Ukrainos ir Lenkijos prezidentai aptarė galimybes pratęsti Odesos-Brodų dujotiekį iki Lenkijos miestų Plocko ir Gdansko, Ukrainos kuro ir energetikos ministras Jurijus Boika penktadienį sakė žurnalistams Gdanske.

“Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius iškėlė šį klausimą (dėl naftotiekio pratęsimo) Lenkijos prezidentui ir premjerui, o atitinkamoms Lenkijos vyriausybės institucijoms buvo nurodyta išnagrinėti (padėtį) ir priimti sprendimą”, – J.Boika komentavo V.Janukovyčiaus valstybinio vizito Lenkijoje rezultatus.

Pasak ministro, jeigu šių metų spalį prasidėtų Baltijos vamzdynų plėtros antrasis etapas, Rusija nukreiptų dalį naftos į šią sistemą iš naftotiekio “Družba” vidurinės šakos.

J.Boika nurodė, jog tokiu atveju Lenkija turėtų galimybę pumpuoti naftą iš Azerbaidžano vamzdynu Odesa-

Brodai, kuris susikerta su “Družba”.

“Tai rimta galimybė tiek mums, tiek Lenkijai”, – pabrėžė jis..

Per derybas prezidentai taip pat aptarė būtinybę koordinuoti abiejų šalių pastangas gerinti dujų ir naftos vamzdynų veiklą.

“Turime bendrų problemų dėl (šalis aplenkiančių) naftos ir dujų vamzdynų, todėl tikiu, kad šis vizitas suteikė labai rimtą postūmį koordinuoti pastangas, siekiant gerinti mūsų šalių dujų ir naftos vamzdynų pripildymo perspektyvas”, – pridūrė J.Boika.

Azerbaidžanas, Gruzija, Ukraina, Lenkija ir Lietuva 2007 metų spalį pasirašė sutartį, pagal kurią numatoma įkurti bendrą įmonę, suprojektuosiančią ir nutiesiančią naftotiekį nuo Baku į Odesą, Brodus, Plocką, o vėliau į Gdanską. Pernai rugsėjo pabaigoje Ukrainos ir Lenkijos lyderiai pareiškė norą spartinti šio projekto įgyvendinimą.

Už investicijas į šio naftos vamzdyno plėtrą atsakinga bendrovė “Nova Sarmatia”, įkurta penkių koncernų iš Lenkijos, Gruzijos, Ukrainos, Azerbaidžano ir Lietuvos, nurodė, kad naftotiekis per Odesą, Brodus, Plocką ir Gdanską kasmet galėtų perpumpuoti 40 mln. tonų naftos iš telkinių Kaspijos regione.

Odesos-Brodų vamzdynu, kuris buvo pradėtas statyti 2001 metais, iš pradžių buvo planuojama pumpuoti Kaspijos naftą Europos šalims. Tačiau nesugebėjus užsitikrinti pakankamo naftos tiekimo, šis naftotiekis pumpavo naftą atvirkštine kryptimi – į Pivdenių terminalą Odesos regione. Ukraina aktyviai siekė, kad šis naftotiekis pradėtų veikti, kaip buvo planuota – tiekti naftą į Brodus.

Be to, Minskas paskelbė, kad galėtų šiuo vamzdynu iš Venesuelos atplukdyta nafta galėtų būti tiekiama į Mozyriaus naftotiekį Baltarusijoje.

Ketvirtadienį vizitą Varšuvoje pradedantis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius pareiškė norintis, kad naftotiekis Odesa-Brodai pasiektų Lenkiją, pranešė Lenkijos naujienų agentūra PAP.

Naftotiekis Odesa-Brodai jungia Juodosios jūros uostamiestį su Brodų miestu prie Ukrainos ir Lenkijos sienos.

“Nafta pumpuojama Baltarusijos kryptimi ir bus toliau pumpuojama į Lietuvą bei Latviją. Deja, Lenkija kol kas projekte nedalyvauja”, – lenkų žurnalistams Kijeve sakė Ukrainos prezidentas.

“Be abejonės, Lenkijai čia tenka pirmenybė, kaip ir buvo nuo pat pradžių”, – pridūrė V.Janukovyčius.

Bendrovės “Sarmatia” direktorius Sergejus Skripka, atsakingas už naftotiekio pratęsimo projektą, sakė, kad “Sarmatia” akcininkai (Ukrainos, Gruzijos, Azerbaidžano, Lietuvos ir Lenkijos įmonės) pasirengusios vykdyti šį projektą, tačiau reikia priimti galutinį sprendimą.

Tikimasi, kad naftotiekiu Odesa-Brodai-Plockas po 2021-ųjų kasmet tekės 30 mln. tonų naftos.

Pirmoji 674 kilometrų ilgio naftotiekio Odesa-Brodai šaka buvo parengta naudoti 2002-ųjų gegužę. Nuo 2004-ųjų rugsėjo juo atbuline kryptimi transportuojama Rusijos koncerno TNK-BP per Odesos uostą eksportuojama nafta. Pernai rudenį vamzdynas buvo išbandytas Baltarusijos poreikiams – iki jos gamyklų buvo perpumpuota Venesuelos nafta, iš tanklaivių iškrauta Ukrainos “Južnyj” terminale.

Bendra Azerbaidžano, Gruzijos, Ukrainos, Lenkijos ir Lietuvos įmonė “Sarmatia” įsteigta 2007-ųjų rudenį naftotiekio Odesa-Brodai pratęsimui iki Plocko ir Gdansko, Kaspijos jūros regione išgautos naftos perpumpavimui aplenkiant Rusiją. Tuomet projektą tikėtasi įgyvendinti iki 2011 metų.

Lietuva tikėjosi aukštesnio lygio Lenkijos atstovavimo Sausio 13-osios minėjimo renginiuose Vilniuje, tačiau prezidento Bronislawo Komorowskio (Bronislavo Komorovskio) atsisakymui buvo objektyvių priežasčių, antradienį sakė prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas Darius Semaška.

“Be abejo, buvo tikimasi aukštesnio lygio Lenkijos atstovavimo labai mums svarbiuose renginiuose Sausio 13-osios įvykių 20-mečio minėjime”, – interviu Žinių radijui sakė D.Semaška.

Sausio 13-ąją į Lietuvą neatvyko nei Lenkijos prezidentas, nei kviesti Seimo ar Senato pirmininkai. Varšuvai kruvinų įvykių minėjime atstovavo Lenkijos Seimo vicepirmininkė.

Lenkijos Seimo Užsienio reikalų komisijos pirmininko pavaduotojas Robertas Tyszkiewiczius (Robertas Tiškevičius) savo šalies spaudai teigė, kad “šalta ir santūri Lenkijos reakcija – tai atsakymas į paskutiniojo meto Vilniaus politiką lenkų mažumos Lietuvoje atžvilgiu”.

Tokią poziciją sukritikavo Lenkijos žiniasklaida, pabrėžusi, kad Sausio 13-oji Lietuvai yra ypač svarbi diena, netinkama pademonstruoti lenkų požiūrį į nesprendžiamus klausimus dėl lenkų tautinės mažumos padėties.

D.Semaška sakė, kad iš prezidentų į Sausio 13-osios minėjimą buvo kviesti Lenkijos ir Latvijos prezidentai. Pastarasis į Vilnių atvyko.

Anot D.Grybauskaitės patarėjo, tikimasi, kad Lenkijos prezidentas B.Komorowskis į Vilnių atvyks vasario 16-ąją, minint Valstybės atkūrimą.

“Tikėtis, kad prezidentas atvyks į Lietuvą vieną kartą, o po to praėjus tik mėnesiui – antrą kartą, tikrai yra sunku. Be to, reikia turėti mintyje, kad tomis dienomis buvo suplanuotas oficialus Lenkijos prezidento vizitas į Slovakiją”, – kalbėjo D.Semaška.

Tragiški įvykiai Vilniuje 1991 metų sausį prisidėjo prie galutinio komunizmo žlugimo Vidurio ir Rytų Europoje, ketvirtadienį teigė buvęs Lenkijos prezidentas ir šalies išsivadavimo simbolis Lechas Walesa (Lechas Valensa).

Laiške Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei Nobelio premijos laureatas taip pat išsakė viltį, kad bus išspręstos problemos dėl lenkų tautinės mažumos Lietuvoje.

“Šią dieną, kuri tokia svarbi Lietuvai, perduodu savo solidarumo išraišką drąsiems Lietuvos žmonėms, kurie turėjo drąsos prieš 20 metų reikalauti nepriklausomybės prieš galingą Sovietų Sąjungą, vadovaujamą Maskvos”, – rašoma laiške, kurio kopiją gavo BNS naujienų agentūra.

“Ši drąsa buvo sumokėta krauju. Tragiški 1991 metų sausio įvykiai Vilniuje plačiai nuskambėjo pasaulyje, prisidėdami, kartu su kitais įvykiais, prie galutinio komunizmo žlugimo Vidurio ir Rytų Europoje”, – rašo L.Walesa.

Laiške jis palinkėjo Lietuvai ir jos gyventojams sėkmės politikoje, ekonomikoje ir socialinėje srityse.

“Tuo pat metu tikiuosi, kad problemos, su kuriomis susiduria lenkų mažuma, šimtmečius gyvenanti Lietuvoje, bus išspręstos, ir tai leis toliau kurti draugiškus santykius tarp mūsų žmonių, kurie tokie artimi istoriškai”, – teigia buvęs Lenkijos vadovas.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė sako mananti, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiai pastaruoju metu nepablogėjo.

“Mano atžvilgiu tikrai atrodo, kad nepagedę (…). Visur galime pamatyti problemų, jei jas norime matyti. Nematau didelių įvykių, problemų, santykiai draugiški ten, kur buvo, ten ir lieka. Kaip bendravau su parlamento atstovais, taip ir bendrauju”, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė parlamento vadovė.

Apie atsiradusią įtampą tarp Lenkijos ir Lietuvos yra užsiminęs kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, o Lenkijos pareigūnai “politiniu signalu” Lietuvai pavadino sprendimą siųsti neaukšto lygio delegaciją į Sausio 13-osios minėjimą Vilniuje ir apie tai pranešti Lietuvai paskutinę minutę.

Antradienį Lenkijos dienraštis “Rzecpospolita” paskelbė, kad Lenkija nesiųs aukšto lygio delegacijos į Sausio 13-osios įvykių minėjimą Vilniuje, taip parodydama poziciją dėl lenkų tautinės mažumos padėties.

Lenkijai Vilniuje ketvirtadienį vyksiančiame Sausio 13-osios įvykių minėjime atstovaus Seimo vicepirmininkė Eva Kierzkowska (Eva Kiežkovska), tačiau Seimo ir Senato vadovai kvietimų atvykti į Lietuvą nepriėmė.

+370 5 2058510

Istorijos klausimai, iškilę tarp Latvijos ir Rusijos, yra klausimai dėl to, kaip pati Rusija suvokia istoriją, o tai, kad šia linkme galimi poslinkiai, rodo gana didelė pažanga Rusijos ir Lenkijos santykiuose po to, kai buvo sudaryta Grupė sudėtingiems abiejų šalių istorijos klausimams spręsti.

Tokį įsitikinimą interviu, išspausdintame antradienį laikraštyje “Latvijas Avize”, pareiškė Latvijos URM valstybės sekretorius Andris Teikmanis.

Drauge jis pabrėžė, jog “neturima omenyje, kad mūsų istorikai galėtų padaryti kokias nors visiškai naujas išvadas. Mes savo istorijos neperrašysime ir neketiname to daryti. Nė per nago juodimą”.

“Būtina žiūrėti, kokia raida vyksta pačioje Rusijoje – viena vertus, ten yra mėginimų sudaryti kažkokias keistas komisijas kovai su istorijos perrašymu, kita vertus – internete skelbiami failai apie Katynę. Rusija iš tikrųjų yra sudėtinga šalis, ir ten dažnai raida vyksta priešingomis kryptinis”, – sakė jis.

A.Teikmanis viltingai žiūri į būsimą Latvijos ir Rusijos komisiją.

“Ji gali padaryti teigiamą poveikį, suartindama diskusiją tarp mūsų šalių šiais opiais klausimais ir politiniu lygiu”, – sakė jis.

“Tuo pačiu laiku Rusijai svarbu, kad istorijos klausimai neįvarytų jos į kampą ir nepažemintų. Kad nebūtų paliesti šventi Rusijai dalykai, tokie kaip pergalė Antrajame pasauliniame kare, karo sunkumai, kuriuos patyrė Rusijos armija. Rusijai svarbu, kad nebūtų įskaudinti karo veteranai”, – pridūrė diplomatas.

“Žinoma, istorikų reikia klausti, koks bus komisijos darbo planas, bet nemanau, kad pirmas mūsų akademikų noras bus iš karto pažeminti Rusijos valstybę”, – sakė jis.

Lenkijos pareigūnai antradienį “politiniu signalu” Lietuvai pavadino sprendimą siųsti neaukšto lygio delegaciją į Sausio 13-osios minėjimą Vilniuje ir apie tai pranešti Lietuvai paskutinę minutę.

Neįvardytus pareigūnus cituoja naujienų agentūra PAP.

“Iš diplomatinių šaltinių PAP sužinojo, jog faktas, kad iki paskutinės akimirkos nebuvo žinoma, ar kas nors atstovaus Lenkijai renginiuose, nebuvo atsitiktinis. PAP šaltiniai teigė, kad buvo siekiama pasiųsti politinį signalą, reiškiantį Varšuvos netenkinančią Vilniaus politiką lenkų tautinės mažumos Lietuvoje atžvilgiu”, – rašoma PAP pranešime.

Antradienį pranešta, kad Lenkijai Vilniuje ketvirtadienį vyksiančiame Sausio 13-osios įvykių minėjime atstovaus Seimo vicepirmininkė Eva Kierzkowska (Eva Kiežkovska), tačiau Seimo ir Senato vadovai kvietimų atvykti į Lietuvą nepriėmė.

Pati E.Kierzkowska PAP antradienį sakė, kad toks sprendimas priimtas po konsultacijų su Lenkijos Užsienio reikalų ministerija. Dar pirmadienį, klausta, ar vyks į Lietuvą, parlamentarė teigė, jog ne.

Antradienį Lenkijos dienraštis “Rzecpospolita” paskelbė, kad Lenkija nesiųs aukšto lygio delegacijos į Sausio 13-osios įvykių minėjimą Vilniuje, taip parodydama poziciją dėl lenkų tautinės mažumos padėties.

Laikraštyje cituojamas Lenkijos seimo užsienio reikalų komisijos pirmininko pavaduotojas Robertas Tyszkiewiczius (Robertas Tiškevičius) sakė, kad “šalta ir santūri Lenkijos reakcija – tai atsakymas į paskutiniojo meto Vilniaus politiką lenkų mažumos Lietuvoje atžvilgiu”.

1991 metų sausio 13 dieną per Sovietų Sąjungos agresiją prieš nepriklausomybę paskelbusią Lietuvą sovietų kariuomenei ir specialiems daliniams užimant Televizijos bokštą ir Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, nuo žuvo 14 žmonių.

Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Justinas Karosas antradienį apgailestavo, kad lenkai pasirinko Sausio įvykių minėjimą kaip progą pademonstruoti savo nepasitenkinimą.

“Pats faktas nėra smagus, ypač turint galvoje tai, kad tas įvykis, į kurį buvo kviečiami lenkų vadovai, yra neeilinis. Tai įvykis, kuris reikšmingas ne tik Lietuvai, bet visam regionui – ir Lenkijai taip pat”, – žurnalistams sakė J.Karosas.

Tinkamiausia vieta pirmajai Lenkijoje atominei elektrinei yra Žarnovieco vietovėje šiaurės vakarų Lenkijoje, mano šalies atominės energetikos specialistai.

Tyrimą paskelbė Lenkijos ūkio ministerija, rašo dienraštis “Rzeczpospolita”.

Buvo numatytos 28 potencialios statybos vietos – realiausios, be Žarnovieco, yra dar trys – Varta-Klempičius prie Poznanės, Kopanio vietovė prie Košalino miesto ir Nove Miasto Mazovijos vaivadijoje.

Kaip rašo dienraštis, Lenkijos energetinė grupė PGE artimiausiu metu išrinks įmonę, kuri ištirs vietoves. Darbai turi būti baigti 2013 metų pirmąjį pusmetį.

Lenkijos atominės energetikos programa turi būti patvirtinta iki šių metų liepos mėnesio, nors darbai turėjo būti baigti iki 2010 metų pabaigos. Iki tol planuota priimti ir įstatymų paketą, kad PGE galėtų įkurti konsorciumą, kuris parengtų atominės elektrinės programą ir ieškotų pinigų jos statybai.

Įmonę, kuri statys elektrinę, Lenkija planavo pasirinkti dar pernai. Tarp labiausiai tikėtinų rangovų laikyti “GE Hitachi” ir Prancūzijos “Electricite de France” bei “Areva”.

Lenkijos atominės elektrinės statybą numatoma baigti iki 2021 metų.

Lietuvos parlamento vadovė Irena Degutienė tvirtino, kad “nereikėtų daryti problemos” iš to, kad Lenkija į Sausio įvykių minėjimą Vilniuje siunčia Seimo vicepirmininkės vadovaujamą delegaciją.

“Nedarykite problemų ten, kur jų nėra. Kodėl manęs neklausiate, kodėl neatvyksta Estijos parlamento pirmininkė? Kodėl neklausiate, kodėl neatvyksta kitos valstybės parlamento pirmininkas? Aš kvietimų tikrai daug išsiunčiau”, – antradienį žurnalistams sakė I.Degutienė, paklausta, kaip vertina lenkų sprendimą į iškilmes nesiųsti aukščiausio rango delegacijos.

Pasak Lietuvos Seimo vadovės, parlamentų pirmininkai ir jų pavaduotojai kvietimus atvykti į kitoje valstybėje vykstančius renginius sprendžia pagal savo užimtumą.

Ji pranešė gavusi Lenkijos Senato pirmininko Bogdano Borusewicz’iaus (Bogdano Borusevičiaus) laišką, kuriame šis dėkoja už kvietimą ir teigia “dėl pareigų šalyje” negalintis atvykti.

“Norėčiau pabrėžti, kad lenkai gyvai pamena 1991 metų kruvinus Sausio įvykius Lietuvoje. Lenkijos visuomenė prisimena broliškosios Lietuvos auką ir lietuvių sumokėta kainą, kad galėtų gyventi laisvoje Tėvynėje”, – teigė B.Borusewicz’ius.

“Atvyksta didelė Lenkijos tiek dabartinio parlamento, tiek buvusio 1990 metų parlamento delegacija. Jai vadovaus Seimo pirmininko pavaduotoja Eva Kierzkowska (Eva Kežkovska)”, – pabrėžė I.Degutienė.

Tačiau ji atsisakė komentuoti Lenkijos dienraščio “Rzecpospolita” antradienio pranešimą, kad Lenkija nesiųs aukšto lygio delegacijos į Sausio 13-osios įvykių minėjimą Vilniuje, taip parodydama poziciją dėl lenkų tautinės mažumos padėties.

Laikraštyje cituojamas Lenkijos Seimo Užsienio reikalų komisijos pirmininko pavaduotojas Robertas Tyszkiewiczius (Robertas Tiškevičius) sakė, kad “šalta ir santūri Lenkijos reakcija – tai atsakymas į paskutiniojo meto Vilniaus politiką lenkų mažumos Lietuvoje atžvilgiu”.

Lenkijos diplomatas pareiškė, jog Varšuva, kaip ir anksčiau, mano, kad nereikalingas dujotiekio “Nord Stream” (“Šiaurės srautas”), kuris turi sujungti Rusiją su Europos šalimis Baltijos jūros dugnu, projektas.

“Mes kritiškai žiūrime į šį projektą”, – interviu agentūrai “Interfax” pareiškė Lenkijos ambasadorius Rusijoje Wojciechas Zajaczkowskis (Voicechas Zajončkovskis).

Pasak jo, dujų klausimu Lenkija dažnai tampa prieštaravimų tarp kitų šalių įkaite.

“Nors mes visada buvome geri “Gazprom” partneriai, niekada jokių trinčių nebuvo, visada pinigai buvo gaunami laiku, mes kartais tapdavome trinčių tarp Maskvos ir Kijevo, tarp Maskvos ir Minsko aukomis. Vieną kartą net buvo toks atvejis, kai slėgis vamzdyne nukrito, nes reikėjo padidinti dujų tiekimą pačioje Rusijoje dėl šalčių. Maskvoje, tarkime, buvo 35, o Varšuvoje – 30. Mums nuo to nebuvo šilčiau”, – pabrėžė ambasadorius.

W.Zajaczkowskis priminė, jog kaip vienas argumentų tiesti “Nord Stream” nurodoma tai, kad “Gazprom” galės išvengti priklausomybės nuo tranzitinių valstybių.

“Na, o mes čia kuo dėti? Tai ne mūsų problemos. Mes mokame laiku, o slėgis nukrito. Dabar mums gali susidaryti situacija, kad mums reikės dujas pirkti, pavyzdžiui, per Vokietiją. Manote, kad tai bus pigiau?”, – pažymėjo jis.

Lenkijos diplomatas taip pat skeptiškai vertina Varšuvos galimybę prisijungti prie “Nord Stream”.

“Pas mus vamzdis nutiestas. Kam dėti pinigus, jei mes jau turime vamzdį, kuriuo galime gauti pigesnių dujų. Taigi ekonominiu požiūriu, mūsų nuomone, tai netikslinga. Jeigu visus politinius aspektus atmesime į šalį, tai tiesiog ekonominiu požiūriu šis projektas mums netikslingas”, – sakė jis.

Be to, ambasadorius pažymėjo, kad yra ir ekologinės problemos aspektas.

“Tai atskiras pluoštas klausimų, susijęs su Baltijos jūros ekologija, su dar negalutinai žinoma vieta, kur nuskandinti Antrojo pasaulinio karo laikų cheminiai šaudmenys. Čia padariniai nenumatomi – gal jokių padarinių nebus, o gal bus”, – mano jis.

Lenkijos ūkio plėtra paskutinį 2010 metų ketvirtį greičiausiai šiek tiek sulėtėjo ir prieaugis sudarė maždaug 4 procento.

2011 metais metinis ūkio prieaugis turėtų siekti 4-4,5 proc., prognozuoja centrinio banko pinigų politikos tarybos narė Anna Zielinska-Glebocka (Ana Zielinska Glebocka).

“Reuters” apklausti analitikai mano, kad šiemet prieaugis sieks 3,7 proc., o kitąmet – 4 procentus.

“Ketvirtojo ketvirčio prieaugis bus šiek tiek mažesnis negu trečiąjį ketvirtį, bus maždaug 4 proc.”, – pareiškė A. Zielinska-Glebocka televizijos kanalui TVN CNBC.

Jos nuomone, pirmąjį 2011 metų ketvirtį centrinis bankas turėtų padidinti bazines palūkanų normas.

Metinė infliacija lapkritį sudarė 2,7 proc. ir viršijo centrinio banko nustatytą 2,5 proc. tikslinį lygį, tad dauguma analitikų mano, kad 2011 metų pradžioje centrinis bankas ims griežtinti pinigų politiką.

“Pirmasis ketvirtis… Manau, tai geras laikas pagalvoti apie pinigų politikos griežtinimą”, – pareiškė A. Zielinska-Glebocka.

Lenkijos centrinis bankas nekeičia bazinių palūkanų normų, kurios sudaro 3,5 proc., jau pusantrų metų.

Nereikalaujant nepriklausomo tyrimo, Smolensko tragedija, nusinešusi Lenkijos prezidento ir daugybės aukštų pareigūnų gyvybes, tebekybo visiems virš galvos, penktadienį sakė europarlamentaras Vytautas Landsbergis, aviakatastrofą pavadinęs reikšmingiausiu 2010 metų pasaulio įvykiu.

“Reikšmingiausias ir kartu baisus įvykis – tai Lenkijos prezidento kartu su žmona ir kartu viso nepriklausomybinio valstybės elito žūtis balandžio 10 dienos rytą nedraugiškoje žemėje Smolensko karinio aerodromo spąstuose”, – Lietuvos radijui sakė Europos Parlamento narys ir buvęs valstybės vadovas.

V.Landsbergis pabrėžė, kad pasaulis iki šiol lieka priblokštas, ir niekas nereikalauja, kad tyrimą atliktų nepriklausomi ekspertai, o ne “galimi kaltininkai”.

“Pasaulis ligi šiol priblokštas kaip niekad. Net galvoti apie visas ir tikras priežastis atrodo siaubinga, vienintelė išeitis tartum negalvoti”, – kalbėjo politikas.

“Reikalauti nepriklausomo tyrimo, kad netirtų galimi kaltininkai, nedrįsta nė viena nepriklausoma valstybė, nei Lenkija, nei Europos Sąjunga, nei Jungtinės Amerikos Valstijos. Todėl ši nelaimė tebekybo virš galvos visiems, viso priblokšto palaužto pasaulio nelaimė”, – sakė V.Landsbergis.

Balandžio 10-ąją netoli Smolensko oro uosto Vakarų Rusijoje per rūką sudužus prezidento lėktuvui, žuvo Lenkijos vadovas Lechas Kaczynskis (Lechas Kačynskis) su pirmąja ponia Maria (Marija) ir dar 94 žmonės, tarp jų Lenkijos centrinio banko vadovas, ginkluotųjų pajėgų vadai, dešimtys politikų ir visuomenės veikėjų.

Lenkijos spauda prieš kelias dienas pranešė, kad Varšuva