveikiančią elektros ir elektroninę įrangą. Be to, visoje Lietuvoje ir toliau veiks 86 šių lempučių tvarkymą šalyje organizuojančios punktai.

Šiais metais perdegusias taupiąsias lemputes atiduoti perdirbti tapo dar paprasčiau: nuo iki šiol jų tvarkymu visoje Lietuvoje rūpinusios organizacijos „Ekošviesa“ atsiskyrė šiomis lemputėmis prekiaujantys prekybos centrai, kurie vadovaudamiesi ES direktyvomis, privalės patys surinkti nebeveikiančią elektros ir elektroninę įrangą. Be to, taip pat veiks ir 86 VšĮ „Ekošviesa“ lempučių surinkimo punktai, kurie pasiskirstę visoje Lietuvoje.

„Visi pasikeitimai daromi siekiant pagerinti infrastruktūrą bei prieinamumą vartotojui. Šiais metais prie surinkimo punktų prijungta daugiau stambiagabaričių atliekų aikštelių, kurios geografiškai padengia visą šalies teritoriją. Dabar bet kurioje šalies vietoje bus galima lengvai rasti punktą, kuriame priimama nebeveikianti lemputė, – sako VšĮ „Ekošviesa“ vadovas Tadas Ruželė. – Manau, kad ateitis būtent ir turi būti siejama su didelių gabaritų atliekų aikštelėmis: vienos asociacijos nustos egzistuoti, kitos atsiras, o bendra didelių gabaritų atliekų aikštelių sistema kaip buvo, taip ir bus“.

T. Ruželė pastebi, kad surinkimo punktų persiskirstymas perdegusių taupiųjų lempučių atidavimo perdirbti procesui įtakos neturi: jas reikia saugiai, nesudaužant ir neįskeliant atgabenti į bet kurį surinkimo punktą ir atsargiai įdėti į specialią dėžutę. „Ekošviesa“ vadovas pabrėžia, kad neperdirbamų lempų nėra, todėl labai svarbu, jog kiekviena savo laiką atitarnavusi lemputė pakliūtų į perdirbėjų rankas – beveik 100 proc. iš perdirbamų lempų gaunamų žaliavų naudojamos pakartotinai.

Perdegusias elektros energiją taupančios lemputės yra laikomos pavojingomis atliekomis, nes jose yra gyvsidabrio garų, kurie gali būti pavojingi žmogaus gyvybei. Vienoje lemputėje gyvsidabrio garų kiekis minimalus ir nekelia didelio pavojaus sveikatai, bet grėsmė kyla, kai į buitinių atliekų konteinerius sumestos lemputės patenka į sąvartynus, kuriuose gali susikaupti dideli jų kiekiai. Yra paskaičiuota, kad sudužus 20-čiai energiją taupančių lempučių, į aplinką papultų 100 mg gyvsidabrio – toks jo kiekis jau yra pavojingas sveikatai, o sudužus 60-čiai ir į aplinką pakliuvus atitinkamai 300 mg gyvsidabrio, gali net kilti grėsmė gyvybei. Jeigu taupiosios lemputės sudužtų sąvartynuose, gyvsidabrio garų plitimo jau nepavyktų sustabdyti. Tokiu atveju, būtų teršiamas dirvožemis, gruntiniai vandenys, kurie pasiekia ir mūsų namus.

Šiuo metu 46 šalies miestuose veikia 86 punktai, kuriuose yra priimamos perdegusios energiją taupančios lemputės. Specialių dėžučių šioms lemputėms surinkti yra Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatoriaus „Lesto“ klientų aptarnavimo centruose, minėtose stambiagabaričių atliekų aikštelėse, o didesniuose miestuose lemputes priima parduotuvės „Mazgas“, „SLO“ bei „EMP recycling“ padaliniai. Visą perdegusių lempučių surinkimo punktų sąrašą galima rasti interneto svetainėje www.eko-sviesa.lt

„Ekošviesa“ energiją taupančių lempučių surinkimą Lietuvoje organizuoja nuo 2010 m. Surinktos lemputės atiduodamos elektroninių atliekų perdirbėjams, kurie, naudodami specialias technologijas, saugiai pašalina gyvsidabrį, o stiklą perdirba antriniam panaudojimui.

Latvijoje, Liepojos mieste įsikūrusioje energiją taupančių lempučių perdirbimo gamykloje „Lampu demerkurizacijas centrs“ per metus perdirbama 200-250 t perdegusių taupiųjų lempučių.

Į šį fabriką lemputės atkeliauja ir iš Lietuvos, Latvijos bei Estijos. Fabrike veikia dvi energiją taupančių lempučių perdirbimo linijos: viena skirta ilgosioms (60-180 cm ilgio) gyvsidabrio lempoms perdirbti, kita –energiją taupančioms lemputėms.

„Neperdirbamų lempų nėra – kiekviena į šią gamyklą patekusi lemputė pirmiausia yra įvertinama pagal pavojingumą aplinkai ir antriniam panaudojimui gaunamas medžiagas, o tada parengiama perdirbt“, – pastebi mūsų šalyje taupiųjų lempučių surinkimu besirūpinančios organizacijos „Ekošviesa“ vadovas Tadas Ruželė.

Pasak jo, Liepojos gamykloje visas lempučių perdirbimo procesas yra kompiuterizuotas, sklandžiam darbui užtikrinti įrenginyje yra sumontuoti net 76 skirtingi, visą perdirbimo procesą reguliuojantys davikliai. 80 proc. visų gamykloje perdirbamų lempų yra ilgosios gyvsidabrio lempos, dažniausiai surenkamos iš įmonių. Didžiąją dalį šių lempų sudaro stiklas (apie 80 proc.), taip pat – metalas, plastmasė, elektronikos dalys, fluorescenciniai milteliai.

Lempų perdirbimo procesas susideda iš kelių etapų: pirmiausia lemputės suskirstomos pagal ilgį – vienu metu aparate gali būti perdirbamos tik vienodo ilgio lemputės. Tada, jau patekusioms į perdirbimo liniją lemputėms specialiais peiliais nupjaunami galai ir iš stiklinio vamzdelio vidaus itin stipria oro srove išpučiami fluorescenciniai milteliai. Likęs stiklas patenka į specialias talpas ir, kaip ir kitos medžiagos, tampa žaliava antriniam panaudojimui.

Įprastos energiją taupančios lemputės yra perdirbamos itin aukštoje temperatūroje. Gatvės apšvietimo lempos, priklausančios dujošvyčių lempų kategorijai, perdirbamos atskirai. Šių lempų stiklas turi specialių priemaišų, dėl kurių stiklas negali būti maišomas su kitų energiją taupančių lempų stiklu.

Kiekviename perdirbimo etape į orą išmetamas medžiagas matuoja specialūs davikliai, o į lauką patenkantis oras dar specialiai valomas aktyviąja anglimi. Beveik 100 proc. iš perdirbamų lempų gaunamų žaliavų panaudojamos pakartotinai. T. Ruželė pastebi, kad gamyklos perdirbimo pajėgumai nėra visiškai išnaudojami dėl energiją taupančių lempučių ilgaamžiškumo: „Šiuo metu tik pradedama jas dažniau pirkti, nes kuo toliau, tuo mažiau visose Europos Sąjungos šalyse bus parduodama neekonomiškų senųjų kaitrinių lempučių ir pereinamą prie taupiųjų.“

Liepojos gamykloje atskirai yra kaupiamos ir kitos atliekos: popierius, kartotinės dėžės, lempų apsauginės plėvelės. Vėliau šios atliekos atiduodamos specialioms įmonėms, atsakingoms už tvarkingą jų perdirbimą. Gamykla Liepojoje veikia nuo 1991 m. Šiuo metu joje dirba 5 darbuotojai.

Latvijoje ir Estijoje lempučių surinkimu besirūpinanti „Eko gaisma“ mūsų šalyje veikia „Ekošviesos“ vardu. „Ekošviesa“ energiją taupančių lempučių surinkimą Lietuvoje organizuoja nuo 2010 m. Surinktos lemputės yra atiduodamos elektroninių atliekų perdirbėjams, kurie, naudodami specialias technologijas, saugiai pašalina gyvsidabrį, o stiklą perdirba antriniam panaudojimui. Elektrą taupančių lempučių surinkimo punktų adresai skelbiami interneto svetainėje www.eko-sviesa.lt.

Dažnuose namuose kaitrines lemputes yra pakeitusios energiją taupančios lemputės, per metus standartinei lietuvių šeimai leidžiančios sutaupyti iki 250 Lt.

Tačiau tikrai ne kiekvienas gyventojas, kurio namuose šviečia šios modernios bei ekonomiškos lemputės, žino, kad netinkamai eksploatuojamos bei utilizuojamos energiją taupančios lemputės kenkia tiek aplinkai, tiek žmonių sveikatai.

Viena iš sudedamųjų energiją taupančių lempučių dalių yra gyvsidabris, kurio toksinis poveikis žinomas jau nuo seno. „Žinoma, vienai lemputei sudužus didelio pavojaus žmogaus sveikatai nekils, – sako VšĮ „Ekošviesa“ vadovas Tadas Ruželė. – Vis dėlto dauguma gyventojų galvoja, kad sudaužius energiją taupančią lemputę nieko nenutiks, tačiau jei taip manančių atsiras 10, 100, 1000 ar daugiau, kils pavojus mus supančiai aplinkai.“ T. Ruželė pažymi, kad visi gyventojai atsargiai elgiasi su medicininiais termometrais, tad lygiai taip pat atsargiai ir atsakingai reiktų elgtis ir su elektrą taupančiomis lemputėmis.

Štai 10 faktų, kuriuos verta žinoti apie šias energiją taupančias lemputes:

1. Vienoje energiją taupančioje lemputėje yra ne daugiau kaip 5 miligramai gyvsidabrio.

2. Jei tokia lemputė yra išmetama su buitinėmis atliekomis, o ne atiduodama perdirbti, ji gali sudužti ir tuomet gyvsidabrio plitimo aplinkoje sustabdyti nebegalima. Didelė tikimybė, kad jis pateks į gruntinius vandenis ir juos užterš.

3. Didesnis kaip 100 mg gyvsidabrio kiekis jau yra pavojingas sveikatai, o 300 mg jau kelia grėsmę žmogaus gyvybei. Taigi sudužus 20-iai energiją taupančių lempučių, kiltų pavojus sveikatai, o sudužus 60-iai – grėsmė gyvybei.

4. Dėl šių priežasčių energiją taupančios lemputės priskiriamos prie pavojingų, žalingą poveikį gamtai turinčių atliekų – šių lempų surinkimas ir utilizavimas yra ilgalaikė ES vykdomos ekologinės politikos dalis. Skandinavijos šalyse (Švedijoje, Norvegijoje) šiuo metu surenkama ir perdirbama virš 80 proc. rinkoje parduotų lempučių.

5. Šiuo metu vien „Topo centro“ ir „Euronics“ parduotuvėse nuperkama vidutiniškai 10 tūkst. energiją taupančių lempučių per metus, o atgal į parduotuves perdirbimui atnešama vos keli procentai perdegusių lempų.

6. Europos komisija priėmė sprendimą palaipsniui iki 2013 metų uždrausti prekybą kaitinamosiomis lempomis, tad energiją taupančių lempučių vartojimas sparčiai augs.

7. Remiantis „Spinter tyrimai” duomenimis, 42 proc. lietuvių žino, jog perdegusias energiją taupančias lemputes galima atiduoti bet kuriame tokiomis lemputėmis prekiaujančiame prekybos centre, tačiau taip elgiasi vos 26 proc. mūsų šalies gyventojų.

8. Pernai „Ekošviesa” surinko daugiau kaip 100 tonų perdegusių energiją taupančių lempučių – tai yra apie pusę rinkoje parduotų lempučių.

9. Didžiąją dalį energiją taupančių lempučių perdirbimui atiduoda įmonės, gyventojai atiduoda mažiau nei 5 proc.

10. Daugiau nei pusė lempučių yra netinkamai utilizuojamos: „Spinter tyrimai” atliktos apklausos duomenimis, 64 proc. Lietuvos gyventojų perdegusiomis dienos šviesos ar energiją taupančiomis lemputėmis atsikrato kartu su kitomis komunalinėmis atliekomis.

Per šių metų sausio–rugsėjo mėnesius VšĮ „Ekošviesa“ iš įmonių ir gyventojų planavo surinkti 48 t pavojingų dujošvyčių lempų atliekų. Įstaigos duomenimis, per šį laikotarpį iš viso buvo surinkta 72 t panaudotų lempų atliekų.

„Ekošviesos“ vadovo Tado Ruželės teigimu, Europos Sąjungoje nuo rugsėjo 1-osios nebeprekiaujant technologiškai pasenusiomis 60 W kaitrinėmis lemputėmis, planuojamas energiją taupančių lempų naudojimo augimas.

„Dujašvytės lemputės elektros energijos sunaudoja iki 80 proc. mažiau, todėl jos galų gale pakeis visas mūsų namuose ir biuruose esančias kaitrines lemputes ir jų vartojimas ženkliai išaugs. Tačiau labai svarbu žinoti, jog dujošvytes lemputes reikia tinkamai utilizuoti – jų negalima išmesti kartu su buitinėmis atliekomis dėl jose esančių gamtai ir žmonėms pavojingų medžiagų“, – sako T. Ruželė.

Anot jo, panaudotas energiją taupančias lempas Lietuvoje galima saugiai pristatyti į 34 VšĮ „Ekošviesa“ administruojamus energiją taupančių lempų surinkimo punktus, veikiančius Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Utenoje, Mažeikiuose, Marijampolėje ir Kėdainiuose.

VšĮ „Ekošviesa“ vadovo teigimu, planuojama, jog iki metų galo Lietuvoje veiks 100 specialių panaudotų energiją taupančių lempų surinkimo punktų.

Lempų surinkimas ir utilizavimas yra ilgalaikė Europos Sąjungos sėkmingai vykdomos ekologinės politikos dalis. Neperdirbamos, savo sudėtyje gyvsidabrio turinčios lempos yra priskiriamos prie pavojingų, žalingą poveikį gamtai turinčių atliekų.

VšĮ „Ekošviesa“ priklausančiuose surinkimo punktuose lempų atliekos priimamos nemokamai, o už kiekvienos iš jų utilizavimą moka lempų gamintojai

Siekdama paskatinti gyventojus racionaliau vartoti elektrą ir už ją atsiskaityti šiuolaikiškais būdais, skirstomųjų tinklų bendrovė LESTO kartu su taupiųjų lempučių gamintoja ACME pradėjo akciją gyventojams. Nuo 2011 m. liepos 18 d. iki rugpjūčio 28 d. kiekvieną savaitę burtų keliu LESTO išrinks laimėtoją iš klientų, sudariusių tiesioginio debeto sutartis. Visos laimėtojo būste naudojamos elektros lemputės bus pakeistos į taupiąsias ACME CFL elektros lemputes.

Pasak LESTO racionalaus elektros energijos vartojimo eksperto Manto Vaskelos, atsižvelgdama į elektros vartotojų interesus ir poreikius, bendrovė kuria ir siūlo savo klientams modernias, šiuolaikiškas paslaugas, teikia efektyvaus vartojimo sprendimus, padedančius sutaupyti jų laiką ir pinigus. Vienas iš tokių pasiūlymų – galimybė atsiskaityti už elektrą tiesioginiu debetu.

“Tiesioginis debetas – pigesnis ir ypač patogus atsiskaitymo būdas – šiuo metu populiariausias Vakarų Europos šalyse. Nuo metų pradžios LESTO klientų, pasirenkančių atsiskaityti tiesioginiu debetu, skaičius padidėjo 4 kartus ir jis nuolat auga”, – sako M. Vaskela.

LESTO paskelbtoje akcijoje klientams siūloma sumažinti savo sąskaitas už elektrą naudojant taupiąsias lemputes. Pasak M. Vaskelos, apie 20 proc. gyventojų išlaidų elektrai sudaro patalpų apšvietimas. Jo modernizavimu ekspertas kviečia pasirūpinti nelaukiant vėlyvo rudens ar žiemos. Akcijos metu kas savaitę iš gyventojų, pateikusių sutikimą atsiskaityti tiesioginiu debetu, burtu keliu bus išrinktas laimėtojas, kurio būste visos senosios lemputės bus pakeistos taupiosiomis.

“Iki šiol dauguma klientų už elektros energiją moka kiekvieną mėnesį gaišdami savo laiką elektros skaitiklio rodmenų nurašinėjimui, skaičiavimui ir atsiskaitymo knygelės lapelių pildymui. Tačiau atsiskaityti tiesioginiu debetu yra žymiai patogiau, nes nereikia niekur eiti ir nieko pildyti – įmoka, apskaičiuota pagal vidutinį suvartojimą, automatiškai nurašoma nuo kliento banko sąskaitos”, – sako M. Vaskela. Jo teigimu, toks atsiskaitymo būdas ypač priimtinas tiems, kurie dažnai užmiršta susimokėti už elektros energiją. Atsiskaitant tiesioginiu debetu klientas gali būti ramus – už elektrą visuomet bus sumokėta laiku. Be to, sutaupoma pinigų – tiesioginio debeto paslauga didžiuosiuose bankuose yra nemokama, kituose – pigiausia, lyginant su kitais atsiskaitymo būdais.

M. Vaskelos teigimu, tiesioginio debeto sistema yra ypač patogi klientams, kurie turi kelis nekilnojamo turto objektus. Šiems klientams siūlome pasirašyti vieną sutartį ir už suvartojamą elektrą visuose objektuose atsiskaityti pagal vieną vartotojo kodą. Tokiu būdu klientui nebereikia sudaryti kelių sutarčių ir pildyti kelias atsiskaitymo knygeles. Atsiskaitant už keliuose objektuose suvartotą elektros energiją tiesioginiu debetu nereikia mokėti ir kelių komisinių mokesčių – sistema leidžia atlikti vieną mokėjimą už visuose objektuose suvartojamą elektrą.

Pasak racionalaus elektros energijos vartojimo eksperto, atsiskaitantys tiesioginiu debetu informaciją apie būsimą mokėjimą (elektroninę sąskaitą) gauna kiekvieno mėnesio pradžioje. Mėnesio įmoka už elektros energiją klientui apskaičiuojama pagal kliento vidutinį elektros suvartojimą, kuris nustatomas pagal skaitiklio patikrinimo duomenis. Klientai gali patys pasirinkti jiems tinkamą mokėjimo dieną, pavyzdžiui po atostogų – deklaruoti savo skaitiklio rodmenis, taip sulyginant sąskaitas su faktu.

Tiesioginio debeto paslauga gali pasinaudoti klientai, turintys sąskaitas SEB, “Swedbank”, “Snoro”, “DnB Nord”, “Danske”, “Parex”, Nordea, Šiaulių ir Ūkio bankuose. Užsisakyti paslaugą gyventojai gali pasinaudoję elektroninės bankininkystės sistema, savo banko ar bet kuriame LESTO klientų aptarnavimo centre. Be to, nuo šiol LESTO klientai – objektų savininkai sutikimą atsiskaityti tiesioginiu debetu gali pateikti ir telefonu 1802.