Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) pirmininkas europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis kursto nesantaiką tarp lietuvių ir Lietuvoje gyvenančių lenkų, sako Seimo pirmininkė Irena Degutienė.

“V.Tomaševskis pats kurso šitą nesantaiką tarp lietuvių ir lenkų, kurios niekada nebuvo ir šiandieną nėra, ir turbūt eilinis Lietuvos pilietis lietuvis puikiai bendrauja su Lietuvos piliečiu lenku”, – interviu Žinių radijui trečiadienį sakė ji.

“Tie patys lenkai, kurie nepriklauso ar nėra lojalūs ir priklausomi nuo V.Tomaševskio kaip politiko, jie turi visiškai kitokią nuomonę ir jie tikrai nepritaria tokiam V.Tomaševskio elgesiui. Pati asmeniškai turiu ir draugų lenkų, su kuriais bendrauju, ir šeimomis bendraujame, ir jie tikrai nesupranta, kam to reikia. Čia turėtų turbūt pats V.Tomaševskis turi atsakyti į šį klausimą, kodėl jis taip elgiasi ir kieno jis nuostatas vykdo”, – pridūrė parlamento vadovė.

Anot jos, toks nesantaikos kurstymas reikalingas palaikyti tautiniu pagrindu sukurtai partijai – LLRA.

“Tai, kokia kurstoma – būtent kurstoma – nesantaika tarp dviejų tautų, kurios iš esmės nėra, bet tai kažkam labai reikalinga, tai yra politikavimas, netgi, sakyčiau, primityvus politikavimas, ir tie žmonės, kurie giliau mąsto, jie tą puikiai atskiria – pelus nuo grūdų”, – kalbėjo I.Degutienė.

“Europos valstybėse tokių partijų, kurios sukurtos tautiniu pagrindu, nėra, todėl, kad ir lenkai vieni daugiau dešinių pažiūrų ar daugiau kairių pažiūrų, rusai – lygiai taip pat, ir jie įsijungia arba integruojasi į tas nacionalines partijas, kurios labiau kairiosios ar dešiniosios. Sukūrus tautiniu pagrindu partiją, tam, kad ją išlaikytum, tu turi nuolat kurstyti vienintelį argumentą – tautinę nesantaiką, maždaug “lenkai vienykitės, nes lietuviai mus muša”. Absoliučiai nesuprantama, ir tai visiškai ne europietiškos valstybės pavyzdys”, – tvirtino ji.

Anot I.Degutienės, kurstant nesantaiką, bloginami ir dvišaliai Lietuvos ir Lenkijos santykiai.

“Kviesčiau visus Lietuvoje gyvenančius lenkus gerai susimąstyti ir pagalvoti, kam to reikia, ar yra iš tiesų tokia įtampa tarp lietuvių ir lenkų Lietuvoje. Manau, kad jos tikrai nėra”, – teigė Seimo pirmininkė.

Praėjusią savaitę V.Tomaševskis sukėlė pasipiktinimą, kai dienraščiui “Respublika” komentuodamas prezidentės pasirašytą Švietimo įstatymą, pareiškė, kad Vilniaus krašte lietuviai turi prisitaikyti prie lenkų.

“Kur integruotis? Kur mes turime integruotis? Mes čia gyvename visada. Tai jūs turite šitame krašte integruotis, nes jūs čia atvažiavote. Jūsų protėviai turi čia integruotis. O mes neturime integruotis. Čia mūsų žemė. Nueikite Vilniuje į senas kapines – vien lenkiškos pavardės”, – sakė jis.

Pagal Lietuvos Seimo priimtą Švietimo įstatymą, tautinių mažumų mokyklose Lietuvoje pamokos lietuvių kalba turės vykti, kai bus dėstomos temos iš Lietuvos istorijos ir geografijos, pasaulio pažinimo, mokoma pilietiškumo pagrindų. Be to, nutarta nuo 2013 metų suvienodinti valstybinės kalbos brandos egzamino užduotis lietuvių ir tautinių mažumų mokyklų moksleiviams.

Lietuvos pareigūnai sako, kad lenkams sudaromos švietimo sąlygos nebus blogesnės nei lietuviams Lenkijoje, o padės geriau išmokti valstybinę kalbą.

Lietuvos lenkų mokykloje mokykloje Maišiagaloje trečiadienio rytą apsilankęs Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis) apgailestavo, kad Lietuvoje nevykdoma 1994 metų dvišalė sutartis dėl draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo.

Lenkijos prezidentas teigė, kad yra daug neišspręstų, pavyzdžiui pavardžių rašybos, klausimų, tačiau pažymėjo, jog tai negali būti priežastis nutraukti bendradarbiavimą.

“Turiu pasakyti, kad yra dalykų, sunkiai suprantamų lenkams ir lenkų politikams. Tai, kad per tiek metų negalime sulaukti susitarimo įgyvendinimo, kuris turėjo tapti gerų tarpusavio santykių pagrindu. 1994 metų susitarimas, kuriame numatomos teisės lenkų mažumai, lieka susitarimu, nes jis nebuvo įvykdytas”, – mokykloje susirinkusiems lenkų tautinės mažumos atstovams sakė B.Komorowskis.

“Tai negali būti pagrindu nutraukti santykius. Tai negali būti pagrindu nesutarimais bendruose darbuose”, – pridūrė Lenkijos vadovas.

Jis pasiūlė Lietuvos politikams, besipriešinantiems vietovardžių rašybai ir lenkų kalba, atvažiuoti pasižiūrėti, kaip šis klausimas sprendžiamas Lenkijoje.

“Lenkiškų pavadinimu rašymas yra svarbus klausimas, kuris anksčiau ar veliau bus išspręstas, taip kaip tikisi tautinės mažumos, nes tokia yra Europos tendencija. Aš siūlau tiems, kurie labiausiai priešinasi tam, atvažiuoti į Lenkiją ir pažiūrėti, kaip rašomi pavadinimai Punske”, – kalbėjo B.Komorowskis.

“Taip pat pavadinimai rašomi baltarusiškai ar vokiškai ten, kur gyvena tautines mažumos. Niekas iš to nedaro problemų. Lenkijai ir lenkams nieko tai nekainavo, kad kažkas rašo savo pavadinimus vokiškai, ukrainietiškai, lietuviškai ar baltarusiškai”, – dėstė Lenkijos prezidentas.

Maišiagalos mokykloje jam buvo pasakyta, kad netoliese už 15 mln. litų iš valstybės biudžeto buvo pastatyta lietuvių mokykla, tuo tarpu lenkiškų mokyklų priežiūra turi rūpintis savivaldybės.

“Pas mus nekiltų minties statyti lenkiška mokykla greta, nes norime, kad daugiatautiškumas pasireikštų taip, kad pasirinktų patys piliečiai”, – kalbėjo B.Komorowskis.

Pasak jo, Lenkijoje tautinių mažumų švietimui valstybė teikia pirmenybę. B.Komorowskis pabrėžė, kad Lenkija ir Lietuva kartu iškovojo laisvę, kuria maksimaliai gali naudotis ir tautinės mažumos.

B.Komorowskis į Lietuvą atvyko dalyvauti Vasario 16-osios minėjimo renginiuose.

Druskininkų viešbučiai atsigręžė į lenkus

Išgyventi siekiantys Druskininkų viešbučiai atsigręžė į Lenkijos gamintojus, rašo “Verslo žinios”.

“Lenkai tiekia ne tik maistą, bet ir viešbučiams reikalingas higienos priemones, nors dar prieš porą metų jų šioje rinkoje nebuvo. Įmonės priverstos užmerkti akis į kokybę, nes šiandien svarbiausia išgyventi, o būdų, kaip sutaupyti, vis mažėja”, – teigė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.

Druskininkuose įsikūrusio “Grand SPA Lietuva” generalinis direktorius Vytautas Žibūda taip pat pripažino, jog ieškoma, kaip pateikti klientams pigesnį maistą: “Mums patraukli jų kokybė ir kaina”.

Anot jo, maisto produktai iš kaimyninės šalies masiškai nevežami, tačiau importuojami retesni antienos, kalakutienos gaminiai ir tie, kurie daug pigesni nei Lietuvoje. Žvalgomasi ir į kitas prekių grupes – sultis, daržoves, konservuotus produktus. Tuo tarpu Draskininkų “Eglės” sanatorijai šiek tiek produktų iš Lenkijos veža vietiniai tarpininkai.

“Pirmiausia pajutome, kad mažėja pardavimai prekybos taškuose. Vėliau pirkti Lenkijoje pradėjo ir viešojo maitinimo įmonės”, – teigė bendrovės “Samsonas” prezidentas Alfredas Rimidis.

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis sako tikįs, kad naftos tiekimo atnaujinimo vamzdynu “Družba” problemą padės išspręsti Maskvos ir Varšuvos dialogas. Jis pažymi, kad Lietuva, siekdama problemos sprendimo, neturi daryti jokių nuolaidų.

“Matydami aktyvių Rusijos ir Lenkijos santykių vystymąsi, tikimės, kad naftos tiekimo “Družba” klausimas taip pat bus išspręstas teigiamai”, – naujienų agentūrai “Interfax” sakė A.Ažubalis.

Paklaustas, ar Lietuva yra pasirengusi nuolaidoms, kad būtų atnaujintas naftos tiekimas, ministras atsakė: “Sprendžiant pagal tai, kaip formuluojate klausimą, jūs taip pat tikite, kad vamzdyno incidentas nėra vien techninė problema”.

“Pašalinti techniniams nesklandumams nereikia jokių nuolaidų. Lietuva nuolat kėlė šį klausimą, nuo pat to momento, kai atsirado nesklandumai, tačiau nebuvo jokio atsako iš mūsų rusų partnerių”, – kalbėjo A.Ažubalis.

Jis pažymėjo, kad Lietuva iki šiol negavo oficialios informacijos apie incidento detales ir naftos tiekimo atnaujinimo perspektyvas.

2006 metais naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose pardavus lenkams netrukus nutrūko naftos tiekimas vamzdynu “Družba”. Rusija tuomet sakė, kad naftotiekyje įvyko avarija. Vėliau rusai pareiškė, kad vamzdyno techninė būklė yra bloga, todėl tiekti juo naftą į Mažeikius yra nenaudinga dėl didelių remonto išlaidų.

Gamykla Mažeikiuose naftą atsigabena tanklaiviais per terminalą Būtingėje, tačiau tai mažina ją valdančios įmonės pelningumą.

Rusijos dienraštis “Novaja Gazeta” trečiadienį paskelbė “Wikileaks” paviešintą JAV diplomatinio susirašinėjimo dokumentą, kuriame Amerikos ambasados Maskvoje atstovai svarsto, jog viena pagrindinių priežasčių Rusijai nutraukti naftos tiekimą “Družbos” vamzdynu buvo kerštas.

Pasak paviešinto dokumento, dabartinis Rusijos vicepremjeras Igoris Sečinas, 2006 metais vadovavęs kompanijos “Rosneft” direktorių tarybai ir ėjęs pareigas prezidento administracijoje, spaudė naftos kompanijas neteikti žaliavos lenkams parduotai “Mažeikių naftai”.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, jog lenkų tautinės mažumos švietimo situacija Lietuvoje turėtų nesiskirti nuo tos, kokia yra Lenkijoje gyvenančių lietuvių.

Tokią poziciją šalies vadovė išsakė pirmadienį viešėdama Trakų rajone. Tuo pat metu Vilniuje prie Prezidentūros buvo surengtas mitingas prieš siūlomas permainas švietimo srityje, kuriomis nepatenkintos lenkų organizacijos.

“Jeigu Lenkijoje Lietuvos mažumos gali laikyti (egzaminus) ar turėti vienokią situaciją, mes turėtume tai garantuoti ir lenkų mažumai Lietuvoje. Jokių diskriminacinių pasiūlymų mėginsiu nepraleisti, bet atitikmuo tarp Lietuvos mažumos Lenkijoje ir lenkų Lietuvoje turėtų būti”, – žurnalistams sakė D.Grybauskaitė.

Ji teigė, jog “tokių diskusijų paaštrėjimai” vyksta Seime siūlant įvairias įstatymų pataisas švietimo srityje, tačiau pažymėjo, kad “tos pataisos dar tik diskusijų lygmenyje, jos nėra priimtos”.

Dalis lenkų kritikuoja siūlymus įstatymu įtvirtinti, kad Lietuvoje tautinių mažumų mokyklose daugiau pamokų vyktų lietuvių kalba. Dėl to pirmadienį prie Prezidentūros surengtas mitingas, kuriame, policijos teigimu, susirinko iki 500 žmonių.

Lietuvos pareigūnai atkreipia dėmesį, kad lietuviai moksleiviai Lenkijoje daugiau dalykų mokosi lenkų kalba nei lenkų moksleiviai Lietuvoje lietuvių kalba.

“Kalbant apie taip vadinamas etnines mokyklas, tai tose, kurios veikia Lenkijoje, vidutiniškai 60 proc. pamokų vyksta ne lenkiškai, o 40 proc. lenkų kalba. Tokiose pat mokyklose Lietuvoje proporcija yra 95 proc.(lenkų kalba) ir tik 5 proc. – lietuvių”, – neseniai interviu Lenkijos žiniasklaidai sakė Lietuvos premjeras Andrius Kubilius.

Tautinių mažumų padėtis dažnai tampa diskusijų klausimu ir per aukščiausio lygio valstybių pareigūnų susitikimus.