Lenkijos prezidentui pernai žuvus per lėktuvo katastrofą Rusijoje, Rusijos premjeras Vladimiras Putinas apsikabino su apsiašarojusiu Lenkijos vyriausybės vadovu, prie Lenkijos ambasados Maskvoje buvo dedamos gėlės, pareigūnai kalbėjo apie iš naujo atkurtus ryšius.

Atrodė, jog žodžiais beveik neišreiškiamas gedulas dėl prezidento Lecho Kazcynskio (Lecho Kačynskio) ir 95 kitų žmonių, tarp jų daugelį Lenkijos politinio ir karinio elito narių, žūties padės Maskvai ir Varšuvai pagaliau rasti būdą, kaip įveikti šimtmečius gyvavusį abipusį įtarumą.

Tačiau praėjus vieneriems metams nuo balandžio 10 dieną įvykusios tragedijos prie vakarinio Rusijos miesto Smolensko, abi šalys jau ginčijasi dėl šios katastrofos aplinkybių tyrimo, bendros istorijos problemos taip pat, regis, niekur nedingo.

“Rusijos ir Lenkijos santykių būklė gerėja, tačiau šis procesas sudėtingas. Sunkiau kopti į viršų, nei leistis žemyn, – sakė Carnegie (Karnegio) centro Maskvoje direktorius Dmitrijus Treninas. – 2010 metais jų santykiai pasiekė aukščiausią lygį nuo Sovietų Sąjungos žlugimo. Tačiau labiau išryškėjo ir problemos.”

Rusijos tyrėjai kaltę dėl Smolensko katastrofos priskyrė Lenkijai, darydami išvadą, kad prezidento lėktuvo pilotai mėgino nutupdyti lainerį esant pavojingoms meteorologinėms sąlygoms.

Dar didesnę įtampą sukėlė Maskvoje veikiančios Tarpvalstybinės aviacijos komisijos (TAK) pareiškimas, jog kai kurie aukšti Lenkijos pareigūnai buvo įėję į pilotų kabiną ir spaudė lakūnus rizikingai tupdyti lėktuvą, nes priešingu atveju L.Kazcynskis būtų nepatenkintas.

Lenkų pasipiktinimą taip pat sukėlė tyrėjų pastaba, kad Lenkijos oro pajėgų vado Andrzejaus Blasiko (Andžejaus Blasiko), kuris buvo užėjęs į pilotų kabiną, kraujyje rastas nedidelis kiekis alkoholio.

“Atrodo, kad TAK gavo nurodymą (paskelbti), jog Rusija visiškai nekalta dėl šios katastrofos, ir atitinkamai suformulavo savo ataskaitą, – sako D.Treninas. – Būtų buvę geriau nepripažinti Rusijos kaltės, tačiau sutikti, kad Rusijos pusėje buvo sąlygų katastrofai įvykti.”

Pagal istorinių nuoskaudų naštą su Lenkija ir Rusija galėtų varžytis tik nedaugelis šalių.

“Santykių su Rusija pagerėjimas įmanomas, tačiau nėra garantuotas. Tam reikia pastangų ir laiko”, – sako Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis).

Lenkija buvo dingusi iš pasaulio žemėlapio ilgiau nei šimtmetį, kai buvo pasidalyta Rusijos, Austrijos ir Vokietijos imperijų. Valstybingumą ši šalis atgavo tik po Pirmojo pasaulinio karo.

Vėl tapusi nepriklausoma 1918 metais, Lenkija kariavo su naujai susikūrusia Sovietų Sąjunga, vėliau kentė dvigubą nacių ir sovietų okupaciją Antrojo pasaulinio karo pradžioje, kuriai sąlygas sudarė 1939 metais pasirašytas slaptas Sovietų Sąjungos ir Vokietijos paktas.

1940 metais Sovietų Sąjungos NKVD išžudė daugiau nei 20 tūkst. į nelaisvę paimtų Lenkijos karininkų ir kitų elito narių keliose vietose, tarp jų Katynės miške netoli Smolensko.

Žiauri likimo ironija – L.Kaczynskis žuvo skrisdamas į Katynės žudynių minėjimo ceremoniją, kai jo lėktuvas sudužo leisdamasis į tiršto rūko gaubiamą oro uostą prie Smolensko.

Lenkus taip pat skaudina faktas, kad Antrojo pasaulinio karo pabaigoje 1944 metais Raudonoji armija palaukė prie Varšuvos, kol nacių pajėgos žiauriai numalšins Lenkijos sostinę apėmusį pasipriešinimo judėjimo sukilimą. Po karo Lenkija tapo komunistine Sovietų Sąjungos palydove.

“Daugeliui lenkų Rusijos ir Lenkijos santykius visada temdys praeities šešėlis, – sakė Maskvoje įsikūrusio Politinių technologijų centro direktoriaus pavaduotojas Aleksejus Makarkinas. – Lenkijos padalijimas XVIII amžiuje, represijos per du sukilimus XIX šimtmetyje, naujas padalijimas 1939 metais, vėliau – Varšuvos sukilimas.”

Katynės žudynių aukas pirmieji aptiko dalį Sovietų Sąjungos okupavę naciai, kurie teisingai nustatė, jog šias žudynes vykdė NKVD. Tačiau po karo Sovietų Sąjunga melagingai paskelbė, jog dėl Katynės žudynių kalta nacistinė Vokietija. Šis melas gyvavo iki pat komunistinio režimo žlugimo.

Šią temą iki pat praeitų metų Rusijoje buvo stropiai vengiama aptarinėti, tačiau po L.Kaczynskio lėktuvo katastrofos Maskva pagaliau perdavė Lenkijai su šiais įvykiais susijusius dokumentus, Valstybės Dūma paskelbė rezoliuciją, kurioje pripažįstama Sovietų Sąjungos kaltė.

Tačiau A.Makarkinas pažymėjo, jog netgi po TAK ataskaitos paskelbimo išliko ženklų, jog Varšuvos ir Maskvos santykiai pasikeitė.

“Lenkija įvertino, kad Rusija pakeitė poziciją dėl Katynės ir liovėsi mėginti pateisinti šį nusikaltimą”, – pabrėžė ekspertas.

Lenkijos Seimo delegacija į Vilnių ketvirtadienį atvyko nusiteikusi karingai, sako Lietuvos Seimo vicepirmininkas Algis Kašėta.

“Susidarė įspūdis, kad nusiteikimas yra labai karingas”, – ketvirtadienį žurnalistams sakė A.Kašėta, pasveikinęs dviejų šalių parlamentarų susitikimą.

Lietuvos delegacijos Lietuvos Seimo ir Lenkijos Seimo ir Senato narių asamblėjoje pirmininkas A.Kašėta sakė, kad tokia kolegų reakcija nestebina, nes Lenkijos žiniasklaida pastaruoju metu itin daug dėmesio skyrė Lietuvos Seimo priimtam Švietimo įstatymui, be to, šalyje artėja parlamento rinkimai.

“Tai kursto ir politikų aistras”, – svarstė A.Kašėta.

“Jie atvažiavo su išankstine nuostata, kad mes priėmėme labai blogą Švietimo įstatymą, kuris gali pabloginti situaciją. Manau, kad tai nėra pagrįsta jokiais faktais, tik nuogąstavimais paremta pozicija”, – sakė A.Kašėta.

Jis teigė suprantąs Lenkijos parlamentarų rūpestį, tačiau garantavo, kad priėmus naują Švietimo įstatymo redakciją “lenkų švietimo klausimai Lietuvoje tikrai pagerės”.

“Man tikrai keista, kaip galima būti prieš tai, kad lenkų jaunimas geriau išmoktų valstybinę kalbą, kad turėtų geresnes perspektyvas mokytis, įsidarbinti. Tie klausimai tikrai yra keisti”, – kalbėjo Seimo vicepirmininkas.

Jis vylėsi, kad darbo grupės nariams pavyks rasti supratimą.

Ketvirtadienį Lietuvos Seime vieši Lenkijos parlamentarų delegacija, su kuria Lietuvos politikai aptaria aktualius tautinių mažumų klausimus.

Prieš vizitą Lenkijos politikai teigė Vilniuje kelsiantys klausimą dėl lenkiškų pavardžių vartojimo Lietuvoje, švietimo, žemės grąžinimo, dvikalbių gatvių ir vietovių pavadinimo.

Lietuvos parlamentarai savo ruožtu teigė, kad stengsis nuraminti kolegas dėl neseniai priimto ir pasipiktinimą Lenkijoje sukėlusio Švietimo įstatymo.

Lenkija pastaruoju metu itin smarkiai kritikuoja neseniai priimto Švietimo įstatymo nuostatas, kuriomis plečiamas dėstymas lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklose ir tautinių mažumų mokykloms planuojama suvienodinti lietuvių kalbos egzamino užduotis. Lenkijoje analogiškos nuostatos galioja jau ne vienus metus.

Lietuvos politikams nerimą kelia iš Lenkijos pasiekusios žinios, kad ten gali būti uždarytos dvi lietuviškos mokyklos.

Lietuvos ir Lenkijos Seimai yra įkūrę bendrą Parlamentinę Asamblėją (PA), tačiau jau pora metų ji neposėdžiavo. Laukiama Lenkijos Seimo kvietimo, mat pagal tradicijų dabar kaimynų eilė rengti PA sesiją.

Lietuvos Seimo priimtas naujas Švietimo įstatymas, kuriuo plečiamas dėstymas lietuvių kalba tautinės mažumos mokyklose, išryškino lietuvių politikų karštakošiškumą, teigia Briuselyje leidžiamas laikraštis apie Europos Sąjungą “European Voice”.

Lietuvos parlamentarų sprendimus lenkams aktualiais klausimais švietimo ir kalbos srityse šis leidinys pavadino sunkiai suprantamais.

Anot jo, Lenkija buvusiame komunistiniame regione yra įtakingiausia valstybė ir Lietuvai “verkiant reikia Varšuvos paramos visose srityse” – pradedant kelių tiesimu baigiant kariniu planavimo. Nepaisant to, Lietuvos politikai priima kelis lenkus itin supykdžiusius sprendimus – neleidžia oficialiuose dokumentuose rašyti pavardžių originalo kalba ir dar priima Švietimo įstatymą, kurį lenkai laiko bloginančiu jų padėtį.

“Taip nesunkiai patvirtinamas stereotipas, kad lietuvių politikai elgiasi karštakošiškai ir kenkia sau”, – rašo “European Voice”.

Leidinys pripažįsta, kad lenkų tautinės mažumos atstovai, gyvenantys Lietuvoje, prastai moka lietuviškai. Jų mokyklose tik lietuvių kalba dėstoma lietuviškai, o visi kiti dalykai – lenkiškai. Todėl lenkiškų vidurinių mokyklų absolventams būna sunku gerai išmokti rašyti ir kalbėti lietuviškai, o ši kalba geriausiai jiems padėtų gyvenime.

Anot “European Voice”, prieš dvi savaites priimtas naujasis įstatymas “nedepolonizuoja” mokymo programos.

Leidinio teigimu, “nervai įtempti ir lietuvių pusėje: gana pagrįstai lietuviai jaučiasi Lenkijos užgauliojami, kad jų tautinio identiteto Varšuva negerbia, kad vietos lenkų mažumos vadovai pamėgę prašyti pagalbos už sienos – o tai laikoma nederama taktika ir nelojalumu Lietuvos valstybei”.

“Žiūrinčiuosius iš išorės visa tai tik erzina. Tačiau lietuvių ir lenkų šeimyniniai kivirčai turi gilias šaknis. Prireiks didelių pastangų ir išmintingos diplomatijos tam išspręsti. Bet kol kas tokių ženklų nėra daug”, – tvirtina “European Voice”.

Pagal Seimo priimtą Švietimo įstatymą, nuo ateinančio rugsėjo tautinių mažumų mokyklose lietuvių kalba turės būti mokoma Lietuvos geografijos ir istorijos bei pilietiškumo pagrindų. Iki šiol lietuviškai dėstyta tik lietuvių kalba.

Įstatymą pasirašiusi prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, kad jis padės tautinių mažumų atstovams tapti lygiaverčiais Lietuvos piliečiais.

Lietuvos ir Lenkijos santykiai atsidūrė dugne, ketvirtadienį rašo Lenkijos dienraštis “Rzecpospolita”, jis kartu su kitais spaudos leidiniais kritikuoja naująjį Lietuvos Švietimo įstatymą.

“Rzecpospolita” rašo, kad pasirašiusi įstatymą, kuriuo plečiamas dėstymas lietuvių kalba tautinės mažumos mokyklose, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė “pasuko lietuviško nacionalizmo keliu, pasislėpusio po teiginiu, jog nori tautinėms mažumoms sudaryti galimybę integruotis”.

“Girdime argumentus, jog Lietuva – šalis, kurioje daugiausia lenkiškų mokyklų. Tai tiesa. Tačiau taip buvo ir sovietmečiu. Nepriklausomos Lietuvos pareiga – nebloginti tautinių mažumų padėties”, – rašo “Rzeczpospolita”.

“Ponia prezidente, prisiėmėte sau didelę atsakomybę. Nepabandėte pradėti tarpusavio pasitikėjimo tarp mūsų šalių proceso. O be pasitikėjimo nėra ko tikėtis bendradarbiavimo Lietuvai svarbiais klausimais, pradedant atomine elektrine”, – rašo dienraštis.

Jam antrina didžiausias šalies dienraštis “Gazeta Wyborcza”. Pasak jo, “labiausiai prieštaringas Švietimo įstatymo pakeitimas tas, kad mažose vietovėse, kur yra dvi mokyklos – lietuvių ir lenkų, o pastarojoje bus mažiau mokinių, tai bus uždaryta mažumų mokykla, nes lietuvišką išlaiko valstybė, o mažumų – savivaldybė, kuri neturi pakankamai lėšų”.

Katalikiškas dienraštis “Nasz Dziennik” savo publikaciją pavadino “D.Grybauskaitė pasirašė nuosprendį lenkiškoms mokykloms” ir reiškia viltį, kad gelbėti esą engiamus Lietuvos lenkus turi padėti visi užsienyje gyvenantys lenkai.

Lietuvos prezidentė D.Grybauskaitė trečiadienį pranešė pasirašiusi Seimo priimtą Švietimo įstatymą, kurį dėl platesnio lietuvių kalbos vartojimo tautinių mažumų mokyklose kritikuoja Lenkija.

Viešėdama Panevėžyje žurnalistams ji sakė, kad įstatymas padės tautinių mažumų atstovams tapti lygiaverčiais Lietuvos piliečiais.

Lietuvos lenkų sąjunga ir kai kurie Lenkijos politikai piktinasi nuostatomis, kurios keičia ligšiolinę tvarką, kai apie 90 proc. dalykų tautinių mažumų mokyklose mokoma tautinės mažumos, o ne valstybine lietuvių kalba.

Lenkija, projektuodama savo atominę elektrinę (AE), būtinai atsižvelgs į avariją Fukušimos elektrinėje, tačiau dėl įvykių Japonijoje neatsisakys statyti tokios elektrinės savo šalyje, pirmadienį pareiškė su vizitu Estijoje besilankantis Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis).

Pirmadienį spaudos konferencijoje Taline B.Komorowskis sakė, kad Lenkija, skirtingai nei Japonija, nėra seismiškai aktyvioje zonoje, žemės drebėjimų ir cunamių čia nebūna.

“Mūsų regionas susidūrė su kitokia patirtimi – avarija Černobylio atominėje elektrinėje. Tai įvyko dėl nekokybiškos technologijos ir žmogaus klaidų. Todėl Lenkija pirmiausia ketina įvertinti Černobylio AE klaidas. Lenkijos AE turi būti technologiškai geresnė ir saugesnė, nei Černobylio “, – sakė B.Komorowskis.

Pasak Lenkijos prezidento, taip pat svarbu prižiūrėti, kokias AE stato kaimyninės šalys ir kiek jos yra saugios.

Lenkija ketina statyti 6 tūkst. megavatų galingumo AE. Planuojama, kad pirmasis blokas pradės veikti ne vėliau 2022 metų. Kairioji opozicija Lenkijoje reikalauja surengti šalyje referendumą dėl atominės energetikos ateities.

Šiuo metu Lenkijoje 90 proc. elektros energijos pagamina smarkiai aplinką teršiančios akmens anglimi kūrenamos elektrinės, trukdančios įgyvendinti planus sumažinti taršą anglies dvideginiu. Be to, Varšuva nori sumažinti savo priklausomybę nuo Rusijos tiekiamų gamtinių dujų.

Apie 65 proc. lenkų mano, kad atominės elektrinių šalyje reikėtų, o 30 proc. tam nepritaria, rodo praėjusią savaitę paskelbti apklausos duomenys.

Įvykiai Japonijoje privertė kai kurias šalis, tokias kaip Italija, Vokietija, Suomija ir Švedija, gerai pagalvoti apie savo atominės energetikos plėtrą.

Lenkijos centro dešinioji vyriausybė gali nuspręsti surenti referendumą dėl planų statyti atominę jėgainę nuo akmens anglimis kūrenamų elektrinių priklausomoje šalyje, trečiadienį pareiškė premjeras Donaldas Tuskas.

Kelios Europos šalys, tarp jų Vokietija, Italija, Suomija ir Šveicarija, jau išsakė atsargesnį požiūrį į branduolinę energetiką, reaguodamos į krizę Japonijoje, kurioje dalis atominių jėgainių buvo apgadintos per smarkų žemės drebėjimą ir cunamį.

Japonijoje prasidėjus branduoline krizei, D.Tuskas pareiškė, kad Varšuva sieks įgyvendinti savo planus pasistatyti pirmuosius reaktorius šalyje, kurių bendras galingumas turėtų siekti šešis gigavatus. Pirmąjį bloką planuojama paleisti 2020-2022 metais.

Paklaustas apie Lenkijos kairiosios opozicijos reikalavimų surengti referendumą dėl atominės energetikos, premjeras atsakė: “Neatmetu tokio sprendimo ateityje.”

“Nors dėl branduolinės programos ateities galbūt pakaktų nuspręsti Seimui, tokie planai neturi prasmės, neįgijus visuomenės palaikymo, – D.Tuskas sakė spaudos konferencijoje. – Iš visko sprendžiu, kad Lenkijoje palaikymas modernioms ir saugioms atominėms jėgainėms labai didelis… Negalime pasiduoti isterijai. Radiacijos pavojus Japonijoje kilo ne dėl branduolinės elektrinės gedimo, o dėl galingo žemės drebėjimo ir cunamio”.

D.Tuskas pripažino, kad tam tikrą netikrumo jausmą ir protestus kėlė nebaigta statyti atominė elektrinė Žarnovicos mieste, tačiau pažymėjo, jog “visuomenė suinteresuota Lenkijoje turėti galimai pigią, saugią ir švarią energiją”.

Premjeras anksčiau tvirtino, kad Lenkijoje, kitaip nei Japonijoje, branduolinių avarijų tikimybė daug mažesnė, nes šalis yra seismiškai mažai aktyvioje zonoje.

Šiuo metu Lenkijoje 90 proc. elektros energijos pagamina smarkiai aplinką teršiančios akmens anglimis kūrenamos jėgainės, trukdančios įgyvendinti planus sumažinti taršą anglies dvideginiu. Be to, Varšuva nori sumažinti savo priklausomybę nuo Rusijos tiekiamų gamtinių dujų.

Konkurse dėl atominės jėgainės statybos Lenkijoje varžosi Japonijos įmonių grupės “Toshiba” padalinys Jungtinėse Valstijose “Westinghouse”, Prancūzijos energetikos milžinės “Areva” ir EDF, taip pat JAV ir Japonijos bendrovė “GE Hitachi Nuclear Energy”.

Apie 65 proc. lenkų mano, kad atominės elektrinės jų šalyje turėtų būti pastatytos, o 30 proc. tokiems planams nepritaria, rodo trečiadienį paskelbti tinklalapio Money.pl atlikta internetinė apklausa, kurioje dalyvavo beveik 13 tūkst. žmonių.

Didžiausia Lietuvoje bilietų platinimo bendrovė “Bilietai LT”, pernai įžengusi į Baltarusijos rinką, žvalgosi į kitas kaimynines šalis ir svarsto galimybę įsigyti ta pačia veikla užsiimančių įmonių Latvijoje ir Lenkijoje.

“Bilietų LT” vadovo Vitalijaus Kuodžio teigimu, plėstis į Latviją ir Lenkiją planuojama 2012 metais, tačiau kalbėti apie galimas investicijų sumas kol kas dar anksti, trečiadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

“Šių dviejų šalių rinkos jau pažengusios ir išsivysčiusios. Jose susiformavusios bilietų platinimo tradicijos. Latvija mums artima ir geriau pažįstama. Lenkija patraukli kaip labai didelė ir įdomi rinka. Pagal gyventojų skaičių ji 10 kartų didesnė nei Lietuva, ten veikia 5 platinimo įmonės”, – sakė V.Kuodis.

“Bilietai LT” šiuo metu valdo antrines įmones Ukrainoje ir Baltarusijoje.

Pernai, palyginti su 2009-aisiais, “Bilietų LT” apyvarta padidėjo 12 proc. iki 28 mln. litų, šiemet pardavimus planuojama padidinti maždaug dešimtadaliu iki 31 mln. litų.

Lazuose netoli Varšuvos veikusį didžiausią Europoje nelegalų cigarečių fabriką, kuriam vadovavo lietuvis, likvidavo Lenkijos centrinio sekimo biuro darbuotojai, pranešė Lenkijos naujienų agentūra PAP.

Sulaikyti 32 asmenys – Lenkijos, Lietuvos ir Baltarusijos piliečiai – nuo 25 iki 55 metų amžiaus. Konfiskuota 50 tonų tabako ir 5 milijonai cigarečių, kurių vertė daugiau kaip 25 mln. zlotų (21 mln. litų). Tarp sulaikytųjų yra ir šiam verslui vadovavęs Lietuvos pilietis.

Per kruopščia kratą Lazuose policija aptiko ne tik 5 mln. cigarečių, bet ir 15 tonų pjaustyto tabako. Operacijoje dalyvavo daugiau kaip 150 pareigūnų.

Iškračius ir sandėlius netoliese esančiame Piasečnos miestelyje, rasta dar 35 tonos tabako. Iš viso policijos rankose atsidūrė 50 tonų tabako.

Nelegalaus fabriko teritorijoje Lazuose buvo surastas cigarečių prikrautas sunkvežimis, turėjęs vežti šį krovinį į Vakarų Europą. Visą čia pagamintą produkciją ketinta išvežti į ES šalis dvylika sunkvežimių.

Pasak dienraščio “Gazeta Wyborcza”, atsirado liudininkas, girdėjęs, kaip prieš pakylant Lenkijos prezidento lėktuvui Varšuvos kariniame oro uoste Karinių oro pajėgų (KOP) vadas generolas Andrzejus Blasikas (Andžejus Blasikas) koneveikė lėktuvo įgulos vadą kapitoną Arkadiuszą Protasiuką (Arkadijušą Protasiuką).

Jų ginčą girdėjo Vyriausybės apsaugos biuro darbuotojas, tačiau apie tai nepranešė prokuratūrai, šeštadienį rašo dienraštis.

Vienas Vyriausybės apsaugos biuro karininkų sakė, jog minėtas darbuotojas suprato, kad lėktuvo įgulos vadas nenorėjo skristi, nes neturėjo tikslios informacijos apie oro sąlygas Smolensko oro uoste, tačiau žinojo, jog meteorologinė padėtis vis blogėja.

“Generolas išplūdo lakūną vulgariais žodžiais ir liepė jam grįžti į lakūnų kabiną, po to pats raportavo prezidentui Lechui Kaczynskiui (Lechui Kačynskiui), jog lėktuvas yra parengtas skristi, – pasakojo dienraščiui karininkas. – Pasak liudininko, atrodė, kad lakūnas nenorėjo skristi, tarsi kažką nujausdamas”.

“Gazeta Wyborcza” rašo, kad minimas liudininkas nenori daugiau kalbėti apie nugirstą incidentą.

Praėjusių metų balandžio 10 dieną Lenkijos prezidento lėktuvas patyrė katastrofą prie Smolensko. Žuvo visi 96 juo skridę žmonės.

+370 5 2058525

Pergalė konkurse kinams netikėtai apkarto, mat vietos statybos įmonės atmetė “Covec” pasiūlymus tapti darbų subrangovais, rašo “Lietuvos rytas”.

Ekspertai spėja, kad boikotą surengė didžiąsias Lenkijos kelių tiesimo kompanijas valdantys užsieniečiai. Todėl negalėdami Lenkijoje surasti rangovų, kinai pradėjo jų ieškoti kaimyninėse šalyse ir sudarė sutartį su Latvijos firma JSC.

Kinai laimėjo konkursą nutiesti dvi greitkelio tarp Varšuvos ir Lodzės atkarpas, rašo dienraštis “Dziennik Gazeta Prawna”.

Lenkijoje dirbančių Austrijos “Strabag” ir Ispanijos kapitalo valdomų “Budimex” bei “Mostostal” savininkai bijo, kad sėkmingai Lenkijoje pasirodę kinai gali ryžtis šturmuoti ir kitas ES šalis, tad nusprendė jiems užkirsti kelią.

Lenkijos kelių tiesimo bendrovių sąjungos prezidentas Wojciechas Malusas teigia, kad šalies vyriausybė pasielgė neapgalvotai pasirašydama sutartį su “Covec”. Valstybinė Kinijos įmonė esą griauna verslo rinką Lenkijoje, nes apsiima atlikti darbus pigiau, nei jie kainuoja iš tiesų.

“Covec” užsakymą laimėjo pasiūliusi perpus mažesnę darbų kainą nei kitos konkurse dalyvavusios bendrovės. Lenkijos vyriausybė planavo, kad kelio tiesimas atsieis 2,5 mlrd. zlotų (2,175 mlrd. litų), bet kinai jį sutiko nutiesti už 1,3 mlrd. zlotų (1,13 mlrd. litų).

Lenkija gali importuoti elektrą iš šiuo metu Kaliningrade statomos atominės elektrinės, pirmadienį rašo lenkų dienraštis “Rzeczpospolita”.

Pasak leidinio, didžiausios Lenkijos elektros energijos įmonės “Polska Grupa Energetyczna” (PGE) ir elektros energijos perdavimo operatorės “PSE Operator” atstovai dalyvavo pirmosiose derybose su Rusijos energijos tiekėja “Inter RAO” dėl elektros linijos tiesimo iš Kaliningrado srities į Lenkiją.

Rusija savo pasiūlymą pateiks pirmąjį šių metų pusmetį, rašo dienraštis. Pirminiais duomenimis, Kaliningrado atominė elektrinė galėtų pasiūlyti apie 1 tūkst. MW, o tai atitiktų 8 proc. Lenkijos metinės elektros energijos paklausos.

Norintiesiems įsigyti populiariausius naujų automobilių modelius, ypač visureigius, Lenkijoje tenka laukti vis ilgiau, rašo lenkų dienraštis “Dziennik Gazeta Prawna”.

Būsimiems “Dacia Duster” savininkams savo svajonių automobilio tenka laukti iki penkių mėnesių, rašo leidinys. Būsimiems “BMW X3″ ar “Kia Sportage” modelių savininkams laukti tenka tris keturis mėnesius.

Taip pat laukti, nors ir gerokai trumpiau, tenka ir būsimiems D segmento modelių, kurie ypač populiarūs tarp verslininkų, pirkėjams. Ilgiausiai tenka laukti populiariausio šiame segmente “Passat” modelio.

Dienraščio cituojami ekspertai tvirtina, kad prognozės dėl automobilių pardavimų smukimo Lenkijoje šiemet nepasitvirtins. Anot jų, pardavimai gali smukti pirmąjį pusmetį, bet antrasis pusmetis automobilių pardavėjams turėtų būti gerokai sėkmingesnis.