Lietuva, kaip suvereni valstybė turi teisę lenkų tautybės Lietuvos piliečiams taikyti lietuviškus pavardžių rašybos principus savo teritorijoje, pareiškė Europos Sąjungos Teisingumo teismo Liuksemburge atstovas.

Jį cituoja Lenkijos dienraštis “Gazeta Wyborcza” ir naujienų agentūra PAP.

Teismo atstovas, kurio pavardė neskelbiama, komentavo Liuksemburgo teismui pateiktą Vilniaus rajono teismo prašymą išaiškinti, kaip juridiškai interpretuoti pavardžių rašybos taisykles Lietuvoje.

Bylą dėl pavardės rašymo dokumentuose iškėlė Wardynų (Vardynų) šeima. Mat už Lenkijos piliečio ištekėjusios vilnietės pase buvo įrašyta “Malgožata Runevič”, o ne “Malgorzata Runiewicz”, kaip būtų rašoma lenkiškai. Kai moteris paprašė į dokumentą įrašyti jos vyro pavardę “Wardyn”, Lietuvoje buvo įrašyta “Vardyn”.

Liuksemburgo teismo atstovas pripažino, kad Lietuvoje gimusi moteris negali reikalauti pakeisti pavardę į Malgorzata Runiewicz, tačiau pabrėžė, jog jos vyras Lenkijos pilietis Lukaszas Pawelas Wardynas(Lukašas Pavelas Vardynas) turi teisę reikalauti, kad lietuviškame vedybų akte jo pavardė būtų parašyta lenkiškai.

Ekspertas pabrėžė, kad Lietuvoje susituokusių Lenkijos piliečių pavardės turi būti rašomos lenkiškai ir pabrėžė, kad šiuo atveju, ištekėjusiai už Lenkijos piliečio moteriai turėtų būti sudaryta galimybė išsaugoti lenkiškos “W” raidės rašybą.

Anot “Gazeta Wyborcza”, Liuksemburgo teismo teisėjai nebūtinai turi atsižvelgti į savo atstovo nuomonę, tačiau praktikoje, ji išlieka ir po teismo nuosprendžio.

Lenkų kilmės jaunuoliams Lietuvoje sudarytos išskirtinai geros sąlygos mokytis lenkų kalba, ir tai gali trukdyti jiems gerai mokėti valstybinę kalbą, pirmadienį pareiškė premjeras Andrius Kubilius.

Tai ministras pirmininkas sakė komentuodamas pirmadienio mitinge išsakytus lenkų priekaištus, esą Lietuvoje ketinama riboti mokymąsi lenkiškai.

Vyriausybės vadovas pabrėžė, kad švietimo srityje lenkų tautinė mažuma Lietuvoje turi geresnes sąlygas nei kur nors kitur. Lietuvoje, kur gyvena apie 200 tūkst. lenkų, veikia 100 lenkiškų mokyklų. Tuo metu, anot jo, visose kitose šalyse, kur yra apie 10 mln. lenkų, lenkiškų mokyklų yra mažiau nei Lietuvoje.

“Mes turime galimybę didžiuotis lenkų tautinės mažumos švietimu, nes iš 170 mokyklų, veikiančių visame pasaulyje, kur gyvena 10 mln. lenkų už Lenkijos ribų, 100 mokyklų veikia Lietuvoje”, – žurnalistams sakė premjeras.

Komentuodamas parlamentarų siūlymus įtvirtinti platesnį dėstymą lenkiškose mokyklose lietuvių kalba, premjeras sakė, kad unikalios sąlygos mokytis lenkiškai Lietuvoje gali kelti problemų patiems lenkams.

“Tautinių mažumų standartas Europoje reiškia, kad apie 60 proc. programų yra dėstoma tautinės mažumos kalba ir 40 proc. programų yra dėstoma valstybine kalba. Toks santykis yra toje pačioje Lenkijoje arba kaimyninėje Latvijoje, kur lenkų bendruomenė džiaugiasi lenkiškomis mokyklomis. Lietuvoje šis santykis yra neatitinkantis europietiško standarto. 90 proc. pamokų lenkiškose mokyklose vyksta lenkų kalba, 10 proc. vyksta valstybine lietuvių kalba”, – kalbėjo A.Kubilius.

“Lenkų kilmės jaunuoliai turi tam tikrą problemą, nes jiems išmokti gerai naudotis valstybine kalba nėra sudaryta tinkamų sąlygų”, – teigė premjeras.

“Mes nesvarstome, kad turėtų sumažėti galimybės išmokti puikiai lenkų kalbą lenkiškose mokyklose – savaime suprantame, mes džiaugiamės, kad tos galimybės iki šiol yra labai geros. Bet reikėtų rasti būdų, kaip padėti lenkų kilmės jaunuoliams puikiai išmokti ir lietuvių kalbą”, – pridūrė A.Kubilius.

Šiuo metu Švietimo įstatymas numato, kad tautinių mažumų mokyklose visas ugdymo procesas gali vykti tautinės mažumos kalba, privalomai dėstoma tik valstybinė kalba.

Svarstydamas naujos redakcijos įstatymą, Seimas siūlo numatyti, kad mokyklose, kuriose ugdymo procesas vyksta tautinių mažumų kalba, dviejų ar trijų dalykų ugdymas turėtų būti vykdomas lietuvių kalba, šalia privalomų valstybinės kalbos pamokų.