Kas yra Lenkijos prezidentas? Ketvirtadienį uždavus šį klausimą skirtingu dienos metu, buvo galima išgirsti tris skirtingus atsakymus.

Lenkijos konstitucija atvėrė kelią tokiai neįprastai situacijai, kurią išprovokavo tai, kad šalis po prezidento Lecho Kaczynskio (Lecho Kačynskio) žūties lėktuvo katastrofoje balandžio 10 dieną gyvena pereinamuoju laikotarpiu, kai jau išrinktas, bet dar neprisaikdintas naujasis valstybės vadovas.

Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis), kuris po L.Kaczynskio žūties kaip Seimo pirmininkas automatiškai perėmė valstybės vadovo įgaliojimus, taip pat laimėjo sekmadienį vykusių pirmalaikių prezidento rinkimų antrąjį turą.

Kai B.Komorowskis ketvirtadienį ryte atsistatydino iš Seimo pirmininko posto ir atsisakė Seimo nario mandato, aukštųjų parlamento rūmų – Senato – pirmininkas Bogdanas Borusewiczius (Bogdanas Borusevičius) tapo laikinuoju prezidentu.

Tos pačios dienos pavakare Seimas savo naujuoju pirmininku išsirinko Grzegorzą Schetyną (Gžegožą Šetyną), kuris automatiškai perėmė prezidento įgaliojimus ir eis šias pareigas iki B.Komorowskio prisaikdinimo valstybės vadovu.

Naujojo prezidento prisaikdinimo ceremonija Seime turėtų įvykti rugpjūčio pradžioje.

Atsirado ne toks jau mažas šansas, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiai nepablogės tiek, kiek dabartinė Varšuva nusiteikusi juos bloginti. To šanso vardas – Jaroslawas Kaczynskis, kuris kitą savaitę gali būti išrinktas Lenkijos prezidentu. Žinoma, gali – tai dar nereiškia, kad bus. Tačiau dar vos prieš du mėnesius pati tokia mintis, kad kuris nors iš brolių Kaczynskių gali rimtai pretenduoti ir dar vieną kadenciją užimti Lenkijos prezidento rūmus, būtų sukėlusi nebent ironišką šypseną. Lenkijos valdančioji Piliečių platformos partija net savo stipriausio politiko – premjero Donaldo Tusko į prezidentus nekėlė. Nutarė, kad tokį nepopuliarų politiką, kaip tuometis prezidentas Lechas Kaczynskis, sugebės įveikti ir niekuo neišsiskiriantis Seimo maršalka Bronislawas Komorowskis. O jo brolis Jaroslawas buvo dar labiau nemėgstamas.

Viskas apsivertė po L.Kaczynskio žūties Smolenske. Lenkų požiūris į brolių Kaczynskių politiką iš esmės pasikeitė, tad pirmajame ture (kuris, pagal išankstinį valdančiųjų skaičiavimą, turėjo būti vienintelis) J.Kaczynskis atsiliko nuo B.Komorowskio vos 4,5 proc. Įvertinus tai, kad trečias likęs Grzegorzas Napieralskis arti pusės iš savo 14 proc. balsų gavo kaime, o kaimas tradiciškai balsuoja už Kaczynskius, galima teigti, kad antrajame ture abiejų kandidatų galimybės lygios. Ką tai reiškia Lietuvai?

Premjero D.Tusko ir užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio tandemo požiūrį į Lietuvą tiek dėl politinių nuostatų, tiek dėl rinkėjų sudėties, tiek dėl aklo priešiškumo prezidentui L.Kaczynskiui galima įvardyti kaip svyruojantį tarp abejingumo ir priešiškumo. O po L.Kaczynskio žūties ir glėbesčiavimosi su Vladimiru Putinu įvykęs atviras D.Tusko posūkis į Rusiją, galima sakyti, Lenkijos užsienio politikoje nepaliko Lietuvai jokios vietos.

Netrukus po to D.Tuską remiančioje Lenkijos spaudoje pasirodė keletas programinių straipsnių, tiesiu tekstu skelbiančių pastarųjų dviejų dešimtmečių Lenkijos Rytų politiką strategine klaida. Tai išsklaidė paskutines abejones, kad D.Tusko ir R.Sikorskio tandemas pasirengęs sandėriui su Maskva Lietuvos (ir pirmiausia “Mažekių naftos”) sąskaita.

Žinant, kad B.Komorowskis savo partijoje tėra antraeilis politikas, jo asmeninės simpatijos ir sentimentai Lietuvai, iš kurios kilusi grafų Komorowskių giminė, vargu ar atsvertų premjero ir užsienio reikalų ministro įtaką. Juolab kad D.Tuskas ir R.Sikorskis neslepia ketinimų paversti Lenkijos prezidento postą greičiau simboliniu.

Tuo tarpu J.Kaczynskio pergalė reikštų ankstesnės Lenkijos prezidentūros užsienio politikos, kurią įgyvendinant Lietuvai ir regiono energetinei nepriklausomybei nuo Rusijos teko itin svarbus vaidmuo, tęstinumą, kaip ir prezidento posto svarbos išsaugojimą.

"Veido" archyvas

Euroskeptikas J.Kaczynskis (kairėje) pirmajame prezidento rinkimų ture surinko tik keliais procentais mažiau balsų nei vakarietiškai nusiteikęs B.Komorowskis

Liepos 4-ąją Lenkijoje bus rengiamas antrasis prezidento rinkimų turas. Po jo ir paaiškės, kuris iš dviejų visiškai skirtingą ateitį žadančių politikų – Bronislawas Komorowskis ar Jaroslawas Kaczynskis – taps naujuoju šalies vadovu.

Per pirmąjį rinkimų turą Lenkijos rinkėjai daugiau balsų atidavė už laikinai prezidento pareigas einantį Bronislawą Komorowskį – centristų partijos lyderį, laisvų ir vakarietiškų pažiūrų politiką.

Tačiau jo pergalė – per menka, kad būtų galutinė, mat jam ant kulnų lipa ir vos 4 proc. balsų atsilieka pavasarį tragiškai žuvusio prezidento Lecho Kaczynskio brolis, visiškas konservatorius ir euroskeptikas Jaroslawas Kaczynskis.

Kurio prezidento labiau reikia Lenkijai?

Finansų rinkose ir Lenkijos verslo pasaulyje meldžiamasi, kad tik laimėtų B.Komorowskis. Akcijų kainos praėjusią savaitę taip ir šokinėjo: skaičiuojant rinkimų rezultatus, su kiekviena žinia apie B.Komorowskio pergalę Lenkijos akcijos brango, o pranešant apie nedideles J.Kaczynskio pergales, jų vertė smuko.

Taip visų pirma yra todėl, kad tapęs prezidentu B.Komorowskis bent jau gerai sutartų su premjeru Donaldu Tusku – jų pozicijos daugeliu klausimu veik nesiskiria: abu siektų sumažinti Lenkijos biudžeto deficitą ir kuo greičiau įsivesti eurą.

Toks darbas petys petin ypač svarbus dėl to, jog premjeras Lenkijoje visuomet groja pirmuoju smuiku. Tačiau jei jo melodija neįtinka prezidentui, šis vetavimais gali nuolat trukdyti premjerui, taip pat pats spręsti, kokia bus šalies saugumo ir užsienio politika.

Kad tai nevykęs scenarijus, buvo galima įsitikinti, kai Lenkijai vadovavo a.a. Lechas Kaczynskis: su premjeru D.Tusku jie nesitardavo ir net vizitų į užsienį vykdavo atskirai, be to, ten susėsdavo kuo toliau vienas nuo kito.

Panašiai, matyt, būtų ir rinkimus laimėjus J.Kaczynskiui: jis nesuka galvos dėl taupymo, tik miglotai užsimena apie “tam tikrus ekonomikos sureguliavimo mechanizmus”, priešinasi privatizavimui ir, priešingai nei B.Komorowskis, ragina valstybę daugiau išlaidauti. Kartu žada didinti minimalią algą, užsimena apie sveikatos apsaugos reformą, kuriai, anot jo, reikia nepagailėti lėšų. Ką jau kalbėti apie tai, kad apie eurą J.Kaczynskis apskritai nenori nė girdėti.

Bet tai dar ne visos priežastys, dėl kurių B.Komorowskio pergalės linki ir didžiosios ES šalys, ypač Vokietija. Mat B.Komorowskis skelbia sieksiąs kuo artimesnio bendradarbiavimo su Vakarais, kartu gerins pašlijusius santykius su Rusija. L.Kaczynskis, žinoma, kalba priešingai: nėra ir negali būti jokio pasitikėjimo nei Vokietija, nei juo labiau Rusija.

Dvi skirtingos Lenkijos

Taigi kokia bus Lenkija antrojo turo rinkimus laimėjus B.Komorowskiui, ir kokia – pergalę nuskynus J.Kaczynskiui?
Aišku viena: tai bus dvi skirtingos Lenkijos, ir tai pripažįsta net pats Jaroslawas. “Antrasis turas lems, kurios iš dviejų Lenkijų nori šalies gyventojai, – jie rinksis tarp dviejų skirtingų vizijų, tarp kurių esama didžiulių skirtumų”, – tvirtina J.Kaczynskis ir neslepia, kad jei laimėtų rinkimus, Lenkija pasuktų visiškai nauju keliu.

Analitikai perspėja, jog tas kelias – nelabai prognozuojamas. Neatmestina, kad J.Kaczynskis perimtų dalį ydingų žuvusio brolio įpročių – vetuotų daugybę įstatymų, konfliktuotų su premjeru, tad Lenkija esą trypčiotų vietoje.

Vėl probleminiai taptų ir L.Kaczynskiui vadovaujant labai suprastėję Varšuvos santykiai su Maskva, Berlynu ir Briuseliu. Beje, blogiausi jie buvo, kai, prezidentaujant L.Kaczynskiui, 2006–2007 m. Jaroslawas buvo premjeras. Tuo metu Lenkija buvo praminta “valstybe, su kuria labai keblu dirbti”.

“Aišku viena – jei J.Kaczynskis laimės prezidento rinkimus, jis pratęs brolio politiką – antipatiją Europos Sąjungai, Rusijai ir pasipriešinimą vyriausybei”, – neabejoja Varšuvos universiteto politikos mokslų daktaras Wojciechas Jablonskis.

Lenkijos vadovo pareigas laikinai einantis Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis) pirmajame prezidento rinkimų ture nedidele persvara išsiveržė į priekį, surinkęs 41,22 proc. balsų, rodo preliminarūs rezultatai.

Per sekmadienį vykusius pirmalaikius rinkimus buvo renkamas lėktuvo katastrofoje žuvusio konservatyvių pažiūrų šalies vadovo Lecho Kaczynskio (Lecho Kačynskio) įpėdinis.

Liberalių pažiūrų B.Komorowskis, kuris yra Lenkijos Seimo pirmininkas, liepos 4 dieną vyksiančiame antrajame prezidento rinkimų ture susirungs su velionio valstybės vadovo broliu dvyniu, buvusiu premjeru konservatoriumi Jaroslawu Kaczynskiu (Jaroslavu Kačynskiu).

Kaip rodo duomenys, gauti suskaičiavus 94,3 proc. balsų, J.Kaczynskis sekmadienį surinko 36,74 proc. balsų.

Kairiųjų demokratų sąjungos kandidatas Grzegorzas Napieralskis (Gžegožas Naperalskis) netikėtai surinko 13,7 proc. balsų ir gali tapti svarbiu veikėju prieš antrąjį rinkimų turą. Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad du trečdaliai jo šalininkų paremtų B.Komorowskį.

Rinkėjų aktyvumas sekmadienį siekė 55 procentus.

Galutiniai oficialūs balsavimo rezultatai turėtų būti paskelbti kieki vėliau pirmadienį.

58 metų B.Komorowskis savo rinkimų štabe Varšuvos centre džiūgaujantiems rėmėjams sakė, jog yra “laimingas ir jaučia pasitenkinimą” žinodamas, kad jį remia ir juo pasitiki milijonai rinkėjų Lenkijoje.

“Gyvenime, kaip ir futbole ar bet kuriame kitame sporte, sunkiausias yra papildomas laikas”, – sakė jis.

“Nepamirškite to ir mobilizuokime visas savo jėgas ir visą energiją paskutiniam šių prezidentinių varžybų etapui liepos 4 dieną”, – pridūrė laikinasis šalies vadovas.

61 metų J.Kaczynskis sekmadienį vėlai vakare kreipdamasis į savo šalininkus užsiminė apie lėktuvo katastrofą, kurioje žuvo jo brolis, nors paprastai vengia apie kalbėti apie šį skaudų įvykį. Jis pabrėžė, jog ši pirmalaikių rinkimų kampanija tikrai nebuvo normali.

J.Kaczynskis sakė, jog “tai rinkimai, kurie yra didžiulės katastrofos, didžiulės nelaimės, didžiulės tragedijos rezultatas”.

Jis paragino savo stovyklą susitelkti prieš antrąjį rinkimų turą. “Raktas į pergalę yra tikėjimas, įsitikinimas, jog įmanoma ir būtina laimėti. Privalome laimėti dėl mūsų gimtinės, dėl Lenkijos”, – sakė jis savo rinkimų būstinėje Varšuvoje.

Kiti septyni kandidatai surinko po mažiau nei 3 proc. balsų.

Sociologas Ireneuszas Krzeminskis (Ireneušas Kšeminskis) sakė, jog sunku įsivaizduoti, kad dauguma už G.Napieralskį pirmajame rinkimų ture balsavusių rinkėjų liepos 4 dieną galėtų atiduoti savo balsus ne už B.Komorowskį.

G.Napieralskio elektoratas laikosi liberalesnės pozicijos socialiniais klausimais – remia moterų, homoseksualių asmenų teises ir pasisako prieš didelį Bažnyčios vaidmenį visuomenėje.

Dėl šios priežasties jam turėtų būti artimesnė B.Komorowskio Pilietinė platforma, kuri savo verslui palankiu etosu apeliuoja į sekuliarių pažiūrų miesto gyventojus, nors beveik neskiria dėmesio ideologiniams socialiniams klausimams.

Normaliai rinkimai būtų vykę rudenį. Juose velionis prezidentas L.Kaczynskis tikriausiai būtų siekęs antros kadencijos ir varžęsis su Seimo pirmininku B.Komorowskiu, kuris po tragedijos Rusijoje pagal konstituciją tapo laikinuoju šalies prezidentu.

L.Kaczynskis ir jo žmona Maria (Marija) buvo tarp 96 keleivių, skridusių prezidentiniu lėktuvu, kuris balandžio 10 dieną sudužo Smolenske Vakarų Rusijoje, pakeliui į Sovietų Sąjungoje vykusių Katynės žudynių, per kurias 1940 metais buvo sušaudyti tūkstančiai į nelaisvę paimtų lenkų karininkų, 70-ųjų metinių ceremoniją.

Rinkimų kampaniją taip pat aptemdė didžiuliai potvyniai, kurie nusinešė 24 žmonių gyvybes, o tūkstančius privertė palikti savo namus.

Rinkimai yra žūtbūt svarbūs J.Kaczynskio konservatyviai partijai “Įstatymas ir teisingumas”, kuri 2007 metais per parlamento rinkimus prarado valdžią ir gali tik viltis, kad užėmęs šalies vadovo postą jų lyderis vetuos liberalias vyriausybės iniciatyvas.

Kita vertus, B.Komorowskio, artimo premjero Donaldo Tusko bendražygio, laimėjimas sustiprintų jų liberalią Pilietinės platformos partiją prieš parlamento rinkimus, kurie vyks kitų metų pabaigoje.

Nepaisant bendrų šaknų opoziciniame judėjime “Solidarumas”, kuris 1989 metais taikiai nušalino Lenkijos komunistų režimą, D.Tusko liberalai ir J.Kaczynskio konservatoriai yra nesutaikomi priešininkai.

Jų nesutarimai prasidėjo 2005 metais, kai Lechas Kaczynskis atkaklioje rinkimų kovoje dėl prezidento posto įveikė D.Tuską.

“Tai politiškai lemiami rinkimai. Jie gali viską nuspręsti. Arba liksime įklimpę į nuožmų konfliktą, arba eisime į priekį”, – sekmadienį sakė D.Tuskas, atiduodamas savo balsą gimtajame mieste prie Baltijos jūros Sopote.

Sudarydamas unikalų politinį duetą, Jaroslawas Kaczynskis 2006-2007 metais buvo savo brolio ministras pirmininkas. Tuo periodu broliai Kaczynskiai nuolat konfliktavo su kitais Europos Sąjungos (ES) lyderiais ir politikais pačioje Lenkijoje.

“Įstatymas ir teisingumas” 2007 metais visuotinius rinkimus pralaimėjo Pilietinei platformai. Priverstas dirbti su D.Tusku, L.Kaczynskis kaip įmanydamas stengdavosi blokuoti įstatymus.

“Kaip kandidatai jie tikrai panašūs, abiejų šaknys – antikomunistinėje opozicijoje, bet aš balsavau už Jaroslawą Kaczynskį – jis yra labiau linkęs į socialinę gerovę”, – sakė 25 metų Michalas Luczakas (Michalas Lučakas).

“Jaroslawas yra nepriklausomos politikos ES ir kitų atžvilgiu garantija”, – savo ruožtu sakė 64 metų pensininkas Lechas Czarzewskis (Lechas Čarzevskis).

“Renkuosi Bronislawą Komorowskį – dėl jo patirties parlamente ir dėl to, kad ponas Kaczynskis neišlaikė egzamino dirbdamas premjeru. Jis jau turėjo savo šansą”, – žurnalistams sakė 50-metė Grazyna Rykowa (Gražyna Rykova).

“Komorowskis yra mano kandidatas”, – antrino jai 46 metų buvęs policininkas Robertas Pedzichas.

“Jis buvo geras kaip prezidento pareigas einantis (žmogus). Anksčiau balsavau už Lechą Kaczynskį, bet greitai nusivyliau”, – pridūrė jis, turėdamas omenyje velionio prezidento 2005 metų rinkimų pergalę prieš D.Tuską.

Lenkijos politiką nustato vyriausybė, bet prezidentas gali vetuoti įstatymus, skiria daugelį svarbių pareigūnų ir taria savo žodį užsienio politikos bei saugumo srityse.

D.Tuskas mano, kad Jaroslawas Kaczynskis, kaip prezidentas, tęstų savo brolio praktiką vetuoti vyriausybės teikiamus įstatymų projektus, be to, trukdytų pastangoms pasirengti euro įvedimui Lenkijoje.

"Veido" archyvas

Vasarą Lenkijos prezidento rūmai turės naują šeimininką

Jau netrukus turėtų paaiškėti visi oficialūs kandidatai į Lenkijos prezidento postą. Iki šios dienos, balandžio 26-osios, Lenkijos valstybinėje rinkimų komisijoje turėjo užsiregistruoti kandidatų rinkimų štabai. Kiekvienas jų turėjo pateikti po 100 tūkst. parašų, patvirtinančių pritarimą kandidatui.

Lenkijos Seimo maršalka Bronislawas Komarowskis, laikinai einantis ir prezidento pareigas, pirmąjį rinkimų turą paskyrė birželio 20 d. Jis būtų mielai rinkęsis ir vėlesnę datą, bet turėjo paklusti Konstitucijai. Jeigu per pirmąjį rinkimų turą nė vienas kandidatas nesurinks daugiau kaip 50 proc. balsų, antrasis turas vyks liepos 4 d.

Taigi Lenkija, atsisveikinusi su lėktuvo katastrofoje žuvusiu prezidentu Lechu Kaczynskiu, pereina iš gedulo rimties į rinkimų režimą, nors praėjusią savaitę vis dar buvo laidojamos tragedijos prie Smolensko aukos. Jeigu ne ši nelaimė, rinkimai būtų įvykę pusmečiu vėliau – spalį. Prezidentas Lenkijoje renkamas penkeriems metams ir gali vadovauti valstybei dvi kadencijas iš eilės.

Oficialus kandidatų sąrašas turėtų būti paskelbtas gegužės 6 d. Valdančioji Piliečių platforma dar kovo mėnesį savo pretendentu įvardijo B.Komarowskį. Jis buvo ir tebėra laikomas realiausiu kandidatu laimėti rinkimus. Tiesa, dalis lenkų pageidautų, kad prezidento rinkimuose dalyvautų ir platformos lyderis, pragmatikas Donaldas Tuskas.

Kairiųjų demokratų sąjunga pretendentu į prezidentus buvo iškėlusi Seimo vicemaršalką Jerzy Szmajdzinskį, bet jis taip pat žuvo kartu su L.Kaczynskiu. Praėjusią savaitę sąjunga iškėlė naują kandidatą – savo sąjungos lyderį politologą Grzegorzą Napieralskį. Opozicinė Valstiečių partija savo pretendentu iškėlė taip pat partijos lyderį vicepremjerą Waldemarą Pawlaką. Manoma, kad nei jis, nei kairysis G.Napieralskis neturi vilčių patekti į antrąjį rinkimų turą, tačiau pastarasis pareiškė norįs įrodyti, jog politika galinti būti kitokia.

Ekspertai iš anksto įvardijo J.Kaczynskį vieninteliu realiausiu B.Komarowskio varžovu, apgaubtu padidėjusio tautos dėmesio dėl tragedijos, nors gedulo dienomis jis vengė bet kokių komentarų. Tačiau dalis ekspertų mano, kad vargu ar visuotinė užuojauta virs politine parama, kuri L.Kaczynskiui einant prezidento pareigas buvo smarkiai sumažėjusi.

Tiesa, mirtis paskatino lenkus prisiminti, kad jis buvo labiau nuosaikus nei radikalus, kad jam netrūko žmogiškos šilumos. Vis dėlto pagrindiniai šios partijos rėmėjai – vyresnio amžiaus Lenkijos provincijos gyventojai, o to būtų per maža, siekiant laimėti rinkimus. Be to, buvo baiminamasi, kad brolio žūtis taip sukrėtė savo šeimos neturintį J.Kaczynskį, kad jam gali pristigti jėgų dalyvauti rinkimų kovose. Prognozuota, kad tokiu atveju jį galėtų pakeisti populiarus senatorius Zbigniewas Romaszewskis.

Sociologinės apklausos B.Komarowskiui žada beveik 40 proc. balsų per pirmąjį rinkimų turą. Per antrąjį turą – daugiau kaip 50 proc., o J.Kaczynskiui – daugiau kaip 30 proc. Dalis rinkėjų būtų jam priešiški dėl sprendimo palaidoti brolį ir jo žmoną Vavelyje greta Lenkijos karalių, tačiau nemažai tautiečių jame matys žuvusio prezidento bruožus, kurie tapo tokie brangūs. Be to, J.Kaczynskis laikomas charizmatišku lyderiu, o B.Komarowskiui to stinga.

Lenkijos prezidento pareigas laikinai einantis Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis) trečiadienį paskyrė pirmalaikius prezidento rinkimus birželio 20 dieną, pranešė jo atstovas spaudai.

“Šiandien 5 val. 40 min. (8 val. 40 min. Lietuvos laiku) (parlamento) pirmininkas B.Komorowskis pasirašė visus dokumentus. Rinkimai paskirti birželio 20 dieną”, – agentūrai “Reuters” telefonu sakė Jerzy Smolinskis (Ježis Smolinskis).

Pirmalaikiai valstybės vadovo rinkimai rengiami balandžio 10 dieną lėktuvo katastrofoje žuvus prezidentui Lechui Kaczynskiui (Lechui Kačynskiui).

B.Komorowskis, valdančiosios Piliečių platformos partijos (PO) kandidatas prezidento rinkimuose, dviejose viešosios nuomonės apklausose, kurių rezultatus trečiadienį paskelbė keli bulvarinės pakraipos laikraščiai, gerokai aplenkė savo galimus varžovus.

Balandžio 19 dieną viešosios nuomonės tyrimų agentūros TNS OBOP surengtoje apklausoje, kurioje dalyvavo tūkstantis žmonių, paramą B.Komorowskiui išsakė 55 proc. respondentų.

Tuo tarpu pagrindinės opozicinės konservatorių partijos “Teisė ir teisingumas” (PiS) lyderiui, velionio prezidento broliui dvyniui Jaroslawui Kaczynskiui (Jaroslavui Kačynskiui) atiteko 32 proc. balsų.

Kitoje apklausoje, kurios rezultatus paskelbė dienraštis “Fakt”, B.Komorowskis taip pat tvirtai pirmavo prieš kitus galimus varžovus iš PiS bei nedidelės opozicinės Kairiųjų demokratinės sąjungos (SLD).

SLD anksčiau iškeltas kandidatas, Lenkijos seimo pirmininko pavaduotojas Jerzy Szmajdzinskis (Ježis Šmaidzinskis), žuvo per prezidento lėktuvo katastrofą, nusinešusią dešimčių lenkų politinio ir karinio elito atstovų gyvybes.

Balandžio 19 dieną agentūros “Homo Homini” atliktas tyrimas, kurio rezultatai paskelbti dienraštyje “Super Express”, parodė, kad B.Komorowskis prezidento rinkimuose gali tikėtis surinkti 39,3 proc. balsų.

18,2 proc. šios apklausos dalyvių išsakė paramą J.Kaczynskiui, kuris dar nepaskelbė, ar mėgins siekti prezidento posto.

Manoma, kad PiS savo kandidatą paskelbs šeštadienį. Nemažai partijos narių sakė, jog rems J.Kaczynskį. Trečiadienį savo kandidatą turėtų paskelbti premjero Donaldo Tusko valdančiosios koalicijos mažesnioji partnerė – Lenkijos liaudies partija (PSL), kuri dar vadinama Valstiečių partija.

Jei nė vienam iš kandidatų pirmajame rate nepavyks surinkti daugiau nei 50 proc. balsų, po dviejų savaičių, liepos 4-ąją, bus rengiamas antrasis turas. Lenkijoje dauguma galių sutelkta vyriausybės vadovo rankose, tačiau prezidentas turi nemažai įtakos užsienio bei saugumo politikai ir gali vetuoti įstatymų projektus.

B.Komorowskis yra ilgametis D.Tusko sąjungininkas ir sklandžiai bendradarbiauja su centristinės pakraipos kabinetu.

Lenkijos prezidento pareigas einantis Seimo pirmininkas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komarovskis) laimėtų rinkimus į šalies vadovo postą, kurie bus surengti birželį dėl ankstesnio prezidento Lecho Kaczynskio (Lecho Kačynskio) žūties per lėktuvo katastrofą, rodo antradienį paskelbti vienos apklausos rezultatai.

B. Komorowskis, kurio kandidatūrą yra iškėlusi premjero Donaldo Tusko valdančioji centristinė Piliečių platformos partija (PO), antrajame rinkimų ture gali tikėtis surinkti 55 proc. balsų, jeigu susigrumtų su velionio prezidento broliu dvyniu Jaroslawu Kaczynskiu (Jaroslavu Kačynskiu), rodo viešosios nuomonės tyrimų agentūros “TNS OBP” atliktos apklausos rezultatai.

Apklausa, kurios rezultatus paskelbė populiarus bulvarinės pakraipos dienraštis “Fakt”, taip pat rodo, jog J.Kaczynskis antrame ture galėtų tikėtis surinkti 32 proc. balsų.

Žuvusio prezidento brolis, kuris vadovauja Lenkijos pagrindinei opozicijos partijai “Įstatymas ir teisingumas” (PiS), dar nepaskelbė, ar dalyvaus šiuose rinkimuose.

L.Kaczynskis, jo žmona Maria (Marja) ir dar 94 žmonės, tarp kurių buvo daug Lenkijos karinio ir politinio elito narių, žuvo balandžio 10 dieną, kai prezidento lėktuvas sudužo Rusijoje netoli Smolensko. Šalies pirmąją porą gedinti Lenkija į paskutinę kelionę palydėjo sekmadienį – velionis prezidentas ir žmona buvo iškilmingai palaidoti Krokuvos Karališkojoje Vavelio pilyje.

Lenkijos prezidento rinkimų pirmasis turas įvyks birželio 13-ąją arba birželio 20 dieną, rašoma trečiadienį paviešintame parlamento dokumente.

“Pagal Lenkijos prezidento rinkimų įstatymą yra dvi galimos datos surengti pirmąjį rinkimų turą – 2010 metų birželio 13-oji arba birželio 20-oji”, – rašoma dokumente.

Pirmalaikiai valstybės vadovo rinkimai rengiami lėktuvo katastrofoje žuvus prezidentui Lechui Kaczynskiui (Lechui Kačynskiui).