Apie draudimą atskaityti lengvųjų automobilių pirkimo PVM, Lietuvoje galiojantį nuo 2002-ųjų, yra diskutuota daugybę kartų. Paskutinysis šio klausimo svarstymas vyko spalio 9-ąją. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas eilinį kartą priėmė nutarimą nepritarti įstatymo pataisoms, galinčioms pastebimai pagyvinti prekybą naujais automobiliais, o drauge prisidėti prie keleto gretutinių problemų sprendimo: racionalaus šalies transporto parko formavimo, eismo saugumo, aplinkos taršos bei mokesčių surinkimo. Tačiau ir tai dar ne viskas. Kaimyninių šalių politikai šiuos dalykus vertina visiškai kitokiu aspektu.

2013-aisiais PVM klausimas buvo patekęs į Latvijos ir Estijos įstatymų leidėjų darbotvarkę. Estijoje PVM mokėtojams yra suteikta teisė naudotis pilna lengvųjų automobilių pirkimo PVM atskaita. Čia taip pat, kaip ir Lietuvoje taikomas pajamų natūra apmokestinimas GPM, jei automobilis naudojamas asmeniniais tikslais. Nors toks modelis laikytinas bene racionaliausiu, estai buvo užsimoję padidinti biudžeto pajamas: parlamentą pasiekė PVM įstatymo pataisos, nustatančios 50 proc. atskaitomo pirkimo PVM ribą.

Finansų analitikai pastebėjo, kad tokios ribos nustatymas nebuvo pagrįstas realiais skaičiavimais, koks yra faktinis automobilių naudojimas verslo, ir koks – privatiems poreikiams. Visgi pati ribos nustatymo idėja rodo, kad Estija neketino tapti visiškai panaikinanti teisę į lengvųjų automobilių pirkimo PVM atskaitą. Tačiau įsibėgėjus diskusijoms didesnių mokesčių šalininkai patyrė fiasko ir tvarka liko nepakitusi.

Lietuvos autoverslininkų asociacijos duomenimis, tokią debatų baigtį lėmė palyginamoji analizė, kaip PVM atskaitos draudimas įtakoja naujų automobilių pardavimus.

„1000 juridinių asmenų naujai registruojamų lengvųjų automobilių skaičius Rumunijoje, Bulgarijoje ir Lietuvoje nuo ES vidurkio atsilieka maždaug 6 kartus. Visose minėtose šalyse PVM atskaita draudžiame, o transporto parkas – pats seniausias. T. y. šie dalykai neabejotinai susiję, nes verslo įmonės, nuperkančios didžiąją dalį naujų lengvųjų automobilių (Lietuvoje šis rodiklis siekia 90 proc.), stengiasi pasinaudoti mokestinėmis lengvatomis. Pagunda tai padaryti tiesiogiai proporcinga nusižiūrėto automobilio kainai. Jokio diskomforto ar papildomų eksploatacijos rūpesčių toks bandymas taupyti nesukuria. Oficialiai skelbiama tvarka, leidžianti mašinai „svetimais“ valstybiniais numeriais viešėti 90 dienų, yra niekinė, nes sienos atviros ir automobilių judėjimas niekaip nekontroliuojamas. Šalys, ignoruojančios šiuos dalykus, tiesiog praranda nemažas sumas įvairių mokesčių, susijusių su automobilio registracija, draudimu, lizingu ar techniniu aptarnavimu. Estai atviru tekstu pasakė nenorį mokestiniais ir administraciniais kaštais apsunkinti įmonių, ypač smulkaus ir vidutinio verslo atstovų, ar kitaip komplikuoti galimybes įsigyti naujus lengvuosius automobilius, o tuo pačiu „prilygti“ šiame kontekste labiausiai apgailėtinai atrodantiems kraštams. Deja, Lietuva patenka būtent į tokį sąrašą“, – pastebėjo Lietuvos autoverslininkų asociacijos (LAA) prezidentas Petras Ignotas.

Tuo tarpu Latvijai dar šių metų pavasarį Europos Taryba suteikė leidimą atskaityti 80 proc. patirto lengvųjų automobilių pirkimo PVM. Tokia riba pasirinkta atsižvelgiant į tai, kad Latvijos atstovų teigimu, vidutinis lengvojo automobilio naudojimas privatiems poreikiams sudaro apie 20 proc. Be kita ko, čia peržiūrėta suma, kurią peržengus automobilis prilyginamas prabangos prekei – PVM galima susigrąžinti nuo 60 tūkst. eurų. Lig šiol tą galėjo padaryti įmonės, mašinai išleidusios ne daugiau 43 tūkst. eurų.

Lietuvoje galimybę susigrąžinti PVM už įsigyjamus automobilius įmonės prarado kaip tik dėl to, kad kai kurie verslininkų piktnaudžiavo įsigyjant prabangias ir su tiesiogine veikla niekaip nesusijusias transporto priemones bei dėl valstybės biudžete, kaip visuomet, žiojėjusios skylės. Tačiau ši problema buvo išspręsta pakoregavus Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymą – tarnybinių automobilių naudojimą asmeniniais tikslais prilyginus fizinio asmens pajamoms natūra ir apmokestinus GPM bei sveikatos ir socialinio draudimo mokesčiais. Nepaisant to, draudimas susigrąžinti PVM liko, o lengvuosius automobilius įsigyjančias įmones užgulė dvigubo apmokestinamo našta.

Mokesčių ekspertai iš kompanijos PwC pastebi, kad esama padėtis iš tiesų nelogiška ir neteisinga.

„Draudimas atskaityti lengvųjų automobilių pirkimo PVM yra aiškinimas tuo, kad neretai jie naudojami ne tik verslo, tačiau ir privačiais darbuotojų tikslais. Tačiau siekiant papildomai apmokestinti darbuotojų gaunamą naudą nėra atsižvelgiama į tai, kad tai daroma neproporcingai verslo vienetų patiriamoms išlaidoms. Daugeliu atvejų didžioji naudojamo automobilio nauda tenka įmonės vykdomai veiklai ir nedidele dalimi – asmeniniams darbuotojų poreikiams, be to, ne visos įmonės apskritai suteikia teisę darbuotojams naudoti automobilius privatiems tikslams. Galiausiai nėra aišku, kodėl tokia nuostata Lietuvoje taikoma tik lengviesiems automobiliams. Neretu atveju įmonių darbuotojai privatiems poreikiams gali naudoti mobiliuosius telefonus, kompiuterius ar kitą įrangą, tačiau jų įsigijimui PVM atskaitos apribojimai ar draudimai nėra taikomi“, – konstatavo PwC Mokesčių ir teisės skyriaus projektų vadovė Aušra Miltenytė.

Remiantis kaimyninių valstybių patirtimi, siūlymai Lietuvos PVM mokėtojams suteikti teisę į lengvųjų automobilių įsigijimo ar nuomos PVM atskaitą neturėtų būti atmetami argumentuojant vien biudžeto pajamų netekimu. Bent jau dalinės pirkimo PVM atskaitos suteikimas palengvintų automobilius įsigyjančių įmonių mokestinę naštą. Be kita ko, toks sprendimas padėtų panaikinti šiuo metu susidariusį Lietuvos atsilikimą nuo kaimyninių šalių lengvųjų automobilių rinkos bei sustiprinti savo konkurencingumą.

LAA skaičiavimais, Lietuvoje atsisakius diskriminacinių nuostatų, susijusių su automobilių įsigijimo PVM atskaita, naujų mašinų rinka išaugtų mažiausiai dvigubai.

Svarbu ir tai, kad Europos Komisija yra parengusi ES valstybėms narėms taisykles, kuriomis nustatomos su variklinėmis kelių transporto priemonėmis susijusios išlaidos, kurių pirkimo PVM negali būti pilnai įtrauktos į PVM atskaitą. Pažymėtina, kad šiomis taisyklėmis, kurios turėtų įsigalioti nuo 2015-ųjų, siekiama, kad transporto priemonių pirkimo PVM atskaita būtų suvienodinta tarp visų ES valstybių narių, įgyvendinant ribotos pirkimo PVM atskaitos mechanizmą. Kitaip tariant, EK pripažįsta ir valstybėms narėms rekomenduoja, kad lengvųjų automobilių pirkimo PVM atskaita neturėtų būti draudžiama, o tik ribojama dėl naudojimo asmeniniams tikslams.

ES valstybių narių praktika dėl lengvųjų automobilių pirkimo PVM atskaitos

PVM_13images

Iš dabar galiojančių PVM lengvatų tikslus, kurie buvo užsibrėžti, veikiausiai pasiekia tik kelios, tai –  5 proc. PVM neįgaliųjų techninės pagalbos priemonėms ir kompensuojamiems vaistams. Pirmu atveju, tai prekės asmenims, kuriems reikalinga parama, ir šios prekės nėra vartojamos kitų asmenų grupių. Antras atvejis mažiau vienareikšmiškas, nes vaistų vartotojų elgsena ne visada racionali ir ne visiems jiems objektyviai reikia paramos. Be to, čia veikia farmacijos verslo ir gydytojų interesai, todėl kompensuojamų vaistų sąrašas niekada nebūna tobulai teisingas. Tačiau, galima teigti, kad daugiau kompensuojamų vaistų reikia senyviems ar dėl kitų priežasčių mažiau darbingiems, todėl mažiau pajamų gaunantiems žmonėms. Dėl šios priežasties lengvatos poveikis veikiau pasiekia deklaruotus tikslus nei priešingai.

Dar viena lengvata, skirta keleivių vežimui, įsigaliojusi nuo šių metų pradžios, teoriškai taip pat turėtų pasiekti tikslą, nes visuomeniniu transportu pasiturintys žmonės naudojasi retai. Tačiau ši lengvata turėtų prasmės, jei vežėjai būtų sumažinę kainas, deja, apie tai girdėti neteko.

Deja, tuo „pakenčiamų“ PVM lengvatų sąrašą būtų galima ir baigti, nes toliau – tik gražiau.

Lengvata periodinei spaudai skamba gražiai, tačiau šiais laikais yra alternatyvos: TV, internetas, radijas ir kiti informacijos šaltiniai. Todėl lengvata vienam iš informacijos šaltinių arba tik subsidijuoja to sektoriaus įmones ir nepasiekia vartotojų, arba, jeigu kainos tikrai sumažėja, iškreipia vartotojų elgseną skatindama labiau naudotis viena alternatyva, nei kitomis.

PVM lengvata šildymui jau ne kartą minėta, kaip labiausiai iškraipanti realybę. Kuo daugiau šildaisi, tai yra, kuo daugiau turi turto, tuo daugiau lengvatos gauni. Iš tiesų, šią lengvatą reikėtų arba apskritai naikinti ir keisti tiesiogine parama, arba sieti su daugiabučių renovacija ir naikinti lengvatą tiems, kurie nedalyvauja renovacijos procese.

Seime vėl įregistruotas siūlymas mažinti PVM viešbučių paslaugoms. Didžiąją viešbučių išlaidų dalį patiria verslo atstovai, kurių dauguma gali susigrąžinti PVM ir todėl jiems nėra skirtumo, koks tas PVM tarifas. Tuo tarpu turistai, norintys aplankyti kokią nors šalį ar vietovę, kažin ar renkasi ją pagal PVM tarifą. Taip, kaina turi įtakos, bet jei šalis arba vieta neįdomi, tai joks PVM tarifas nepadės, ir gal turės net priešingą efektą. Juk to paties Lietuvos pajūrio problema yra visai ne viešbučių kaina, o menka kokybė ir tai, kad be šaltos jūros ar alkoholio gėrimo ten nelabai yra ką daugiau veikti.

Taip pat siūloma mažinti PVM meno ir kultūros renginiams bei kūrėjų ir atlikėjų paslaugoms. Pirmu atveju, galima suprasti norą subsidijuoti teatrus ir kultūros įstaigas – bilietų kainos juk vis tiek nesumažės. Tačiau kam subsidijuoti atlikėjų paslaugas? Kažin ar daug pensininkų susirinks į kitą Lady Gagos koncertą, jei bus sumažintas PVM tarifas?
Na, o apie siūlymus mažinti PVM „šviežiai mėsai“, „nešviežiai žuviai“, vienokioms ar kitokioms daržovėms ir panašiems produktams apskritai nėra prasmės daug diskutuoti. Juk socialiai remtini žmonės mėsos ir žuvies beveik neperka, nes neįperka, o kad šių produktų kainos mažėtų dėl PVM lengvatų tikėtis būtų naivu. Taigi tai tik interesų grupių žaidimas. Geriausiu atveju, jo rezultatas – padidėję subsidijuojamo sektoriaus pelnai. Blogiausiu atveju – iškreiptas vartotojų elgesys. Abiem atvejais – didelis biudžeto pajamų praradimas.

Antradienį Seime bus svarstomas Respublikos Prezidentės pateiktas PVM įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siūloma nustatyti lengvatinį PVM tarifą spaudai.

Tačiau svarstant šį projektą jis A. Valinsko vadovaujamame Informacinės visuomenės plėtros komitete po Seimo narių pasiūlymų „aplipo“ daugybe kitų PVM lengvatų, kurias priėmus biudžetas netektų milijardo litų. Akivaizdu, kad tokiam projektui kategoriškai nepritaria Vyriausybė, greičiausiai jį vetuotų ir Respublikos Prezidentė.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos (TS-LKD) seniūnas Jurgis Razma įregistravo pasiūlymą, kurio esmė – grįžti prie pirminio Prezidentės teikto varianto, iš projekto išbraukiant visus kitus vėliau atsiradusius siūlymus.

Parlamentaras argumentuoja, kad spauda – ne tas pats kaip dešra ar dviratininko šalmas. Tai daugiau dvasinis produktas ir išimtį jai galime pagrįsti parodydami tam tikrą šios prekės ir paslaugos rūšies išskirtinumą. Reikia įvertinti dar ir tai, kad pastaraisiais metais ne kartą gerokai brango spaudos platinimo paslaugos, mažėjo reklamos užsakymų apimtys. Nors ir bandoma išlaidas periodinių leidinių platinimui šiek tiek kompensuoti per Spaudos rėmimo fondą, tiesiogines dotacijas Lietuvos paštui, tačiau ši kompensacija neadekvati padidėjusioms išlaidoms.

„Taigi yra daug argumentų, kad būtų apsiribota tik PVM lengvatos spaudai nustatymu, dėl ko šalies biudžetas netektų tik keliolikos milijonų litų ir dėl to nereiktų jo keisti. Tikiuosi, kad Seime atsiras išminties būtent tokiam sprendimui priimti“, – teigia J. Razma.

Jei šis siūlymas nebūtų aplipęs papildomais siūlymais, PVM lengvatos spaudai projektas galėjo būti svarstomas žymiai sparčiau ir galėjo įsigalioti jau nuo balandžio 1-osios. Dabar, pasak J. Razmos, jei liktų tik lengvata spaudai, ji galėtų įsigalioti nuo liepos 1 d., nes palanki mokesčių mokėtojams mokestinė pataisa nebūtinai turi būti nutolinama pusei metų.

„Dalyvaujant Seimo frakcijų seniūnų sueigoje pastaruoju metu man susidarė įspūdis, kad ir kitos frakcijos iš dalies neprieštarautų siūlymui apsiriboti pirmine Prezidentės iniciatyva dėl lengvatos spaudai, todėl turiu kol kas nors ir santūraus optimizmo, kad Seimas pritars mano pasiūlymui. Tačiau jei tam tikros interesų grupės stipriai veiks kai kuriuos Seimo narius, ginsiančius maisto produktų ir kitų lengvatų šalininkus, tuomet lengvata spaudai gali įstrigti, – sako J. Razma ir priduria: – bet būkim optimistai ir tikėkimės atsakingo ir išmintingo Seimo narių sprendimo.“

PVM lengvata periodinei spaudai netaikoma tik Slovakijoje, Bulgarijoje ir Lietuvoje iš visų 27 ES valstybių.

Lietuvos spaustuvininkų asociacija (LISPA) kartu su Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) kreipėsi į Seimo Pirmininkę Ireną Degutienę, inicijuodamos, kad Seimas peržiūrėtų mokestinę spaudos PVM aplinką ir įtrauktų į 2012 m. Seimo posėdžių planus Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą dėl PVM spaudai mažinimo.

LISPA ir LPK pateikė siūlymą, kad spaudos leidiniams PVM tarifai būtų mažinami tokia tvarka: vaikų literatūrai būtų taikomas 0 tarifas, kitoms knygoms – 5 proc., laikraščiams ir žurnalams – 6 proc. tarifas. Abi organizacijos įsitikinusios, jog tokiu būdu būtų užtikrintos mažesnės spausdintų leidinių kainos bei sustiprėtų Lietuvos konkurencinis pranašumas palyginti su kitomis ES šalimis bei artimiausiomis NVS šalimis.

„Panaikinus PVM lengvatą spaudai, Lietuvos periodinių leidinių gamyba buvo perkelta į kaimynines šalis, turinčias palankesnę mokestinę aplinką, dėl to mūsų spaudos įmonės patyrė nuostolių, atleido dalį darbuotojų, kai kurios, neatlaikiusios konkurencijos, bankrutavo“, – spaudos pramonės padėtį pristato LISPA prezidentė dr. Erika Furman. Jos teigimu, daugelyje šalies įmonių įdiegtos pačios pažangiausios technologijos, leidžiančios itin kokybiškai ir greitai atlikti spaudos darbus – šiuos privalumus įvertino skandinavai, neseniai pasiūlę perkelti savo gamybą į Lietuvos įmones, todėl apmaudu, kai dėl taikomo didelio tarifo specialistų žinios ir gebėjimai negali būti panaudojami savoje šalyje.

LISPA prezidentė pastebi, jog daugelis ES ir NVS šalių spaudos pramonę išskiria iš kitų verslo šakų dėl jos švietėjiškos svarbos ir palaiko, sudarydamos palankias mokestines sąlygas: Liuksemburge visai spaudai taikomas 3 proc., Italijoje ir Ispanijoje – 4 proc. PVM tarifas. Prancūzijoje knygoms taikomas 5,5 proc., laikraščiams ir periodiniams leidiniams – 2,1 proc. PVM tarifas. „Jungtinėje Karalystėje spauda iš viso neapmokestinta PVM, taip pat ir Armėnijoje, Azerbaidžane bei Ukrainoje, – vardina dr. E. Furman. – Mūsų kaimynės – Rusija ir Baltarusija – laikraščiams bei periodiniams leidiniams taiko lengvatinį 10 proc. mažesnį PVM tarifą nei Lietuva“.
Pasak LPK prezidento dr. Gedimino Rainio, mokesčiai spaudai yra jau nebe ekonomikos, bet tautos savasties klausimas, nes leidybos ir spaudos pramonė nuo kitų pramonės šakų skiriasi tampriomis sąsajomis su švietimu ir kultūra. „Turime didžiuotis, kad Lietuvos spaustuvininkai įėjo į istoriją kaip prisidėję prie unikalios lietuvių kalbos išlikimo, tad valstybės garbės reikalas sudaryti palankias sąlygas spaudos pramonei gyvuoti mūsų laikais”. LPK prezidentas įsitikinęs, kad spausdintas žodis yra ne tik tautos kultūros, raštingumo, bet ir demokratijos bei laisvės išraiška, todėl būtina valstybės mastu užtikrinti, jog jis būtų prieinamas kiekvienam, neatsižvelgiant į amžių, gaunamas pajamas ar socialinę grupę.
Jam pritaria LISPA vadovė, pastebėdama, kad Lietuva apskritai galėtų pasaulyje pozicionuotis kaip spausdintos knygos šalis: „Spausdinto žodžio vertė yra išlikusi mumyse nuo knygnešių laikų, kai dėl lietuviškos knygos buvo rizikuojama laisve ar net gyvybe, tad galėtume būti pasaulyje asocijuojami su knyga, kaip suomiai asocijuojami su pirtimi, olandai – su tulpėmis, portugalai – su fado, ispanai – su flamenko, o italai ar prancūzai – su vynu“.

Dr. E. Furman nuomone, kad ir kaip sparčiai diegtume e-paslaugas Lietuvoje, vis dėlto didelė dalis atokiau nuo didmiesčių gyvenančiųjų neturi galimybės naudotis internetu, o vietos bibliotekos neturi lėšų ne tik knygoms įsigyti, bet ir periodinei spaudai. „Būkime realistai – sėsliai gyvenantiems mažesnių miestelių ir kaimų gyventojams labiau rūpi vietos laikraščiuose aprašomi jų aplinkos įvykiai nei globalios pasaulio problemos, todėl, jei išnyks regioninė spauda (o tokia grėsmė dabar yra), atokių vietovių gyventojai liks be aktualių naujienų, didės atskirtis“, – pabrėžia LISPA prezidentė, pridurdama, jog finansiniai suvaržymai spaudai gresia ir įvairių grupių įtaka jai bei etiškos ir profesionalios žiniasklaidos rinkos iškreipimu.

Spaustuvininkai ir pramonininkai tikisi, kad Seimas, svarstydamas šalies Prezidentės Dalios Grybauskaitės pateiktas įstatymo pataisas dėl šiuo metu taikomo spaudos leidiniams PVM tarifo, atsižvelgs ir į LISPA bei LPK kreipimesi pateiktus statistinius duomenis apie Lietuvos spaudos pramonės padėtį kitų ES šalių kontekste ir išsakytus siūlymus.

Statistikos departamentas paskelbė, kad šių metų pradžioje verslo pajamas gavo 64 tūkst. įmonių  ir  124 tūkst. fizinių asmenų, o  įsiregistravusių pridėtinės vertės mokesčio rinkikais ir mokėtojais buvo tik 70 tūkst.

Kiti – 118 tūkst. nerinko iš pirkėjų ir nemokėjo PVM, nes pasinaudojo lengvata – nemokėti šio mokesčio, jeigu pajamos mažesnės nei 100 tūkst. Lt per metus. Štai dėl ko  priešinasi kasos aparatams turguose, nes pasunkės sąlygos rodyti mažesnes pajamas, t.y. jas slėpti.
Atrodo, nerenkančių PVM  iš pirkėjų asmenų prekių ir paslaugų kainos turėtų būti penktadaliu mažesnės už renkančių asmenų.  Tačiau taip nėra. Štai šiuo metu MAXIMA parduoda kiniškus žieminius batus už 30 Lt, kurių penktadalis – 6 Lt yra PVM ir sumokamas valstybės biudžetui. Tie patys kiniški batai Gariūnų turguje parduodami už 28 Lt. Bet turgaus prekeiviai penktadalį kainos neperveda biudžetui, o pasilieka sau.  Taigi dėl iki šimto tūkst. Lt pajamų neapmokestinimo PVM, valstybė praranda apie  2,5 mlrd. litų pajamų per metus. Ši lengvata yra net didesnė už nustatytas lengvatas vaistams, knygoms ir šiluminei energijai.
Neapmokestinama PVM suma Lietuvoje yra didžiausia Europos Sąjungoje. Latvijoje ir Estijoje 3 kartus mažesnė.  Valdžia panoro šią lengvatą dar padidinti 1,5 karto,  iki 155 tūkst. Lt.  Taigi sumažės ne tik PVM mokėtojų skaičius, bet ir šis mokestis.
Sunku suprasti valdžios veiksmus, kai versdama statyti kasos aparatus, siekia padidinti biudžeto pajamas, o, didindama neapmokestinamų PVM pajamų sumą, mažina biudžeto pajamas.  Ar per maža 2,5 mlrd. PVM lengvata?

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą – 9 proc. tarifą už šildymą siūloma suteikti tik renovuotų arba renovuojamų būstų savininkams.

Keliama ir dar viena sąlyga – norint gauti lengvatą, po renovacijos būsto energetinė būklė turėtų pasiekti D klasę.

Tokiam siūlymui antradienį pritarė Seimo valdybos sudaryta parlamentarų darbo grupė, rengianti pasiūlymus dėl įstrigusio daugiabučių modernizavimo. Galutinai už visas idėjas, kaip paskatinti daugiabučių modernizavimą, darbo grupė dar balsuos.

Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto skyriaus departamento specialistas Vytautas Jonaitis sako, kad valstybei per brangu bus administruoti PVM lengvatą, jei ji bus taikoma tik daliai gyventojų.

“Iš pirmo žvilgsnio atrodo patrauklus siūlymas, bet pasigilinus į įvairias pasekmes, tai susidurtume su neapibrėžtumu. Įmanoma, aišku, nustatyti lengvatos taikymo kriterijus, bet administravimo klausimas nėra paprastas”, – BNS sakė V.Jonaitis.

Jis atkreipė dėmesį kad tokia PVM lengvatos už šildymą taikymo sistema gali būti traktuojama kaip socialiai neteisinga: “Mažiau uždirbantys žmonės mažiau gali ir investuoti į būsto atnaujinimą, o dar nebetaikant PVM lengvatos, jie gautų dar didesnes sąskaitas už šildymą. Tie, kurie labiau pasiturintys, namus susitvarkę, gautų mažesnes sąskaitas”, – sakė V.Jonaitis.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovas Jonas Šimėnas naują PVM lengvatos taikymo būdą remia: “Ekonominis mechanizmas, kuris vers per kišenę galvoti – nori mažiau mokėti už šilumą, tai dalyvauk renovacijoje, sutaupysi, nes už šildymą reikės mažiau mokėti, be to, gausi ir PVM lengvatą”, – BNS sakė J.Šimėnas.

Jis sako, kad analogiška tvarka turėtų būti taikoma ir daugiabučių, ir kitų gyvenamųjų bei komercinių patalpų savininkams.

Atitinkamą siūlymą dėl PVM lengvatos už šildymą pateikė Būsto valdymo ir priežiūros rūmai.

“Gaunantiems kompensacijas už šilumą yra beveik tas pats, bus namas atnaujintas ar nebus. Todėl jie nedaug lemia namo gyventojams priimant sprendimą dėl modernizavimo. Žymiai daugiau yra tokių gyventojų, kurie gauna pakankamai mažas pajamas, tačiau dar nėra priskiriami kategorijai asmenų, gaunančių kompensacijas už šilumą”, – sakė rūmų atstovas Algirdas Glodenis.

Konkrečius pasiūlymus dėl galimos naujo PVM lengvatos už šildymą taikymo Finansų ministerijai siūloma pateikti iki birželio.

Dabar šilumos energijai taikomas 9 proc. PVM tarifas.

Lietuvos viešbučiai išsikovojo ilgai siektą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą. Nepaisant Vyriausybės nepritarimo, Seimas antradienį nusprendė, kad viešbučiams bus taikomas 9 proc. PVM tarifas – daugiau nei dukart mažesnis už įprastą.

Seimas antradienį priėmė tai numatančias Pridėtinės vertės mokesčio pataisas.

Ši lengvata galios metus – iki kitų metų gruodžio 31 dienos.

Lengvatiniam viešbučių PVM tarifui anksčiau buvo pritaręs Seimo Biudžeto ir finansų komitetas.

Komiteto poziciją pristatęs konservatorius Vitas Matuzas teigė labai nedžiūgaująs dėl šios lengvatos, nes kitąmet Lietuvoje vyks Europos krepšinio čempionatas, ir “mes tikrai prarasime nemažai pinigų”.

Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis teigė, kad daugelyje Europos Sąjungos (ES) šalių apgyvendinimo paslaugų PVM tarifas yra gerokai mažesnis nei Lietuvoje taikomas 21 procentas. Jis siūlė lengvatą taikyti tik tiems viešbučių klientams, kurių gyvenamoji vieta ar buveinė nėra šalies teritorija, todėl pati paslauga turėtų būti laikoma kaip suteikta ne šalies teritorijoje.

“Tai skatins ir turizmą, paslaugų atpiginimą ir didins verslo subjektų apyvartą, pelningumą”, – tvirtino politikas.

Tačiau jo projektą parlamentarai atmetė. V.Matuzo teigimu, V.Žiemelio pataisa prieštarauja žmogaus teisėms, nes viešbučių klientus skirstytų į pirmos ir antros rūšies žmones.

Finansų ministerija anksčiau suskaičiavo, kad biudžetas dėl mažesnio PVM viešbučiams netektų iki 10 mln. litų pajamų.

Vyriausybė pasisakė prieš mažesnį tarifą viešbučiams, nors dar lapkričio pradžioje finansų ministrė Ingrida Šimonytė teigė, jog viešbučius traktuojant kaip eksporto prekę, jiems galima būtų taikyti pusę PVM tarifo.

Vyriausybės ketinimus sumažinti PVM viešbučių paslaugoms neigiamai įvertino banko “Danske Bank” vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė. Lapkričio pradžioje ji perspėjo, jog bet kokios naujos lengvatos įvedimas atidarytų Pandoros skrynią – visi pradėtų reikalauti palengvinimų savo sektoriui.

Šiuo metu viešbučiams taikomas įprastas 21 proc. PVM tarifas.

lengvatą (papildytas)

papildymai visame tekste

Vilnius, lapkričio 30 d. (BNS). Lietuvos viešbučiai išsikovojo ilgai siektą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą. Nepaisant Vyriausybės nepritarimo, Seimas antradienį nusprendė, kad viešbučiams bus taikomas 9 proc. PVM tarifas – daugiau nei dukart mažesnis už įprastą.

Seimas antradienį priėmė tai numatančias Pridėtinės vertės mokesčio pataisas.

Ši lengvata galios metus – iki kitų metų gruodžio 31 dienos.

Lengvatiniam viešbučių PVM tarifui anksčiau buvo pritaręs Seimo Biudžeto ir finansų komitetas.

Komiteto poziciją pristatęs konservatorius Vitas Matuzas teigė labai nedžiūgaująs dėl šios lengvatos, nes kitąmet Lietuvoje vyks Europos krepšinio čempionatas, ir “mes tikrai prarasime nemažai pinigų”.

Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis teigė, kad daugelyje Europos Sąjungos (ES) šalių apgyvendinimo paslaugų PVM tarifas yra gerokai mažesnis nei Lietuvoje taikomas 21 procentas. Jis siūlė lengvatą taikyti tik tiems viešbučių klientams, kurių gyvenamoji vieta ar buveinė nėra šalies teritorija, todėl pati paslauga turėtų būti laikoma kaip suteikta ne šalies teritorijoje.

“Tai skatins ir turizmą, paslaugų atpiginimą ir didins verslo subjektų apyvartą, pelningumą”, – tvirtino politikas.

Tačiau jo projektą parlamentarai atmetė. V.Matuzo teigimu, V.Žiemelio pataisa prieštarauja žmogaus teisėms, nes viešbučių klientus skirstytų į pirmos ir antros rūšies žmones.

Finansų ministerija anksčiau suskaičiavo, kad biudžetas dėl mažesnio PVM viešbučiams netektų iki 10 mln. litų pajamų.

Vyriausybė pasisakė prieš mažesnį tarifą viešbučiams, nors dar lapkričio pradžioje finansų ministrė Ingrida Šimonytė teigė, jog viešbučius traktuojant kaip eksporto prekę, jiems galima būtų taikyti pusę PVM tarifo.

Vyriausybės ketinimus sumažinti PVM viešbučių paslaugoms neigiamai įvertino banko “Danske Bank” vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė. Lapkričio pradžioje ji perspėjo, jog bet kokios naujos lengvatos įvedimas atidarytų Pandoros skrynią – visi pradėtų reikalauti palengvinimų savo sektoriui.

Šiuo metu viešbučiams taikomas įprastas 21 proc. PVM tarifas.