Besibaigiantys metai Lenkijos istorijoje buvo galbūt tragiškiausi nuo pat Antrojo pasaulinio karo – tai dienraščiui “Polska The Times” pareiškė žinomas lenkų sociologas profesorius Pawelas Spiewakas (Pavelas Spevakas).

Tokį prieštaringą pareiškimą jį akivaizdžiai paskatino padaryti kruvina balandžio 10 dienos tragedija, kai netoli Smolensko oro uosto Vakarų Rusijoje per rūką sudužus prezidento lėktuvui, žuvo Lenkijos vadovas Lechas Kaczynskis (Lechas Kačynskis) su pirmąja ponia Maria (Marija) ir dar 94 žmonės, tarp jų Lenkijos centrinio banko vadovas, ginkluotųjų pajėgų vadai, dešimtys politikų ir visuomenės veikėjų žuvo.

Delegacija ketino dalyvauti Katynės žudynių, per kurias Sovietų Sąjungos NKVD 1940 metais sušaudė tūkstančius lenkų karininkų, 70-ųjų metinių minėjimo ceremonijoje.

P.Spiewakas taip pat pažymėjo, kas aštrėja konfliktas tarp dviejų didžiausių Lenkijos partijų – liberalios Pilietinės platformos ir opozicijoje esančios konservatyvios “Įstatymo ir teisingumo” partijos. Nors, kaip sako mokslininkas, šis konfliktas rusena jau senai, tačiau dabar virsta mažu pilietiniu karu.

“Įstatymas ir teisingumas”, kuriai vadovauja katastrofoje žuvusio prezidento brolis dvynys Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačynskis), skelbiasi esantis demokratijos šalininkas, tačiau niekaip negali susitaikyti su demokratinių prezidento rinkimų rezultatais, kuriuos laimėjo jo liberalusis varžovas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis)

P.Spiewako nuomone, abi partijos taip įsitraukė į tarpusavio kovą, kad realios problemos atsidūrė antrame plane.

“Atsižvelgiant į nerimą keliančius Baltarusijos valdžios veiksmus, pažeidžiančius pagrindines piliečių teises ir laisves, ir dėl persekiojimų, taip pat nukreiptų prieš mokslininkus ir studentus, raginu Lenkijos mokyklas, kurioms laisvė yra brangiausią vertybė, pademonstruoti akademinį solidarumą”, – B.Kudryckos rektoriams išsiųstą laišką citavo naujienų agentūra PAP.

Ministrė patikino, kad vyriausybė turės galimybių “paremti finansiškai” aukštąsias mokyklas, kurios sutiks priimti baltarusių studentus į nemokamas studijas, taip pat “finansuos dalį jų gyvenimo Lenkijoje išlaidų kartu su Lenkijos URM”.

Lenkijos mokslo ir aukštojo švietimo ministerijos duomenimis, po protesto akcijos Minske už opozicinę veiklą iš aukštųjų mokyklų pašalinta kelios dešimtys studentų.

Įtariamo tarptautinio teroristų tinklo “al Qaeda” nario Abu Zubaydah (Abu Zubaidos) advokatai ketvirtadienį kreipėsi į Lenkijos prokurorus, prašydami ištirti įtarimus, kad JAV agentai kankino jų klientą Lenkijoje neva veikusiame slaptame Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjime.

Lenkijos pareigūnai atkakliai neigė, kad jų šalyje veikė kokie nors CŽV sulaikymo centrai, apie kurių buvimą Europoje 2005 metais pirmasis paskelbė dienraštis “The Washington Post”, remdamasis neįvardytais CŽV šaltiniai.

Laikraštis rašė, kad šių slaptų kalėjimų tinklą Jungitnės Valstijos įkūrė, pradėjusios “karą su teroru” po 2001 metų rugsėjo 11 dieną Niujorke ir Vašingtone įvykdytų išpuolių.

Ankstesnis JAV prezidentas George’as W.Bushas (Džordžas V.Bušas) neseniai išleistoje atsiminimų knygoje “Sprendimų gairės” (Decision Points) rašo leidęs naudoti imituojamą skandinimą kvočiant A.Zubaydah, kuris 2002 metais buvo suimtas Pakistane. Šis asmuo įtariamas dalyvavęs sąmoksle įvykdyti atakas Los Andželo oro uoste.

“Pagal mūsų turimą informaciją, Abu Zubaydah buvo vienas iš asmenų, kurie buvo laikomi ir kvočiami CŽV kažkur Lenkijos teritorijoje”, – lenkų advokatas Bartlomiejus Jankowskis (Bartlomejus Jankovskis) sakė Varšuvoje vykusioje naujienų konferencijoje.

“Šiandien informavau Varšuvos prokuratūrą (apie šią bylą)… ir paprašiau, kad jie pripažintų (A.Zubaydah) aukos statusą, nes įrodymai rodo, jog jis buvo atvežtas į Lenkiją, laikomas ir tardomas, naudojant šiurkščius metodus”, – pridūrė įtariamo teroristo teisininkas.

Kitas įtariamas “al Qaeda” narys Abd al Rahimas al Nashiri (Abd Rahimas Naširis) neseniai prašė leisti jam duoti parodymus Lenkijos tyrėjams dėl slaptųjų CŽV kalėjimų. Jis anksčiau taip pat yra sakęs, kad buvo laikomas JAV agentų Lenkijoje.

A.Zubaydah ir Abd al Rahimas al Nashiri šiuo metu laikomi Kuboje esančios JAV Gvantanamo įlankos karinės bazės sulaikymo centre.

Abd al Rahimas al Nashiri, kuris taip pat buvo sučiuptas 2002 metais, kaltinamas organizavęs 2000 metais Jemene įvykdytą išpuolį prieš JAV karo laivą “USS Cole”, per kurį žuvo 17 amerikiečių jūreivių.

A.Zubaydah advokatai sako manantys, kad jų klientas buvo atvežtas į Lenkijoje veikusį slaptą kalėjimą 2002 metų pabaigoje ir laikytas ten beveik metus.

+370 5 2058525

Rusija ir Lenkija sutarė išnagrinėti galimybę nutiesti elektros tinklų jungtį tarp Kaliningrado ir Lenkijos energetikos sistemų, o preliminarius šio nagrinėjimo rezultatus paskelbti 2011 metų vasarą.

Šis klausimas praėjusį antradienį buvo aptartas darbo grupės pasitarime, kuriame dalyvavo Rusijos bendrovės “Inter RAO” ir “Bendrosios energetikos sistemos federalinė tinklų kompanija” bei Lenkijos “Polska Grupa Energetyczna” (PGE) ir “PSE-Operator”, sakė agentūrai “Interfax” bendrovės “Inter RAO” oficialusis atstovas Antonas Nazarovas.

“Šalys sutarė išnagrinėti projektą dėl sistemų “Rusija (Kaliningrado) – Lenkija” jungties, – sakė jis.

Pasak jo, siekiama išnagrinėti tos jungties techninius aspektus bei energijos tiekimo organizavimo klausimus. Be to, šalys ketina įvertinti šio projekto ekonominę naudą.

“Preliminarūs rezultatai bus paskelbti 2011 metų vasarą”, – pridūrė A.Nazarovas.

2010 metų spalį Rusijos energetikos ministerijos vadovas Sergejus Šmatko pranešė, kad Rusija ir Lenkija artimiausiu metu pasirašys Kaliningrado srities elektros perdavimo tinklų plėtros memorandumą.

Ryšių tarp energetikos sistemų plėtros klausimas siejamas su Baltijos atominės elektrinės statyba Kaliningrado srityje.

Bendrovė “Inter RAO” yra šio atominės elektrinės projekto operatorė ir atsako už elektros energijos realizavimo užtikrinimą. Atominės elektrinės tiekiamą elektrą planuojama naudoti tiek vidaus rinkoje, tiek ir eksportuoti.

“Inter RAO” anksčiau pareiškė, kad Lenkija gali tapti partnere statant atominę elektrinę ir eksportuojant elektros energiją į Europos šalis.

Baltijos atominę elektrinę ketinama statyti dviem etapais: pirmąjį bloką, kurio galia sieks 1150 gigavato, ketinama paleisti 2016 metais, antrąjį tokio pat galingumo bloką – 2018 metais. Projektą įgyvendinanti valstybės korporacija “Rosatom” siekia pritraukti užsienio investuotojų, siūlydama iki 49 proc. akcijų.

Lenkija išlieka pasiryžusi remti Lietuvos saugumą, tačiau tikisi “drąsių sprendimų” dėl tautinės mažumos padėties, pareiškė Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis).

Interviu Lenkijos žiniasklaidai prezidentas patikino, kad “niekas nesikeičia bendradarbiaujant su Lietuva saugumo klausimais, NATO ir ES reikaluose”.

“Buvome ir esame pasiryžę remti Lietuvos saugumą, apie ką Lietuva gerai žino”, – sakė prezidentas.

Pareigūnų teigimu, Lenkija užima ypač svarbų vaidmenį naujuose NATO parengtuose Baltijos šalių gynybos planuose.

Antradienį pokalbyje televizijoje Polsat News B.Komorowskis teigė, kad “neįvykdyti ilgamečiai įvairių Lietuvos prezidentų ir premjerų pažadai, susiję su Lietuvos lenkais”.

“Tai – pavardžių rašymas, švietimo problemos, žemės gražinimas Vilniaus rajone gyvenantiems lenkams”, – vardijo Lenkijos vadovas, kurį cituoja PAP agentūra.

Prezidentas pabrėžė, jog “reikia kritiškai įvertinti”, kaip įgyvendinama dvišalė tarpvalstybinė sutartis.

“Negali pasikartoti situacija, kurioje buvo atsidūręs mano pirmtakas, kuris pora dienų prieš mirtį Smolenske lankėsi Vilniuje su draugišku vizitu, norėdamas pabrėžti yaptingus Lietuvos ir Lenkijos santykius ir leidosi Vilniuje kaip tik tuo metu, kai Lietuvos Seimas atmetė įstatymą dėl lenkų pavardžių rašymo”, – sakė prezidentas.

“Lenkija negali nematyti, kad tokių reiškinių nėra, tačiau (…) sugebėjimas bendradarbiauti strategiškai svarbiose srityse, yra diplomatijos menas. Tikiuosi, kad Lenkijos vyriausybė tai sugebės daryti protingai”, – kalbėjo B.Komorowskis.

“Turiu vilties, kad Lietuva taip pat sugebės priimti drąsius sprendimus, siekiant apvalyti Lietuvos ir Lenkijos santykius nuo nereikalingos įtampos, paprasčiausiai sąžiningai spręsdama tautinių mažumų problemas”, – sakė Lenkijos prezidentas.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas tvirtina neturintis informacijos apie Lenkijos svarstymus dėl elektros linijos tiesimo į Kaliningradą, kur Rusija stato naują atominę elektrinę.

“Neturime informacijos, patvirtinančios minėtus teiginius. Matome, kad tokios įvykių eigos labai norėtų Rusija, bet, mūsų žiniomis, yra priešingai – Lenkija atmetė kvietimą prisidėti prie projekto Karaliaučiaus srityje”, – dienraščiui “Lietuvos žinios” sakė A.Sekmokas.

„Lietuvos žinios“ rašo:

Interviu “Lietuvos žinioms” tik po ilgų derybų energetikos ministras Arvydas SEKMOKAS sutiko duoti raštu. Nors jo atsakymuose toliau skamba deklaracijos, kad VAE projektas bus išsigelbėjimas Lietuvos gyventojams, dėl kai kurių teiginių centus skaičiuojantiems žmonėms derėtų suklusti. Ministras, paklaustas apie galimas nuolaidas būsimam investuotojui, – tarkime, aukšta kaina supirkti naujoje jėgainėje gaminamą elektros energiją, – tokios perspektyvos griežtai nepaneigė.

“Daug kas priklausys nuo procentinio investicijų dydžio projekte, statybų kontrakto, kitų dalykų”, – LŽ tikino A.Sekmokas.

- Kalbėjote, kad tiesioginėmis derybomis dėl VAE strateginio investuotojo gali būti suinteresuotos penkios pasaulinės korporacijos. Ką Lietuva turėtų pažadėti, kad sulauktų susidomėjimo?

- Bus kalbamasi su visomis įmonėmis, besidominčiomis VAE projektu ir atitinkančiomis nacionalinius Lietuvos energetinio saugumo interesus. Strateginiam investuotojui bus siūloma dalyvauti gerai parengtame naujos atominės elektrinės (AE), kurią norima pastatyti deficitinėje elektros rinkoje, projekte.

- Ar Lietuva gali vykdyti konkrečias derybas su potencialiais investuotojais, neturėdama tvirtų sutarčių, kokios galios jėgainę ketina statyti, koks bus tikslus kiekvienos šalies galios poreikis, kokia dalimi kiekvienas partneris prisidės finansiškai?

- Pagal regioninių partnerių sutartą AE verslo modelį šio projekto dalyviai gaus tokią naujoje atominėje elektrinėje pagamintos elektros dalį, kuri bus proporcinga jų įneštai kapitalo daliai. Regioninių partnerių interesai buvo išsakyti ir visiškas projekto finansavimas prieš Pietų Korėjos kompanijai KEPCO atsiimant pasiūlymą buvo užtikrintas. Tai yra faktai.

- Ar esant dabartinei situacijai potencialus investuotojas nevers Lietuvos daryti rimtų nuolaidų: tarkime, prisiimti įsipareigojimą didele kaina supirkti naujoje AE pagaminamą elektros energiją arba mokėti baudas už nepakankamą nupirktą kiekį, nors artimiausiais dešimtmečiais planuojamas elektros kainos kritimas?

- Neapsiribosime pokalbiais su vienu potencialiu investuotoju. Daug kas priklausys nuo procentinio investicijų dydžio projekte, statybų kontrakto, kitų dalykų.

Dėl elektros kainos. Mūsų turimos prognozės rodo, kad per artimiausius 10-20 metų “Nord Pool” rinkoje kainos didės, nes didės elektros poreikis, augs brangesnės atsinaujinančios energijos dalis. Be to, reikės papildomų investicijų pasenusiam generacijos parkui atstatyti bei kovai su klimato kaita. Efektyviausias būdas kovoti su pasauliniu atšilimu kaip tik ir yra siekis kaip galutinį produktą naudoti būtent elektrą.

- Ar viena nuolaidų negali būti siūlymas, kartu su įsipareigojimu investuoti į AE, pigiai įsigyti ar perimti įmones “VST” ir RST bei dabar veikiančias elektrines?

- Nė su vienu galimu investuotoju panašūs klausimai nebuvo aptarinėjami. Derybininkai ir neturi įgaliojimų tokius klausimus aptarinėti.

- Banko “DnB NORD” analitikai kitų metų Baltijos regiono šalių apžvalgoje konstatuoja, kad Lietuvai neapsimoka statyti AE, nes, mažėjant elektros vartojimui, mūsų kraštui užtenka turimų gamybinių pajėgumų.

- Nėra tekę matyti jokių “DnB NORD” apžvalgų, kuriose būtų konstatuojama, kad Lietuvai užtenka elektros gamybos pajėgumų, juo labiau girdėti svarstymų, ką reikia ar ko nereikia daryti siekiant šalies energetinės nepriklausomybės. Yra tekę girdėti minėto banko finansų analitiko nuomonę šiuo klausimu, bet nemanome, kad ji būtų labai pagrįsta.

Sutinkame, kad Lietuvoje yra pakankamai dideli generavimo pajėgumai, bet jie paremti iškastiniu kuru, yra labai neefektyvūs ir negali varžytis rinkoje. Nėra kitos šalies Europos Sąjungoje (ES), kurioje apie pusę sunaudojamos elektros energijos sudarytų importuojama elektra, todėl kalbos apie elektros gamybos pajėgumų poreikio nebuvimą remiasi labai paviršutiniška analize.

- Toje pačioje apžvalgoje, kurios Jums neteko matyti, analitikai teigia, kad Rusija jau 2016 metais pastatys Kaliningrado AE. Ar Lietuva nesvarsto galimybių atominėje srityje bendradarbiauti su kaimynais?

- Jeigu tokios prielaidos tikrai daromos analitikų apžvalgose, tai jos turėtų būti pagrįstos platesnėmis banko analizėmis. Mūsų turimais Pasaulio branduolinės asociacijos duomenimis, pavyzdžiui, rusiškų reaktorių įjungimas į tinklą Indijoje (Rusija šioje šalyje stato du reaktorius – aut.) dėl įrangos tiekimo sutrikimų atsilieka nuo grafiko daugiau kaip dvejus metus. Todėl 2016 metų terminą (Kaliningrado AE atidarymo – aut.) laikytume labiau siekiamybe nei tikrove. Juolab kad šios jėgainės statyba yra akivaizdžiai politizuota, jos net nebuvo Rusijos vyriausybės patvirtintame branduolinės plėtros plane.

- Lenkija atidžiai stebi Kaliningrado projektą, o kaimynų didžiausia energetikos bendrovė “Polska grupa energetyczna” kalba apie galimybę tiesti elektros tiltą Kaliningradas-Olštinas. Ar tai nekeis Lietuvos planų AE statybos klausimu?

- Neturime informacijos, patvirtinančios minėtus teiginius. Matome, kad tokios įvykių eigos labai norėtų Rusija, bet, mūsų žiniomis, yra priešingai – Lenkija atmetė kvietimą prisidėti prie projekto Karaliaučiaus srityje.

- Teigiate išgirdęs griežtą Europos Komisijos (EK) poziciją, kad mūsų kraštui negali būti taikoma išimtis III dujų direktyvoje, reikalaujančioje atskirti vamzdynų valdymą ir dujų tiekimą. Kodėl Lietuva kratosi išimties, kuria apsisprendė pasinaudoti Latvija ir Estija?

- Reikėtų pasakyti, kad priimti tokį sprendimą Lietuvą visą laiką spaudė Rusija. Bet EK patvirtino, kad Lietuva turi taikyti 3-iąjį ES energetikos paketą dujų srityje, tad tai jau nebėra vien Lietuvos apsisprendimas. O sprendimą neprašyti išimties priėmė dar praėjusios kadencijos Seimas.

- Nuo kitų metų Latvijai ir Estijai, anksčiau užsitikrinusioms direktyvos išimtį, Rusijos tiekiamų dujų kaina mažėja 10-15 procentų. Ar dėl politinių sumetimų neaukojami Lietuvos žmonių interesai?

- Jei jau kalbame apie Lietuvos žmonių interesus, tai jie labiausiai nukenčia dėl to, kad iki šiol vis dar neturime jokių dujų tiekimo alternatyvų. Ir kaip tik dėl šios priežasties “Gazprom” savo nuožiūra gali didinti ar mažinti kainas.

3-iąjį energetikos paketą ES sugalvojo ne todėl, kad norėtų paerzinti bendrovę “Gazprom”, o būtent dėl to, kad rinkoje atsirastų konkurencija ir mažėtų kainos vartotojams. Todėl turime kuo greičiau pradėti statyti suskystintų dujų terminalą.

- Tačiau šiuo metu Lietuva tebėra priklausoma nuo vieno tiekėjo, o suskystintų gamtinių dujų terminalo projektas iš esmės stovi vietoje.

- Apie dujų rinką turime kalbėti, nors ji ir labai sunkiai pasiekiama. Priešingu atveju taip ir liksime priklausomi nuo vienintelio išorinio tiekėjo. Mūsų tikslas: Lietuvos ir Baltijos bei Lenkijos regioninė dujų rinka, o atskiri projektai – tai priemonės šiam tikslui pasiekti.

Taigi būtina sukurti alternatyvius tiekimo kelius bei atgabenti alternatyvios kilmės dujų, t. y. sukurti konkurenciją, kad prekyba dujomis regione vyktų be jokių apribojimų. Tai padaryti šiuo metu Vyriausybė siekia plėtodama suskystintų dujų terminalo, požeminės gamtinių dujų saugyklos ir dujų jungties su Lenkija projektus. Būtent šios Vyriausybės pastangomis buvo atrinkta tinkamiausia suskystintų gamtinių dujų terminalo vieta, atlikti geofiziniai ir seisminiai galimos požeminės gamtinių dujų saugyklos tyrimai.

- Latviai jau siūlo susitarti dėl bendro suskystintų gamtinių dujų terminalo Rygos uoste, nes, jų teigimu, “lietuviai, be didelio noro ir poveikio aplinkai įvertinimo, daugiau nieko neturi”. Ar Lietuva palaikytų šį siūlymą?

- Nepamirškime pagrindinio tikslo – regioninės dujų rinkos sukūrimo. Mūsų nuomone, tokie siūlymai visų pirma turi sukurti realią alternatyvą dabartinei integruotai monopolijai visame Baltijos šalių regione tiek terminalo savininko, tiek dujų kilmės požiūriu.

-  Alternatyva atominei energetikai galėtų tapti iš atsinaujinančių išteklių gaunama elektra. Kada pajudės šio klausimo realus įgyvendinimas?

- Atsinaujinantys elektros generavimo šaltiniai nėra alternatyva branduolinei energetikai. Tai vienas kitą papildantys dalykai. Iš atsinaujinančių energijos šaltinių be didesnės įtakos elektros kainos kilimui galima pagaminti iki penktadalio ar ketvirtadalio visos elektros energijos. Beje, elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, kaina yra gerokai didesnė nei šiuo metu nusistovėjusi vidutinė elektros energijos kaina rinkoje.

- Šiuo metu Lietuvos elektrinės gamybos kaina siekia 31,6 cento už kilovatvalandę (ct/kWh), vėjo energetikos – 30 ct/kWh. Tad kalbos apie didelę pastarosios energijos rūšies kainą neskamba solidžiai, – klausė „Lietuvos žinios“.

- Atsinaujinantys elektros generavimo šaltiniai negali pakeisti Lietuvos elektrinės, nes ši atlieka svarbų sistemos balansavimo ir rezervavimo vaidmenį. Vėjo jėgainės šios funkcijos negali atlikti. Priešingai – kuo jų daugiau, tuo daugiau reikia rezervinių galių.

Mūsų tikslas – kad vartotojai patikimai būtų aprūpinami elektros energija už mažiausią kainą. Vidutinė elektros kaina elektros biržoje šiemet yra apie 16 ct/kWh. Tuo tarpu už elektros energiją, pagamintą vėjo jėgainėse, mokame 30 centų, hidroelektrinėse – 26 centus, už elektrą, gautą deginant biokurą, – 30 centų, už saulės energiją – net 1,6 lito. Ar mes pajėgūs taip brangiai mokėti už elektrą? Plėtodami žaliąją energetiką, turime rasti protingą kompromisą tarp vartotojų ir verslo interesų

Tinklalapyje “WikiLeaks” paskelbti slapti JAV diplomatiniai dokumentai privertė Lenkiją atsisakyti iliuzijų dėl jos santykių su Vašingtonu, antradienį pareiškė šalies premjeras Donaldas Tuskas.

“Mes susiduriame su tikrai rimta problema. Tai ne įvaizdžio problema, kaip tai yra kai kurių valstybių atveju; tai nėra ir reputacijos problema, kaip Jungtinių Valstijų atveju “, – žurnalistams Varšuvoje antradienį sakė D.Tuskas, “WikiLeaks” paskelbus kelis su JAV ir Lenkijos santykiai susijusius dokumentus.

“Problema – iliuzijų praradimas dėl skirtingų valstybių santykių pobūdžio, ir tarp tokių artimų sąjungininkių kaip Jungtinės Valstijos ir Lenkija”, – sakė jis.

Antradienį Didžiosios Britanijos dienraštyje “Guardian” cituojama “WikiLeaks” paskelbta informacija “nušvietė JAV santykius su Lenkija ir kitomis sąjungininkėmis”, pridūrė premjeras.

Dokumentai rodo, kad Lenkija tikėjosi gauti operatyvinių raketų “Patriot” su kovinėmis galvutėmis, o ne neužtaisytas raketas, kurios, aukšto Lenkijos gynybos pareigūno žodžiais, yra vertos tiek pat, kiek “gėlių vazonai”.

2009 metų gegužę Lenkijos ir JAV pareigūnai susitarė Lenkijoje dislokuoti pirmąją mokomąją “Patriot” raketų bateriją. Vėliau, Rusijai išreiškus pasipiktinimą dėl šio Vašingtono žingsnio, buvo paskelbta, kad Lenkijoje dislokuojamos raketos neturi kovinio užtaiso.

Lenkija tikėjosi, kad raketas aptarnaus Vašingtono siųstas personalas, tačiau slapti JAV dokumentai rodo, kad Vašingtonas to neketina daryti.

“Lenkai mano, kad nuolatinei baterijai aptarnauti reikės maždaug 110 karių, kurie, kaip tikisi lenkai, čia dirbs nuolatos rotacijos principu”, – rašoma 2009 metų vasario 13 dokumente.

“Dabartiniuose JAV planuose numatoma skirti tik 20-30 karių dislokuotai įrangai prižiūrėti”, – sakoma jame.

“WikiLeaks” paskelbtuose dokumentuose minimi klausimai “tikrai bus svarbūs prezidento (Bronislawo) Komorowskio (Bronislavo Komorovskio) ir prezidento (Baracko) Obamos (Barako Obamos) pokalbiuose”, – sakė D.Tuskas.

B.Komorowskis turėtų lankytis Vašingtone trečiadienį B.Obamos kvietimu.

Premjeras Andrius Kubilius sako abejojantis, ar Lietuvai reikės įtikinėti Lenkiją nepirkti elektros energijos iš planuojamos Kaliningrado atominės elektrinės.

Interviu Lenkijos žiniasklaidai Lietuvos Vyriausybės vadovas pabrėžė, kad sprendimą priims pati Lenkija, tačiau jis pridūrė, kad Varšuva pati yra suinteresuota Baltijos jūros regiono šalių energetiniu saugumu.

“Nežinau, ar tai mūsų darbas – įtikinėti”, – dienraščiui “Rzecpospolita” sakė A.Kubilius, paklaustas, ar Lietuva neatkalbinės Lenkijos nuo dalyvavimo Kaliningrado atominės elektrinės projekte.

“Baltijos regiono šalių energetinis saugumas bei integracija į Vakarų energetinę sistemą nėra tik Lietuvos reikalas, bet ir ES, taip pat Lenkijos tikslas. Lenkija vaidins labai didelį ir svarbų vaidmenį, sprendžiant šią problemą. Tikiuosi, ji suras būdų įvykdyti šią misiją”, – teigė premjeras.

Atominė elektrinė Kaliningrade laikoma konkurente planuojamai Visagino atominei elektrinei. Dėl Lietuvos projekto įgyvendinimo praėjusią savaitę vėl kilo abejonių, nes tarptautiniame konkurse nepavyko atrinkti kompanijos, kuri statytų jėgainę.

A.Kubilius interviu “Rzeczpospolita” pabrėžė, kad atominės elektrinės Lietuvoje projektą remia ir Lenkija, ir kitos Baltijos šalys.

Maždaug 22 tūkstančių per 1940 metų žudynes sovietų sušaudytų lenkų karininkų šeimų atstovai pirmadienį pranešė nesieksiantys kompensacijų už patirtą žalą, kai Rusijos įstatymų leidėjai pagaliau pripažino Josifo Stalino atsakomybę už šias Antrojo pasaulinio karo laikų žudynes.

Pasak Lenkijos naujienų agentūros PAP, toks sprendimas jau buvo priimtas 2008 metų gegužę, kai Katynėje nužudytų lenkų karininkų artimųjų federacija savo nutarime rašė, jog negalima pinigais įvertinti artimųjų mirties ar žmogaus garbės ir orumo.

“Pritartume idėjai, kad Rusijos Federacija įkurtų fondą, kuris finansuotų Lenkijoje Katynės žudynių aukomis pavadintus objektus – ligonines, mokyklas”, buvo rašoma Federacijos nutarime.

“Mes nesitikime, kad Rusija atlygins mums žalą. Nėra sumos, kuri atlygintų vyro, tėvo ar brolio netektį”, – naujienų agentūrai AFP sakė šios federacijos viceprezidentė 74-ių Krystyna Brydowska (Krystyna Brydovska).

“Kaip galima pinigais įvertinti lenkų karininko gyvybę. Ji neįkainojama, – sakė K.Brydowska, kurios tėvas buvo vienas karo belaisvių, kurie buvo sušaudyti Katynės miškuose ir kitose dabartinės Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos teritorijose.

Taip K.Brydowska reagavo į Lenkijos opozicinės konservatorių partijos lyderio Jaroslawo Kaczynskio (Jaroslavo Kačynskio) pareiškimą, kai penktadienį Rusijos parlamentarai po ilgų metų pagaliau sutiko oficialiai patvirtinti tekstą, kuriame sakoma, jog minėtos žudynės buvo vykdomos tuometinio sovietų diktatoriaus Stalino nurodymu.

Kaip ir kiti Lenkijos lyderiai bei Katynės šeimų federacija J.Kaczynskis pasveikino šį Rusijos žingsnį, žengtą ruošiantis Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo vizitui Lenkijoje.

Tačiau J.Kaczynskis viešai pareikalavo, kad gruodžio 6 dieną numatyto susitikimo su Rusijos vadovu metu Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorowskis) iškeltų žalos atlyginimo klausimą.

Pasak jo, “kompensacijos turi būti pirmiausiai išmokėtos nužudytųjų artimiesiems”, tačiau, pasak politiko, galima kalbėti ir apie kompensaciją Lenkijos valstybei, nors tai diskusijos tema, tačiau pati problema egzistuoja , sakė J.Kaczynskis.

“Jaroslawas Kaczynski nėra mūsų federacijos narys. Tik ši organizacija turi teisę kelti žalos atlyginimo klausimą”, – paaiškino K.Brydowska.

Sekmadienį prezidento B.Komorowskio patarėjas profesorius Tomaszas Naleczas (Tyomašas Nalenčas) nurodė, kad Katynės nusikaltimas bus aptartas Rusijos prezidento D.Medvedevo vizito Varšuvoje gruodžio 6 d. metu ir pridūrė, jog “galimų kompensacijų problema bus paliesta tik tada, jei abu prezidentai sutiks, kad Katynės byla su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, turi būti iki galo išaiškinta ir išspręsta”.

T.Naleczas pabrėžė, kad kompensacijos klausimas bus svarstomas tik tada, jei šito pageidaus žuvusiųjų artimieji.

J.Kaczynskio brolis dvynys buvęs šalies prezidentas Lechas Kaczynskis (Lechas Kačynskis) žuvo prie Smolensko sudužus lėktuvui, kai lenkų delegacija vyko minėti 70-ųjų Katynės žudynių metinių. Kartu žuvo dar 95 lėktuvu skridę žmonės, tarp jų aukščiausi šalies pareigūnai ir Katynės žudynių aukų artimieji.

Sovietų Sąjungos pajėgoms įsiveržus į Lenkiją iš rytų, sovietų NKVD išžudė Lenkijos elitinius karininkus, kurie nuo 1939 metų rugsėjo 1 dienos kovėsi su nacistine Vokietija, o vėliau pakliuvo į Raudonosios armijos nelaisvę.

Lenkų kariškių žudynės vyko keliose vietose, tačiau Katynė tapo jų svarbiausiu simboliu. Tie įvykiai taip pat susiję su, ko gera, skandalingiausiu melu, kurį pusę šimtmečio skleidė Sovietų Sąjungos propaganda, vertusi kaltę dėl lenkų karininkų nužudymo naciams.

Katynės klausimas ilgai buvo opus Varšuvos ir Maskvos santykiuose, kurie dažnai būdavo įtempti nuo tada, kai Lenkijoje 1989 metais buvo taikiai nuverstas komunistinis režimas.

1990 metais tuometis Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas pripažino, kad už Katynės žudynes atsakinga Maskva, tačiau netgi mūsų dienomis tik nedaugelis Rusijos gyventojų, ilgą laiką girdėjusių vien sovietinę propagandą, žino tiesą apie tuos įvykius.

Europos Parlamento pirmininkas Jerzy Buzekas (Ježis Buzekas) apgailestauja dėl suprastėjusių Lenkijos ir Lietuvos santykių.

Interviu dienraščiui “Lietuvos rytas” J.Buzekas tvirtino, jog verčiau Lenkija ir Lietuva būtų strateginės partnerės nei “užsiimtų tokio pobūdžio konfliktais”.

“Visa ši istorija man kelia liūdesį. Iškilus tokioms krizėms tarp ES šalių, paprastai stengiuosi padėti. Tai aš dariau Vengrijos ir Slovakijos konflikto metu. Tačiau į Lietuvos ir Lenkijos konfliktą negaliu kištis, nes greičiausiai būčiau apkaltintas neobjektyvumu”, – interviu dienraščiui sakė EP vadovas.

„Lietuvos rytas“ rašo:

„Džentelmenas”, – taip bene dažniausiai apibūdinamas dabartinis Europos Parlamento (EP) pirmininkas 70 metų J.Buzekas.

Buvęs Lenkijos premjeras šią reputaciją pelnė ne tik dėl puikių manierų. Net jo oponentai pripažįsta, jog J. Buzekas – nuoširdus europietis. Ir nors jam esą kartais stinga idėjų, šis politikas – labai kantrus sutarimo ieškotojas.

Tačiau per pusantrų metų EP pirmininko poste J.Buzekas jau įrodė, jog moka pasakyti ir „ne”. Ypač kai reikia ginti po Lisabonos sutarties padidėjusias Europos Parlamento galias.

Išskirtiniame interviu su pirmuoju šias pareigas einančiu rytų europiečiu jo kabinete Strasbūre kalbėjomės ne tiktai apie Europos Sąjungos (ES) problemas, Rusiją, bet ir apie pašlijusius Lietuvos bei Lenkijos santykius.

– Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis neseniai pareiškė, kad jo šalies santykiai su Lietuva buvo ir lieka blogi dėl neišspręstų dvišalių problemų. Ar sutinkate su jo nuomone? Kokios, jūsų manymu, tų nesutarimų priežastys?

– Labai dėl to apgailestauju. Visa ši istorija man kelia liūdesį. Iškilus tokioms krizėms tarp ES šalių, paprastai stengiuosi padėti. Tai aš dariau Vengrijos ir Slovakijos konflikto metu (dėl vengrų tautinės mažumos Slovakijoje. – Red.).

Tačiau į Lietuvos ir Lenkijos konfliktą negaliu kištis, nes greičiausiai būčiau apkaltintas neobjektyvumu.

Prieš metus per oficialų vizitą į Lietuvą šią problemą aptariau su prezidente Dalia Grybauskaite ir premjeru Andriumi Kubiliumi. Jie mane patikino, jog padarys viską, kad ją išsispręstų. Labai tikiuosi, kad jiems pavyks.

Mūsų valstybės verčiau būtų strateginės partnerės negu užsiimtų tokio pobūdžio konfliktais. Juk turime daug abiem šalims svarbių problemų: energetinio saugumo, santykių su Rusija ir kitomis Rytų kaimynėmis, kitokių reikalų.

Esu labai nusivylęs, kad mūsų šalys nesugeba viena kitai būti tvirta atrama.

– Artėja Rusijos ir ES aukščiausio lygio susitikimas. Kaip vertinate siūlymus įvesti bevizį režimą su šia šalimi?

– Šį klausimą su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu aptariau dar birželį viešėdamas Maskvoje. Esu įsitikinęs, jog lankstesnis vizų režimas su šia šalimi yra būtinas, pirmiausia – studentams ir jaunimui.

Tačiau dar turime tam tikrų techninių trukdžių. Bevizio režimo link reikia judėti pragmatiškai, žingsnis po žingsnio. Ryšiai tarp mūsų piliečių kartais gali būti svarbesni nei santykiai tarp vyriausybių. Vizų panaikinimas juos palengvintų ir piliečiai pajustų realų pokytį.

Palaikyti glaudesnius ryšius su Rusija yra svarbu. Jos mums reikia dėl daugelio priežasčių – ne vien tam, kad užsitikrintume saugų energijos tiekimą.

O Rusijai reikia ES. Gyvename tame pačiame žemyne. Sienų atidarymas – bevizis režimas arba vizų išdavimo supaprastinimas – mūsų dvišaliams santykiams būtų labai naudingas.

– Metų pradžioje iš finansinės krizės teko traukti Graikiją. Dabar gelbėjama Airija. Netrukus pagalbos gali prireikti Portugalijai. Ar euro zonai negresia pavojus?

– Nemanau, kad dabartinė situacija yra pavojinga. Europoje jau turime euro stabilumo fondą ir krizių valdymo mechanizmą.

Ant stalo guli 750 mlrd. eurų, kad į keblią padėtį patekusios valstybės jais pasinaudotų.

Džiaugiuosi, kad Airija, nors ir vėlokai, nusprendė pasinaudoti šiuo skubios pagalbos fondu. Jis labai pravertė ir Graikijai.

Esu įsitikinęs, jog šis fondas ir krizių valdymo mechanizmas mums bus labai naudingas ir ateityje.

– Pagalbos fondas laikinas – gyvuos tik iki 2013 metų. Tam, kad jis taptų nuolatinis, ES lyderiai jau tariasi dėl Lisabonos sutarties pokyčių. Ar planuojama reforma vėl neatvers Pandoros skrynios, netaps naujos ilgos institucinės krizės pradžia?

– Europai išties būtinai reikia naujo ekonominio valdymo: ne vien pinigų, bet ir ekonominės bendrijos. Tačiau ją kurdami pirmiausia turėtume išnaudoti visas Lisabonos sutarties teikiamas galimybes.

Jeigu vis dėlto prireiks pakeitimų, jie turėtų būti labai riboti ir nedideli. Puikiai prisimename, kaip buvo sunku ratifikuoti Lisabonos sutartį ir kiek tai užėmė laiko. Dabar reikia veikti skubiai, todėl Europa negali sau šito vėl leisti.

– Tačiau net maži pasikeitimai reikštų, kad juos kiekviena šalis narė turės ratifikuoti, ar ne?

– Tokiu atveju galėtume taikyti supaprastintą sutarties ratifikavimo procedūrą. Bet ir ji nebūtų lengva.

– Norite pasakyti, jog kai kurios šalys narės EP vis dar vertina atsainiai ir nenori pripažinti išaugusių jo galių?, – klausė „Lietuvos rytas“

– Nenoriu kaltinti nė vienos šalies narės. Visos jos yra nepriklausomos ir turi savo nuomonę. Europinės derybos trunka ilgai, ir mes paprastai turime pakankamai laiko paaiškinti savo poziciją kolegoms iš šalių narių.

EP reikia paisyti, nes mes dabar turime galimybę pasakyti „ne”. Tačiau Bendrijai būtų daug geriau, jeigu ateityje išvengtume krizių.

Tam pakanka tik visiškai įgyvendinti Lisabonos sutartį ir turėti aiškiai apibrėžtas naujas procedūras. Prie to sėkmingai artėjame.

Dar esame pereinamajame laikotarpyje. Bet esu tikras, jog galiausiai susitarsime ir kitų metų ES biudžetą patvirtinsime.

– Europos Komisija neseniai pristatė pagrindines Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos gaires. Ar pritariate galimų tiesioginių išmokų žemdirbiams mažinimui?

Ką manote apie raginimus šias išmokas senbuvių ir naujų šalių narių žemdirbiams nuo 2014 metų pagaliau suvienodinti?

– Tiesioginių išmokų skirtumai nėra geras dalykas. Kai 2014 metais turėsime naują biudžeto perspektyvą, nuo ES plėtros jau bus prabėgę dešimt metų.

Kitas klausimas – kiek žemės ūkiui bus skirta pinigų po reformos. EP priėmė rezoliuciją, jog BŽŪP reikia skirti ne mažiau pinigų, nei jų buvo skirta 2007–2013 metais. Tačiau būkime objektyvūs ir žiūrėkime realistiškai – BŽŪP skirti tiek pat pinigų gali būti neįmanoma. Tam tikrų nežymių sumažinimų gali prireikti. Bet tik nežymių.

– Bet atrodo, jog Komisijoje jūsų pasiūlytai Europos energetinės bendrijos idėjai rodomas tik ribotas dėmesys.

Kokie bus kiti žingsniai ją kuriant?

– Manau, kad EK rodo gana didelį susidomėjimą idėja, kurią šių metų gegužę pasiūlėme drauge su buvusiu EK pirmininku Jacques’u Delors’u.

Dabartinis Komisijos vadovas Jose Manuelis Barroso, šį rudenį parlamente kalbėdamas apie padėtį Sąjungoje ir jos prioritetus, pabrėžė Europos energetinės bendrijos svarbą.

Tikiuosi, kad mūsų siūlymai taip pat bus naudingi energetikos komisarui Güntheriui Oettingeriui. Ypač kaip politinės gairės ruošiantis pavasario ES Vadovų tarybai, kur pagrindinis dėmesys bus skiriamas būtent energetikai.

Bendrijos esmė – pasiekti, kad ES šalys koordinuotų savo veiksmus perkant elektrą ir kitus energetinius šaltinius iš trečiųjų valstybių. Globalioje energetikos rinkoje Sąjungą tai padarytų stipresnę.

Ši bendrija taip pat siekia galutinai suvienyti ES vidaus rinką tiesdama elektros bei dujų jungtis bei užtikrinti energetinį saugumą bendromis jėgomis kaupiant dujų atsargas.

Galiausiai, propaguojant atsinaujinančius energijos šaltinius, labai svarbios bendros investicijos į tyrimus ir inovacijas.

– Viena talentingiausių Lenkijos aktorių laikoma jūsų duktė Agata Buzek Berlyno kino festivalyje šiais metais buvo apdovanota „Shooting Star” prizu ir pateko į geriausių Europos aktorių dešimtuką. Bet ji taip pat labai aktyviai dalyvauja pilietinėje veikloje. Gal EP jau kitą kadenciją atsiras dar vienas politikas Buzeko pavarde?

– Tikrai nenorėčiau taip smarkiai užbėgti įvykiams už akių. Bet tai, jog Agata labai aktyviai dalyvauja pilietiniame gyvenime, mane džiugina.

2004 metais, per Oranžinę revoliuciją, ji stebėjo rinkimus Ukrainoje. Ji taip pat palaiko ryšius su Baltarusijos opozicija ir šios šalies pilietine visuomene.

Agata padėjo rinkti lėšas Sudanui. Ji nuo seno labai rūpinasi gyvūnų gerove.

Tačiau politinių jos interesų neįžvelgiu.

Manau, kad šiandien ją kur kas labiau traukia pilietinės akcijos nei politika.

Politiku tapo inžinierius

J.Buzekas gimė 1940 metų liepos 3 dieną Silezijos mieste Smilovicėje. Dabar jis priklauso Čekijai.

Būsimasis Lenkijos ir visos Europos politikas pirmiausia įgijo chemijos mokslų daktaro laipsnį. Vėliau tapo inžinerijos profesoriumi.

1980–1990 metais J.Buzekas labai aktyviai prisidėjo prie „Solidarność” judėjimo.

1997–2001 metais būdamas Lenkijos ministras pirmininkas jis įvykdė svarbias pensijų, sveikatos apsaugos, švietimo ir savivaldybių reformas.

2004 metais J.Buzekas buvo išrinktas į Europos Parlamentą ir prisidėjo prie konservatyvios Europos liaudies partijos frakcijos.

2009 metų liepos 14 d. J.Buzekas tapo 28-uoju Europos Parlamento pirmininku ir pirmuoju rytų europiečiu šiame poste. Už jį balsavo 555 EP nariai iš 644.

2012 m. sausio 1 d. EP pirmininko pareigas perims socialistų frakcijos lyderis vokietis Martinas Schulzas.

Lenkijos užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretoriaus Jano Borkowskio (Jano Borkovskio) svarstymai apie tariamus Lietuvos valdžios kompleksus nerodo aukštos vidinės kultūros, penktadienį pareiškė Lietuvos diplomatas, taip atsikirtęs į dar vieną priekaištą iš Varšuvos.

Savo pavardės nenorėjęs atskleisti Lietuvos pareigūnas sakė, kad ketvirtadienį Lenkijos žiniasklaidoje pasirodę J.Borkovskio “pasvarstymai apie tariamus Lietuvos valdžios kompleksus diplomatijos kuluaruose sukėlė veikiau šypsenas nei pasipiktinimus”.

“Pasirodo, jog užimamos aukštos pareigos nebūtinai reiškia aukštą vidinę kultūrą”, – BNS sakė Lietuvos diplomatas.

J.Borkowskis ketvirtadienį kalbėdamas Lenkijos parlamente vėl apkaltino Lietuvą esą nesprendžiant lenkų tautinei mažumai svarbių klausimų.

“Manau, kad Lietuvos valdžia turi kažkokių problemų, kažkokių kompleksų, kurie lemia, kad yra bendras nesugebėjimas teigiamai žvelgti į visus klausimus, kurie turi bet kokį lenkišką aspektą”, – sakė pareigūnas.

Jis pridūrė, kad klausimai turi būti išspręsti ir Lenkija to “labai tikisi”.

Lietuva, atmesdama Varšuvos priekaištus, pabrėžia, kad šalyje yra sudarytos geriausios sąlygos lenkams mokytis gimtąja kalba už Lenkijos ribų.

Apžvalgininkai Vilniuje mano, kad kitokį požiūrį į Lietuvą gali lemti ir pasikeitusi Lenkijos užsienio politika, nes Lenkija siekia didesnio vaidmens Europos Sąjungoje ir suartėjo su Rusija. Taip pat pabrėžiamas ir ministro Radoslawo Sikorskio (Radoslavo Sikorskio) neigiamas asmeninis nusistatymas, nors daugelis pripažįsta, kad ir Lietuva suteikia pretekstą, nes netesėjo pažado leisti pavardes dokumentuose rašyti naudojant lenkiškus rašmenis.

Įtampą taip pat kelia ir pelno neduodančios Lenkijos koncerno “PKN Orlen” investicijos į naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose.

Lenkijos ministro pirmininko Donaldo Tusko valdantieji liberalai laimėjo sekmadienį vykusį pirmąjį vietos valdžios rinkimų ratą, rodo balsavusių rinkėjų apklausos.

Šia pergale Pilietinė platforma (PO) sutvirtino savo pranašumą prieš konservatyvią opoziciją artėjant kitų metų pabaigoje vyksiantiems visuotiniams rinkimams.

Remiantis balsavusių rinkėjų apklausomis, kurių rezultatus paskelbė visuomeninė televizija TVP, premjero PO laimėjo 33,8 proc. vietų regioninėse tarybose.

Opozicinė konservatorių partija “Įstatymas ir teisingumas” (PiS) iškovojo 27 proc. vietų, o trečioji politinė jėga – opozicijoje esantys socialdemokratai – gavo 15,8 proc. vietų.

TVP duomenimis, D.Tusko valdančiosios koalicijos mažesnioji partnerė – Lenkijos liaudies partija (PSL), kuri dar vadinama Valstiečių partija, liko ketvirtoje vietoje, iškovojusi 13,1 proc. vietų.