Renata BALTRUŠAITYTĖ
Viktorinų kūrėjai daug metų sėkmingai klupdydavo jų dalyvius klausimu, ar aktorius Leonardo DiCaprio turi „Oskarą“. Vėliau eruditai tiesiog įsiminė tai kaip kino pasaulio paradoksą: ne, daugybėje žymių filmų pagrindinius vaidmenis sukūręs aktorius tokios statulėlės savo kolekcijoje iki šiol neturėjo.
Neturėjo iki šios savaitės pradžios, kai už prieš porą šimtmečių realiai gyvenusio amerikiečių medžiotojo Hju Glaso vaidmenį filme „Hju Glaso legenda“ garbingoji statulėlė aktoriui pagaliau buvo įteikta. Tai buvo iš viso šeštoji 41 metų L.DiCaprio nominacija šiam apdovanojimui (iš jų penkios – už vaidybą). Aktorius savo kantrybę kasmetėse JAV kino meno ir mokslo akademijos rengiamose ceremonijose gludino net 22-ejus metus – tiek laiko buvo prabėgę nuo pirmosios jo „Oskaro“ nominacijos.
Pagaliau sulaukęs šlovingosios akimirkos, dėl kurios šįmet abejojančių nebuvo labai daug, L.DiCaprio dėkojo būriui žmonių, padėjusių jo karjerai. Daugiausia dėmesio šįkart nusipelnė ne didvyriškoji aktoriaus mama, o du jo pastarųjų metų kino aikštelės bendražygiai – režisierius Alejandro Gonzalezas Inarritu ir operatorius Emmanuelis Lubezki.
„Šie du kūrėjai iš Meksikos tvirtai tikėjo savo sėkme, ir štai – vienas apdovanotas dviem, kitas – trimis „Oskarais“. Labai džiaugiuosi, kad teko garbė su jais dirbti, jie įkūnija tai, kas yra kinas ir kas jis turėtų būti“, – negailėjo komplimentų filmo „Hju Glaso legenda“ kūrėjams kino žvaigždė.
Vėliau L.DiCaprio atkreipė auditorijos dėmesį ir į ekologijos temą, kuriai pastaraisiais metais skyrė daug laiko ir asmeninių lėšų. „Nelaikykime šios planetos kaip savaime suprantamos – aš nelaikau šio vakaro kaip savaime suprantamo. Turime remti lyderius, kurie palaiko ne didžiuosius teršėjus, didžiąsias korporacijas, o rūpinasi žmonija ir vietiniais žmonėmis“, – agitavo tikro gamtos vaiko personažą sukūręs aktorius.
„Hju Glaso legendos“ režisieriui A.G.Inarritu tai buvo antras iš eilės „Oskaras“ už geriausią režisūrą. Praėjusiais metais analogišką apdovanojimą jis pelnė už savo filmą „Žmogus-paukštis“. Pasak meksikiečio, jo naujausias „Oskaras“ išreiškia pagarbą rasinei įvairovei, tapusiai itin opia tema prieš šių metų Kino meno ir mokslo akademijos ceremoniją, nes iš apdovanojimams nominuotų aktorių visi buvo baltaodžiai.
„Filme skamba frazė: „Jie nesiklauso tavęs, kai pamato tavo odos spalvą, – priminė A.G.Inarritu. – Taigi, kokia didžiulė galimybė atsivėrė mūsų kartai išsivaduoti nuo visų prietarų, tokios mąstysenos ir visiems laikams pasirūpinti, kad odos spalva taptų tokia pat nesvarbi kaip mūsų plaukų ilgis.“
Vis dėlto geriausiu šių metų filmu pripažinta „Sensacija“, kuriai atiteko ir apdovanojimas už geriausią scenarijų. „Filmas suteikė balsą nukentėjusiems, o „Oskaras“ sustiprina šį balsą, kuris, tikimės, taps choru, nuaidėsiančiu iki pat Vatikano. Popiežiau Pranciškau, metas apginti vaikus ir atkurti tikėjimą“, – atsiimdamas „Oskarą“ į Romos Katalikų Bažnyčios vadovą kreipėsi prodiuseris Michaelas Sugaras.
„Šiandien nebūtume čia, jeigu ne mūsų reporterių didvyriškos pastangos. Jie ne vien lemia pasaulinius pokyčius, bet ir neabejotinai rodo tiriamosios žurnalistikos būtinumą“, – teigė ceremonijos scenoje kita šio filmo kūrėja Blye Pagon Faust.
Filme „Sensacija“ pasakojama tikra istorija, kaip žurnalistinių tyrimų komanda iš dienraščio „Boston Globe“ atskleidė dešimtmečiais ne tik Bažnyčios, bet ir teisininkų bei politikų slėptą nusikaltimą – kunigų pedofilijos skandalą. Pagrindine „Hju Glaso legendos“ konkurente šių metų ceremonijoje laikyta režisieriaus Tomo McCarthy juosta buvo pelniusi net šešias „Oskaro“ nominacijas.
Šiais metais geriausios pagrindinės aktorės statulėlė atiteko Brie Larson – ji „Oskarą“ gavo už vaidmenį šiurpioje pagrobimo dramoje „Kambarys“. Geriausia antraplane aktore paskelbta švedė Alicia Vikander, suvaidinusi filme „Danų mergina“. Geriausiu antraplaniu aktoriumi išrinktas „Šnipų tilto“ aktorius Markas Rylance’as, suvaidinęs sovietų šnipą.
„Oskarą“ už geriausią adaptuotą scenarijų pelnė filmas „Didžioji skola“, sukurtas pagal to paties pavadinimo Michaelo Lewiso knygą, pasakojančią apie 2007–2010 m. pasaulinę finansų krizę. O geriausio filmo užsienio kalba kategorijoje triumfavo Holokausto siaubą vaizduojanti drama „Saulo sūnus“, sukurta pradedančio vengrų režsieriaus Laszlo Nemeso.
Loading ...