Lenkijoje sekmadienį ryte darbą pradėjo rinkimų apylinkės – vyksta pirmasis vietos valdžios rinkimų ratas, laikomas svarbiu testu valdantiesiems liberalams prieš 2011 metų pabaigoje įvyksiančius visuotinius rinkimus.

Neseniai atliktos visuomenės apklausos rodo, kad premjero Donaldo Tusko Pilietinė platforma (PO) populiarumu gerokai lenkia opozicijoje esančią konservatorių partiją “Įstatymas ir teisingumas” (PiS), kurią drasko vidaus konfliktai ir kuriai vadovauja Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačynskis), lėktuvo katastrofoje Rusijoje balandžio 10-ąją drauge su 95 kitais žmonėmis žuvusio prezidento Lecho Kaczynskio (Lecho Kačynskio) brolis dvynys.

Šią savaitę atlikta nepriklausoma PBS DGA apklausa parodė, kad PO kandidatai sekmadienį 10-yje didžiausių Lenkijos miestų turėtų gauti 39-57 proc. balsų, o “Įstatymo ir teisingumo” atstovai – tik 11-21 proc. balsų.

Lenkijos trečioji politinė jėga – opozicijoje esantys socialdemokratai – tikriausiai gaus 8-15 proc. balsų.

“Visos politinės partijos šiuos rinkimus laiko galimybe užimti geriausias įmanomas pozicijas prieš visuotinius rinkimus”, – sakė politologas Kazimierzas Kikas (Kazimežas Kikas).

Nuo liepos, kai jam nepavyko laimėti prezidento rinkimų, J.Kaczynskis vadovavo tulžingai kampanijai prieš D.Tusko liberalus, nesibodėjo žaisti nacionalizmo korta ir kurstė antirusiškas nuotaikas dėl tariamo Maskvos delsimo tiriant lėktuvo katastrofą, per kurią žuvo jo brolis prezidentas.

Lenkai išsirinks beveik 47 tūkst. regionų, municipalitetų ir vietos valdžios tarybų narių 16-oje šalies regionų. Rinkėjai taip pat turi išrinkti beveik 2,5 tūkst. merų. Galimas antrasis rinkimų ratas vyktų gruodžio 5 dieną.

Lenkijos visuomeninė televizija TVP neoficialius balsavusiųjų apklausos rezultatus turėtų paskelbti iš karto, kai 22 val. (23 val. Lietuvos laiku) pasibaigs balsavimas.

Keturios pagyvenusios moterys Bonino kaime netoli Košalino nusprendė vaikų žaidimo aikštelę apsodinti krūmeliais ir medeliais. Bekasant vieną duobelę, staiga iš jos šono pabiro šimtai blizgančių monetų. Paaiškėjo, jog moterys aptiko didžiulį lobį, kuris naujų savo šeimininkų laukė 1000 metų, informuoja TVN24.

Lobį atradusi Anna Szczupakowska (Ana Ščupakovska) pasakojo iš karto pamaniusi, jog tai vaikų žaidimui skirtos monetos, tačiau greta jos buvusi mokytoja pensininkė paprašė pinigų neliesti ir pranešė apie juos kaimo valdžiai.

Iškviesti archeologai lobio vietoje dirbo tris dienas ir atkasė apie 3,5 kilogramo monetų – X amžiaus 4000 saksoniškų dinarų ir arabiškų drahmų. Lobis buvo suvyniotas į, tikriausiai, jo savininko marškinius ir įdėtas į nedidelį molinį puodą. Jo dabartinė vertė gali būti apie 200 tūkst. zlotų (175 tūkst. litų).

Kaip sakė Košalino muziejaus direktorius Jerzis Kalickis (Ježis Kalickis), anuomet už tokius pinigus buvo galima nupirkti keletą kaimų. Jie buvo užkasti vos keliolikos centimetrų gylyje netoli tuometinio senovinio kelio į Kolobžego miestą.

Lobio radėjoms muziejaus direktorius suteikė galimybę iki gyvos galvos lankyti visas parodas nemokamai, o savivaldybė išmokėjo pinigines premijas, kurių suma neskelbiama.

Lietuva ir Lenkija galėtų kartu kreiptis į Rusiją ir Europos Sąjungą (ES) dėl naftos tiekimo gamyklai Mažeikiuose atnaujinimo, pareiškė energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

“Didžiausia problema yra geopolitinė. Mažeikiai negauna naftos naftotiekiu. Lietuva jau ne kartą kėlė šią problemą tarptautiniu lygiu. Tačiau jos žodžiai nebuvo išgirsti. Šią pagrindinę “Orlen Lietuva” problemą galima būtų spręsti bendradarbiaujant Lietuvos ir Lenkijos vyriausybėms. Tai galėtų būti bendras kreipimasis į trečiąsias šalis ir į Europos Komisiją”, – interviu Lenkijos laikraščiui “Rzecpospolita” sakė ministras.

Rusija 2006 metų viduryje nutraukė naftos tiekimą naftotiekiu “Družba” į naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose. Nors oficialus pretekstas buvo remontas, apžvalgininkai tai laiko kerštu už tai, jog bendrovė parduota Lenkijos, o ne Rusijos įmonei.

A.Sekmokas tikino, kad Lietuvos Vyriausybė supranta Lenkijos koncerno “PKN Orlen” valdomos įmonės sunkią finansinę situaciją, bet negali problemų spręsti “lietuviškų firmų sąskaita”.

Ministras pabrėžė, kad logistines problemas sukelia netinkama vieta, kurioje prieš kelis dešimtmečius pastatyta naftos perdirbimo įmonė.

Lenkijai analizuojant galimybes parduoti įmonės akcijas, tikriausiai Rusijos įmonei, A.Sekmokas teigė, kad Vyriausybė sieks, jog sprendimai nesikirstų su Lietuvos interesais.

A.Sekmokas taip pat teigė, jog, Lietuvos Vyriausybės nuomone, planuojamos naujos atominės elektrinės projekte dalyvaus keturios valstybės – trys Baltijos šalys ir Lenkija.

“Manome, kad tai regioninis projektas, kuriame dalyvaus visos keturios minėtos šalys”, – sakė energetikos ministras.

E.Sekmokas sakė tikįs, kad strateginis investuotojas bus pasirinktas lapkričio mėnesį, o jėgainė pradės veikti 2018-2020 metais.

“Šių metų lapkritį planuojame pasirinkti strateginį investuotoją. Jam atsiradus tikime, jog atominė elektrinė Visagine pradės veikti 2018-2020 metais”, – sakė ministras.

“Žinoma, projekto vykdytojas turi būti užsienio investuotojas, kuris turi kvalifikaciją, patyrimo ir finansų. Kai gausime pasiūlymus juos pateiksime savo partneriams, kad galėtume priimti galutinį sprendimą ir įsipareigojimus statyboje. Ateinančiais metais planuojame pasiekti galutinį susitarimą su investuotoju ir partneriais, pasirašyti koncesiją ir sutartis su partneriais”, – kalbėjo A.Sekmokas.

Anot jo, Varšuva yra labai svarbus partneris, ir įgyvendinus projektą Lenkijos šiaurės rytų regionas galėtų būti aprūpintas pigia elektros energija.

Lenkijos koncernas “PKN Orlen” už Mažeikiuose įsikūrusią naftos perdirbimo gamyklą “Orlen Lietuva” tegalėtų tikėtis apie 1 mlrd. JAV dolerių (2,495 mlrd. litų) – beveik triskart mažiau nei už gamyklą yra sumokėjęs pats (2,8 mlrd. JAV dolerių), vertina įmonių įsigijimo ir susijungimo ekspertai. “Verslo žinios” rašo, kad rinkos siūloma ir “PKN Orlen” pageidaujama kaina gali nesutapti. “Konservatyviai vertinant, “PKN Orlen” turėtų gauti apie 1 mlrd. JAV dolerių. Rytų kapitalo bendrovės, tikėtina, galėtų išspręsti žaliavos tiekimo klausimą ir taip pagerinti finansinius rezultatus, taigi, ir jų pasiryžimas mokėti aukštesnę kainą yra didesnis nei konkurentų iš Vakarų. Viliamės, kad taip ir bus”, – sakė “Finasta Corporate Finance” direktorius Skirmantas Miliauskas.

„Verslo žinios“ rašo:

Lenkijos koncernas „PKN Orlen“ už Mažeikiuose įsikūrusią naftos perdirbimo gamyklą tegalėtų tikėtis apie 1 mlrd. JAV dolerių (2,495 mlrd. Lt) – tai pustrečio karto mažiau nei už gamyklą sumokėjo lenkai (2,624 mlrd. USD), vertina įmonių įsigijimo ir susijungimo ekspertai. Tad rinkos siūloma ir „PKN Orlen“ pageidaujama kaina gali nesutapti.

Lenkijos žiniasklaida yra pranešusi, kad 7–8 kompanijos pareiškė susidomėjimą „PKN Orlen“ valdoma Mažeikių „Orlen Lietuva“ (OL, buvusi „Mažeikių nafta“), kai užklausimai buvo išsiųsti kelioms dešimtims potencialių investuotojų.
„Neatmetame jokio scenarijaus, galime tiek išlaikyti įmonę, tiek ir visą parduoti. Dabar analitikai vertina padėtį, analizuoja investuotojų susidomėjimą, dėl kainos šiuo metu nieko negalėčiau pasakyti“, – pristatydamas III ketv. veiklos rezultatus į VŽ klausimą dėl galimo pardavimo praėjusį penktadienį Varšuvoje atsakė Jacekas Krawiecas, „PKN ORLEN“ valdybos pirmininkas. – Metų pabaigoje gausime ataskaitą apie potencialių investuotojų susidomėjimą ir pasiūlymus, paremtus ekonomine nauda. Kitąmet tikimės rekomendacijų ir daugiau komunikacijos dėl „Orlen Lietuva“.
Skirmantas Miliauskas, „Finasta Corporate Finance“ direktorius, sako: „Konservatyviai vertinant, „PKN Orlen“ turėtų gauti apie 1 mlrd. JAV dolerių. Rytų kapitalo bendrovės, tikėtina, galėtų išspręsti žaliavos tiekimo klausimą ir taip pagerinti finansinius rezultatus, taigi, ir jų pasiryžimas mokėti aukštesnę kainą yra didesnis nei konkurentų iš Vakarų. Viliamės, kad taip ir bus.“ Jis pažymi, kad vertinant galimą OL kainą rinkoje kyla sunkumų dėl to, kad pastaruoju metu įmonės pelningumas buvo labai mažas ir nusileido sektoriaus vidurkiui. Pvz., naftos perdirbimo veiklos EBITDA pelningumas Vidurio Europoje siekia apie 4–5%, o OL – tik iki 2%.
Paulius Nevinskas, „Gild Bankers“ projektų vadovas, skaičiuoja, kad galima kaina, kurią siūlytų naftos perdirbėjos pirkėjai, svyruoja nuo 0,9 mlrd. USD iki 1,1 mlrd. USD. Tikrą vertę, anot jo, nustatyti sunku, kadangi OL dirba nuostolingai jau keletą metų iš eilės.
„Galimi OL pirkėjai turėtų siūlyti mažesnę kainą nei ta, už kurią „PKN Orlen“ galėtų sau leisti Mažeikių įmonę parduoti pagal rinkos santykinius rodiklis. Turint omenyje, kiek lenkai sumokėjo už Mažeikių gamyklą, dabar jiems juo labiau neapsimoka įmonės pardavinėti, – vertina p. Nevinskas. – Kai „PKN Orlen“ nupirko „Mažeikių naftą“, šios veiklos rezultatai, palyginti su dabartiniais, buvo įspūdingi, o nuo to laiko jie tik prastėjo. Be to, naftininkų akcijos rinkoje pirkimo metu irgi buvo vertinamos pagal didesnius santykinius daugiklius.“
Pasak jo, yra didelis skirtumas tarp „PKN Orlen“ ir galimų Rusijos pirkėjų rinkoje kotiruojamos vertės (EV) santykio su jų EBITDA. „Gild Bankers“ atstovas skaičiuoja, kad Rusijos naftos perdirbimo įmonių verčių daugikliai yra žemesni nei „PKN Orlen“, pvz., EV/EBITDA svyruoja apie 5,22 k., o „PKN Orlen“ – siekia 7,4 karto.
„PKN Orlen“ nenorės parduoti pigiau, nei pati įmonė kainuoja rinkoje, o galimi pirkėjai, kad mokėtų daugiau, nei kainuoja jų pačių valdoma įmonė, turėtų matyti kokią nors sinergiją, strateginę perspektyvą, kitą naudą ar interesą, galbūt politinį. Tik tokie dalykai paaiškintų didesnę mokamą kainą, nes kitaip sandoris sunkiai tikėtinas, vertinant iš ekonominės pusės“, – teigia p. Nevinskas.
„Finasta Corporate Finance“ atstovas skaičiuoja, kad vidutiniškai Vidurio ir Rytų Europoje naftos perdirbimo sektoriaus įmonių akcijos rinkoje vertinamos 6,5 EV/EBITDA. Tam tikros nuolaidos OL galėtų būti taikomos dėl naftos tiekimo neužtikrintumo, problematiško naftos eksporto, reikalingų investicijų į įrangos ir infrastruktūros atnaujinimą.
„Pardavimo atveju, manau, vienintelis galimas scenarijus – pardavimas strateginiam investuotojui, nes vargu ar šiandieninėmis rinkos sąlygomis būtų galima rasti laikiną mažumos akcininką, kuris būtų pasiruošęs sumokėti padorią kainą. Be to, įmonės vertę pajėgtų kelti tik didžiausi naftos rinkos dalyviai, kurie galėtų derėtis dėl „Družbos“ naftotiekio atnaujinimo, naftos eksporto infrastruktūros objektų įsigijimo, daryti investicijas ir panašiai“, – teigia p. Miliauskas.
2006 m. pabaigoje „PKN Orlen“ kontrolinį 53,7% „Mažeikių naftos“ akcijų paketą iš „Yukos Interntional UK“ nupirko už 1,49 mlrd. USD, o Lietuvos Vyriausybei už 30,66% akcijų atseikėjo 0,85 mlrd. USD. 2009 m. pavasarį Vyriausybė už 0,28 mlrd. USD perleido ir paskutinį 10% akcijų paketą – iš viso lenkams naftos perdirbimo gamykla atsiėjo 2,62 mlrd. USD.
Jei pasiteisintų prielaida, kad į OL atėjęs naujas savininkas sugebės optimizuoti sąnaudas ir susitarti dėl palankesnių naftos produktų gabenimo tarifų, kurie leistų padidinti EBITDA, tuomet OL nuosavybės vertė siektų apie 0,9–1 mlrd. USD, skaičiavimus grindžia p. Miliauskas. Panaši vertė gaunama ir vertinant gamyklą pagal atstatymo sąnaudas. Anot jo, dabar OL rinkoje galėtų būti vertinama iki 6.000 USD už vieno naftos barelio (bbl) per dieną perdirbimo pajėgumą – apie 200 tūkst. bbl per dieną padauginus iš 6.000 USD gaunami 1,2 mlrd. USD.
„Rusijos ir Lenkijos spaudoje buvo pasirodę įvairių spekuliacijų, kad OL pardavimo kaina galėtų siekti nuo 700 mln. iki kelių milijardų USD, tačiau sunku pasakyti, ar jos yra pagrįstos profesionalia analize, ar tai tik spėlionės. Vertinimas labai priklauso nuo veiklos perspektyvų, o joms įvertinti reikia tiek patikimų įmonės veiklos planų, kurių viešai nėra, tiek išorinių veiksmų įvertinimo (pvz., „Družbos“ naftotiekio atšakos likimas arba produktų realizavimo infrastruktūra), dėl kurių šiandien nėra aiškumo“, – sako Žygintas Mačėnas, „SEB Enskilda Lietuva“ vadovas.

„Lietuvos rytas“ praneša:

„Mažeikių naftos” užkeikimas tebeveikia. Buvę gamyklos savininkai kažkada buvo priversti bankrutuoti, o dabartiniai jau nustojo vilties tapti didžiausiu naftos koncernu Rytų ir Vidurio Europoje. Didžiausia Lenkijos investicija užsienyje – lyg sprangus kąsnis, kurio neįmanoma atsikratyti. Naftos koncerno „PKN Orlen” finansiniai rezultatai trečiąjį šių metų ketvirtį yra geresni nei pernai.

Tačiau pristatydami finansinius rezultatus koncerno vadovai apie Mažeikius stengėsi užsiminti kuo mažiau. Koncernas per trečiąjį šių metų ketvirtį uždirbo 1,3 mlrd. zlotų (1,126 mlrd. litų) pelno. Tačiau „Orlen Lietuva” 70 mln. litų nuostolis, patirtas vien tik per pastarąjį ketvirtį, lenkus verčia susimąstyti.

„Įsigiję Mažeikių naftos perdirbimo įmonę turėjome tapti didžiausiu naftos koncernu Vidurio ir Rytų Europoje, kuris perdirbtų 30 mln. tonų naftos per metus”, – neslėpė koncerno finansų direktorius Slawomiras Jedrzejczykas. Tačiau investicija Lietuvoje trukdo įgyvendinti planus.

Tokio prekybos benzinu kritimo Lietuvoje nesitikėjo netgi didžiausi rinkos skeptikai.

„Degalai pabrango visose mūsų rinkose, todėl benzino vartojimas krito visur”, – teigė finansų direktorius.

Trečiąjį šių metų ketvirtį Mažeikiuose pagaminto benzino vartojimas Lietuvoje krito 20 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Ar tai reiškia, kad lietuviai šią vasarą automobiliais važinėjo penktadaliu mažiau nei pernai?

„Lietuvoje nėra veiksmingos nelegalios prekybos degalais kontrolės”, – sakė „Orlen Lietuva” vadovas Ireneuszas Fąfara.

Tiesa, Lietuva išsiskiria ir vienu teigiamu rodikliu. Čia trečiąjį šių metų ketvirtį labiausiai – 8 proc. augo dyzelino vartojimas, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Lenkijoje ir Vokietijoje dyzelino paklausa augo tik 1–2 proc., o Čekijoje krito net 15 proc.

Kitais metais „PKN Orlen” iššūkių Lietuvoje ne mažės, o daugės. Bevizis režimas su Baltarusija pasienio ir Vilniaus gyventojus vilios pirkti kone perpus pigesnių degalų kaimyninėje valstybėje.

„Tačiau vairuotojai puikiai žino, kad mūsų degalų kokybė yra kur kas geresnė nei baltarusių. Todėl nemanau, kad tai bus masinis reiškinys”, – ramino koncerno finansų vadovas.

Gerokai išaugusi prekyba dyzelinu kitais metais vėl gali smukti dėl padidėsiančio akcizo. Vilkikų vairuotojai greičiausiai suks į Latvijos, Lenkijos degalines.

Be to, koncernui Lietuvoje nerimą kelia į nugarą šnopuojantys importuotojai. Vis daugiau mažmenininkų degalus įsiveža iš kitų šalių. Jų padėtį palengvino valdžios sprendimas leisti laikyti 30 proc. rezervo užsienyje vietoj ankstesnių 10 proc. Nors tokia tvarka galioja visose kaimyninėse valstybėse, lenkai mano, kad tai gali kelti pavojų Lietuvai.

„Laikyti daug savo rezervo užsienyje yra nesaugu, nes jei kiltų panašių neramumų kaip Prancūzijoje, degalų tiekimas būtų sutrikdytas”, – įsitikinęs „PKN Orlen” finansų direktorius S.Jedrzejczykas.

Paskelbs pirkėjus

* Kalbėdami apie galimą Mažeikių įmonės pardavimą koncerno vadovai neigia, kad tai likusi vienintelė išeitis.

* „Scenarijų gali būti įvairių. Tai nereiškia, kad mes žūtbūt siekiame atsikratyti Mažeikių gamyklos”, – tikino koncerno finansų vadovas S.Jedrzejczykas.

* Kitų metų pradžioje pardavimo konsultantas „Nomura” pateiks realiausių investuotojų į Mažeikių įmonę sąrašą.

* „Susidomėjimas gamykla didelis. Galiu pasakyti, kad tarp pretendentų yra ne tik Rusijos investuotojai”, – užsiminė finansų vadovas.

„Kauno diena“ rašo:

„Lenkijos naftos milžinės valdoma Mažeikių bendrovė “Orlen Lietuva” po truputį atgauna jėgas. Trečiasis šių metų ketvirtis bendrovei buvo pelningas. Tačiau to nepakako atsverti visus šiais metais patirtus nuostolius.

Per trečią šių metų ketvirtį bendrovė “Orlen Lietuva” gavo 9 mln. JAV dolerių (22,3 mln. litų) pelno. Tačiau per devynis šių metų mėnesius bendrovė iš viso patyrė 28 mln. JAV dolerių nuostolio (69,4 mln. litų nuostolio). Pernai tuo pat metu Mažeikių naftos perdirbimo gamykla uždirbo 13 mln. JAV dolerių (32,2 mln. litų) grynojo pelno.
Bendrovės pajamos 2010 m. trečią ketvirtį siekė 1,53 mlrd. JAV dolerių (3,8 mlrd. litų), tai yra 25 proc. daugiau nei per tą patį 2009 m. laikotarpį.

Esą daugiausia neigiamos įtakos bendrovės finansiniams rezultatams turėjo mažos naftos perdirbimo maržos, “Ural” ir “Brent” tipo naftos kainų skirtumas ir nepalankios logistikos sąlygos.

“Nors makroekonominė aplinka šių metų trečią ketvirtį pagerėjo, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, palyginti su šių metų antru ketvirčiu, ji smarkiai pablogėjo – rugsėjo mėnesį perdirbimo marža buvo žemiausia nuo metų pradžios”, – sakė “Orlen Lietuvos” generalinis direktorius Ireneuszas Fąfara.

Įmonė trečią ketvirtį perdirbo beveik 2,5 mln. tonų žaliavos – 10 proc. daugiau nei antrą ketvirtį ir tiek pat daugiau nei trečią 2009-ųjų ketvirtį. “Orlen” teigimu, gamybos pajėgumų išnaudojimas, kai nebuvo prastovų ir remonto darbų, trečią ketvirtį, palyginti su antruoju, padidėjo nuo 90 iki 99 proc.

Bendrovė taip pat optimizavo veiklą ir dabar išnaudoja apie 99 proc. savo pajėgumų. Tačiau dėl to 228 žmonės neteko darbo. Vien trečią ketvirtį iš bendrovės “Orlen Lietuva” buvo atleisti 78 asmenys. Fiksuotos įmonės išlaidos ir atlyginimai šiemet trečią ketvirtį buvo 13,3 mln. JAV dolerių (beveik 33 mln. litų) mažesni nei pernai tuo pačiu metu.
“PKN Orlen” valdo 100 proc. Lietuvos įmonės akcijų. Pati “Orlen Lietuvos” šeimininkė trečią ketvirtį irgi dirbo pelningai. Bendrovė pasiekė 1,3 mlrd zlotų (1,1 mlrd. litų) grynąjį pelną ir aukščiausius pardavimo rezultatus nuo 2009 m. pradžios. “PKN Orlen” taip pat sumažino savo skolas 3,8 mlrd. zlotų (3,3 mlrd. litų).“

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis) sako, kad neišspręsti Lenkijos ir Lietuvos klausimai kenkia dvišaliams santykiams.

Varšuva reiškia didėjantį nepasitenkinimą, jos supratimu, Vilniaus nenoru spręsti senas su lenkų mažuma Lietuvoje ir lenkams priklausančia naftos perdirbimo gamykla susijusias problemas.

“Aš manau, faktiškai, mūsų santykiai su Lietuva jau daugelį metų buvo tokie, tačiau tik dabar jie yra tinkamai apibūdinti”, – interviu Lenkijos radijui sakė R.Sikorskis, atsakydamas į klausimą, kodėl vyriausybė prašneko apie blogėjančius dvišalius ryšius.

“Mes jau daug metų turime tam tikrų neišspręstų problemų katalogą ir norėtumėme matyti savo santykius geresnės formos”, – sakė jis.

Varšuva reiškia susirūpinimą maždaug 6-7 procentus gyventojų sudarančios lenkų mažumos teisėmis Lietuvoje, pradedant jų pavardžių rašyba ir baigiant ginčais dėl žemės ar išsilavinimo.

Įtampą kelia ir Varšuvos reikalavimas, kad Vilnius užtikrintų palankias sąlygas Lenkijos koncernui “PKN Orlen” priklausančiai naftos perdirbimo įmonei apsirūpinant nafta.

“Lenkija tvirtai palaikė Lietuvos siekius tapti ES ir NATO nare ir nuo to laiko buvo ištikima jos partnerė. Tačiau mainais mums neatsakoma tuo pačiu”, – sakė Varšuvoje įsikūrusio Tarptautinių santykių centro vadovas Eugeniuszas Smolaras (Eugeniušas Smolaras).

Pasak jo, Lenkija priėjo prie išvados, kad Lietuva tiesiog sąmoningai delsia.

“Lenkijos vyriausybė išreiškia savo nusivylimą ir mes galime tikėtis, kad šis klausimas netrukus bus nagrinėjamas ES lygiu”, – sakė jis.

2,6 mlrd. eurų lenkams kainavusi naftos perdirbimo įmonė buvo didžiausia kompanijos “PKN Orlen” investicija užsienyje. Ją kompanija įsigijo iš dabar nebeegzistuojančios rusų naftos kompanijos “Jukos”, o tai buvo laikoma strategiškai Lenkijai ir Lietuvai naudingu žingsniu. Tačiau Rusijai uždarius naftotiekį, naftos perdirbimo gamykla taip ir neatnešė laukto pelno.

“Čia Lietuva taip pat turi įsipareigojimų… jie irgi nebuvo įvykdyti”, – pridūrė R.Sikorskis.

+370 5 2058525 begin_of_the_skype_highlighting              +370 5 2058525

Kitų valstybių raginimai spręsti tautinių mažumų problemas Lietuvai nereikalingi, antradienį pareiškė ministras pirmininkas Andrius Kubilius.

“Vilnijos kraštas yra labai svarbus Lietuvai. Tautinių mažumų, etninių grupių gyvenimas Lietuvoje yra Lietuvos istorinis ir kultūrinis turtas ir todėl tam skiriame daug dėmesio. Tam dėmesio skyrimui mums visai nereikia paraginimų iš vienų ar kitų sostinių”, – sakė Vyriausybės vadovas.

Praėjusios savaitės pabaigoje lenkų žiniasklaida paskelbė Lenkijos užsienio reikalų ministerijos pareiškimą, kuriame, Vilnius kritikuojamas už nenorą reaguoti “į Lenkijos draugiškus gestus” ir “gerbti lenkų mažumą Lietuvoje”.

A.Kubilius nuomone, Lenkijos pusė galbūt per karštai reaguoja į problemas, kurios žinomos 15 metų.

“Sakysime, kai kurios problemos, kurios yra žinomos paskutinius 15 metų, būtent šiuo metu keliamos. Tai mus šiek tiek stebina, bet mes tikrai matome tas problemas, kurios mums rūpi”, – tvirtino A.Kubilius.

Premjeras teigė, kad problemos galėtų būti sprendžiamos “taikant tokius pat standartus, kokius galima matyti pas kaimynus”.

Anot lenkų žiniasklaidos, oficialioji Varšuva pareiškė, jog “su didėjančiu nerimu stebi dviejų šalių santykių vystymąsi” ir žada “imtis diplomatinių veiksmų Lietuvos lenkų atžvilgiu”.

“Apgailestaujame, jog draugiški mūsų veiksmai pastaraisiais metais nesulaukė adekvačios reakcijos iš Lietuvos”, – rašė Lenkijos URM atsakydama į spaudos agentūros PAP klausimus apie Vilniaus ir Varšuvos santykius.

Europarlamentaras Vytautas Landsbergis diskusijoje apie dvikalbius užrašus siūlo nepamiršti, kad tai nėra tik Lietuvos ir Lenkijos problema – esą į šį klausimą dažnai žiūrima per siaurai.

“Įsileidę į valstybinį įstatyminį reguliavimą, mes iš karto gausime kitą kandidatą su užrašais kirilica”, – šeštadienį Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų tarybos posėdyje dėstė V.Landsbergis.

“Lenkai kai kurie protingesni supranta, kodėl mes atsargiai žiūrime į tokias perspektyvas ir kodėl mums tai būtų labai jautri vieta. Iš tikrųjų jautresnė, negu pavyzdžiui, lenkiškas užrašas”, – kalbėdamas apie tautinių mažumų padėtį Rytų Lietuvoje sakė V.Landsbergis.

Lenkijos politikai ne kartą yra raginę Lietuvą įteisinti pavardžių rašybą ne vien lietuviškais rašmenimis, leidžiant dokumentuose rašyti raidę w, kuri populiari lenkų kalboje, bet kurios nėra lietuvių kalbos abėcėlėje.

Kritikai sako, kad rašyba nelietuviškais, nors ir lotyniškos abėcėlės, rašmenimis gali prieštarauti Konstitucijos nuostatai dėl valstybinės lietuvių kalbos.

Apžvelgdamas Rytų Lietuvos situaciją, V.Landsbergis taip pat aiškino, kad Vilniaus rajone yra politinių jėgų politikų, dirbančių šio regiono izoliacijai.

Jo teigimu, ten gyvenantys lietuviai yra šantažuojami leisti savo vaikus į lenkiškas mokyklas ar darželius.

“Tai yra toks socialinis šantažas. Net mažas teroras. Ir vis tiek žmonės veda vaikus į lietuviškus darželius ir lietuviškas mokyklas, net patirdami tuos perspėjimus, gąsdinimus. Tai nuteikia šiek tiek optimistiškiau, kad gyvenimas turi ir sveikų pagrindų”, – šeštadienį sakė V.Landsbergis.

Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuvos lenkų problemos yra Lietuvos vidaus reikalas ir tai nėra trikdis geriems Lietuvos ir Lenkijos dvišaliams santykiams, kaip dažnai bandoma pateikti.

“Didieji broliai niekada nebūna visai patenkinti, svarbu, kad mes patys būtume patenkinti ir sąžiningi tuo, ką darome tų žmonių gerovei”, – dėstė V.Landsbergis

A.Kubilius savo ruožtu aiškino, kad Rytų Lietuvos regionui, kuris esą darosi vis uždaresnis bei atsilieka ekonominiu ir socialiniu išsivystymu nuo analogiškų rajonų prie didžiųjų Lietuvos miestų, reikia skirti ypatingą dėmesį.

A.Kubiliaus manymu, būtina į šį regioną pritraukti investicijas, spartinti struktūrinių fondų įsisavinimą ir nedelsiant spręsti tokias įsisenėjusias problemas kaip nedarbas, žemės nuosavybės atkūrimas.

“Jeigu visoje Lietuvoje nuosavybės yra grąžinta 98 proc. žemės, Šalčininkų rajone 95 proc., tai Vilniaus rajone tik 80 proc.”, – pažymėjo premjeras.

A.Kubilius taip pat akcentavo būtinybę vietinei valdžiai rūpintis Rytų Lietuvos regione gyvenančios lietuvių mažumos poreikiais taip, kaip esą tai daro Vyriausybė nacionaliniu mastu lenkų mažumos atžvilgiu.

+370 5 2058531 begin_of_the_skype_highlighting              +370 5 2058531

Lenkija nusprendė žaisti va bank: nemažins biudžeto deficito, kad tik išlaikytų ekonomikos augimą, ir tikėsis, jog problemos išsispręs savaime.

Praėjusią savaitę paskelbta nauja teigiama Lenkijos ekonomikos prognozė verčianti manyti, kad ši mūsų kaimynė ne veltui tituluojama ekonomikos augimo ir finansinio stabilumo lydere visoje Europoje.

“Moody’s” analitikas Anthony Thomas neabejoja, kad ne tik šiemet, bet ir ateinančius dvejus metus Lenkijos BVP augimas bus vienas didžiausių ir stabiliausių visoje ES, o šiemet jis esą sieks net 3,5 proc. Be to, premjero Donaldo Tusko vyriausiasis patarėjas Michalas Boni praėjusią savaitę pažadėjo, kad šalies viešoji skola neviršys 55 proc. BVP, vadinasi, per porą metų ji nepakils nė 5 proc.

Tačiau į viską derėtų žvelgti su sveiku skepticizmu. Verta atkreipti dėmesį, kad Lenkija bus viena iš nedaugelio ES šalių, leisiančių sau dirbtinai nestabdyti augimo, siekiant sumažinti biudžeto deficitą. Ir tai patinka toli gražu ne visiems.

Vargas dėl biudžeto deficito

Premjero patarėjas M.Boni pripažįsta, kad iš tiesų pats didžiausias dabartinis lenkų galvos skausmas – biudžeto deficitas. Nors pagal Mastrichto sutartį visoms ES narėms neleidžiama viršyti 3 proc. BVP biudžeto deficito ribos, Lenkijoje praėjusiais metais jis siekė 7,1 proc., o šiemet gali priartėti ir prie 8 proc.

Tiesa, krizės laikotarpiu tai neatrodė jokia katastrofa: visoje ES nebuvo nė vienos šalies, kurioje ši riba nebūtų viršyta, tad Europos Komisija į tai žiūrėjo pro pirštus. Bet taip žvelgs tikrai ne visada. Neseniai 24 ES narėms, įskaitant ir Lenkiją, EK pagrasino sankcijomis, jei 3 proc. biudžeto deficito riba vis dar bus viršijama 2012-aisiais.

Ir labai gali būti, kad Lenkija iki šio termino nespės, o gal nė nebandys spėti. Praėjusią savaitę šalies finansų ministras Jacekas Rostowskis pažadėjo, kad Lenkijos biudžeto deficitas normalizuosis ir neviršys 3 proc. ribos tik 2013-aisiais. Jo prognozėmis, kitąmet biudžeto deficitas sumažės iki 6,5 proc., 2012-aisiais iki 4,5 proc., na, o 2013 proc. nukris iki 2,9 proc. BVP. Finansų ministras pripažįsta, kad Lenkija dalyvaus savotiškame azartiniame lošime: tikėsis, kad šie skaičiai bus pasiekti be jokių dirbtinių priemonių, pasikliaujant vien ekonomikos augimu, naujų investicijų pritraukimu ir verslo plėtra. Jei ne, jokio atsarginio plano nėra.

“Mes pradedame naują ketverių metų etapą, per kurį nenumatyta radikaliai mažinti išlaidų. Jei taip darytume, rizikuotume ekonomikos augimu. Tikimės, kad tai teisingas sprendimas, nes verslas plečiasi ir nėra priežasčių manyti, jog biudžeto deficitas nesumažės savaime”, – sakė ministras.

Beje, tuo įsitikinę ir verslininkai – varomoji Lenkijos ekonomikos jėga. Neseniai dienraščio “Gazeta Wyborcza” ir tyrimų agentūros “4P Research Mix” atlikta smulkiųjų ir vidutinių verslininkų apklausa parodė, kad 46 proc. įmonių vadovų neabejoja ekonomikos šuoliu, ir tik 16 proc. mano, jog ekonomikos augimas gali sustoti. Be to, daugiau nei penktadalis bendrovių jau šiemet ketina priimti naujų darbuotojų, o net 29 proc. įmonių šiemet bus pakeltos algos.

Vyriausybė elektros jungčių į Švediją ir Lenkiją projektų įgyvendinimą ketina priskirti prie viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) – tai leistų valdžiai neieškoti investicijų jungčių statybai, o statyboms būtinas lėšas surinkti iš vartotojų.

Tarpsisteminių jungčių su Lenkija bei Švedija, taip pat Lietuvos energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos tinklais įgyvendinimas į elektros energetikos sektoriaus viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąrašą įtrauktas spalio 8 dieną energetikos ministro Arvydo Sekmoko įsakymu, ketvirtadienį rašo dienraštis “Lietuvos žinios”.

Tai reiškia, kad šiuos projektus bus galima finansuoti lėšomis, gaunamomis iš VIAP mokesčio, kuris yra įtrauktas į galutinę elektros kainą ir šiuo metu siekia 4,73 cento už kilovatvalandę (kWh).

Planuojama, kad elektros jungties su Švedija projektas, kuris įgyvendinamas Europos Sąjungos (ES), Lietuvos ir Švedijos lėšomis, iš viso kainuos apie 1,9 mlrd. litų, o panašiu principu finansuojamos tarpsisteminės jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos statybos – apie 950 mln. litų.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) duomenimis, vidutinė šių metų elektros kaina yra 44,32 cento už kWh. Iš šiemet nustatyto VIAP mokesčio “žaliosios” elektros gamybai iš atsinaujinančių šaltinių paremti tenka 0,48 cento už kWh, o kogeneracinėms jėgainėms – 0,4 cento už kWh.

Net 4,06 cento už kWh šiemet atitenka vadinamajam energijos tiekimo saugumui ir sistemos rezervui užtikrinti – Lietuvos elektrinės Elektrėnuose pagamintai energijai pirkti kur kas didesne nei rinkos kaina.

Kol kas dar nėra žinoma, už kokią kainą remtinų gamintojų elektra bus superkama kitąmet. Šiuo metu Kainų komisija tik pradėjo analizuoti elektros energetikos įmonių duomenis, todėl galimų kainų pokyčių nekomentuoja.

Galutinę elektros kainą komisija turi paskelbti lapkričio pabaigoje. Per tą laiką VKEKK turi patvirtinti visas elektros kainos dedamąsias: numatyti kitų metų elektros gamybos kainą, nustatyti VIAP kainas, taip pat išnagrinėti įmonių siūlymus ir nustatyti pagrįstas elektros energijos perdavimo, skirstymo bei tiekimo kainas.

Specialistų nuomone, tikėtina, kad šiluminių elektrinių, taip pat ir Elektrėnų jėgainės pagamintos elektros supirkimo kaina gali dar išaugti, nes brangsta elektros gamybai naudojamos gamtinės dujos, be to, Elektrėnuose statomas naujas gamybos blokas.

Vilnius, spalio 21 d. (BNS). Vyriausybė elektros jungčių į Švediją ir Lenkiją projektų įgyvendinimą ketina priskirti prie viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) – tai leistų valdžiai neieškoti investicijų jungčių statybai, o statyboms būtinas lėšas surinkti iš vartotojų.

Tarpsisteminių jungčių su Lenkija bei Švedija, taip pat Lietuvos energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos tinklais įgyvendinimas į elektros energetikos sektoriaus viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąrašą įtrauktas spalio 8 dieną energetikos ministro Arvydo Sekmoko įsakymu, ketvirtadienį rašo dienraštis “Lietuvos žinios”.

Tai reiškia, kad šiuos projektus bus galima finansuoti lėšomis, gaunamomis iš VIAP mokesčio, kuris yra įtrauktas į galutinę elektros kainą ir šiuo metu siekia 4,73 cento už kilovatvalandę (kWh).

Planuojama, kad elektros jungties su Švedija projektas, kuris įgyvendinamas Europos Sąjungos (ES), Lietuvos ir Švedijos lėšomis, iš viso kainuos apie 1,9 mlrd. litų, o panašiu principu finansuojamos tarpsisteminės jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos statybos – apie 950 mln. litų.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) duomenimis, vidutinė šių metų elektros kaina yra 44,32 cento už kWh. Iš šiemet nustatyto VIAP mokesčio “žaliosios” elektros gamybai iš atsinaujinančių šaltinių paremti tenka 0,48 cento už kWh, o kogeneracinėms jėgainėms – 0,4 cento už kWh.

Net 4,06 cento už kWh šiemet atitenka vadinamajam energijos tiekimo saugumui ir sistemos rezervui užtikrinti – Lietuvos elektrinės Elektrėnuose pagamintai energijai pirkti kur kas didesne nei rinkos kaina.

Kol kas dar nėra žinoma, už kokią kainą remtinų gamintojų elektra bus superkama kitąmet. Šiuo metu Kainų komisija tik pradėjo analizuoti elektros energetikos įmonių duomenis, todėl galimų kainų pokyčių nekomentuoja.

Galutinę elektros kainą komisija turi paskelbti lapkričio pabaigoje. Per tą laiką VKEKK turi patvirtinti visas elektros kainos dedamąsias: numatyti kitų metų elektros gamybos kainą, nustatyti VIAP kainas, taip pat išnagrinėti įmonių siūlymus ir nustatyti pagrįstas elektros energijos perdavimo, skirstymo bei tiekimo kainas.

Specialistų nuomone, tikėtina, kad šiluminių elektrinių, taip pat ir Elektrėnų jėgainės pagamintos elektros supirkimo kaina gali dar išaugti, nes brangsta elektros gamybai naudojamos gamtinės dujos, be to, Elektrėnuose statomas naujas gamybos blokas.

Išsaugoti Lenkijos didžiausio naftos koncerno “PKN Orlen” investicijas Mažeikiuose yra Lietuvos interesas, teigia paskirtoji šalies ambasadorė Lenkijoje Loreta Zakarevičienė.

“Tikiuosi, kad problemos bus išspręstos. Jeigu gerai žinau, “PKN Orlen” nesvarstytų traukimosi galimybių, jeigu investicija nebūtų nuostolinga ir neštų grąžos. Man atrodo, kad išsaugoti šį projektą tokį, koks jis yra dabar, yra Lietuvos interesas. Kita vertus, “PKN Orlen” pasamdyto konsultanto – japonų “Nomura” – išvados bei rekomendacijos šiek tiek apribos politinių spekuliacijų šia tema srautą ne tik Lietuvoje ir Lenkijoje, bet ir Rusijoje. Man nesinorėtų, kad “PKN Orlen” pasitrauktų iš Mažeikių. Tačiau, iš kitos pusės, nemanau, kad net koncerno pasitraukimas kaip nors neigiamai veiktų dvišalius santykius”, – interviu “Verslo žinioms sakė ambasadorė.

Anot L.Zakarevičienės, visi supranta, kad “PKN Orlen” investicija Mažeikiuose yra geopolitinis projektas.

“Mums buvo labai svarbu, kad lenkai ateitų į Mažeikius, gal net svarbiau nei lenkams. Tačiau Lietuvoje vėliau vyko kažkas nepaprasto. Simboliškai apibrėžiant: pasirašoma sutartis, tuojau pat “Lietuvos geležinkeliai” išardo 19 kilometrų ilgio atšaką į Latviją, kad “Orlen Lietuva” turėtų kuo siauresnes eksporto galimybes, padidina tarifus į Baltarusiją… Taigi Lietuvos politikai sveikina šalies saugumui svarbią investiciją, o įvairios interesų grupės kaišioja pagalius į ratus”, – sakė ambasadorė.

“PKN Orlen” rugpjūčio viduryje pasirinkus Japonijos investicijų banką “Nomura” patarėju “Orlen Lietuvos” likimo klausimais, vėl pasklido kalbos apie galimą Lietuvos naftos perdirbimo komplekso pardavimą.

Neįvardyti Rusijos įmonių atstovai teigia, kad “Orlen Lietuvos kaina gali siekti iki 750 mln. JAV dolerių. Tačiau “PKN Orlen” lyg ir leidžia suprasti, kad sandoris galėtų būti įgyvendintas, jeigu kaina viršytų 2 mlrd. JAV dolerių.

Lenkijos konservatorių lyderis Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačynskis) paskelbė simbolinį boikotą savo politiniams oponentams – šalies prezidentui Bronislawui Komorowskiui (Bronislavui Komorovskiui) ir ministrui pirmininkui Donaldui Tuskui.

Kaip pirmadienį pranešė JAV žurnalo “Newsweek” lenkiška versija, partijos “Įstatymas ir teisingumas” vadovas pareiškė interviu, kad jis nepaspaus rankos nei prezidentui, nei premjerui.

Konservatorių lyderis apkaltino B.Komorowskį ir D.Tuską tuo, kad jie nenori sužinoti tiesos apie prezidento lėktuvo katastrofą netoli Smolensko, kurios aukomis tapo 96 žmonės, tarp jų jo brolis dvynys Lechas.

Slovakai nori atnaujinti derybas su lenkais dėl žiemos olimpinių žaidynių surengimo – informuoja šios šalies televizija TVN24.

Jas drauge rengtų Slovakijos Poprado ir Lenkijos Zakopanės miestai.

Pranešama, kad iki šiol vykusius pokalbius šia tema nutraukė Lenkijos Prezidento lėktuvo katastrofa prie Smolensko (Rusija), kurios metu žuvo šalies vadovas Lechas Kaczynskis ir Lenkijos olimpinio komiteto pirmininkas Piotras Nurowskis.

Slovakai derybas norėtų atnaujinti dar šiais metais. Tai priminė ir Aukštųjų Tatrų miesto turizmo draugijos pirmininkas Peteris Chudy. Pasak jo, laiko liko mažai, nes sprendimas dėl 2022 metų žiemos olimpinių žaidynių vietos bus priimtas po trejų metų.