BFL

Lietuvoje gražia tradicija tampa gabių ir talentingų vaikų rėmimas, padedantis mažiesiems siekti savo svajonių.

Švietimo ir mokslo ministerija, kasmet įgyvendindama gabių ir talentingų vaikų ugdymo programą, šiam tikslui numato lėšų iš valstybės biudžeto.

Ministerijos komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Elonos Bagdanavičienės teigimu, šiems, beje, kaip ir praėjusiems metams numatyti 503 939 eurai (2013 m. tam skirti 417 053 eurai).

Lietuvos talentais jau ne vienerius metus rūpinasi ir privatūs rėmėjai, labdaringus projektus inicijuoja televizijos, bendradarbiaudamos su bankais (TV3 ir SEB banko rengiama „Išsipildymo akcija“ ir pan.).

Prie šios iniciatyvos vienuoliktus metus iš eilės jungiasi ir Vilniaus „Rotaract“ klubas, organizuojantis „Ančiukų lenktynes“. Šiemet birželio 7-ąją šalia Baltojo tilto miestelėnus į kasmetinį guminių ančiukų plaukimą kviečiantys organizatoriai žada ir toliau pildyti gabių vaikų svajones.

Projekto koordinatorės Karolinos Degutytės teigimu, už ančiukus surinkti pinigai kaip ir ankstesniais metais bus skirti Ančiukų fondo globojamiems talentingiems, bet finansinių lėšų neturintiems vaikams siekiant padėti skleistis jų talentams.

Pašnekovė prognozavo, jog šių metų šventė turėtų būti rekordinė ne tik dėl pirmą kartą keičiamos renginio vietos, bet ir dėl parduotų ančiukų kiekio (jis turėtų siekti apie 700).

Vilniuje kasmet šis renginys pritraukia daugiau nei 1000 dalyvių, o jo metu surenkama daugiau nei 4 tūkstančiai eurų, kurie skiriami klubo globotiniams. Simboliška tai, kad ančiukai šiemet plukdomi ne Belmonte Vilnele, o kiek platesniuose, Neries, vandenyse.

Labdaringo renginio organizatoriai žada, jog bus imtasi visų saugos priemonių ir užtikrinta, kad nė vienas ančiukas neliks plaukioti upėje po renginio.

Pučiant aštriam pietryčiui šeštadienį Dusetose vykusias tradicines ristūnų lenktynes „Sartai 2014“ vainikavo trys nauji trasos rekordai. Žiūrovai visų jų sulaukė paskutiniajame, „Didžiojo žiemos prizo“, kurį tradiciškai steigia šių lenktynių organizatorė – žemės ūkio ministerija – važiavime.

Plojimais buvo pasitiktas iki šios dienos gyvavusio rekordo autorius, varėniškis, Dubyčių žemės ūkio bendrovės sportininkas Stanislovas Kėrys, su žirgu Sakalu 2012 metais greičio kartelę pakėlęs iki 2 min. 03,219 sek.

Nors šįkart Stanislovas Sakalą iškeitė į Amerikos ristūną, Švedijoje augintą Pronto Ribb, tačiau iš rekordininko į Dusetų hipodromą susirinkę žiūrovai tikėjosi pataisos pasiekimų lentelėje. Ir neapsiriko. Aukštąjį zootechniko išsilavinimą turintis S.Kėrys su Dusetų hipodrome pirmąkąrt bėgusiu Pronto Ribb rekordinę kartelę pakėlė iki 2 min. 01,961 sek., tačiau šis rekordinis rezultatas varėniškiui leido džiaugtis tik trečiąja prizine vieta.

Dar greitesnis buvo trasos rekordą su tuo pačiu Sakalu pagerinęs Estijos sportininkas Jevgenijus Ivanovas (2 min.01.163 sek.), tačiau ir šis rezultatas užtikrino svečiui tik antrąją vietą.

Dienos karaliumi tapo uteniškis Egidijus Gudonis su Rodney Augustinu, S. Kėrio pasiekimą pagerinęs beveik 3 sek. Nugalėtojo laikas, o tuo pačiu ir naujasis trasos rekordas – 2 min. 00,775 sek. Tiek jis sugaišo 1609 metrų distancijoje.

Nugalėtoją ir trasos rekordininką šiltai pasveikino „Didįjį žiemos prizą“ įteikęs žemės ūkio ministras, prof. Vigilijus Jukna, akcentavęs, jog dėl tokių puikių akimirkų, tampančių didžiausiu renginio traukos centru, verta rengti šias tradicines lenktynes ir nekantriai jų laukti metus.

Būtent siekti naujų rekordų, įspūdingų lenktynių prie starto linijos išsirikiavusius 58 varžybose dalyvaujančius važnyčiotojus, žirginio sporto gerbėjus ir visus į Dusetas susirinkusius žiūrovus atidarydami šventę linkėjo Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, žemės ūkio ministras V. Jukna, varžybų organizacinio komiteto nariai, šios sporto šakos veteranai, teisėjai.

Prieš lenktynes vykusioje spaudos konferencijoje varžybų organizacinio komiteto pirmininko pavaduotoja, žemės ūkio viceministrė Živilė Pinskuvienė pasidžiaugė nepriekaištingai didžiausius darbus rengiant šią šventę atlikusiais varžybų šeimininkais – zarasiškiais ir dusetiškiais ir palinkėjo, kad per labai trumpą laiką nuveikti dideli parengiamieji darbai būtų vainikuoti puikiais startais.

Būtent trokšdami tapti įspūdingų akimirkų liudininkais į Dusetas rinkosi žirginio sporto entuziastai. Ir neapsiriko. Jau pirmasis lenktynių „Sartai 2014“ važiavimas, kuriame 8 žirgų važnyčiotojai varžėsi dėl Kūno kultūros ir sporto departamento prizo, padovanojo jiems atkaklią, įsimintiną kovą, kurią laimėjo pirmas 1609 metrų distancijos finišą su Ladybird Va Bene kirtęs Eimantas Klebauskas . Jis trasoje sugaišo 2 min. 07,442 sek.

Antras liko Aurimas Sakalovas, vadeliojęs Rightabeveyourhead (2 min. 07,615 sek.), o trečiąją vietą iškovojo latvis Nikolajus Galilejevas, su Carmen River trasą įveikęs per 2 min. 08.803 sek.

Budresni žiūrovai atkreipė dėmesį ne tik į labai vienodą prizininkų greitį, kai juos skyrė tik kelios šimtosios sekundės dalys, bet ir tai, kad visos prizininkės – Amerikos ristūnų veislės kumelės, išaugintos Švedijoje.

Antrojo tarptautinio važiavimo dalyviai, kovoję dėl „Arvi“ prizo, varžėsi ilgiausioje – 3200 metrų distancijoje, kurios finišą su bėru Švedijos eržilu Up To Belle pirmas kirto važnyčiotojas iš Estijos J. Ivanovas, pranokęs antroje vietoje likusį nuolatinį šių lenktynių dalyvį Žydrūną Vasilionką su Salsa de Garone ir trečią vietą užėmusią važnyčiotoją iš Latvijos Tatjaną Martinsonę su Coming Heart.

Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės steigiamo „Eikliojo žirgo prizo“ 1609 metrų distancijoje varžėsi septynių žirgų važnyčiotojai, o pergalę čia šventė buvęs trasos rekordininkas, Varėnos rajono Dubičių žemės ūkio bendrovės sportininkas S. Kėrys, ir šiame važiavime ištikimąjį, ne vieną pergalę važnyčiotojui padovanojusį Sakalą iškeitęs į Švedijoje gimusį ir augusį juodbėrį eržilą Ingo Sanna. Nugalėtojas trasoje sugaišo 2 min. 08,866 sek.

Antras šiame važiavime su Raise Hand finišavo Sergejus Matvejevas, o trečiąją vietą iškovojo Gedvilė Vinslauskaitė, vadeliojusi Rhapsody in Blue. Abi šios antroje –trečioje vietoje finišavusios kumelės priklauso žirgininkystės specialistui Arūnui Cicėnui.

Tradicinių lenktynių „Sartai 2014“ organizatoriai itin džiaugiasi, kad žirginį sportą kasmet pamėgsta ir remia didieji verslininkai, diktuojantys rinkos madas. Šiemet jų gretas papildė plačiai žinoma ne tik Lietuvoje Vičiūnų grupė, dėl kurios įmonių įsteigto „Vičiūnų grupės Agroholdingo prizo“ varžėsi tarptautinio važiavimo dalyviai, išmėginę jėgas ne standartinėje 2400 m distancijoje.

„Pradėję agroverslą supratome, kad imdamiesi jo patys galime gaminti ne tik pigiau, bet ir kokybiškesnius lietuviškus produktus. Auginsime ne vien patys, bet ir bendradarbiausime su vietos ūkininkais“, – sakė „VG Agroholdingas“ valdybos pirmininkas Tomas Strumskas.

Naujo prizo paieškose sėkmė ir vėl lydėjo estą J.Ivanovą, šįkart važnyčiojusį Sir Nile ir trasą įveikusį per 3 min. 12,440 sek. Svečias pranoko antrą-trečią vietas užėmusius Lietuvos sportininkus Tomą Lukošiūną su Bucky Augustinu ir Ž. Vasilionką su Silice de Ka.

Savotiškai atsirevanšavo svečiams varžybų šeimininkai kovoję dėl Lietuvos Respublikos Seimo prizo, kur visą nugalėtojų garbės pakylą pirmąkart šiose lenktynėse užėmė vien Lietuvos sportininkai. Seimo prizą iškovojo pirmajame važiavime antras likęs A. Sakalovas su prancūzų veislės ristūne Truffe Au Chocolat. Aurimas distanciją įveikė per 2 min 07,170 sek. ir pranoko Algį Vilkinį su Ūlos Vingiu (2 min. 07,482 sek.) ir trečiąją prizininkę Moniką Vinskutę su Gotika (2min.07,872 sek.)

2400 m distancijoje sportininkai varžėsi ir dėl Biržų žemtiekimo prizo, o joje rungėsi vien Lietuvos sportininkai. Prizą iškovojo šįsyk su Gepardu važiavęs E. Gudonis, distanciją įveikęs per 3 min. 20,418 sek.

Jis pranoko antrąją vietą užėmusį Liutaurą Pamarnecką su Chiva (3 min. 21,894 sek.) ir trečioje vietoje likusį Ernestą Juškauską su Saliutu Ollo (3min. 22,214 sek.).

Šių lenktynių programoje nuo seno yra du prizai, dėl kurių likimo labiausiai jaudinasi vietos žiūrovai. Tai prestižiniai „Zarasų krašto“ ir „Dusetų krašto“ prizai, dėl kurių važnyčiotojai varžosi vienodose angliškos mylios (1609 metrų) distancijose, o žiūrovai labiausiai džiūgauja, kai juos iškovoja vietos sportininkai.

Deja, jų apmaudui „Zarasų krašto“ prizas iškeliavo į Varėną, o jį paveržė tas pats S. Kėrys, šįkart važnyčiojęs Amerikos ristūną Don Star ir distanciją baigęs per 2 min. 10,562 sek. Antras liko alytiškis E.Klebauskas, su Seira finišavęs per 2 min. 12,589 sek., o varžybų šeimininkų prestižą kiek pataisė kaimynas iš Utenos Mindaugas Seržantas su Leila Augustinu trasoje sugaišęs 2 min. 13,389 sek.

„Dusetų krašto“ prizu irgi džiaugėsi ne vietinis važnyčiotojas, o širvintiškė, pirmoji dailiosios lyties atstovė, užkopusi ant nugalėtojų pakylos aukščiausiojo laiptelio, Diana Kvakšytė.

Ji su Gajumi trasoje sugaišo 2 min. 07,231 sek. ir pranoko zarasiškį, jauniausiąjį lenktynių dalyvį, penkiolikmetį Paulių Zakšauską, pelniusį Anapilin išėjusio Prezidento, aistringo žirginio sporto ir šių lenktynių gerbėjo Algirdo Brazausko prizą, kuriuo kasmet pagerbiamas jauniausias lenktynių dalyvis.

Beje, vyriausiąjį varžybų dalyvį, 83 metų Pauliaus senelį Joną Zakšauską, savo prizu pagerbė jį įteikęs Seimo narys Artūras Paulauskas.

Trečias šiame važiavime finišavo varėniškis Eimantas Klebauskas, važnyčiojęs Amerikos ristūną Saxon Westwood.

„Sartai 2014“ nugalėtojų garbės pakyla

Prizo pavadinimas Distancija Laimėtojas Žirgas Laikas

„Kūno kultūros ir sporto Eimantas Klebauskas Ladybird Va Bene 2. 07,442 sek.

departamento“ prizas 1609 m.

UAB „Arvi ir Ko“ prizas 3200 m. Jevgenijus Ivanovas Up To Beelle 4. 33,815 sek.

„Eikliojo žirgo“ prizas 1609 m. Stanislovas Kėrys Ingo Sanna 2. 08,866 sek.

„Vičiūnų grupės

agroholdingo“ prizas 2400 m. Jevgenijus Ivanovas Sir Nile 3.12.440 sek.

Lietuvos Respublikos

Seimo prizas 1609 m. Aurimas Sakalovas Truffe au Chocolat 2. 07,170 sek.

„Biržų žemtiekimo“

prizas 2400 m. Egidijus Gudonis Gepardas 3. 20,418 sek.

„Zarasų krašto“ prizas 1609 m. Stanislovas Kėrys Don Star 2.10,562 sek.

„Dusetų krašto“ prizas 1609 m. Diana Kvakšytė Gajus 2.07,231 sek.

„Didysis žiemos prizas“ 1609 m. Egidijus Gudonis Rodney Augustinu 2.00,775 sek.

Ne viena moteris užduoda sau klausimą: ir kodėl gi vyrus taip traukia lenktynės? Artėjančios prestižinės 1000 km automobilių lenktynės Palangoje vėl sulauks išskirtinio stipriosios lyties dėmesio: paprastai vyrai dominuoja ne tik tarp lenktynininkų, bet ir žiūrovų gretose.

„Pinigine.lt E-100 Racing“ komandos narys, profesionalus lenktynininkas Egidijus Gutaravičius sako, kad jam patinka lenktyniauti, nes tai ne tik malonumas ar savęs išbandymas, bet ir darbas, leidžiantis palaikyti sportinę formą, koncentraciją ir koordinaciją. Be to, automobiliai yra dideli vyrų žaislai.

„Nepakartojamas jausmas važiuoti dideliu greičiu ir kontroliuoti automobilio galią: greitėti, stabdyti ir greitai įveikti posūkius. Kita vertus, tai sudėtingas, daug specifinių žinių ir kantrybės reikalaujantis sportas, todėl pergalė būna itin saldi“, – pasakoja „Piniginė.lt E-100 Racing“ komandos lenktynininkas E. Gutaravičius, dalyvausiantis 1000 km lenktynėse.

Pasak psichoterapeuto Vyto Stoškaus, atsakymo į klausimą, kodėl būtent vyrams taip rūpi lenktynės, reikia ieškoti jų vaikystėje.

„Vyrai nuo mažens mokomi daugiau konkuruoti vieni su kitais, nei moterys, kurios labiau mokomos užjausti, prisiglausti, priimti viena kitą“, – sako V. Stoškus.

Psichologė Lina Skromovaitė teigia, kad moterims taip pat gali būti įdomu stebėti lenktynes, tačiau dažniausiai dėl kitų priežasčių, nei tai daro vyrai.

„Vyrai varžosi, lenktyniauja tarpusavyje ne dėl taurės, o dėl savo vertės, kurią įvertina moterys. Tad moterims labai svarbios ne tik automobilių lenktynės, bet visos varžybos, kuriose dalyvauja jų vyrai. Tik jos savo domėjimąsi vyrų lenktynėmis atspindi ne dalyvaudamos, o „atsiimdamos apdovanojimus“. Juk kam vyrai neša savo taures, savo galią, savo grožį, savo fizinį pajėgumą – moterims, kurios negaili epitetų savo vyrams“, – analizuoja psichologė Lina Skromovaitė.

Seniai praėjo tie laikai, kai garsiųjų lenktynių eikliaisiais žirgais ant Sartų ežero ledo nugalėtojai kaip prizą parsivešdavo lašinių paltį, naujus pakinktus ar mineralinių trašų maišą…

Turtinga šių lenktynių istorija liudija, kad pirmasis piniginis prizas Sartų lenktynių laimėtojui buvo įteiktas lygiai prieš 80 metų, 1933-aisiais, kai Žemės ūkio rūmai ėmė globoti renginį ir premijuoti greičiausiųjų žirgų šeimininkus.

„Džiaugiamės šiemet suformavę net 65 tūkstančių litų prizinį fondą, kuris bus išdalytas jau rytoj, vasario 2 dieną Dusetų hipodromo ledo take vyksiančių žirgų tradicinių lenktynių laimėtojams, – sako „Sartai 2013“ varžybų organizacinio komiteto pirmininkas, žemės ūkio viceministras Vidmantas Kanopa. – Ir sportininkus, ir lenktynių organizatorius maloniai nuteikė tas faktas, kad trejus metus nekitęs prizinio fondo dydis šiemet išaugo net 13 tūkstančių litų. Tai nemenka suma šiais laikais, kurios vertę pirmiausia pajus lenktynių „Sartai 2013“ nugalėtojai ir prizininkai“.

Didžiausias – 12 tūkstančių litų piniginis prizas atiteks šių lenktynių pagrindinės organizatorės – Lietuvos žemės ūkio ministerijos steigiamo „Didžiojo žiemos prizo“ laimėtojui.

Antras pagal dydį dar vieno lenktynių partnerio – UAB „Arvi ir Ko“ kartu su Žemės ūkio ministerija įsteigtas 8800 litų prizas, kuris atiteks ilgiausią visų lenktynių programoje – net 3200 metrų distanciją greičiausiai įveikusio žirgo vadeliotojui ir rungties prizininkams.

Po 7300 litų vertės piniginius prizus išsidalys net dviejų – Zarasų savivaldybės įsteigto „Zarasų krašto“ ir UAB „Vasaknos“ kartu su Žemės ūkio ministerija skiriamo „Dusetų krašto“ prizų laimėtojai.

Labai įtempta kova laukiama ir dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės kartu su ŽŪM įsteigto „Eikliojo žirgo“ prizo, kurio piniginė vertė – 7100 litų. Dėl jo kausis ir trasos rekordininkas Stanislovas Kėrys, kuris šioje rungtyje vadelios jau ne šį pasiekimą jam pelniusį Sakalą, o Švedijos žirgų augintojų pažibą Saxon Westwood, ir daugelio varžybų nugalėtojas ukmergiškis Kazys Trota, tramdysiantis Amerikos ristūnų veislės eržilą Valdovą, ir greitoji latvė Tatjana Martinsone su Salamandra, ir Sergejus Matvejevas su grynaveisliu prancūzų ristūnu Vamaro Castelets.

„Prizai, be abejo labai svarbu. Jie, kaip ir dera, bus įteikti nugalėtojams, tačiau esu daugiau nei įsitikinęs, jog rytoj iš Dusetų puikiausią nuotaiką išsiveš ne tik lenktynininkai, įvairių prizų laimėtojai, bet ir visi, apsilankę šioje šventėje“, – dėkodamas visiems renginio organizatoriams bei talkininkams, tarp jų ir Lietuvos kaimo tinklui bei Kaimo plėtros fondui, kurių indėlis puoselėjant ir gausinant Sartų tradicijas šiemet buvo itin svarus, patikino lenktynių šeimininkas, Zarasų rajono savivaldybės meras Arnoldas Abramavičius.

Legendomis apipinta žiemos šventė vasario 2-ąją į Dusetas neabejotinai pavilios dešimtis tūkstančių ištikimų jos gerbėjų. O kam dėl vienų ar kitų priežasčių nebus lemta šįkart ja pasidžiaugti, perdaug irgi nereikėtų liūdėti. Mat renginio – Lietuvos ryto – televizija apie šias lenktynes ir jas gaubiančias įvairias atrakcijas ruošia valandinį reportažą, kurį ketina parodyti vasario 10 d. 15 val.

Žirgų lenktynių „Sartai 2013“ pagrindiniai prizai

(2013.02.02)

Lygiai dešimt dienų beliko iki nacionaline švente pretenduojančių tapti žirgų lenktynių „Sartai 2013“, į kurių areną Dusetų hipodrome kviesliai žiūrovus tradiciškai pakvies pirmąjį vasario šeštadienį, šio mėnesio 2 dieną.

Svarbiausiajai metų šventei baigia rengtis ne tik eikliųjų žirgų vadeliotojai ar būsimųjų lenktynių šeimininkai dusetiškiai, garsėjantys svetingumu ir atida kiekvienam svečiui, bet ir gausus kaip niekad prekybininkų, tautodailininkų, nacionalinio paveldo puoselėtojų būrys, pasiryžusių atvykusiųjų į Dusetas neišleisti namo be gomurį kutenančio „gastinčiaus“.

„Žirgų lenktynės Dusetose ir neišvengiamu jų atributu tapę kermošiai, mugės bei kitokios spalvingos atrakcijos, kurių kasmet vis daugėja, garsėja puikiomis, jau nusistovėjusiomis tradicijomis. Jas jau yra pamėgę žiūrovai, todėl ir šiemet prekeiviams pasistengsime sudaryti visas sąlygas, kad nacionalio paveldo puoselėtojai galėtų ne tik skaniai, karštu maistu pamaitinti atvykusius svečius, bet ir turėtų ką pasiūlyti lauktuvių grįžtantiems namo“, – sako Dusetų seniūnas Saulius Keblys.

Pagrindinė mugės Dusetose „dirigentė“ Liliana Majauskienė džiaugiasi, kad šiai dienai paraiškas prekiauti mugėje jau pateikė ir geriausias vietas spėjo rezervuoti 95 dalyviai – pavieniai asmenys ir organizacijos.

„Džiugina tai, kad mugėje mažėja mėgėjų, o į Dusetas kasmet atvyksta vis geriau pasirengę, jau pagarsėję savo veikla bei produkcija gamintojai, kurių daugumai siūlomų prekių suteikti tautinio paveldo sertifikatai ir kitokie kokybės pripažinimo ženklai, – sako L. Majauskienė. – Tai visų pirma pasakytina apie maisto produktus – įvairius rūkytus, dar kadagio dūmais tebekvepiančius mėsos gaminius, sūrius, tradicinius lietuviškus šakočius ir baigiant moliniais puodais ir puodynėmis, suvenyrais iš keramikos ar unikaliais kalvystės gaminiais.“

Tautinio paveldo sertifikatu didžiuojasi ir pagarsėjęs ne tik Ukmergės rajone Šinkūnų kaime esantis ūkininkų Zvicevičių pieno ūkis. Jo produkcijos, kurią sudaro net 25 rūšių karvių pieno sūriai – saldūs ir sūrūs, riebūs ir liesesni, džiovinti ir pagardinti žolelėmis, kepti ir rūkyti ir dar kitokie – galės ragauti ir mugės dalyviai.

„Žiemos šventė Dusetose – bene atsakingiausias egzaminas ir mums – vyrui Andriui ir uošvienei Emilijai, – sako šio ūkio girnas sukanti Edita Zvicevičienė. – Mugei kruopščiai rengiamės iš anksto, tačiau dar nebuvo atvejo, kad iš Dusetų grįžtume nepardavę, ką buvome atvežę“.

Tradicinėje mugėje dalyvaus ir geriausi Aukštaitijos bei kitų regionų žolininkai, ne tik pasiūlysiantys įvairių žolelių, arbatų, bet ir papasakosiantys kokias ir kuriais atvejais vartoti. Į lenktynes atvykę žiūrovai apsilankę mugėje galės ne tik įsigyti žolelių, bet ir padegustuoti įvairių, jau paruoštų arbatų.
Šaltą žiemos dieną Dusetose bus galima mėgautis ne tik karšta arbata ar karštu maistu. Kaip lenktynių spaudos centrą informavo „Volfas Engelman“ bravoras, atsižvelgdami į oro sąlygas, žirgų tradicinių lenktynių „Sartai 2013“ metu jie prekiaus šviesiu, pakaitintu ir medumi bei imbieru paskanintu alumi. Taip siekiama, kad šis gėrimas neužšaltų statinėse ir būtų tinkamas vartoti jo mėgėjams ir lauke esant žemai temperatūrai.

Lenktynių dieną atvykę į Dusetas neabejotinai turės ne tik puikų reginį, bet kulinarinę šventę skrandžiui. O kas dėl įvairių priežasčių negalės pasidžiaugti žiemos švente, perdaug liūdėti irgi nereikėtų. Mat renginio – Lietuvos ryto – televizija apie šias lenktynes ir jas gaubiančias įvairias atrakcijas ruošia valandinį reportažą, kurį ketina parodyti vasario 10 d. 15 val.

Mažiau nei mėnuo beliko iki nacionaline švente pretenduojančių tapti tradicinių žirgų lenktynių „Sartai 2013“, kurios, nepažeidžiant nusistovėjusių ilgamečių tradicijų, ir šiemet vyks pirmąjį mėnesio šeštadienį, vasario antrą dieną.

Žirgų lenktynės prie legendomis apipinto Sartų ežero, o anksčiau – ir ant jo ledo, vienos seniausių masinių renginių šalyje. Pakanka priminti, jog pirmasis jų istorijos puslapis atsirado daugiau nei prieš du šimtmečius. Nuo to laiko žirgų lenktynių Dusetose istorija kasmet pasipildo naujais, turiningais faktais, kuriuose garbingiausia vieta tenka ne tik čempionams bei rekordininkams, bet ir liaudiškų tradicijų bei nacionalinio paveldo puoselėtojams, kurių savotiškos varžytuvės tapo neatskiriama lenktynių dalimi.

„Lietuvis ir žirgas – nuo seno dvi neatskiriamos sąvokos, leidžiančios geriau pajusti tą nenusakomą trauką, jau kelintą šimtmetį žirgų mylėtojus iš visos Lietuvos vasario pradžioje suburiančią Dusetose, – lenktynių spaudos centrui, Viešųjų ryšių agentūrai „Visus Bonus“ kalbėjo renginio organizacinio komiteto pirmininkas, Žemės ūkio ministras, profesorius Vigilijus Jukna. – Nuo 1933 m. lenktynes pradėjo remti Žemės ūkio ministerija, nuo 1955 m. žirgų lenktynės tapo respublikinės. Kasmet dėl pagrindinio lenktynių trofėjaus – „Didžiojo žiemos prizo“, kurį tradiciškai steigia Lietuvos žemės ūkio ministerija, varžosi eikliausiųjų ristūnų važnyčiotojai.“

Pasak ministro, tai ne vieninteliai kriterijai, dėl kurių Žemės ūkio ministerija kasmet tituluojama generaline šios įspūdingos žiemos šventės rėmėja.

„Aukščiausio lygio žirgų lenktynės Dusetose – puiki, daug nepakartojamų emocijų dešimtims tūkstančių žiūrovų teikianti atrakcija, o arklininkystės specialistams – kartu ir savotiškas tyrimų poligonas, rodantis kuria kryptimi vystyti šią gyvulininkystės šaką išvedant greitus, ištvermingus ir nekaprizingus, lengvai treniruojamus žirgus“, – teigia ministras V. Jukna.

Artėjančiai žiemos žirginio sporto šventei įtemptai rengiasi ir būsimųjų lenktynių šeimininkai dusetiškiai, garsėjantys svetingumu ir atida kiekvienam svečiui, nekalbant jau apie sportinių varžytuvių dalyvius.

„Žirgų lenktynės Dusetose ir jas lydintys kermošiai, mugės bei kitokios spalvingos atrakcijos, kurių kasmet vis daugėja, garsėja puikiomis, jau nusistovėjusiomis tradicijomis. Jas jau yra pamėgę žiūrovai, todėl jų laužyti ir daryti revoliucijų tik vardan revoliucijų nesame linkę,“ – varžybų spaudos centrui sakė lenktynių organizacinio komiteto pirmininko pavaduotojas, Zarasų rajono meras Arnoldas Abramavičius.

Pasak mero varžybų programa bus panaši į pernykštę, o aršiausia kova hipodromo ledo takeliuose šiemet virs dėl devynių pagrindinių prizų, iš kurių 2 bus tarptautiniai, o 7 – nacionaliniai.

Lenktynių organizatoriai po atrankos varžybų zonose dėl pagrindinio, Lietuvos žemės ūkio ministerijos įsteigto „Didžiojo žiemos prizo“ leis varžytis dvylikos eikliausiųjų ristūnų važnyčiotojams, o dėl kitų prizų sportininkai į ledo takelius išvadelios po dešimt žirgų.

Lenktynių rengėjai tikisi, jog ir šiemet Dusetose varžysis ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos, Estijos, Rusijos ir kitų šalių eikliausiųjų žirgų važnyčiotojai, kurių vasario pirmąjį šeštadienį laukiama arti šimto.

Automobilių sporto mėgėjų metus laukta tryliktųjų „Omnitel 1000 km lenktynių“ fiesta šiandien per pietus prasidėjo tradicinėmis sprinto lenktynėmis Palangos Vytauto gatvėje. Renginio prologu vadinamą „Dynami:t Super sprint“ pristatė lenktynių partnerių gretas papildęs „Volfas Engelman“.

Iki pirmųjų tikrų varžytuvių starto likus daugiau nei porai valandų nekantriausieji šio renginio gerbėjai, nepaisydami krapnojančio lietaus, jau ganė akis į kurorto centrinėje gatvėje po iškilmingo parado išrikiuotą lenktynininkų techniką, žinovams leidžiančią bent iš dalies prognozuoti renginio centrinio įvykio – šeštadienio lenktynių baigtį.

Žinoma, didžiausią intrigą kelianti renginio ašis – „Omnitel 1000 km lenktynės“ – domina ne tik kurorto svečius. Jų baigtis jaudina ir pačius sportininkus, kurių šiemet labai gausus būrys neslepia atsakingiausiam metų startui įtemptai ruošęsi galvodami tik apie pergalę.

Kieno ambicijos grįstos ne vien gerais norais, parodys tik šeštadienio lenktynės, tačiau šiemet daugelio iš varžybas pradėsiančių 40 komandų jėgos apylygės. Tad ir pretendentų dėl nugalėtojų laurų vainiko gretos gausesnės. Kita vertus, tokiose ilgų nuotolių lenktynėse, kaip Palangoje, ne viską lemia arklių kaimenė po bolido gaubtu ar sportininkų patirtis. Bene geriausiai tą įrodė pernai triumfavęs Martynas Samutis su Arūnu Gransku, nutraukę užsitęsusią tradiciją, kai po finišo nugalėtojų šampaną gerdavo užsieniečiai.

Itin daug gerbėjų Vytauto gatvėje susilaukė viena iš pagrindiniais favoritais laikomų „15min.- General Financing“ komanda su broliais Nemunu ir Nerijumi Dagiliais priešakyje bei šį susigrojusį tandemą šiemet pakildžiusiu bekelės, ralio ir žiedinių lenktynių meistru Benediktu Vanagu.
Susirinkusių akį traukė ir favoritų modernus, greitas „Porsche 911 GT3 Cup“. Tai pats sėkmingiausias visų laikų lenktyninis automobilis pasaulyje, įgalintis lietuvių ekipą puoselėti pačius aukščiausius tikslus.
„BOD-Bauer Team“ komanda, į trasą išvairavusi Lietuvoje šiose lenktynėse debiutavusį „Algirdai Racing – Aquila CR1-LS7“ automobilį, irgi kalba tik apie pergalę. Jos lyderis, daugkartinis šalies žiedinių lenktynių čempionas Ramūnas Čapkauskas, dar gerai mena Palangoje 2007 m.iškovotos pergalės skonį. Pakartoti šią sėkmę Ramūną skatina su šiuo automobiliu paskutiniuose jo bandymuose pasiektas „Nemuno žiedo“ trasos rekordas, dabar lygus 1 min. 14,8 sek.

O gal Ramūnas kartu ekipos draugais Vidmantu Janulevičiumi ir Tomu Šipkausku užsimojo ir į „Omnitel 1000 km lenktynių“ greičio rekordą, dabar priklausantį Peteriui Dumbreckui, kurį britas užfiksavo 2008 metais su „Spyker C8 Laviolette GT2“ automobiliu, vieną 2994 metrų ilgio ratą įveikęs per 1 min. 18,674 sek.?
Ištikimi „Omnitel 1000 km lenktynių“ gerbėjai dar mena vieno tituluočiausių šalies žiedinių lenktynių meistrų – Egidijaus Dapšo – įspūdingą pergalę Palangoje, iškovotą 2005 m. Vėliau Egidijus daug kartų finišavo antras, pateko į prizininkų trejetuką, tačiau niekad nebepavyko užkopti ant nugalėtojų pakylos aukščiausiojo laiptelio. Sportininko gerbėjai linkėjo jam tokios sėkmės šiemet.
Vilčių yra. „Mojo Lounge Racing Team“ komandai atstovaujantys profesionalūs sportininkai Egidijus ir jo sūnus Tomas Dapšai bei Mindaugas Neliubšys neslepia ambicijų, o užsibrėžtas tikslas vienas – laimėti.
Tikėti sėkme leidžia puikiai lenktynėms paruoštas  šios ekipos „BMW 135i“ su dviem turbinomis aprūpintu 3,0 litrų darbinio tūrio varikliu. Komandos atstovai teigia šį automobilį pasirinkę dėl ilgos ratų bazės bei gero galios ir svorio santykio. Toną sveriančio „BMW 135i“ motoras išvysto beveik 500 AG galią.
Lenktynininkų godas su žiūrovais nutraukė 13 val. nuskambėję Palangos orkestro fanfaros, skelbiančios 13-ųjų „Omnitel 1000 km lenktynių“ pradžią.
Lenktynes rengiančios „Promo events“ vadovas Darius Jonušis ir Palangos miesto  meras Šarūnas Vaitkus sveikino susirinkusius linkėdami sportininkams ne tik greitų, pergalingų sekundžių, bet ir saugaus, įkvepiančio, turtingo įsimintinais įvykiais renginio, kvietė sugrįžti ir kitais metais ne tik į lenktynes, bet ir į mūsų gražųjį pajūrį.
Netrukus varžybų vadovas Gražvydas Smetonis pakvietė lenktynininkus pirmajam  koviniam krikštui, o startą pirmiesiems sportininkams davė meras Š. Vaitkus.
Žiūrovams neprailgo greitos, dinamiškos „Dynami:t Super sprint“ lenktynės, kurias skambiausiu akordu baigė nenuilstantis „Auto ABC-SGR“ komandos lyderis Dovilas Čiutelė, su žiūrovams puikiai atpažįstamu VAZ 2104 automobiliu trasoje sugaišęs 6,25 sek.
Lygiai tokį pat laiką pademonstravo ir antrąją vietą užėmęs Gedimino Kriaučiūno vadovaujamos „Sparti reklama“ komandos lenktynininkas Rimas Cesiulis, vairavęs BMW 120D.
Trečioje vietoje liko vienas iš prognozuojamų lyderių – „BOD-Bauer“ komandos lyderis R. Čapkauskas, su grėsmingąja „Aquila CR1-LS7“ parodęs 6,27 sek. laiką.

Dažnai retoriškai klausiama, kam reikalingi kosmoso tyrinėjimai, kai čia, Žemėje, tiek problemų. Pažvelkime, kiek kosminių technologijų virto kasdieniais daiktais.

Praėjusių metų rudenį Vokietijos buitinės technikos gamintoja „Miele“ pristatė naują dulkių siurblį, skirtą alergiškiems žmonėms, „Medicair“. Šiame siurblyje  įtaisytas specialus jutiklis, parodantis, ar siurbiamoje vietoje dar liko dulkių, ar ji jau švari. Labai naudingas patobulinimas, kuris, ko gero, netrukus bus diegiamas kiekviename dulkių siurblyje ir kiekviena namų šeimininkė juo naudosis, net nežinodama, kad šis išradimas gimė kosmose.
Na, ne visai kosmose: dulkių jutiklį daugiau nei prieš dešimtmetį sukūrė austrų mokslininkas Heinrichas Iglsederis. Šis įtaisas buvo skirtas tarpžvaigždinių dulkių cheminei sudėčiai, greičiui ir judėjimo krypčiai nustatyti. Tokios dulkės, dideliais greičiais skrisdamos beorėje erdvėje, gali pažeisti itin svarbias palydovų detales, pavyzdžiui, saulės elementų paviršių. Be to, jose gali slypėti ir gyvybės mūsų planetoje atsiradimo priežastys, tad astrochemikams ypač svarbu kuo geriau ištirti šias dulkes. H.Iglsederis, sukūręs dulkių jutiklį aplink Marsą besisukančioms dalelėms tirti, vėliau atsigręžė ir į Žemėje įprastas problemas.
„Keli mano draugai, kenčiantys nuo alergijos, jau seniai manęs prašė, ar negalėčiau rasti kokio sprendimo. Tad aš sumaniau patobulinti savo kosminių dulkių jutiklį, kad šis tiktų naudoti Žemėje“, – paprastai savo motyvaciją aiškina H.Iglsederis.
Ko gero, galima suskaičiuoti kelis tūkstančius tokių išradimų, kurie iš pradžių buvo sukurti mokslininkų bei inžinierių, dirbančių tokiose kosmoso tyrimų organizacijose, kaip amerikiečių NASA ar europiečių ESA. Šiandien dauguma jų palengvina kasdienį mūsų gyvenimą ar net gelbėja gyvybes, o mes net nesusimąstome, kad šios technologijos ar įrenginiai dar neseniai dalyvavo aukščiausio lygio kosminėse misijose.

Iš žvaigždžių į sapnus

Skrydžiai į kosmosą, šią nesvetingą žmogui aplinką, yra vienas stipriausių katalizatorių, priverčiančių įvairių sričių mokslininkus bei inžinierius pasukti galvą ir sukurti genialiausius išradimus bei technologijas, kurios vėliau „nuleidžiamos“ ant žemės. Vienas didžiausių pasaulyje tokių idėjų inkubatorių yra JAV esanti Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso tyrimų agentūra (NASA). Nuo 1976 m. NASA netgi leidžia specialų žurnalą „Spinoff“, kuriame aprašomi ryškiausi organizacijos mokslininkų išradimai, – jo puslapiuose jau publikuota daugiau nei 1,7 tūkst. idėjų, suradusių kelią į paprastų žmonių namus.
„Ir tai tik dalis visų idėjų, kurios gimsta NASA. Štai vien pernai buvo įregistruota apie 1400 išradimų – ne visi jie taps realiais produktais, tačiau šis skaičius rodo, kiek daug naujovių atsiranda šioje organizacijoje“, – pabrėžia NASA atstovas Danielis Lockney, atsakingas už naujų technologijų perkėlimą į pramonę.
Iš žvaigždžių į sapnus – taip galima būtų apibūdinti vieną seniausių NASA laboratorijose gimusių medžiagų „temper foam“. Šią medžiagą 1966 m. sukūrė aeronautikos inžinerius Charlesas Yostas – ji buvo skirta NASA lėktuvų sėdynėms bei kitoms erdvėlaivių dalims, kurios turėjo apsaugoti astronautus nuo smūgių bei perkrovų. Tai polimerinė elastinga medžiaga, kurią sudaro daugybę panašios formos ertmių, primenanti sustingusias putas. Išskirtinė tokios medžiagos savybė – ji puikiai sugeria kūno svorį ir paskirsto spaudimą, tačiau vėliau iš lėto sugrįžta į prieš tai buvusią formą, tad miegant prisitaiko prie individualių žmogaus formų.
Turbūt daugelis yra girdėję apie tarptautinę kompaniją „Tempur-Pedic“, kuri iš NASA perėmė šią technologiją ir pritaikė ją savo gaminamiems ortopedinėmis savybėmis pasižymintiems čiužiniams ir pagalvėms, – šiandien jų galima įsigyti ir Lietuvoje. Tačiau ši medžiaga naudojama ir kitose srityse, kuriose ypač svarbus jos gebėjimas sugerti smūgius: ugniai atsparūs šių putų variantai naudojami lenktyniniuose automobiliuose, taip pat jomis padengiamas apsauginių šalmų bei neperšaunamų liemenių ar karinių transporto priemonių vidus.

Dirbtinė širdis – be pulso
Skaitmeniniai fotoaparatai šiandien yra taip paplitę, kad jų rasime beveik kiekvieno žmogaus kišenėje – retas šiandien neturi mobiliojo telefono su fotoaparatu. Bene svarbiausia tokių įrenginių detalė – nedidukas puslaidininkis šviesai jautrus jutiklis, kuris „sugaudo“ į jį patenkančius šviesos fotonus ir paverčia juos vaizdu. Pirmą tokį prietaisą septintajame XX a. dešimtmetyje sukurė NASA reaktyvinių technologijų laboratorijoje (JPL) dirbęs inžinerius Eugene’as Lally, siekdamas sukurti nedidelį, lengvą ir ekstremalias kosmoso sąlygas ištveriantį fotoaparatą. 1990-aisiais JPL tokį sensorių pavyko patobulinti, pritaikius naujas puslaidininkes medžiagas.
Neapsikentęs lėto laboratorijoje vykstančių darbų tempo, mokslininkas Ericas Fossumas su žmona 1995 m. įkūrė kompaniją „Photobit Corporation“ ir ėmėsi gaminti vaizdo jutiklius. 2001 m. firmą nusipirko puslaidininkių milžinė „Micron“ ir pervadino į „Aptina Imaging“, kuri šiandien per dieną pagamina po 1 mln. vaizdo jutiklių, naudojamų daugelyje skaitmeninių fotoaparatų, nešiojamųjų kompiuterių, stebėjimo kamerų ir kitų prietaisų.
Tuo tarpu daugkartinio naudojimo erdvėlaivio, vadinamojo šatlo, programa žmonijai padėjo ne tik pastatyti Tarptautinę kosminę stotį, bet ir sukurti dirbtinę širdį, išgelbėjusią daugelį gyvybių.
Praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje vieno NASA inžineriaus Dave’o Sauciero liga paguldė jį ant operacinio stalo – legendinis chirurgas Michaelas DeBakey jam atliko širdies transplantaciją. Pasveikęs D.Saucieras pradėjo domėtis dirbtinės širdies patobulinimais, mat prieš kelerius metus jis dirbo kuriant degalų siurblius šatlo varikliams. Kartu su daktaru M.DeBakey ir Budu Frazieru jis inicijavo bendrą Johnsono kosminių tyrimų centro ir Bayloro medicinos koledžo projektą – šio tikslas buvo sukurti dirbtinę širdį, kuri pumpuotų kraują ne ritmiškai, o tolygiai, tam panaudojant Archimedo sraigtą. Tokia dirbtinė širdis užima mažiau vietos krūtinėje, todėl ypač tinka implantuoti mažiems vaikams.
1996-aisiais gimė kompanija „MicroMed“, o 1998 m. buvo implantuota pirma dirbtinė širdis su Archimedo sraigtu. Dažniausiai šis įtaisas padeda dirbti tikrai širdžiai, tačiau yra žmonių, kurių tikroji širdis nustoja veikti ir kraują pumpuoja tik dirbtinė, – tada žmogus neturi pulso. Šiandien pasaulyje suskaičiuojama keliasdešimt tūkstančių žmonių, gyvenančių su tokiais prietaisais, tarp jų ir buvęs JAV viceprezidentas Dickas Cheney, kurį Amerikos spauda yra sarkastiškai pavadinusi „žmogumi be pulso“.
Dar viena NASA laboratorijose gimusi technologija paverčia realybe dalykus, aprašytus žymiojoje Franko Herberto mokslinės fantastikos serijoje „Kopa“. Šiandien naujausios technologijos astronautams, gyvenantiems Tarptautinėje kosminėje stotyje, leidžia išvalyti visą panaudotą vandenį – net ir iškvepiamą drėgmę bei šlapimą. Galima tikėtis, kad netolimoje ateityje ši technologija pravers valstybėms, kuriose dėl klimato atšilimo pradės trūkti geriamojo vandens.

„Formulė 1“ idėjos padeda medikams

Šiandien žmonėms padeda ne tik kosmoso tyrimų metu gimę atradimai. Štai dvi „Formulės 1“ lenktynėse dalyvaujančios komandos „McLaren“ bei „Williams“ yra įsteigusios inovacijų centrus, kuriuose bandomi aukščiausio lygio inžineriniai sprendimai už lenktynių trasos ribų.
Bene labiausiai paplitęs kasdienio gyvenimo patobulinimas – ypač lengvas ir ištvermingas anglies pluoštas. Tiesa, jį „Formulės 1“ inžinieriai perėmė iš tos pačios NASA, tačiau šiandien ši medžiaga naudojama ne tik lenktynių bolidams. Įvairus sporto inventorius, tarkim, dviračiai ar teniso raketės, jau yra gaminami iš šios patvarios medžiagos.
O štai „Formulės 1“ inžinierių darbo vaisiai labiausiai pritaikomi medicinoje: anglies pluoštas vis dažniau naudojamas neįgaliųjų vežimėliams ar vaikams iš greitosios pagalbos sraigtasparnio pernešti skirtiems „BabyPod“ įtaisams gaminti.
Tačiau medikams padeda ne tik apčiuopiami išradimai – kartais jiems prireikia ir patarimų. Štai prieš keletą metų „Great Ormond“ ligoninės Londone medikai paprašė „McLaren“ ir „Ferrari“ komandų narių peržiūrėti vaizdo įrašus iš operacinių ir įvertinti gydytojų bei personalo komandinį darbą. „Formulės 1“ komandų nariai pasirinkti ne veltui – juk boksuose viskas priklauso ne nuo bolido vairuotojo, bet nuo aptarnaujančios komandos. O ši turi dirbti ypač operatyviai ir susiderinusi – čia per keliasdešimt sekundžių atliekama daugybė sudėtingų darbų. Šis eksperimentas pasiteisino: „Formulės 1“ komandų patarimai padėjo beveik perpus sumažinti techninių bei informacijos perdavimo klaidų skaičių.
Dar viena ypač gerai „Formulės 1“ lenktynių profesionalų išnagrinėta sritis – telemetrinės sistemos. Visi lenktynių bolidai tiesiog prifarširuoti įvairiausių jutiklių – iš jų į komandų valdymo centrus tiesiogiai patenka daugybė informacijos. Čia ir vėl į pirmą eilę stoja medicina: „McLaren Applied Technologies“ inžinieriai jau atliko keletą bandymų su ligoniais, kurių sveikatos būklę nuolat matavo įvairūs jutikliai, o visa informacija iš karto buvo siunčiama gydytojui. „Anot mūsų bandymų programoje dalyvavusių ligonių, jie visada su savimi kišenėje nešiojosi savo gydytoją“, – juokauja „McLaren“ atstovas Geoffas McGrathas.
Šios srities žinios taip pat labai praverčia sportininkams: keli Didžiosios Britanijos kanojininkai treniruojasi irklais, kuriuose įmontuoti miniatiūriniai jutikliai. „Šie jutikliai padeda sportininkui žinoti, kokiu greičiu jis plaukia, kada jis irkluoja geriausiai, kada pavargsta, ir pagal tai planuoti bei keisti savo veiksmus“, – aiškina Scottas Draweris iš viešosios įstaigos „UK Sport“.

Šeštadienį turėjo vykti tradicinės Sartų žirgų lenktynės. Tačiau dėl stiprių šalčių jos nukeltos į kitą savaitgalį. Ir nors ledas – jau nebe ežero, o tik ežero vandeniu ant hipodromo piltas, džiaugsmo nuo to nemažiau. 1,6 km ilgio hipodromo take žada varžytis 80 ristūnų, kuriuos vadelios Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Rusijos sportininkai. Varžybas pradėti garbė suteikiama lietuviškos žemaitukų veislės žirgams. O kai arkliai pavargs, bus surengtos ir egzotiškos Lietuvai šunų kinkinių lenktynės.

Šeštadienį Sartų hipodrome įvyko jau 105 kartą oficialiai surengtos žirgų lenktynes “Sartai 2011″, kurias stebėjo 20 tūkst. žiūrovų iš įvairiausių Lietuvos kampelių.

Nors šiemetines lenktynes pradėjo sportininkai, besivaržantys dėl Kūno kultūros ir sporto departamento prizo ir vadeliojantys suaugusius D reitingo žirgus, tačiau tradiciškai didžiausio dėmesio ir ovacijų susilaukia tarptautinio Didžiojo žiemos prizo, kurį steigia varžybų organizatorė – Lietuvos respublikos žemės ūkio ministerija – laimėtojas.

Neveltui ir šio prizo piniginis fondas – 12 tūkstančių litų – didžiausias iš visų, o būtent jo laimėtojas laikomas nekarūnuotu šių lenktynių karaliumi.

Intrigą didino ir tas faktas, kad šiemet turėjo paaiškėti naujas karalius. Mat pernai šį titulą laimėjęs K. Trota šiemet titulo jau nebegynė, nes neturėjo šio važiavimo aukščiausiąjį A reitingą atitinkančio žirgo.

Tai buvo paskutinysis, devintasis važiavimas, vainikavęs visą gražią šventę. Prie starto linijos išsirikiavę visi šio važiavimo dalyviai buvo susilaukę didžiausio dėmesio dar iki varžytuvių, o joms prasidėjus aistros tribūnose įkaito iki raudonumo.

Pakilę iš savo vietų žiūrovai laukė uteniškio Tomo Lukošiūno, vadeliojusio “Giant Park”, pergalės. Tačiau lenktynių karaliaus karūną išsivežė suomis, Estijai atstovaujantis Vladimiras Mummas, su “S:T Thomas” pirmas kirtęs 2400 metrų distancijos finišo liniją. Nugalėtojo laikas – 3 min. 15,328 sek.

Kartu su Didžiuoju prizu lenktynių organizacinio komiteto pirmininkas Kazimieras Starkevičius nugalėtojui įteikė ir 12 000 Lt. piniginį prizą.

“Oro nepasirinksi, tačiau sąlygos visiems vienodos, – sakė ne itin kalbus didžiojo prizo laimėtojas. – Džiaugiuosi pateisinęs komandos pasitikėjimą. Išvažiuoju kuo geriausios nuotaikos, šių puikių varžybų rengėjams ir organizatoriams linkėdamas naujų aukštumų ir vildamasis čia sugrįžti ir kitais metais”.

Antrąja vieta turėjo tenkintis T. Lukošiūnas, nuotolį įveikęs per 3 min. 16,312 sek, o trečioji prizinė vieta šiame prestižiniame važiavime atiteko dar vienam Estijos sportininkui Mikko Kerolai, su “Spanker” eržilu 2400 metrų distanciją įveikusiam per 3 min. 17,453 sek.

Tituluotojo tėvo pėdomis pasukęs K. Trotos sūnus Kastytis pirmas su “Verdžio opera” kirto tradicinės mylios (1609 metrų) ilgio distanciją ir iškovojo “Zarasų krašto” prizą. Kastytis aplenkė antrąją vietą šiame važiavime iškovojusią Dianą Kvakšytę su “Gajumi” ir Donatą Kulbauską, kuris su “Salsa de Garonne” antrajai prizininkei pralaimėjo vos akimirką.

Tai buvo ne paskutinė Kastyčio nugalėtojų garbės pakyla. Jis su bėra kumele “Chora” pirmas kirto aštuntojo važiavimo, kurio dalyviai varžėsi dėl grafaitės Emilijos Pliaterytės prizo, kurį įsteigė ūkininkas Ramūnas Karbauskis, finišą.

Antras šiame važiavime buvo Jonas Zakšauskas su “Hipnozu”, o trečioji finišavo Žydrė Žalaitė su “Kentauru”.

Tėvas su sūnumi Kazys ir Kastytis Trotos, auginantys bemaž šimtą žirgų, susikovė dėl Biržų žemtiekimo prizo. Šią šeimyninio tandemo dvikovą šeštadienį su Tikruoju Kaubojumi irgi laimėjo sūnus, tačiau šįsyk ir Kastytis neužkopė ant nugalėtojų pakylos aukščiausiojo laiptelio. Jį jis užleido pirmuoju finišo liniją kirtusiam Alfredui Žarnauskui, o trečiąja vieta džiaugėsi pernykštis Didžiojo prizo laimėtojas Kazys Trota.

1609 m distancijoje vyko batalijos ir dėl tarptautinio Lietuvos Prezidentūros prizo, kuris šįkart iškeliavo į Estiją. Labai atkaklioje tautiečių dvikovoje jis atiteko Jelenai Fironovai, vadeliojusiai “Opus Haleryd” žirgą, rinkoje įvertintą beveik 72 tūkstančiais eurų.

Pirmoji ir antrasis šio važiavimo prizininkai distanciją įveikė per absoliučiai vienodą laiką, tačiau fotofinišas pergalę lėmė J. Fironovai, o jos komandos draugas Jevgenijus Ivanovas, kuriam daug kas prognozavo laurus, šįsyk su “King of Vick” ristūnu liko antras.

Trečiąją vietą su “Rengency Herold” užėmė biržietis Vaidas Rimša.

Užtat visą nugalėtojų, besivaržiusių dėl Lietuvos Respublikos Seimo prizo, pakylą užėmė lietuviai. Su “Portu” 2400 metrų distanciją greičiausiai įveikė panevėžietis Algimantas Pamarnackas, pranokęs vilnietį Vytautą Dapkų (“Pearl De Suce”) ir trečiąją vietą užėmusį tos pačios “Kasandra grupės” ekipos narį Donatą Kulbauską, vadeliojusį “Quelly Du Truffie”.

Gana įtikinama persvara Dusetų krašto prizą laimėjo “Granit Ollo” vadeliojęs alytiškis Irmantas Gramackas. Jis aplenkė antrąją ir trečiąją vietas iškovojusius Eimantą Klebauską (“Simaron Ollo”) ir

Mindaugą Seržantą (“Teach me Augustinu”).

Pirmąjį lenktynių auksą šeštadienį laimėjo daugybės aplodismentų susilaukusi Vita Lingytė, su “Perle Grangelabbe” iš Dusetų išsivežusi ir Kūno kultūros ir sporto departamento prizą.

Antras šiame važiavime finišo liniją kirto Algis Vilkinis su “Undinėle Ollo”, o trečias – Vaidas Rimša su “Quartzite”.

Dėl Eikliojo žirgo prizo sportininkai varžėsi 2400 metrų distancijoje, kurią greičiausiai nubėgo labai patyrusio Estijos sportininko Jevgenijaus Ivanovo vadeliojama kumelė “Lady Galax”.

Estas aplenkė su “Fiber Ollo” antruoju finišavusį Algį Vilkinį ir trečiąją vietą su “Ministerija” iškovojusį irgi labai patyrusį, Lietuvos žirginio sporto veteraną varėniškį Stasį Kėrį.

"Veido" archyvas

Lietuvos automobilių žiedinių lenktynių čempionato paskutinis etapas

Paskutiniojo etapo varžybose visų klasių sportininkai išbandė jėgas dvejose lenktynėse, o sezoną vainikavo 4 val. lenktynės “Automotoprojektų” taurei laimėti. Abejas BMW taurės laisvos klasės lenktynes užtikrintai laimėjo Dovilas Čiutelė, o trečiojoje klasėje varžęsi Karolis Doleba ir Robertas Kupčikas surinko po lygiai taškų. Etapo nugalėtoju pripažintas K. Doleba, laimėjęs antrąsias lenktynes.

Analogiškai baigėsi ir dviejų pradedančiųjų sportininkų, pretendentų į “Nemuno žiedo” taurę Eriko Vaštako ir Vytenio Gulbino sportinis ginčas. Nors abu pelnė po45 taškus, etapo laimėtoju tapo V.Gulbinas, šventęs pergalę antrajame važiavime.

“Baltic Open” pirmosios klasės sportininkų varžytuves vos vieno taško persvara laimėjo BMW 330D automobilį vairavęs “Rimo” komandos atstovas Rimantas Blažulionis, pranokęs Andrių Firantą ir Robertą Graudinį. Antrojoje “Baltic Open” klasėje pergalė įskaityta prieš pat lenktynių pabaigą nesėkmę patyrusiam Arūnui Granskui, aplenkusiam Dainių Matijošaitį ir Mantą Neverdauską.

Žiedinių lenktynių čempionatą vainikavusiose, šiemet čia surengtose antrosiose 4 val. lenktynėse “Automotoprojektų” taurei laimėti panoro dalyvauti 17 ekipų iš Lietuvos ir Didžiosios Britanijos, tačiau dėl treniruotėse sudaužytų automobilių prie starto linijos išsirikiavo tik 14.

Lenktynėse su BMW 330D triumfavo “Rimo” komandos sportininkai R.Blažulionis ir Saulius Vitkauskas, o antrą vietą užėmė “051 State-Gecko Racing” ekipa, kurios sportininkai Marius Gabrijolavičius ir Rokas Markevičius vairavo Spire GTR prototipą, kovinį krikštą gavusį vasarą vykusiose “Omnitel 1000 km. lenktynėse”.

Trečiąjį 4 val. lenktynių nugalėtojų pakylos laiptelį užėmė “Bauer Racing” sportininkai Ramūnas Čapkauskas ir Tomas Šipkauskas, vairavę BMW M3.

Penktadienį įvyko priešpaskutinis – septintasis – Dakaro serijos ralio “Šilko kelio 2010″ (“Silk Way 2010″) maratono greičio ruožas. Jame Benedikto Vanago ir Sauliaus Jurgelėno ekipažas finišavo septintoje vietoje, o bendrojoje įskaitoje palypėjo dviem laipteliais aukštyn – į aštuntąją poziciją.

“City Service Spb” komandai atstovaujantiems lietuviams dvi pozicijas ne savo noru padovanojo rusas Ilja Kuznecovas (“Mitsubishi”) ir ukrainietis Bogdanas Novickis (“Nissan”). Po šeštojo greičio ruožo I. Kuznecovas važiavo šeštoje vietoje, o B.Novickis buvo devintas. Tačiau penktadienį abiem lenktynininkams finišo pasiekti taip ir nepavyko.

“Šios dienos greičio ruožas pasižymėjo didele įvairove: greitas sekcijas vis keisdavo atkarpos, kuriose netrūko provėžų ir bekelės elementų, – sakė B.Vanagas. – Rimtesnių problemų neturėjome, tik kartą teko sustoti keisti automobilio ratą. Prakiurus padangai svylančios gumos kvapas buvo juntamas net automobilio salone. Šiandien (penktadienį – BNS) dalyviai turėjo progą pagerinti pozicijas bendrojoje įskaitoje, todėl stengėsi kovoti. Greičiausiai tai ir lėmė kai kurių mūsų varžovų nesėkmes. Nors prieš mus startavo mažesnė dalis visų lenktynininkų, važiuodami matėme tiek sugedusių, tiek avarijas patyrusių ekipažų. Patys dar išvakarėse nusprendėme naudoti gynybinę taktiką: važiuoti nerizikuojant, tačiau užtikrintai, neleidžiant mūsų aplenkti kitiems varžovams. Toks sprendimas pasiteisino – absoliučioje įskaitoje esame aštunti, o T1.1 klasėje užimame trečiąją vietą”, – minėjo lenktynininkas.

Penktadienis buvo ypatinga diena tiek automobilių, tiek sunkvežimių įskaitoje. Abiejose jų jau galima kalbėti apie potencialius nugalėtojus – žinoma, jei trumpame šeštadienio greičio ruože nenutiks nieko nenumatyto.

Antrą kartą iš eilės tarp automobilių greičiausias buvo Nasseras Al-Attiyah, kurį kartu su B.Vanagu maratone dirbantys žurnalistai išrinko kaip linksmiausius “Šilko kelio” lenktynininkus. Atsilikęs minutę ir 32 sekundes antras finišavo lyderis absoliučioje įskaitoje – ispanas Carlosas Sainzas. Trečias buvo JAV lenktynininkas Markas Milleris (+4 min. 11 sek.). Ketvirtąją ir penktąją vietas užėmė Rusijos atstovai. Aleksandras Mironenko (“Nissan”) lyderiui pralaimėjo 34 minutes ir 39 sekundes, o Aleksejus Berkutas – 40 minučių ir 7 sekundes.

Problemų dėl transmisijos turėjo vienas lyderių – Matthiasas Kahle, vairuojantis “SMG” bagį. Sugedus automobiliui savo tautietį į finišą partempė kitas dalyvis – vokietis Matthiasas Behringeris, maratone dalyvaujantis už “MAN” sunkvežimio vairo.

Tarp sunkvežimių septintajame greičio ruože dominavo patyręs lenktynininkas – Vladimiras Čaginas, vairuojantis “KAMAZ”. Labai sėkminga diena buvo ir čekui Alesui Lopraisui (“Tatra”), kuris liko antras, tačiau V.Čaginui pralaimėjo 16 minučių ir 45 sekundes.

Vos penkiomis sekundėmis už Čekijos atstovą lėtesnis buvo kitas “KAMAZ” lenktynininkas – Firdausas Kabirovas. Po lyderių trejetuko finišavo dar du rusų gamintojo atstovai. Ketvirtas buvo tvirtai maratone tebepirmaujantis Eduardas Nikolajevas (+20 min. 29 sek.), o penktas – Andrejus Karginovas (+20 min. 50 sek.).

Ralio maratono “Šilko kelias 2010″ finišas ir paskutinis greičio ruožas įvyks šeštadienį. Nors prieš akis tik 16 įskaitinių kilometrų, organizatoriai žada, kad jie bus toli gražu ne patys lengviausi.

Pirmasis automobilių įskaitos penketukas po septynių greičio ruožų:

1. Carlos Sainz (Ispanija), “Volkswagen” 19 val. 22 min. 39 sek.
2. Nasser Al-Attiyah (Kataras), “Volkswagen” atsilieka 11 min. 16 sek.
3. Mark Miller (JAV), “Volkswagen” 42 min. 01 sek.
4. Aleksandr Mironenko (Rusija), “Nissan” 4 val. 48 min. 09 sek.
5. Matthias Kahle (Vokietija), “SMG Buggy” 6 val. 46 min. 59 sek.
…
8. Benediktas Vanagas (Lietuva), “OSCar 03″ 9 val. 00 min. 41 sek.

Pirmasis sunkvežimių įskaitos penketukas po septynių greičio ruožų:

1. Eduard Nikolajev (Rusija), “KAMAZ” 22 val. 38 min. 33 sek.
2. Vladimir Čagin (Rusija), “KAMAZ” atsilieka 23 min. 07 sek.
3. Firdaus Kabirov (Rusija), “KAMAZ” 29 min. 24 sek.
4. Ales Loprais (Čekija), “Tatra” 1 val. 26 min. 35 sek.
5. Franc Echter (Vokietija), “MAN” 1 val. 32 min. 37 sek.