Rugpjūčio 6-ąją Varšuvoje vyks gegužę išrinkto prezidento 42 metų Andrzejaus Dudos inauguracija. Aiškėja jo patarėjų pavardės ir pirmųjų užsienio vizitų maršrutai. Ko galima tikėtis iš naujo Lenkijos vadovo? Ar keisis politika?

Andžejus PUKŠTO

Prieš atsakant į šiuos klausimus, pravartu prisiminti žinomo lenkų bardo Grzegorzo Turnau populiarią dainą, kurios priedainis skamba: „Neperkelkit mums sostinės į Krokuvą…“

Lenkai gali būti ramūs, kad sostinė nebus perkelta, bet nėra tikri, ar metų pabaigoje šalies nevaldys du krokuviečiai – ne tik prezidentas Duda, bet ir konservatorė premjerės kėdėje Beata Szydło. Liepos mėnesio apklausos nieko gero valdančiajai Piliečių platformai nežadėjo, liberalų populiarumas siekė vos 30 procentų. Viskas rodo, kad Lenkijos politinės scenos laukia didelės permainos.

Viskas prasidėjo Krokuvoje

Grįžtant prie Krokuvos temos ir seniausio Vidurio Europoje Jogailaičių universiteto, būtent čia savo karjerą pradėjo išrinktasis prezidentas teisininkas A.Duda. Jo tėvai – Krokuvos kalnakasybos akademijos profesoriai – įskiepijo jam pagarbą Katalikų Bažnyčiai ir tradicinėms vertybėms. Krokuvietiška Alma Mater suteikė A.Dudai iš pradžių teisės magistro, o vėliau ir daktaro laipsnį.

Buvusioje Karūnos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinėje jaunasis Duda įsitraukė į politinę veiklą, susipažino su būsima žmona Kinga Kornhauser (iki šių metų liepos viename iš Krokuvos licėjų dirbo vokiečių kalbos mokytoja).  Ji taip pat augo akademinėje aplinkoje, jos tėvas – garsus Lenkijoje literatūros istorikas ir poetas Julianas Kornhauseris.

A.Duda kilo ir politinės karjeros laiptais. Būdams 34-erių tapo teisingumo viceministru, paskui Valstybės tribunolo nariu, o netrukus ir a.a. prezidento Lecho Kaczynskio ministru patarėju. 2011 metais laimėjo Seimo nario, vėliau ir europarlamentaro rinkimus. Net kairysis savaitraštis „Polityka“ prieš keletą metų išrinko jį į populiariausių Seimo narių dešimtuką.

Duda ilgai dėstė Jogailaičių universiteto Teisės fakultete. Būtent seniausio Lenkijos universiteto aplinkoje sukurtas planas, gal net strategija, kaip atsinaujinti Kaczynskių „Teisei ir teisingumui“ (PiS) ir nustumti nuo valdžios pjedestalo aštuonerius metus valdančius liberalus.

PiS smarkiai rizikavo rinkdamasi kandidatą į prezidentus, nes dar prieš metus A.Duda daug kam buvo nežinomas. Didelių įmonių darbininkai labiau pažinojo jo bendrapavardį Piotrą Dudą, charizmatišką ir aktyvų „Solidarumo“ lyderį.

PiS metė daug pajėgų į rinkimų kampaniją. Tik mažai kas tikėjo, kad ir pats kandidatas turės milžiniškų ambicijų ir taip atsiduos nelengvam rinkimų maratonui. Drauge su žmona ir dukra europarlamentaras atidavė daug energijos ir laiko. Greitai neliko abejonių, kad susiskaldžiusi lenkų politinė dešinė mato tik vieną stiprų kandidatą prezidento rinkimuose. Maža to,  didelė dalis jaunųjų rinkėjų  palaikė būtent jį, o ne politikos senbuvį prezidentą Bronisławą Komorowskį.

Minkštas, bet nuoseklus

B.Komorowskis yra pavargęs, o Duda yra per minkštas, toks nuolat besišypsantis mamos sūnelis, o juk Lenkijos politika tai džiunglės! – pasibaigus pirmajam turui dėl PiS kandidato pergalės abejojo garsi sociologė prof. Jadwiga Staniszkis, o jos politinės simpatijos dažniausiai skirtos dešiniesiems.

Jau pirmadienio rytą, vos pasibaigus pirmajam rinkimų turui, Duda dalijo kavą varšuviečiams metro stotyje ir klausinėjo apie jų problemas. Kitomis dienomis važiavo po 300 ar 400 kilometrų į Lenkijos pietus ar vakarus, ne tik į didelius miestus, bet ir į kaimus.

Laukia vidaus politikos reformos

Nors Lenkija sėkmingai išvengė ekonominės krizės, o šalies ekonomika stabiliai auga, nemaža dalis piliečių nepasitiki valdančiosios Piliečių platformos politikais. Pretenzijų sąrašas ilgas, o Duda deklaravo, kad jis stengsis sugrąžinti buvusį išėjimo į pensiją amžių. Negalėjo tai nepatikti vyresnio ir vidutinio amžiaus rinkėjams. Į jaunimo širdis beldėsi su pažadais kovoti su trumpalaikėmis darbo sutartimis, kurios pastaruoju metu paplito.

Daug kam prie širdies buvo Dudos nuostatos dėl būtinybės didinti neapmokestinamą minimalų pajamų dydį ir priemokas šeimoms, turinčioms vaikų. Rinkimų kampanijos metu neapseita be šūkių stipriau apmokestinti užsienio bankų ir stambių prekybos tinklų pelną.

Panašius pažadus, tik dar radikalesnius, dalija PiS politikai. Seimo rinkimai vyks spalio 25-ąją, o partijos populiarumas auga kas mėnesį. Konservatoriai turi vilčių, kad būsimajame parlamente jie turės daugumą ir galės formuoti vyriausybę be jokio koalicijos partnerio.

Keis ir užsienio politiką

42 metų politologas Krzysztofas Szczerskis, Jogailaičių universiteto profesorius, o šiuo metu ir Seimo narys, taps Dudos patarėju užsienio politikai. Naujasis prezidentas žadėjo keisti dabartinės Lenkijos tarptautinio aktyvumo prioritetus. Rinkimų kampanijos metu pabrėžtas yapč artimas bendradarbiavimas su JAV, griežtesnis tonas su Rusija ir didesnis Lenkijos vaidmuo stiprinant Ukrainos saugumą.

Duda pabrėžė būtinumą atsisakyti B.Komorowskio provokiškumo. Dauguma konservatorių mano, kad kadenciją baigiantis prezidentas pernelyg nuolaidžiavo Angelai Merkel, o per mažai dėmesio skyrė regioniniam bendradarbiavimui su pokomunistinėmis ES valstybėmis.

Tačiau analitikai tvirtina, kad numatyti dideli užsienio politikos pakeitimai tebuvo rinkimų utopija, kuri išgaruos, kai Duda įžengs į Prezidento rūmus. Plačios ir antirusiškos koalicijos sukūrimas Vidurio ir Rytų Europoje, apie ką svajoja PiS, yra sunkiai įgyvendinamas planas, žinant, pavyzdžiui, kokia yra Vengrijos premjero Orbano politika.

Szczerskis jau prasitarė, kad su pirmuoju užsienio vizitu Duda vyks į Berlyną. Vėliau JT sesijos metu Niujorke susitiks su Baracku Obama.

Kartų kaita – akivaizdi

Kodėl Lenkijos politinės scenos švytuoklė pasisuko nuo liberalų į dešinę? Viena priežasčių – Jarosławo Kaczyńskio pasitraukimas į antrą planą. „Teisės ir teisingumo“ lyderis turi daugiausia jo nemėgstančių rinkėjų. Todėl J.Kaczynskis nusprendė nesiekti ir premjero posto. „J.Kaczyńskis pavargo, kol sutaikė susiskaldžiusią dešinę ir paliko sau tik Lenkijos vizionieriaus vaidmenį“, – aiškino prof. Staniszkis.

Kaczyńskio net nebuvo Dudos štabe rinkimų naktį – jis meldėsi iki ryto prie Čenstakavos Dievos Motinos paveikslo už šalies sėkmę. Tai ironiškai komentavo liberalų ir kairiųjų spauda.

Lenkijoje dabar sutariama tik dėl vieno: politikoje atėjo laikas kartų kaitai. Prie valdžios ateina keturiasdešimtmečių karta. Kuo ji skirsis nuo nueinančių „Solidurumo“ veikėjų ir buvusių Liaudies Lenkijos aktyvistų, kurie išvedė šalį iš socializmo ir integravo į Europą, netrukus pamatysime.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-30-2015-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis) į Sausio 13-osios dvidešimtmečio minėjimą Vilniuje delegavo savo patarėją, tačiau laiške Lietuvos prezidentei pakartojo įsipareigojimą atvykti Vasario 16-ąją.

B.Komorowskis pranešė negalįs atvykti į Vilnių dėl suplanuoto vizito Slovakijoje. Tačiau dėl ligos Lenkijos vadovas atidėjo ir pastarąjį vizitą, turėjusį prasidėti ketvirtadienį.

“Lenkijos prezidento patarėjas Henrykas Wujecas (Henrykas Vujecas) atstovaus Lenkijos prezidentui šios šalies delegacijos sudėtyje Lietuvos gynėjų dienos 20-mečio minėjime”, – sakoma Lenkijos prezidento interneto svetainėje trečiadienį paskelbtame pareiškime.

Apie tai pranešta, kai prieštaringų vertinimų sulaukė Lenkijos sprendimas į Sausio 13-osios minėjimą deleguoti tik Lenkijos Seimo vicepirmininkę ir apie tai Lietuvai pranešti paskutinę minutę.

Neįvardyti Lenkijos pareigūnai naujienų agentūrai PAP teigė, kad taip siunčiamas politinis signalas Lietuvai dėl esą nevykdomų įsipareigojimų Lietuvos lenkų atžvilgiu, tačiau Lenkijos spauda sukritikavo tokį požiūrį, pabrėždama, kad Sausio 13-oji yra netinkama data demaršams.

Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės atstovas spaudai Linas Balsys BNS trečiadienį patvirtino, kad šalies vadovė gavo laišką, kuriame B.Komorowskis dėkoja už kvietimą į Sausio įvykių minėjimą, tačiau praneša negalįs renginiuose dalyvauti dėl tarptautinių įsipareigojimų.

“Šie įvykiai reiškė Lietuvos kelio nepriklausomybės atkūrimo link pradžią. Taip pat paliko tvarų pėdsaką kuriant laisvę ir demokratiją mūsų Europos dalyje. Šie įvykiai buvo bendros lenkų “Solidarumo” ir lietuvių demokratinės opozicijos brolybės pavyzdys”, – sakoma B.Komorowskio laiške.

B.Komorowskis laiške taip pat atkreipia dėmesį, kad Sausio 13-osios minėjime jis yra dalyvavęs anksčiau eidamas Lenkijos Seimo maršalkos pareigas.

Lenkijos prezidentas taip pat patvirtino sutarimą, kad abu prezidentai kaimyninėse šalyse dalyvaus nepriklausomybės šventėse, kuriomis prisimenamas nepriklausomybės atkūrimas 1918 metais. Tai reiškia, kad B.Komorowskis į Vilnių turėtų atvykti šių metų vasario 16 dieną.

“Dėkoju Jums, ponia prezidente, už Jūsų dalyvavimą nacionalinės nepriklausomybės šventės lapkričio 11 d. Varšuvoje minėjime, patvirtinantį abipuses deklaracijas dėl bendro dalyvavimo mūsų valstybių nepriklausomybės atkūrimo 1918 metais minėjimuose”, – rašoma laiške.

Lenkijoje penktadienį liberalių pažiūrų Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis) buvo prisaikdintas ketvirtuoju demokratiškai išrinktu šalies prezidentu.

58 metų B.Komorowskis iškovojo pergalę liepą vykusiuose pirmalaikiuose valstybės vadovo rinkimuose, kuriuos teko rengti, kai balandį per lėktuvo katastrofą Vakarų Rusijoje žuvo prezidentas Lechas Kaczynskis.

B.Komorowskis padėkojo beveik devyniems milijonams lenkų, kurių dėka jis buvo išrinktas į prezidento postą.

Jis patikino, jog negailės jėgų, kad pateisintų savo rinkėjų viltis bei lūkesčius, ir pridūrė, jog prisimena, kad už jo varžovą rinkimuose Jaroslawą Kaczynskį savo balsus atidavė beveik aštuoni milijonai lenkų.

“Stengsiuosi taip eiti savo pareigas, kad pelnyčiau jų pritarimą ir pripažinimą”, – pabrėžė naujasis šalies vadovas.

B.Komorowskio prisaikdinimo ceremonijoje dalyvavo ir pirmasis demokratiškai išrinktas Lenkijos prezidentas, “Solidarumo” judėjimo, kuris 1989 metais privertė žlugti komunistų režimą, legenda Lechas Walesa (Lechas Valensa), taip pat buvęs prezidentas Aleksandras Kwasniewskis (Aleksandras Kvasnevskis).

Po inauguracinės kalbos parlamente B.Komorowskis dalyvaus iškilmingose mišiose Šv. Jono katedroje Varšuvoje.

Lenkijos prezidento pareigas laikinai einantis Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis) trečiadienį paskyrė pirmalaikius prezidento rinkimus birželio 20 dieną, pranešė jo atstovas spaudai.

“Šiandien 5 val. 40 min. (8 val. 40 min. Lietuvos laiku) (parlamento) pirmininkas B.Komorowskis pasirašė visus dokumentus. Rinkimai paskirti birželio 20 dieną”, – agentūrai “Reuters” telefonu sakė Jerzy Smolinskis (Ježis Smolinskis).

Pirmalaikiai valstybės vadovo rinkimai rengiami balandžio 10 dieną lėktuvo katastrofoje žuvus prezidentui Lechui Kaczynskiui (Lechui Kačynskiui).

B.Komorowskis, valdančiosios Piliečių platformos partijos (PO) kandidatas prezidento rinkimuose, dviejose viešosios nuomonės apklausose, kurių rezultatus trečiadienį paskelbė keli bulvarinės pakraipos laikraščiai, gerokai aplenkė savo galimus varžovus.

Balandžio 19 dieną viešosios nuomonės tyrimų agentūros TNS OBOP surengtoje apklausoje, kurioje dalyvavo tūkstantis žmonių, paramą B.Komorowskiui išsakė 55 proc. respondentų.

Tuo tarpu pagrindinės opozicinės konservatorių partijos “Teisė ir teisingumas” (PiS) lyderiui, velionio prezidento broliui dvyniui Jaroslawui Kaczynskiui (Jaroslavui Kačynskiui) atiteko 32 proc. balsų.

Kitoje apklausoje, kurios rezultatus paskelbė dienraštis “Fakt”, B.Komorowskis taip pat tvirtai pirmavo prieš kitus galimus varžovus iš PiS bei nedidelės opozicinės Kairiųjų demokratinės sąjungos (SLD).

SLD anksčiau iškeltas kandidatas, Lenkijos seimo pirmininko pavaduotojas Jerzy Szmajdzinskis (Ježis Šmaidzinskis), žuvo per prezidento lėktuvo katastrofą, nusinešusią dešimčių lenkų politinio ir karinio elito atstovų gyvybes.

Balandžio 19 dieną agentūros “Homo Homini” atliktas tyrimas, kurio rezultatai paskelbti dienraštyje “Super Express”, parodė, kad B.Komorowskis prezidento rinkimuose gali tikėtis surinkti 39,3 proc. balsų.

18,2 proc. šios apklausos dalyvių išsakė paramą J.Kaczynskiui, kuris dar nepaskelbė, ar mėgins siekti prezidento posto.

Manoma, kad PiS savo kandidatą paskelbs šeštadienį. Nemažai partijos narių sakė, jog rems J.Kaczynskį. Trečiadienį savo kandidatą turėtų paskelbti premjero Donaldo Tusko valdančiosios koalicijos mažesnioji partnerė – Lenkijos liaudies partija (PSL), kuri dar vadinama Valstiečių partija.

Jei nė vienam iš kandidatų pirmajame rate nepavyks surinkti daugiau nei 50 proc. balsų, po dviejų savaičių, liepos 4-ąją, bus rengiamas antrasis turas. Lenkijoje dauguma galių sutelkta vyriausybės vadovo rankose, tačiau prezidentas turi nemažai įtakos užsienio bei saugumo politikai ir gali vetuoti įstatymų projektus.

B.Komorowskis yra ilgametis D.Tusko sąjungininkas ir sklandžiai bendradarbiauja su centristinės pakraipos kabinetu.

Teisininkas Lechas Kaczynskis Lenkijos politinėje scenoje veikė daugiau nei 30 metų. Septintajame dešimtmetyje jis buvo vienas demokratinės opozicijos lyderių, prisidėjo prie Darbininkų gynimo komiteto ir Nepriklausomų profsąjungų sąjungos veiklos. 1980-ųjų rugpjūtį – vienas streiko Gdansko laivų statykloje konsultantų. Karinės padėties laikais kalintas, po “Solidarumo” pergalės, 1991-aisiais, tapo prezidento kanceliarijos ministru saugumo klausimais. 1992–1995 m. – Vyriausiųjų kontrolės rūmų pirmininkas, 2000–2001 m. – teisingumo ministras, nuo 2002-ųjų – Varšuvos meras. 2005-aisiais išrinktas prezidentu. Tų metų rudenį L.Kaczynskis davė interviu “Veidui”. Net ir po penkerių metų šis pokalbis nepraradęs savo aktualumo, taigi spausdiname jo ištrauką:

Ligi šiol Lietuva ir Lenkija, veikdamos ES viduje, aktyviai kartu kūrė visą europinę Rytų politiką. Ar ateityje gali kas nors keistis ir ši politinė sąjunga gali iširti?

Nėra jokių pavojų, kad ligšiolinė Lenkijos užsienio politika gali kaip nors keistis. Mano programoje nurodyta, kad santykiai su Lietuva ir Latvija yra vieni pagrindinių užsienio politikos krypčių. Be abejo, būtina pasakyti, kad negali būti jokios kalbos apie Lenkijos dominavimą šiuose santykiuose – nebe tie laikai. Kalbu apie kaip galima geresnius lygių partnerių santykius. Vis bandoma sukurti įvaizdį, esą partija “Teisė ir teisingumas” linkusi į kraštutinumus. Turiu pasakyti, kad kraštutinumų vengsime netgi palaikydami santykius su Rusija. Savaime suprantama, bendraudami su Rusija atsisakysime “asimetrijos principo”, kurio laikėsi politikai, išauklėti senais laikais ir kuriems nuolankumas Rusijai jau tarsi įaugęs į kraują. Noriu aiškiai pasakyti, kad mes tokios politikos Rusijos atžvilgiu atsisakysime. O grįždamas prie santykių su Lietuva norėčiau pasinaudoti proga ir pasakyti, kad lenkų tautinė mažuma negali tapti puikių Lenkijos ir Lietuvos santykių įkaite. Daug tikrai nenorime. Pakaktų, kad Lietuvoje gyvenantys lenkai galėtų rašyti savo pavardes lenkiškai ir toliau veiktų lenkiškos mokyklos. Kita vertus, negali būti nė kalbos apie tai, kad kas nors įkalbinėtų Lietuvoje gyvenančius lenkus būti nelojaliais Lietuvos valstybei.

Lietuvos valdžia nuolat pabrėžia, kad lenkų tautinei mažumai sudarytos geros sąlygos. Tuo tarpu patys Lietuvos lenkai tvirtina, esą padėtis toli gražu nėra ideali, susiduriama su sunkumais žemės grąžinimo, mokyklų finansavimo ar jau minėto pavardžių rašymo klausimais.

Pavardžių rašymo klausimas nuolat minimas. Norėčiau pabrėžti, kad kiekvienas Lietuvos pilietis, kuris jaučiasi esąs labiau lietuvis nei lenkas, turi neabejotiną teisę į pavardės sulietuvinimą. Šis procesas vyksta jau daugybę metų. Tai nesunkiai galime pamatyti, vieno ar kito žmogaus paklausę, kaip skambėjo jo senelio pavardė. Bet jeigu žmogus nori turėti lenkiškai skambančią pavardę, tai, manau, irgi turi tam teisę. Svarbiausia, kad niekas nieko neverstų ką nors daryti prievarta.

Baltarusijos atžvilgiu Lietuvos politikai užima santūresnę poziciją nei jų kolegos Lenkijoje. Tikriausiai Lenkijoje jau nėra politikų, sakančių, kad su A.Lukašenkos režimu reikia palaikyti ne tik pragmatiškus, bet ir kokius nors oficialius santykius.

Mes jau išbandėme tokią politiką. Dirbdamas Varšuvos meru palaikiau oficialius santykius su Minsko meru. Teko bendrauti ir su kitais oficialiais Baltarusijos pareigūnais, ne kartą lankytis toje šalyje. Deja, turiu pasakyti, kad tokia politika neišlaikė egzamino. Šiuo metu manau, kad politika Baltarusijos atžvilgiu turi būti aštresnė. Juolab kad pastaruoju metu Baltarusijos valdžios politika lenkų tautinės mažumos atžvilgiu yra labai neigiama. Mes to negalime toleruoti. Šiandien esu įsitikinęs, kad A.Lukašenkos režimo atžvilgiu reikia vykdyti izoliacijos politiką, nors dar prieš metus ar dvejus tuo abejojau.

Pastaruoju metu Lietuva ir Lenkija, kaip strateginės partnerės, daugiausia reiškiasi formuodamos ES Rytų politiką. Jūsų manymu, ar būtų galima rasti ir kitų bendradarbiavimo sričių?

Skiriasi mūsų valstybių požiūris į Europos Sąjungos biudžeto sudarymą. Tai blogai. Aš tiesiog nesuprantu, kur to skirtingo požiūrio šaknys. Juk Lenkijos siūlymai dėl ES biudžeto sudarymo atitinka visų neturtingų ES narių interesus. Kartais net susidaro įspūdis, kad ES vidaus politikoje Lenkija nesulaukia Lietuvos paramos tik dėl to, jog tebegyvos tarpukario laikus menančios prastų santykių tradicijos. Tokią situaciją būtina keisti!

Kuria kryptimi?

Didesnio mūsų valstybių solidarumo europinėje politikoje kryptimi. Prašau atkreipti dėmesį, kad kalbama apie visą valstybių grupę, ne tik apie Lietuvą ir Lenkiją. Veikiant kartu, mūsų visų žodis ES būtų daug svaresnis. O tikėtis, kad Lietuva ar Latvija galės Europos Sąjungoje ką nors pasiekti veikdamos savarankiškai, neverta. Lygiai kaip ir vienos Lenkijos pastangos neduos rezultatų.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas gali priimti sprendimą iškelti savo kandidatūrą į šalies prezidento postą po to, kai lėktuvo katastrofoje netoli Smolenkso žuvo daug Lenkijos politinio elito atstovų.

“Iš esmės, gali”, – sakė Pirmojo televizijos kanalo laidoje Lenkijos ambasadorius Rusijos Federacijoje Jerzy Bahras (Ježis Baras).

Jis priminė, kad anksčiau D.Tuskas atsisakė dalyvauti prezidento rinkimuose šiais metais.

“Bet esant naujoms aplinkybėms yra tokia (D.Tusko iškėlimo) galimybė”, – mano Lenkijos diplomatas.