BFL

ES parama. Daugiau nei pusė 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų buvo skirta Lietuvos konkurencingumui didinti, bet esminių pokyčių nepasiekta.

Lietuva, konkurencingumui didinti investavusi 3,9 mlrd. Eur, iš kurių 3,7 mlrd. Eur – ES lėšos, nepadarė kokybinio šuolio ir netapo didelės pridėtinės vertės ir inovacijų šalimi. Kaip rodo konsultacinės įmonės VšĮ „Europos socialiniai teisiniai ir ekonominiai projektai“ (ESTEP) atliktas tyrimas, net 57 proc. visų investicijų buvo skirtos ekonominei infrastruktūrai gerinti ir tik 17 proc. – didelės pridėtinės vertės verslui skatinti. Galiausiai, pasak ESTEP vadovo Klaudijaus Manioko, absoliuti dauguma visų išmokėtų lėšų, apie 74 proc., atiteko statybininkams.

Kitaip tariant, Lietuva pasiklojo pamatus konkurencingumui didinti, tačiau tam, kad įvyktų struktūriniai pokyčiai, vien to neužtenka.

„Standartinėmis investicijomis į infrastruktūrą kokybinio šuolio ekonomikoje arba proveržio nepadarysi. Tam reikia žmonių, sugebančių naudotis infrastruktūra, kurti pridėtinę vertę. Reikia kritinės masės proto, o ypač valstybės lyderystės, kurios, matyt, labiausiai ir pritrūkome“, – apibendrina K.Maniokas, užsimindamas ir apie politinės lyderystės problemą šalyje.

Vertinimą užsakiusios Finansų ministerijos Europos Sąjungos struktūrinės paramos valdymo departamento direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Dilba taip pat pripažįsta, kad tyrimas atspindi esamą realybę. „Nenorime kažko dangstyti ir sakyti, kad viskas yra gerai. Kaip pabrėžiama vertinime, ES investicijos – tik vienas iš veiksnių, galinčių daryti įtaką konkurencinei aplinkai. Jei mes darome didžiules investicijas, neturėdami ilgalaikės aiškios strategijos ir nesutvarkę teisinės bazės, neturėdami reguliavimo priemonių inovacijoms skatinti, maksimalaus poveikio tai neturės. Struktūriniams pokyčiams reikalinga visų šių veiksnių visuma ir sąveika“, – sako R.Dilba.

Kaip pavyzdį jis nurodo mokslo, verslo ir studijų slėnius, kurių plėtra Lietuvoje pradėta neturint ilgalaikės strategijos: iš pradžių jie pradėti statyti, o tik vėliau jiems buvo rengiami verslo planai.

Šiandien Lietuva pagal mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų rezultatus yra žemiau nei Rumunija, o inovacijų poveikis šalies ekonomikai Lietuvoje – mažiausias ES.

Kaip konstatuoja neseniai Inovacijų sistemos pertvarkos koncepcijos gaires paskelbusi Ūkio ministerija, nors mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) investicijoms skiriamas solidus finansavimas, Lietuvos inovatyvumo rodikliai ne gerėja, o blogėja. Pastaraisiais metais pagal pasaulinį inovacijų indeksą Lietuva yra viena labiausiai atsiliekančiųjų Europoje valstybių, nedaranti pažangos. O štai Estija pagal inovatyvumą jau pasiekė ES vidurkį ir artėja prie lyderių. Net Latvija, kuri prieš kelerius metus šioje srityje atsiliko nuo Lietuvos, mūsų šalį jau pralenkė.

Problemų daug, bet kaip nurodoma gairėse, Lietuva skiria labai mažai dėmesio naujų produktų kūrimui, tai yra eksperimentinei plėtrai. Neskatinant eksperimentinės plėtros, mokslininkai nėra motyvuojami kurti naujų žinių, kurios galėtų būti panaudotos versle, kuriant naujus produktus, o verslas, su kuriuo valstybė nesidalija naujų didelės pridėtinės vertės produktų rizika, taip pat nesuinteresuotas į tai investuoti.

ESTEP tyrimas konkretizuoja: didžioji ES paramos dalis buvo skirta slėnių statybai, o prie verslo ir mokslo bendradarbiavimo skatinimo prisidėta mažai. Dėl užtrukusio slėnių programų tvirtinimo užsitęsė ir projektų įgyvendinimo pradžia, mokslo ir verslo bendradarbiavimo projektuose trūko institucinės lyderystės, buvo taikoma verslui nepatraukli projektų finansavimo schema, neskiriama nepakankamai dėmesio mokslo rezultatų komercinimui. Didžioji lėšų dalis buvo nukreipta ne į tiesiogiai su konkurencingumo didinimu siejamas sritis (didelės pridėtinės vertės skatinimą, inovacijų diegimą), o į sąlygų verslo konkurencingumui sudarymą – transporto, energetikos, informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūros kūrimą, kuriam skirta apie 57 proc. viso konkurencingumo didinimo lėšų paketo.

Didžiausias dėmesys ir pinigai buvo skirti fundamentiniams moksliniams tyrimams, o eksperimentinei plėtrai ar naujiems produktams kurti lėšos buvo vienos mažiausių ES. Moksliniai tyrimai dažniausiai nebuvo orientuoti į socialinius ir ekonominius poreikius, kurie aktualūs verslui.

Pavyzdžiui, valstybės lėšų dalis bendrose išlaidose moksliniams tyrimams ir eksperimentinei veiklai gerokai išaugo – tyrėjų skaičius viešajame sektoriuje tūkstančiui gyventojų nuo 8,4 padidėjo iki 12,3. O verslo įmonių dalis bendrose išlaidose tyrimams praktiškai nepasikeitė, tai yra verslo ir mokslo sinergija neįvyko.

„Norėdami būti konkurencingi pasaulyje, privalome investuoti į inovacijas ir mokslą, nes būtent šios investicijos skatina tvarų ir ilgalaikį ekonomikos augimą. Investicijos į infrastruktūrą suteikia impulsą gyvenimo kokybei, tačiau ilgalaikio poveikio šalies konkurencingumui nedaro. Mes iš tiesų jau išmokome pinigus paversti žiniomis, bet dabar turime kur kas didesnį iššūkį – žinias paversti pinigais“, – sako R.Dilba.

Pasak jo, naujajame 2014–2020 m. ES finansavimo etape Europos Komisija yra patvirtinusi sumaniosios specializacijos strategiją, kuri būtent ir skirta mokslinių tyrimų komercializavimui bei pritaikymui versle. Viliamasi, kad šios kryptingos investicijos duos didesnį efektą ir pavyks pasiekti esminių struktūrinių šalies ekonomikos pokyčių.

„Ko labiausia trūksta, kad proveržis įvyktų? Sakyčiau, labiausiai trūksta vadybinių kompetencijų. Dabar situacija tokia, kad mokslas dirba sau, verslas – sau. Neturime inovacijų vadybininkų, dar vadinamų skautais, kurie žino ir verslo poreikius, ir mokslinių atradimų potencialą. Tiesa, galime didžiuotis puikiais mokslo ir verslo bendradarbiavimo pavyzdžiais biotechnologijų ir lazerių srityse. Tačiau tai nišinės sritys, kurios nekeičia bendros ekonomikos struktūros, o Lietuvai labiausiai reikia, kad kuo daugiau vidutinių ir smulkiųjų įmonių taptų inovatyvios“, – aiškina R.Dilba.

ES investicijos neabejotinai padarė teigiamą poveikį šalies ekonomikai, padėjo sukurti infrastruktūrą, kurios Lietuvai tikrai reikėjo ir be kurios kokybinis šuolis ateityje tiesiog būtų neįmanomas. Be to, ES pinigai ekonominės krizės laikotarpiu padėjo išgyventi ir neprarasti įgyto konkurencingumo daugeliui įmonių, kurioms šios investicijos tuo metu buvo apskritai vienintelės.

„Šios investicijos buvo nukreiptos pagrindui sukurti, o 2014–2020 m. investicijų  kryptis – įveiklinti sukurtą infrastruktūrą ir užtikrinti jos visapusišką naudojimą. „Kietųjų“ investicijų jau nebus tiek daug, dabar daugiausiai lėšų skirsime įrangai atnaujinti ir rezultatyviam bendradarbiavimui tarp mokslo ir verslo skatinti“, – pabrėžia R.Dilba.

Kaip parodė tyrimas, ES investicijos Lietuvos konkurencingumui didinti buvo skirtos trims pagrindiniams tikslams: didelės pridėtinės vertės verslui skatinti, verslo produktyvumui didinti ir verslo aplinkai bei ekonominei infrastruktūrai gerinti.

ES paramos poveikį konkurencingumui tyrėjai vertino trimis aspektais: valstybės, atskirų ūkio šakų ir įmonių lygmeniu.

Valstybės arba makrolygiu investicijos davė naudos šalies ekonomikai, skatino jos augimą. 70 proc. ES paramos lėšų į šalies ekonomiką įsiliejo per privataus ir viešojo sektorių materialines investicijas ir didžiausią poveikį darė investicijoms formuojant pagrindinį kapitalą.

Apskaičiuota, kad investicijos į pagrindinio kapitalo formavimą – materialinį turtą, gamybos įrenginius Lietuvoje buvo 1,81 mlrd. Eur didesnės, nei jos būtų buvusios be paramos.

Tyrėjai teigia, kad 2007–2015 m. poveikis investicijoms į kapitalo formavimą bus dar didesnis – investicijos išaugs 2,92 mlrd. Eur, palyginti su situacija be paramos. Bet didžiausias poveikis bus fiksuojamas ilguoju laikotarpiu – 2020 m. investicijos sieks 3,77 mlrd. Eur.

Investuotos lėšos taip pat darė teigiamą poveikį bendrajam vidaus produktui, tiesioginių užsienio investicijų pritraukimui, plačiajuosčio interneto ryšio skvarbai, viešųjų paslaugų perkėlimui į elektroninę erdvę, užimtumui ir nedarbo lygiui, vidutiniam darbo užmokesčiui.

Pavyzdžiui, dėl investicijų konkurencingumui didinti Lietuvos bendrasis vidaus produktas padidėjo 5,7 mlrd. Eur. Vėliau poveikis dar stiprės ir 2020 m. šalies BVP bus daugiau nei 9 mlrd. Eur didesnis, palyginti su situacija, jei investicijų nebūtų.

Mažesnį poveikį ES investicijos turėjo prekių ir paslaugų eksportui, aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų prekių eksportui, nes šie rodikliai labiau priklausė nuo išorės veiksnių. Aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų prekių eksportą stipriau veikė ne ES parama, o kitų tradicinių pramonės sektorių eksporto augimas po krizės, užgožęs aukštųjų technologijų eksportą, taip pat didelis visų aukštųjų technologijų sektoriaus sričių, išskyrus farmaciją, eksporto nuosmukis.

Investicijos paveikė ir atskirus ūkio sektorius, pritraukusius daugiausiai konkurencingumui didinti skirtų ES lėšų: statybų, energetikos, pramonės ir transporto.  Nors statybose nusėdo net 74 proc. visų investicijų, poveikis šiam sektoriui buvo trumpalaikis. Tyrimo duomenimis, didžiausią įtaką sektorius pajuto 2013–2014 m., kai papildomai buvo įdarbinta 8–10 tūkst. darbuotojų. Dėl investicijų 2007–2015 m. statybų sektoriuje buvo sukurta 2,5 mlrd. Eur pridėtinės vertės.

Daugiausiai ilgalaikės naudos iš ES investicijų gavo transporto sektorius, kuriam buvo išmokėta net 40 proc. visų konkurencingumui didinti skirtų lėšų. Čia taip pat didėjo pridėtinė vertė, buvo kuriamos darbo vietos, didėjo materialinės investicijos ir paslaugų eksportas.

Didžioji dalis tyrimo metu apklaustų įmonių tvirtino, kad parama jas skatino investuoti į mokslinius tyrimus. Jos pradėjo gaminti naujus produktus ar teikti naujas paslaugas. Buvo įdiegtos naujos technologijos, sukurta darbo vietų. Investicijos buvo svarbus lėšų šaltinis, garantuojantis užsakymus vietinėms įmonėms ir leidžiantis daugiau produkcijos tiekti vidaus rinkai, didinantis vidaus vartojimą. Tačiau šie pokyčiai didesnio poveikio šalies mastu neturėjo. Tokią situaciją, pasak tyrėjų, lėmė struktūrinės priežastys – mažos pridėtinės vertės ekonomika Lietuvoje ir gana menki valstybės pajėgumai. Poveikį mažino ir ekonomikos krizė, vertusi dalį pinigų skirti trumpalaikėms problemoms spręsti.

Lietuva ir toliau orientavosi  į vidutinio ir žemesnio lygio pramonės gaminių eksportą, pavyzdžiui, mineralinių, maisto produktų, mašinų ir įrenginių, chemijos pramonės produkcijos, o aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų prekių, kurios didina šalies konkurencingumą, eksporto dalis išliko nedidelė.

Nors vertinimo išvados nevienareikšmiškos, K.Maniokas sako, kad plaukų rautis dėl to nereikėtų. Panašiu keliu, tai yra ES paramą investuodamos į infrastruktūrą ir taip sudarydamos sąlygas konkurencingumui, ėjo ir kitos Rytų bei Vidurio Europos šalys. Dabar jos, kaip ir Lietuva, sprendžia panašų uždavinį – kaip kiekybę paversti kokybe.

„Lietuva dalyvauja rimtose lenktynėse. Kol kas mes jose neatsiliekame, ir tai jau nėra blogai. Sakyčiau, judame standartiniu vidutiniu greičiu ir esame ES vidutiniokai. Lyderiai čia yra Estija ir Lenkija. Lyginant BVP vienam gyventojui, Lietuva ir Estija yra panašaus lygio, bet vertinant konkurencingumą ir inovatyvumą Estija pažengusi gerokai toliau. O Lietuvos konkurencingumas, nuo 2008 m. mažėjęs, grįžo į ikikrizinį lygį“, – teigia K.Maniokas.

Nors Lietuvoje standartinės investicijos į infrastruktūrą buvo pakankamai gerai suplanuotos ir atliktos, generavo ekonomikos augimą, tačiau proveržio su jomis nepadarysi. „Perėjimas į kitą struktūrinę pakopą yra visiškai kito lygmens uždavinys. Todėl ir kalbame apie protą, žinias bei jų panaudojimą. Proveržį padaro tie, kurie nestandartiškai taiko standartinius sprendimus. Mes iki šiol viską neblogai standartiškai darėme, tačiau norint judėti toliau to nepakanka“, – vertina K.Maniokas.

Vienas svarbiausių klausimų šiandien – kaip, panaudojant sukurtą infrastruktūrą,  inovacijas ir žinias, pasiekti struktūrinių pokyčių. Tam reikalingos ir mokslo, ir verslo atstovų pastangos. Bet ypač svarbus čia valstybės vaidmuo ir lyderystė, kurios Lietuvoje vis dar pasigendama.

Pasak K.Manioko, sėkmingi Azijos šalių pavyzdžiai rodo, kad struktūriniai pokyčiai dažnai yra už verslo galimybių ribų, – tam reikia valstybinės, taip pat institucinės  lyderystės.

„Viskas dar yra mūsų rankose. Reikia tvirtos valstybės rankos, ilgalaikio strateginio matymo, tinkamo reguliavimo ir kompetentingų žmonių, gebančių naudotis visu tuo, kas jau yra sukurta. Šiame etape infrastruktūra turi būti įdarbinta taip, kad generuotų struktūrinius ekonomikos pokyčius ir kartu didintų konkurencinį Lietuvos pranašumą pasaulyje. Bet tam pirmiausia reikia valstybės gebėjimų struktūrinio šuolio“, – nuo ko reikėtų pradėti, nurodo K.Maniokas.

Kokybiniams pokyčiams yra svarbios „minkštosios“ investicijos, kurios užtikrintų gebėjimus naudotis sukurta infrastruktūra. Būtent eksperimentinei plėtrai ir naujų produktų kūrimui, inovacijų diegimui, mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimui turėtų būti skiriama daugiausiai dėmesio 2014–2020 m. laikotarpiu, siekiant pagrindinio tikslo – Lietuvos, kaip konkurencingos valstybės, įsitvirtinimo tarptautinėje rinkoje.

Aušra Pocienė

2007–2015 m. ES investicijų konkurencingumui didinti Lietuvoje pasiskirstymas (proc.)

Ekonominei infrastruktūrai gerinti         57

Verslo produktyvumui didinti ir verslo aplinkai gerinti          26

Didelės pridėtinės vertės verslui skatinti 17

Šaltinis: ESTEP

Finansų ministerija pateikė Vyriausybei 2014-2020 metų ES struktūrinių fondų investicijų veiksmų programos projektą. Ministrų kabinetas turi pritarti jo teikimui Europos Komisijai derinti.

Pagal Veiksmų programą, kuri apima Europos regioninės plėtros, Europos socialinio ir Sanglaudos fondų investicijas, 2014-2020 metams Lietuvai skirta 6,709 mlrd. eurų (beveik 23,2 mlrd. litų) ES lėšų.

„Skirta svari suma ne tik leis realizuoti naujas idėjas, bet ir užtikrins jau esamų efektyvių projektų tęstinumą, todėl siekiame kuo skubiau užbaigti visas būtinas procedūras, kad galėtume vykdyti naujojo laikotarpio ES investicijas“,- sako finansų ministras Rimantas Šadžius.

Daugiausiai ES investicijų skiriama tvaraus transporto pagrindinių tinklų infrastruktūros skatinimui – 17,6 proc. (4,1 mlrd. litų, be nacionalinio finansavimo), energijos efektyvumo ir atsinaujinančių energijos išteklių gamybos ir naudojimo skatinimui – 14 proc. (3,3 mlrd. litų), aplinkosaugos ir gamtos išteklių darniam naudojimui ir prisitaikymui prie klimato kaitos – 12,5 proc. (2,9 mlrd. litų), kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimui – 10,9 proc. (2,5 mlrd. litų), mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimui – 10,1 proc. (2,3 mlrd. litų), smulkaus ir vidutinio verslo skatinimui – 8 proc. (1,8 mlrd. litų).

Veiksmų programa ir Partnerystės sutartis yra programavimo dokumentai, pagal kuriuos Europos Komisija skirs Lietuvai 2014–2020 m. Europos struktūrinių fondų lėšas. Vasario 4 d. Komisijai derinti buvo pateikta Partnerystės sutartis.

Finansų ministerijos duomenimis, pagal pasirašytas sutartis paskirstytos beveik visos Lietuvai skirtos 2007-2013 m. ES struktūrinių fondų lėšos. Pagal išmokėtas šių fondų lėšas Lietuva išlieka pirmaujančiųjų ES valstybių trejetuke.

2007–2013 m. laikotarpiu iš ES struktūrinių fondų Lietuvai skirta daugiau kaip 23 mlrd. litų. Naujausiais duomenimis, projektams finansuoti paskirstyta 99,3 proc. visos sumos.

„Lėšų panaudojimo tempas išlieka stabiliai aukštas, todėl neturime abejonių, kad projektams bus paskirstyta visa Lietuvai skirta ES fondų suma ir iki programavimo laikotarpio pabaigos ji bus efektyviai panaudota“,- sako finansų ministras Rimantas Šadžius.

Šiuo metu Lietuvoje įgyvendinami daugiau kaip 8100 projektų, iš dalies finansuojamų 2007-2013 m. ES struktūrinių fondų lėšomis. Jų bendra vertė – daugiau kaip 30,5 mlrd. litų. Tarp jų 23,2 mlrd. litų – ES lėšos, projektų vykdytojams išmokėta beveik 17,5 mlrd. litų.

Daugiau kaip 4600 projektų, finansuotų 2007–2013 m. ES struktūrinių fondų lėšomis, jau baigti įgyvendinti. Jų vertė siekia beveik 11,1 mlrd. litų.

2013 m. gruodžio 1 d. Europos Komisijos duomenimis Lietuva išlieka pirmaujančiųjų šalių narių trejetuke pagal išmokėtų ES struktūrinių fondų lėšų dalį. Iš visų ES struktūrinių fondų Lietuvai išmokėta 16,9 mlrd. litų, t.y. apie 73 proc. visam 2007-2013 m. laikotarpiui skirtų lėšų.

Kasdien atnaujinamą informaciją apie skirtas ir išmokėtas ES struktūrinių fondų lėšas rasite pagal nuorodą: http://www.esparama.lt/barometras

Kur Lietuva padės 30 mlrd. Lt ES paramos lėšų, skiriamų 2014–2020 m.?

Lietuvos Vyriausybės šią savaitę planuojama tvirtinti Partnerystės sutartis, apibrėžianti Europos struktūrinių ir investavimo fondų paramą 2014–2020 m., ne tik džiugina įspūdingais ES paramos skaičiais, bet ir primena, kad norint užtikrinti ilgalaikį augimą reikės tapti nebe paramą pravalgančiais, o jau ir kuriančiais.
Priminsime, kad praėjusių metų pabaigoje patvirtinus daugiametį Europos Sąjungos 2014–2020 m. laikotarpio biudžetą suskubta džiaugtis: sudėtingose derybose galutinis sprendimas buvo priimtas būtent Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu. Be to, Lietuvai iš ES biudžeto teks net dešimtadaliu daugiau nei ankstesniu laikotarpiu.
Nepaisant to, šie pasiekimai – tik iššūkių kupino kelio pradžia, mat Lietuvos ekonomikai, ilgalaikiam jos augimo tvarumui ir konkurencingumui šio laikotarpio rezultatai gali būti lemiami.
„ES valstybių narių derybų išskirtinis bruožas tas, kad radus kompromisą kiekviena valstybė narė skelbia apie pasiektą pergalę. Reikia pripažinti, kad rasti konsensusą tarp visų ES sudarančių valstybių narių, o vėliau – tarp jų ir Europos Parlamento kainuoja išties daug laiko ir pastangų, – pabrėžia Lietuvos banko ekspertas Marius Skuodis. – Bet nederėtų akcentuoti nei to, nei gerų lėšų panaudojimo rodiklių, nes tai dar negarantuoja, kad parama pasiekiami iškelti tikslai. Todėl akcentą dėčiau kitur – kaip šie milijardai panaudojami siekiant ilgalaikių šalies tikslų.“

Tikslas – tapti kuriančia, o ne tik vartojančia šalimi

Palyginti su 2007–2013 m., būsimu laikotarpiu didesnį pinigų srautą ketinama nukreipti moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, kurie, pasak ekspertų, turės didžiausią poveikį BVP ir kitiems esminiams makroekonominiams rodikliams. Tokia finansavimo tendencija tikrai pozityvi, mat šiandieninė statistika nedžiugina: pagal suminį inovatyvumo indeksą Lietuva užima tik 23 vietą tarp ES valstybių narių. Prastus rodiklius lemia maži mokslo komercializavimo mastai ir menkos privačios investicijos į mokslo inovacijas, inovatyvių paslaugų eksportą.
„Natūralu, kad dalis ES paramos bus skiriama regioninei atskirčiai mažinti, o kita – investicijoms, kurios turi kurti didesnį potencialą ateičiai, – komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. – Esminė 2007–2013 m. finansinio laikotarpio problema buvo ta, kad investicijoms skirtos lėšos dažnai buvo nukreipiamos į tas sritis, kurios sukūrė tik trumpalaikį efektą. Dėl to bendrasis vidaus produktas tuo metu, kai buvo investuojama, didėjo, bet ilgalaikės naudos ir konkurencingumo sukurta nebuvo.“
Beje, potencialo nekuriantis lėšų panaudojimas gali būti ne tik neefektyvus, bet ir žalingas. Pasak Laisvosios rinkos instituto eksperto Vytauto Žukausko, tai gali reikšti didesnes biudžeto išlaidas: „Pavyzdžiui, ES lėšos iškraipo konkurenciją, nes paramos negaunančios įmonės konkuruoja su ją gaunančiomis. ES lėšų panaudojimas Lietuvoje yra tarp svarbių priežasčių, lemiančių kainų didėjimą, nes ES parama – vienas šaltinių, didinančių pinigų kiekį. Būtinybė kofinansuoti ES lėšas taip pat gali reikšti didėjantį valstybės išlaidavimą. Valdžia skatinama didinti biudžeto išlaidas ir finansuoti ne pirmo svarbumo projektus vien tam, kad panaudotų ES lėšas. Juk jei projektas būtų pirmo svarbumo, jis ir taip būtų finansuojamas, be ES lėšų.“
Nepaisant gausios paramos, kol kas verslas nėra linkęs naudotis ekspertų patarimais: mokslinių tyrimų ir eksperimentinio potencialo lygis verslo sektoriuje stagnuoja – siekia vos 0,24 proc. BVP. Daugelis verslininkų nėra linkę skatinti inovatyvumo ir šią pareigą palieka valstybei, kurios finansuojama dalis siekia 42,3 proc., kai verslo įmonių lėšomis finansuojama – 28,1 proc. Be to, inovatyvių įmonių skaičius Lietuvoje sudarė 34,5 proc. visų įmonių ir gerokai atsiliko nuo 50 proc. viršijančio ES vidurkio, o Lietuvos aukštųjų technologijų prekių eksportas nuo 2007 m. sumažėjo iki 5,8 proc. Ilgainiui tai gali lemti dideles ekonomines problemas, kurias šiandien užglaisto didelė ES parama.
„Vidutinio išsivystymo šaliai, tokiai kaip Lietuva, kol kas konkuruoti palyginti nesunku paprasčiausiai importuojant naujas technologijas iš jas kuriančių valstybių. Įsivaizduokime ūkininką, kuris nusiperka naujausią kombainą, bet 85 proc. kainos padengiama iš ES fondų. Jam nesunku gyventi ir veikti pelningai, bet ilguoju laikotarpiu vidutinių pajamų šaliai pačiai reikia kurti technologijas ir pradėti jas eksportuoti. Kol kas tokių užuomazgų, deja, labai mažai, o laiko virsti inovacijų ir vertės kūrimo valstybe nebėra daug“, – primena „Swedbank“ analitikas N.Mačiulis.

ES finansavimas ateityje gerokai mažės

Vis dėlto katino dienos jau netrukus baigsis, mat ateityje ES parama Lietuvai gerokai mažės. Nors procesas nebus staigus, jau 2014–2020 m. Lietuvos verslui teks keisti prioritetus.
„Jei per artimiausius septynerius metus nesugebėsime efektyviai panaudoti ES paramos, kuria turėtume didinti konkurencingumą, kelti gyventojų kompetenciją, ateityje kils sunkumų. Nuo 2020 m. Lietuva paramos iš ES gaus jau daug mažiau, nes jos dydis priklauso nuo BVP vienam gyventojui, kuris tuo metu jau bus labai priartėjęs prie ES vidurkio. Kitaip tariant, bus kitų valstybių, kurioms paramos reikės labiau nei Lietuvai“, – aiškina N.Mačiulis.
Eksperto teigimu, dažnai net nesusimąstoma, kad šiandien Lietuva iš ES kasmet atsiriekia po septynis milijardus litų, kurie sudaro iki 5–6 proc. BVP. Nesusimąstoma ir dėl to, kad kasmet vis statant ir perkant už ES pinigus stipriai didėja ir amortizacinės išlaidos. „Kai kuriems jau įgyvendintiems infrastruktūros projektams, pavyzdžiui, nutiestiems keliams ar vandens nuotekų šalinimo įrenginiams, reikės naujų investicijų iš savų lėšų tam, kad jie būtų palaikomi, – sako N.Mačiulis. – Tad reikia žvelgti į ilgesnį laikotarpį, nes ilgainiui Lietuva iš valstybės gavėjos taps valstybe donore. Ir čia kyla esminis klausimas: ar Lietuvos įmonės, viešasis sektorius sugebės funkcionuoti, konkuruoti tarptautinėje erdvėje tuomet, kai toji didelė parama baigsis?“
Jei nesugebės, ateityje Lietuva atsidurs vienoje gretoje su Pietų Europos valstybėmis, kurios investicijas pravalgė ir nesugebėdamos sukurti konkurencingų produktų atsidūrė ekonominėje duobėje.
Kaip teigia M.Skuodis, nori nenori lietuviams teks išmokti užsidirbti: „Pietines šalis galime laikyti geru įrodymu, kad narystė ES ir gaunama finansinė parama negali atstoti protingos politikos ir būtinų reformų. Tad ES parama pirmiausia turėtų būti naudojama siekiant šalies ilgalaikių tikslų. Priešingu atveju kils paramos gavėjų mentaliteto įsitvirtinimo arba dėmesio atitraukimo nuo ES nefinansuojamų sričių grėsmė.“

Kelionių organizatorių nuotaikos šiemet kur kas linksmesnės nei ankstesniais metais: matydami, kad lietuviai šiemet nusiteikę nupirkti daugiau vasaros kelionių, jie šioms atostogoms siūlo daugiau skrydžių ir naujų krypčių.

„Novaturas“ skelbia šią vasarą siūlantis ypač didelę tiesioginių užsakomųjų skrydžių ir pažintinių kelionių autobusu įvairovę. Per vasaros išankstinio pardavimo laikotarpį (iki balandžio 1 d.) įmonė kelionių pardavė apie 30 proc. daugiau negu pernai. „Tiesioginius skrydžius vykdome rekordiškai daug krypčių – net šešiolika. Išskirtinės kryptys šį sezoną – Chalkidikės pusiasalis (Graikija), Sicilija, Kipras, Kosas“, – apžvelgia „Novaturo“ generalinis direktorius Linas Aldonis.
Atostogauti Graikijos kurortuose, pasak L.Aldonio, šiuo metu labai palankus metas: dėl ekonominės padėties šalyje šiemet Grakijoje kelionių organizatoriai išsiderėjo ypač geras sąlygas. „Graikai su didžiausiu entuziazmu laukia atvykstančių turistų“, – teigia „Novaturo“ vadovas.
Parduoti daugiau kelionių šią vasarą tikisi ir „Tez Tour“. „Šiuo metu jau esame pardavę daugiau nei 40 proc. visų planuotų vasaros kelionių, o į populiariausią lietuvių atostogų šalį Turkiją – beveik pusę planuotų sezono kelionių“, – rezultatais džiaugiasi „Tez Tour“ atstovė Inga Aukštuolytė.
Didžiausia sezono naujove šis kelionių organizatorius įvardija Bulgariją. Turistai skraidinami į du šalies miestus – Burgasą, garsėjantį Saulėtojo Kranto, Šventojo Vlaso bei Nesebero kurortais, bei Varną, kurioje poilsiautojai renkasi Obzoro ar Auksinių Kopų kurortus. „Kaip vykusią sezono naujovę vertiname ir sprendimą organizuoti poilsį Katalonijos sostinėje, vasaros sezonu taip pat skraidiname į Graikijai priklausančią Rodo salą“, – vardija I.Aukštuolytė.
Naujovių pasiūlys ir pigesnių kelionių po Lietuvą rengėjai. Pavyzdžiui, „Kiveda“ siūlo naujas vienos dienos išvykas į Dionizo Poškos Baublius ar į Maironio gimtinę bei pramoginį maršrutą po zanavykų kraštą Šakių rajone, į kurį įtrauktas ir skaniausių vietos sūrių ragavimas. Šių išvykų autobusu kainos nesiekia nė šimto litų.

Dviem šimtams už delną mažesnių paukščiukų išsaugoti – 7,5 mln. Lt, keturiolikai lūšių ir kelioms dešimtims didžiųjų apuokų – dar beveik keturi milijonai. Kodėl gamtosauga Lietuvoje tokia brangi ir kas iš to bando pasipinigauti?

Po Telšių urėdijos miškus jau du mėnesius slampinėja dvi nelaisvėje išaugintos lūšys, taip pat pernai Lietuvos miškuose buvo paleista penkiolika didžiųjų apuokų. Toks projektas – išveisti nelaisvėje lūšių bei didžiųjų apuokų ir juos paleisti į miškus, siekiant padidinti sparčiai nykstančias jų populiacijas, šalyje vykdomas pirmąkart.
Lūšims viskas gerai: prieš paleidžiant į laisvę jos palaikytos adaptaciniame aptvare, išmokytos susimedžioti grobį (į aptvarą buvo paleidžiama gyvų ožkų,  triušių) ir, regis, prie naujų gyvenimo sąlygų jau prisitaikė. Apuokams pritapti laisvėje sekasi prasčiau: iš penkiolikos du jau negyvi, dar vienas rastas miške sužeistas, kitas – nusilpęs. Tai žinoma, nes dabar, sekant Vakarų pavyzdžiu, jau ir Lietuvoje dalies į laisvę išleidžiamų paukščių bei gyvūnų judėjimas stebimas pasitelkus palydovinį siųstuvą.
Lietuvoje buvo belikę iki šimto lūšių (jas išnaikino brakonieriai) ir ne daugiau kaip dešimt didžiųjų apuokų porų, kurie, kaip plėšrūs paukščiai, lietuvių buvo masiškai šaudomi prieš kelis dešimtmečius. Lietuviai, kaip pastebi zoologas Vilniaus universiteto doc. Egidijus Bukelskis, apskritai rodo miškui didžiulę nepagarbą – ištisus metus drumsčia paukščiams ir gyvūnams ramybę, yra įpratę grybauti iki pat šalnų, o tai irgi prisideda prie spartaus kai kurių jų rūšių nykimo.
Atiduoti skolą gamtai, be abejo, reikia. Vis dėlto visi šie aplinkosauginiai projektai neišpasakytai brangūs ir kelia daug įtarimų dėl skaidrumo ir pagrįstumo. Tuo labiau kad išleidžiami milijonai, o rezultatai ir reali nauda yra sunkiai apčiuopiama.

ES negaili lėšų paukščiukams gelbėti

Pažvelkime į keletą stambesnių gamtosaugos projektų, įgyvendinamų šiuo metu, iš arčiau.
Štai tam, kad būtų išsaugotos meldinės nendrinukės, gyvenančios tik Lietuvoje ir dar septyniose pasaulio šalyse, viešoji įstaiga Baltijos aplinkos forumas gavo 1,63 mln. eurų europinę paramą, o bendra šio projekto vertė sieks 2,19 mln. eurų, arba maždaug 7,5 mln. Lt.
Tai maži žvirblinių paukščių rūšies paukšteliai, kurių Lietuvoje galima pamatyti tik dviejose vietose – Žuvinto biosferos rezervate ir Nemuno deltoje, šlapiose pievose bei pelkėse. Kaip teigia Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas, 1995 m. Lietuvoje buvo registruota apie 400 meldinių nendrinukių giedančių patinėlių, o šiuo metu jų suskaičiuota tik devyniasdešimt, tiesa, dar maždaug antra tiek turėtų būti jų patelių. „Tai pasaulyje sparčiausiai nykstanti žvirblinių paukščių rūšis. Lietuvoje pasiekta riba, kad jau kitąmet meldinių nendrinukių gali visai nebelikti“, – tvirtina Ž.Morkvėnas.
Šie reti paukščiai esą nyksta todėl, kad tose žemėse arba visai nebeūkininkaujama, arba, priešingai, vykdoma pernelyg intensyvi žemės ūkio veikla. Meldinių nendrinukių likimu susirūpinę projekto iniciatoriai gavo solidžią europinę paramą, atliko ne vieną mokslinį tyrimą ir ėmėsi gaivinti šių paukštelių buveines 1300 ha ploto teritorijoje.
Tačiau kokių laukiama rezultatų – kiek padidės meldinių nendrinukių populiacija projektą įgyvendinus? „Geras klausimas, į kurį atsakymo dar negaliu pateikti. Manau, jei iki 2015 m. mums pavyks atgaivinti šią rūšį iki 1995 m. buvusių 400 giedančių patinėlių, tai jau bus sėkmė“, – svarsto Ž.Morkvėnas.
Be abejo, teigti, kad keli šimtai šių paukštelių ir kainuos tuos projektui skirtus septynis milijonus, gal ir ne visai teisinga, nes sykiu bus sutvarkytos didžiulės apleistos teritorijos, įdiegtas palankus gamtai ūkininkavimas, perkama įvairi technika. Kita vertus, tiek šiame, tiek daugelyje kitų panašių projektų racionalumo stinga, o argumentai, kodėl iš daugiau nei aštuonių šimtų į Raudonąją knygą įrašytų rūšių buvo pasirinkta būtent meldinė nendrinukė ir kodėl būtent dabar, tiesą sakant, neįtikina.
Jei grįšime prie lūšių ir didžiųjų apuokų veisimo projekto, kurio vertė siekia apie 4 mln. Lt, tai iki jo pabaigos, tai yra per trejus metus, į laisvę planuojama paleisti keturiolika lūšių ir apie penkiasdešimt didžiųjų apuokų. Projektą įgyvendinančio VšĮ Gamtos paveldo fondo direktorius Gediminas Raščius sako, kad net jei išgyvens tik pusė jų, tai jau bus laikoma sėkme. „Juk natūralus gyvūnų gaištamumas gamtoje taip pat labai didelis“, – teigia G.Raščius. Tačiau gamta už tai nepasiima 4 mln. Lt.
Prieš kelerius metus Gamtos paveldo fondas jau įgyvendino panašų projektą – į Karšuvos girią Viešvilės valstybiniame gamtiniame rezervate, siekiant atkurti išnykusią populiaciją, paleista kurtinių. Kokie šio projekto rezultatai? „Rezultatai bus matyti po kokių dvidešimties metų“, – atsako G.Raščius.
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento vyr. specialistas Selemonas Paltanavičius papildo, kad gamtoje greitų rezultatų nebūna, tai esą rodo ir europinė patirtis. „Štai Vokietijoje irgi buvo atkuriama didžiųjų apuokų populiacija, į miškus išleista pusantro tūkstančio paukščių, o dabar jų jau suskaičiuojama apie du tūkstančius, veisiasi per tūkstantį porų. Tai didžiulė populiacija, bet tokiems rezultatams prireikė penkiolikos metų”, – tvirtina S.Paltanavičius.
Žymus gamtininkas taip pat stebisi, kad Lietuvoje nekilo jokio triukšmo, kai reti paukščiai ir gyvūnai buvo masiškai naikinami, užtat dabar mėginama ieškoti priekabių, esą tokie svarbūs projektai yra per brangūs, o gal ir neskaidrūs.

Įžvelgia piktnaudžiavimą

Vis dėlto Biržų miškų urėdui Romanui Gaudiešiui daugelis europinėmis lėšomis finansuojamų aplinkosaugos projektų atrodo labai įtartinai. Pastaroji urėdą nustebinusi žinia – Biržų girioje, trijose vietose, bus specialiai veisiamos pelės lūšims pašerti, o tai atsieis apie 200 tūkst. Lt. „Veš šiaudus, pils grūdus ir veis peles. Man tokie dalykai nesuvokiami, tuo labiau kad pelės nėra pagrindinis lūšies ėdalas. Susidaro įspūdis, kad tokiems projektams tiesiog pramušami ES pinigai ir kažkas iš to gerai pasišildo“, – svarsto R.Gaudiešius.
Jis ypač piktinasi, kad saugant retas paukščių rūšis miškuose pradedama riboti ūkinė veikla – tam tikru metu, tarkime, paukščiams perint, nebeleidžiami kirtimai, o dėl to esą kai kurios šeimos netenka pajamų. „Man keista, kad koks nors paukštis svarbiau už verkiantį vaiką, kuriam tėvai po to nebeišgali nupirkti batų eiti į mokyklą“, – stebisi urėdas.
Lietuvos miško savininkų asociacijos valdybos pirmininkui dr. Algiui Gaižučiui taip pat susidaro įspūdis, kad aplinkosauga mūsų šalyje, kad ir kokia svarbi ji būtų, dažnai užsiimama ne tiek saugant gyvūnus ir augalus, kiek stengiantis pasipinigauti. „Gaila matyti, kaip švaistomi europiniai pinigai“, – teigia A.Gaižutis.
Tokių įtarimų kyla ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui Jonui Šimėnui, kuris pritaria, kad tokie projektai iš tiesų kainuoja labai daug, nors problema kartais sukuriama netgi dirbtinai, o štai rezultatų nematyti beveik jokių. Tik esą įvairiausios viešosios įstaigos, sukurtos įvairiems gamtosaugos projektams įgyvendinti, užsitikrina neblogą išlaikymą.
„Sugalvojama problema, paprašoma ES pinigų, o Europa biologinei įvairovei išsaugoti jų niekada negali, ypač nykstančioms rūšims. Skiriamos didžiulės lėšos tyrimams, nustatoma, kad yra labai blogai, ir mes imame saugoti, – skeptiškai tokias iniciatyvas vertina parlamentaras J.Šimėnas. – Žinoma, aš už tai, kad nykstančias rūšis reikia saugoti, bet ar tokiais būdais, kaip Lietuvoje tai daroma, – labai abejoju. Manau, ši veikla pas mus išsigimė ir slepia daug piktnaudžiavimo. O visuomenė piktinasi pagrįstai – juk lėšų kokiam nors rimtam tyrimui vienoje ar kitoje ūkio srityje nerandama, bet dešimčių milijonų tokiems abejotiniems dalykams kažkodėl negailime.“

Kodėl gamtosaugos projektai tokie brangūs
Laimučio Budrio, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktoriaus, komentaras

Dėl lūšių populiacijos atkūrimo projekto kyla daug diskusijų. Žinau, kad sužinojus projekto sąmatą daugeliui, net ir dirbantiesiems gyvosios gamtos srityje, kyla daug klausimų, iš kur atsiranda tokios sumos. Tačiau mes vadovaujamės ne tik europine, bet ir pasauline patirtimi, kuri patvirtina, kad atskirų rūšių populiacijos atkūrimo darbai susideda iš daugelio etapų ir yra labai brangūs.
Jei kalbėsime apie lūšis, galėtume jų daug pigiau nusipirkti kur nors Estijoje, kur jų yra gerokai daugiau, ir paleisti savo miškuose, tačiau toks veisimas būtų lygus nuliui. Lūšis pirmiausia turi būti aklimatizuojama, jauniklį reikia laipsniškai pratinti prie natūralios gamtinės aplinkos, mokyti medžioklės įgūdžių ir tik tada, kai gyvūnas pasiruošęs, išleisti į laisvę. Dabar Lietuvoje veisiamos lūšys ir didieji apuokai laisvėje stebimi palydoviniais siųstuvais, o tai nemažai kainuoja.
Visa tai sudėjus ir išeina nemaža suma, bet tai paskutinis dalykas, kurį galime padaryti, kad išsaugotume šitą rūšį. Tam tikimės ES paramos ir 2014–2020 m. laikotarpiu.

Brangiausi šiuo metu Lietuvoje įgyvendinami projektai, skirti nykstantiems gyvūnams ir paukščiams išsaugoti
Projektas    Vertė, Lt

Meldinių nendrinukių, besiveisiančių šlapiose pievose ir pelkėse, išsaugojimas, 2010–2015 m.    7,5 mln.
Daugiau nei 200 mažojo erelio rėksnio lizdaviečių išsaugojimas, 2010–2015 m.     3,5 mln.
Lūšių ir didžiųjų apuokų veisimas nelaisvėje, 2011–2014 m.    3,98 mln.
Retų rūšių apsaugos bei invazinių rūšių gausumo reguliavimo veiksmų planų parengimas (bus parengti juodojo gandro, jūrinio erelio, žuvininko ir kt. daugiau nei dvidešimties rūšių apsaugos bei veiksmų planai), 2009–2012 m.    2,98 mln.

Pastaba: didžiąją dalį visų projektų finansuoja Europos Sąjunga

Šaltinis: Aplinkos ministerija, Europos Komisija

Šįmet rekomenduojama aplankyti naujas ekspozicijas parengsiančius Kernavės ir Kretingos muziejus.

Muziejų metais. Tam tikslui parengta 3,5 mln. Lt apimties programa, tačiau dar iki biudžeto apkarpymo tapo aišku, kad faktinė sąmata greičiausiai neviršys vieno milijono. Todėl nemažai priemonių, numatytų išankstinėje programoje, gali taip ir likti popieriuje.

„Dalį programos mėginsime nukreipti į konkursinį finansavimą – taip buvo daroma ir Czeslawo Miloszo metinių atveju. Kreipsimės į Kultūros rėmimo fondo tarybą, prašydami palankiau vertinti projektus, susijusius su muziejų metais ar Maironio vardu“, – teigia kultūros ministras Arūnas Gelūnas.

Primename, kad 2012-ieji Lietuvoje paskelbti ir Maironio metais, nes minėsime 150-ąsias poeto gimimo ir 80-ąsias jo mirties metines. Šiai progai taipogi parengta renginių programa, kurioje – poeto biusto atidengimas Raseiniuose, Maironio muziejaus renovacija, kai kurių jo knygų perleidimas. Tačiau kol nebuvo patvirtintas 2012-ųjų biudžetas, neposėdžiavo ir Maironio metų renginius planuojanti komisija. O Kultūros rėmimo fondui vien Maironio literatūros muziejus parengė aštuonias paraiškas, kurių bendra sąmata siekia 200 tūkst. Lt. „Lėšų reikia ir ekspozicijai naujai įrengtoje muziejaus palėpėje, ir akademiniam Maironio archyvų leidiniui. Be to, norėtume parengti modernią kilnojamąją parodą, kuri keliautų ne vien po Lietuvą, bet džiugintų ir kituose kraštuose gyvenančius lietuvius, jau išreiškusius tokį pageidavimą. Todėl reikėtų net kelių kilnojamos parodos variantų“, – teigia Maironio literatūros muziejaus direktorė A.Ruseckaitė.

Prioritetas – sklaidos projektams

O kaipgi vyks Muziejų metų milijono (jeigu, mažinant Kultūros biudžetą 4 procentais, jis dar kartą nebus apkarpytas) dalybos? Kol kas visa programa sureitinguota penkių spalvų langeliais. Paramos gali drąsiai tikėtis prioritetiniai. Arba geltona spalva pažymėtieji punktai. Tarp jų, pavyzdžiui, muziejų leidinių ir edukacinių programų pristatymas Vilniaus knygų mugėje bei tarptautinėje turizmo, sporto ir laisvalaikio parodoje „Vivattur 2012“.

„Pavieniai muziejai ir anksčiau dalyvaudavo mugėse, tačiau anaiptol ne visi esame pajėgūs išsipirkti atskirus stendus. Taigi kitąmet nusprendėme plačiau pristatyti visuomenei muziejininkų bendruomenę, jų parengtus leidinius ir edukacines programas“, – tvirtina Lietuvos muziejų asociacijos valdybos pirmininkas Raimundas Balza.

Iki Vilniaus knygų mugės ketinama išleisti atnaujintą muziejų gidą lietuvių ir anglų kalbomis, kuriam lėšų iš Kultūros rėmimo fondo gauta anksčiau. Apskritai stokojant lėšų apsispręsta daugiau dėmesio skirti būtent veiklos viešinimui, o ne naujų ekspozicijų kūrimui. Ketinama susukti netgi reklaminį videosiužetą, kuris bus pateiktas televizijos transliuotojams.

50 tūkst. litų numatyta skirti Seime ateinantį rudenį organizuojamai tarptautinei konferencijai muziejų klausimais. „Norime, kad mus išgirstų valdžios žmonės, kad apie reikalavimus nūdienos muziejams jiems papasakotų užsienio ekspertai“, – argumentuoja R.Balza. Tik ar verta šviesti beišsiskirstantį Seimą? „Prieš rinkimus tokia konferencija gali duoti netgi daugiau naudos“, – gudriai svarsto muziejininkų asociacijos vadovas.

Geltona spalva programoje šviečia ir Baltijos muzeologijos vasaros mokykla. Tokią mokyklą paeiliui rengia trijų Baltijos šalių muziejininkai, kitąmet – kaip tik Lietuvos eilė. Žadama priimti po dešimt kolegų iš Latvijos ir Estijos, parodyti jiems mūsų muziejus ir pasidalinti patirtimi. O kad ši patirtis neliktų vien didžiuosiuose miestuose, bus skirta lėšų ir po regionus keliaujančiai muziejininkų mokyklai.

Parodoms lėšų nenumatė

Kas lieka, ketinama skirti muziejinių vertybių įsigijimo programai, nepamirštant ir jų restauravimo. R.Balza komentuodamas užsimena, kad eksponatai kainuoja brangiai, o lėšų visiems muziejams niekaip neužteks.

Dar toliau „nustumti“ didelių tarptautinių parodų, galinčių pritraukti tūkstančius lankytojų, projektai. Lietuvos dailės muziejus ir Valdovų rūmai prašė pinigų parodoms „Sapiegų giminės kultūrinis ir meninis paveldas iš Lenkijos ir Lietuvos muziejų rinkinių“, „Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės portretai iš Lvovo muziejaus rinkinių“ ir „Dailininkų portretai XVI-XVII amžių Vakarų Europos graviūrose iš Valstybinio Ermitažo“. Lietuvos nacionalinis muziejus – parodai „Senienų muziejaus rinkinys užsienio šalių saugyklose“. Visoms joms lėšų teks ieškoti kitur, nors nacionalinės kultūros įstaigos, kurių statusą turi minėti svarbiausieji šalies muziejai, po biudžeto apkarpymų išgyvena tikrai sunkius laikus.

Tuo labiau nenumatyta lėšų muziejininkų, kaip, beje, ir bibliotekininkų ar kultūros centrų darbuotojų, atlyginimų kėlimui. Anot kultūros ministro A.Gelūno, prakalbus apie tai Vyriausybėje visuomet primenama, kad socialinių darbuotojų su aukštuoju išsilavinimu algos yra dar kuklesnės. „Todėl džiaugsimės, jei kitų metų „einamasis“ finansavimas išliks bent 2011-ųjų lygmenyje“, – neslepia ir R.Balza.

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/progozes-2012) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Europos Komisija neseniai paskelbė, kad pagal ES struktūrinės paramos lėšų panaudojimą keliams remontuoti ir tiesti Lietuva yra viena pirmaujančių valstybių Europos Sąjungoje.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos Investicijų skyriaus vedėjas Remigijus Lipkevičius, prašomas pakomentuoti, kaip vyko Lietuvos krašto kelių gerinimas, prisiminė: „Žvyrkelių asfaltavimo programa labiausiai suintensyvėjo 2007 m., nors krašto kelių būklė, eismo dalyvių saugumas ir šalia žvyrkelių gyvenančiųjų komfortas rūpėjo visais laikais. Žvyrkelių asfaltavimo programą nuo 1997 iki 2004 m. vykdėme biudžeto bei skolintomis lėšomis. Procesas pagreitį įgijo, kai Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą parengėme finansavimo paraiškas ir darbus pradėjome vykdyti iš Europos regioninio plėtros fondo lėšų.“
Europos struktūrinė parama Lietuvos keliams gerinti skaičiuojama milijardais litų. 2007–2013 m. laikotarpiu planuojama panaudoti 2,3 mlrd. Lt ES struktūrinių fondų lėšų. Iš jų, pasak R.Lipkevičiaus, 1,3 mlrd. Lt skiriama valstybinės ir transeuropinės (TEN-T) reikšmės keliams, o krašto ir rajoniniams keliams – apie 1 mlrd. Lt. Šiuo metu rangovams už atliktus darbus išmokėta, tai yra įsisavinta, apie 70 proc. 2007–2013 m. laikotarpiui skirtų lėšų. Vidutiniškai per metus įsisavinama po 340 mln. Lt. Iš 42 projektų jau įgyvendinta 30 projektų, šiuo metu įgyvendinami šeši ir dar tiek pat bus įgyvendinta iki 2013 m.

Ką asfaltuoti
Žmonėms, o ypač gyvenantiems prie dulkančio žvyrkelio ar juo kasdien važinėjantiems, įdomu, kokiais kriterijais vadovaujantis atrenkami žvyrkelių ruožai asfaltavimo darbams valstybinės reikšmės keliuose.
Pasak R.Lipkevičiaus, pirmiausia įvertinamas vidutinis metinis paros eismo intensyvumas numatomame asfaltuoti kelio ruože. Juo turėtų pravažiuoti ne mažiau kaip 150 automobilių per parą – tai orientacinė riba, kai asfaltavimas tampa ekonomiškai naudingas. Taip pat svarbu, ar asfaltavus žvyrkelį bus sutrumpintas maršrutas; asfaltuota danga numatoma tarp didesnių transporto srautų traukos centrų ir įvertinamos su papildomai generuojamu eismo srautu susijusios santaupos. Analizuojama, ar numatomas asfaltuoti kelio ruožas kerta gyvenamąsias teritorijas, ar gali sujungti šalia viena kitos esančias gyvenamąsias teritorijas (kaimus, miestelius), ar jis yra vienintelė neasfaltuota kelio atkarpa.
R.Lipkevičius džiaugiasi, kad iš ES paramos fondų lėšų vykdomas žvyrkelių asfaltavimas ne tik padeda mažinti nedarbą, bet neabejotinai yra naudingas visai visuomenei. Juk kelių gerinimo procesas mažina socialinius ekonominius skirtumus regionuose, gerina eismo sąlygas rajoniniuose keliuose bei susisiekimą tarp gyvenviečių, žemės ūkio ir administracinių centrų. Taip pat sutvarkius krašto kelius gerėja Lietuvos įvaizdis, spartėja rajonų plėtra, mažėja kelio remonto ir nuolatinės priežiūros sąnaudos. Išasfaltavus kelią sumažėja neigiamas poveikis aplinkai: mažėja automobilių išmetamo anglies monoksido angliavandenių kiekiai bei kelių dulkėtumas, menksta oro ir paviršinio vandens tarša bei transporto keliamas triukšmas. Automobiliams riedant asfaltuotu keliu, mažėja eksploatacinės jų išlaidos bei trumpėja kelionės laikas.

Tarp praeities ir dabarties
Pasak R.Lipkevičiaus, naudodamasi 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos lėšomis Lietuva sėkmingai įgyvendino net tris žvyrkelių asfaltavimo programas.
2006 m. antroje pusėje buvo pradėta vykdyti pirmoji, 2006–2008 m. žvyrkelių asfaltavimo programa, išasfaltuota 244,49 km žvyrkelių. Asfaltavimo darbams panaudota 135,9 mln. Lt ES paramos ir 64,9 mln. Lt valstybės biudžeto lėšų.
2007 m. pradėta 2007–2008 m. žvyrkelių asfaltavimo programa, išasfaltuota 327,71 km žvyrkelių. Šiems darbams atlikti panaudota 205,3 mln. Lt ES paramos ir 106,6 mln. Lt valstybės biudžeto lėšų. 2009 m. rudenį pradėti vykdyti trečioje, 2009–2010 m. žvyrkelių asfaltavimo programoje suplanuoti darbai (jie galutinai baigti 2011 m. gegužės mėnesį). Iš viso minėtu etapu išasfaltuota 164,8 km žvyrkelių, darbams panaudota 174,4 mln. Lt ES paramos lėšų ir 5,3 mln. Lt valstybės biudžeto lėšų, skirtų LAKD iš Kelių priežiūros ir plėtros programos.
„Iš viso naudojantis 2007–2013 m. ES struktūrine parama išasfaltuota 737 km žvyrkelių. Minėtiems darbams atlikti buvo panaudota 515,6 mln. Lt ES paramos lėšų ir 176,8 mln. Lt valstybės biudžeto lėšų“, – pabrėžia R.Lipkevičius, pridurdamas, kad ES paramos lėšų žvyrkeliams asfaltuoti bus skiriama ir ateityje.

Pagerėjo gyvenimo kokybė

Žvyrkelių asfaltavimo programa iš esmės pagerino tūkstančių Lietuvos gyventojų gyvenimo kokybę. Štai Panevėžio rajono Velžio seniūnijos seniūnas Alfonsas Bakšys, nemažai važinėjantis regioniniais keliais, pajuto vis gerėjančias susisiekimo sąlygas ir mato, kaip tuo džiaugiasi visi rajono gyventojai. „Asfaltuotomis kelio atkarpomis gali džiaugtis Ramygalos, Krekenavos, Jotainių, Vadoklių, Mikėnų ir kitų rajono gyvenviečių žmonės, – sako seniūnas. – Puikus asfaltuotas kelias veda ir į Kerbedžio dvarą. Ypač smagu Krekenavos ir šalia esančių kaimų gyventojams, kuriems nebereikia pasiekti Panevėžio miesto, kad išvažiuotų į Vilniaus–Panevėžio autostradą. Ją galima pasiekti tiesesniu naujai išasfaltuotu keliu. Tiesiai galiu pasakyti: gerėjant keliams, gerėja ir žmonių gyvenimas: juk ir transporto priemonės ilgiau tarnauja, ir degalų mažiau reikia, ir aplinka mažiau teršiama. Tai ypač svarbu gyvenantiems šalia buvusių žvyruotų kelių, kurie nuolat dulkėdavo.“

Žvyrkelių asfaltavimo darbų įgyvendinimo rodikliai (pagal tris žvyrkelių asfaltavimo programas)
ES STRUKTŪRINĖ PARAMA 2007–2013 METAMS

Savivaldybė    2007 m. išasfaltuota žvyrkelių, km    2008 m. išasfaltuota žvyrkelių, km    2010 m. išasfaltuota žvyrkelių, km    2011 m. išasfaltuota žvyrkelių, km    Iš viso, km

Vilniaus apskritis    0    23,17    7,21    0    30,38
Alytaus apskritis    5,88    28,36    12,58    0    46,82
Kauno apskritis    30,3    47,64    10,34    0    88,28
Marijampolės apskritis    22,84    29,06    11,06    0    62,96
Panevėžio apskritis    37,98    43,79    22,46    0    104,23
Utenos apskritis    39,05    51,26    22,82    0    113,13
Šiaulių apskritis    23,09    59,13    22,78    0    105
Tauragės apskritis    16,94    23,76    17,23    0    57,93
Klaipėdos apskritis    1,38    44,3    12,9    8,87    67,45
Telšių apskritis    10,26    20,29    11,6    0    42,15
Iš viso    187,72    384,41    155,91    8,87    737

BFL

ES Tarybos parlamentarai 2013-aisiais Vilniuje greičiausiai turės kur karališkai posėdžiauti, tačiau nė nesužinos, kiek problemų dėl to patirs kitos šalies kultūros įstaigos.

„Iki negerumo nuvalkiotas Valdovų rūmų statybos klausimas vis labiau politizuojamas ir tampa savotišku realybės šou, kurį jau sudėtinga objektyviai vertinti“, – atvirai konstatuoja kultūros ministras Arūnas Gelūnas.

Neseniai pačiuose Valdovų rūmuose lankęsi Seimo Audito komiteto nariai nutarė spartinti reprezentacinio rūmų flango įrengimą, kad 2013-aisiais čia galėtų posėdžiauti Europos Sąjungos Tarybos parlamentarai. Tiesa, dokumento, patvirtinančio tam skirtų lėšų nukreipimą, ministerija kol kas nesulaukė. Reprezentacinei pastato daliai užbaigti trūksta dar maždaug 32 mln. Lt. Kitąmet Vyriausybė tam numačiusi skirti 14 mln. Lt. Šiems metams buvo numatyta 16 mln. Lt, tačiau metų pradžioje dėl Viešųjų pirkimų tarnybos įžvelgtų pažeidimų darbai sustabdyti ir geriausiu atveju iki metų pabaigos tebus spėta panaudoti tris milijonus litų.

Tuo tarpu aštuoni milijonai tam tikslui suplanuotų pinigų, sustabdžius Valdovų rūmų statybas, buvo perskirstyti kitiems kultūros objektams. Iš pradžių 653 tūkst. Lt atiteko Žydų bibliotekos patalpoms sostinės Gedimino prospekte įrengti (gruodžio mėnesį įvyks šios bibliotekos atidarymas), vėliau 1,2 mln. Lt paremta Šiaulių apskrities P.Višinskio viešosios bibliotekos rekonstrukcija, 2 mln. Lt papildomai skirti Maironio lietuvių literatūros pastatui atnaujinti (nevalia pamiršti, kad 2012-aisiais minėsime 150-ąsias poeto gimimo metines), o daugiausiai – 4,147 papildomo milijono – nubyrėjo Kauno valstybinio dramos teatro rekonstrukcijai.

Jeigu bus palaimintas Valdovų rūmų statybos spurtas, tiek Šiaulių P.Višinskio biblioteka, tiek Kauno dramos teatras, tiek Maironio muziejus gali netekti dalies 2012-iesiems numatytų investicinių lėšų. Kol kas kitų metų valstybės kultūros įstaigų infrastruktūros plėtros programoje bibliotekai planuojama skirti 1,5 mln., teatrui – 7,525 mln., muziejui – 3 mln. Lt.

Rengiasi poeto metinėms

„Kiekvieną savaitę rašiau į ministeriją raštus aiškindama, kad būtina spartinti muziejaus rekonstrukciją. Juk iniciatyvą 2012-uosius skelbti Maironio metais Seimas parėmė tik pernai gruodį – tuomet, kai biudžetas jau buvo patvirtintas. Reikėjo kažkaip suktis iš padėties“, – neslepia Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė.

Pagrindiniai Maironio metų renginiai planuojami 2012-ųjų spalio pabaigoje, tad laiko dar turima. Pridėtieji milijonai padės muziejui atidaryti ekspoziciją anksčiau lankytojams uždaroje buvusioje pastato mansardoje trečiame aukšte, įrengti neįgaliems lankytojams pritaikytą liftą. „Metų pradžioje ten persikraustysime ir pradėsime laisvinti restauratoriams kitus aukštus. Mūsų pastatas – XVII amžiaus, jo rekonstrukcija ilga ir sudėtinga. Sienos sutrūkusios, stogas kiauras, drėgmė buvo didžiulė – laimė, ką tik baigėm įsirengti modernią šildymo sistemą. Beje, Maironis, kadaise įsigijęs šį namą, irgi planavo erdvioje mansardoje įrengti butus ir taip uždirbti pinigų Kunigų seminarijai“, – pasakoja muziejaus direktorė.

Kitąmet muziejus ketina įrenginėti fondų saugyklas ir poeto jubiliejui padailinti pastato fasadą. Visą numatytą muziejaus rekonstrukciją realu užbaigti 2014 m., bet tik tuo atveju, jei kitąmet muziejaus sąskaita nebūtų „grąžinama skola“ Valdovų rūmams.

Kol nepatvirtintas šių metų biudžetas, neposėdžiauja ir Maironio metų renginius planuojanti komisija. Vien Maironio literatūros muziejus Kultūros rėmimo fondui parengė paraiškų, kurių bendra sąmata siekia 200 tūkst. Lt. „Lėšų reikia ir naujai muziejaus ekspozicijai, ir Maironio archyvų leidiniui. Be to, norėtume parengti kilnojamąją parodą, kuri keliautų ne tik po Lietuvą, bet nudžiugintų ir kituose kraštuose gyvenančius lietuvius, jau išreiškusius tokį pageidavimą. Todėl reikėtų net kelių tokios kilnojamosios parodos variantų“, – teigia A.Ruseckaitė.

Nusibodo kartoti „ne“

Šiaulių apskrities P.Višinskio viešosios bibliotekos direktorė Rūta Žirgulytė taip pat neslepia, kad gauti papildomų lėšų padėjo atkaklumas. Tačiau nebuvo kur trauktis: pusiau veikiančios įstaigos darbuotojoms tiesiog nusibodo lankytojams kartoti „ne“. Mat dalis bibliotekos fondų, kol nebaigta pastato rekonstrukcija, yra sukrauta į rietuves ir skaitytojams neprieinama.

Sutapimas, bet už papildomus milijonus biblioteka irgi tvarkė trečią turimų patalpų aukštą. Dar žada pirkti skaitytojų aptarnavimo įrangos, kompiuterių. Reikėtų ir naujų baldų, mat senieji dorai atitarnavo tris dešimtmečius, tačiau jei teks dalį suplanuotų lėšų grąžinti Valdovų rūmams, tam pinigų gali ir nebelikti.

Bibliotekos direktorė guodžiasi bent tuo, kad statybos bei remonto darbus kitais metais greičiausiai pavyks užbaigti, mat tam tereikia 1,2 mln. Lt. „Nors fondų perkėlinėjimas užtruks, skaitytojams trečiąjį bibliotekos aukštą atversime jau kitų metų pradžioje“, – žada R.Žirgulytė.

Laukia didžiosios scenos

Labiausiai dėl įstrigusių Valdovų rūmų pamalonintas Kauno valstybinis dramos teatras už šiuos pinigus pirko olandišką viršutinę, tai yra scenografijos elementus kilnojančią, scenos įrangą. Žemutinė, scenos ratą sukanti įranga dar laukia savo eilės. Pasak teatro vadovo Egidijaus Stanciko, tikimasi, kad ją įsigyti padės ES struktūrinių fondų programa, skirta kultūros objektus pritaikyti turizmo reikmėms: iš jos laukiama 5 mln. Lt. Jei viskas vyktų pagal planą, didžiąją sceną pavyktų atverti ateinančių metų Kalėdoms – žinoma, su sąlyga, kad nereikės „grąžinti skolos“ Valdovų rūmams. Rekonstrukcijos lėšų apkarpymas, be to, sukeltų problemų ir bendrai finansuojant iš ES gaunamą paramą.

„Kauniečiai mėgsta teatrą, o be didžiosios scenos mūsų teatro gyvenimas leisgyvis“, – konstatuoja E.Stancikas.

Jo manymu, kiti dalykai – fasado gražinimas, kabinetų įrengimas ir t.t. – teatre mažiau svarbūs ir gali palūkėti. Tačiau teatro vadovas tvirtina, kad begaliniais raštais ir skambučiais įkyrėti ministerijai nereikėjo: „Jaučiame, kad esame prioritetinis objektas. Žmonės ministerijoje ir taip suvokia, kokią žalą kultūrai daro užsitęsusi teatro rekonstrukcija.“

Neleido įstatymai

Vis dėlto kultūros viceministrė Nijolė Laužikienė turi visų šių įstaigų vadovus nuliūdinti: „Jei darbai Valdovų rūmuose bus intensyviai tęsiami, tai dalis šioms įstaigoms kitąmet numatytų investicinių lėšų atitinkamais dydžiais bus nukreipta atgal Valdovų rūmams.“ Todėl biblioteka gali likti be naujų baldų, teatras – be didžiosios scenos, o muziejus taip ir nesulaukti restauratorių.

A.Gelūnas neslepia, kad pretendavusiųjų panaudoti atsilaisvinusias lėšas būta daugiau. „Atėjo pas mane vienos nacionalinės kultūros įstaigos vadovas ir pranešė, kad prakiuro tai įstaigai priklausančio pastato stogas. Jam užlopyti reikia 300 tūkst. Lt. Norėjom skirti iš įšaldytų Valdovų rūmų lėšų, tačiau teisininkai išaiškino, kad nacionalinio statuso įstaigai taip paprastai lėšų skirti neišeina. Kadangi nacionalinės kultūros įstaigos yra savarankiškos asignavimų valdytojos, dėl vieno prakiurusio stogo Seimas privalėtų keisti įstatymą ir balsuoti plenarinėje sesijoje“, – aiškina kultūros ministras.

Kad per krizę stipriai nuskurdintoms nacionalinėms įstaigoms būtų lengviau išgyventi, iš Vyriausybės pusės siūlyta joms „palįsti“ po Kultūros ministerijos „kepure“, tačiau šios vis dėlto nusprendė išsaugoti autonominį biudžetą.

Todėl tokioms įstaigoms ypač skaudžiai būtų atsiliepęs Finansų ministerijos iš pradžių teiktas siūlymas visiems valstybiniams sektoriams „susimažinti 2012 m. apetitus“ dviem procentais. „Kultūros ministerija būtų atitinkamai pakoregavusi valstybės investicijų programą – vadinasi, dar ilgesniam laikui atidėjusi rekonstruojamų objektų atidavimą. O iš ko du procentus būtų sutaupusios veikiančios nacionalinės įstaigos? Laimė, politiniu sprendimu tolygaus biudžeto apkarpymo buvo atsisakyta“, – teigia kultūros ministras.

Kada bus baigta, tarkim, Nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos rekonstrukcija, priklausys nuo valstybės galimybių, o jos – silpnos. Kitąmet bibliotekai, kaip ir šįmet, planuojama skirti 8 mln. Lt. Tačiau dar tiek pat šis objektas žada gauti iš ES struktūrinių fondų Valstybės organizacijų pastatų energijos taupymo programos.

Nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus padėjėja ir Rekonstrukcijos priežiūros skyriaus vedėja Adelija Burokienė priduria, kad 2011-aisiais gautas lėšas rangovai baigia išnaudoti: „Liko 900 tūkst. Lt, o per mėnesį atliekama darbų, vertų didesnės sumos. Taigi rangovas žada investuoti pusę milijono litų savų apyvartinių lėšų. Jei ES finansavimas bus gautas ir valstybės finansavimo apimtys išliks nepakitusios, įkurtuvės rekonstruotoje pastato dalyje galimos 2014 m. pabaigoje.“

„O jeigu pavasarį sužinosime, kad euro zona bankrutuoja ir mums reikia veržtis diržus dar dvidešimčia procentų, visi skaičiavimai išlėks į orą“, – perspėja Vyriausybės nuotaikas jaučiantis kultūros ministras.

Todėl uostamiestyje aktyviai svarstomas klausimas, ar realu dar šį dešimtmetį turėti naujus Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rūmus (nesvarbu kur – krante ar ant vandens), jam absoliučiai aiškus: „Žinoma, kad ne.“

Lietuvos valdžios pareigūnai labiausiai rūpinasi, kad būtų panaudotos visos ES paramos lėšos, tačiau abejingai žvelgia į šių lėšų panaudojimo kokybę, naudą, o neretai ir žalą.

Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų naudojimas Lietuvoje dažniausiai laikomas absoliučiai teigiamu – baiminamasi tik dėl to, ar Lietuva laiku spės panaudoti visas ES lėšas. Iš valdžios lūpų reguliariai girdime, kad padėtis nėra bloga. Ministras pirmininkas Andrius Kubilius, pristatydamas 2010 m. Vyriausybės veiklos ataskaitą, teigė, kad Lietuvoje ES struktūrinių lėšų įsisavinimas yra geras, kad esame sparčiausiai ES lėšas įsisavinančių valstybių trejetuke.
Tačiau diskusijoje apie ES lėšas per daug dėmesio skiriama lėšų panaudojimo spartos skaičiams ir per mažai – šio proceso kokybei, naudai, o gal ir žalai, kurią daro ES lėšos. Juk lėšų panaudojimas nėra savitikslis, turi būti siekiama ne geros statistikos, ne įsisavintų milijardų, o jų teikiamos naudos. Vertinant ES lėšų panaudojimą svarbu ne tik “kiek”, bet ir “kaip”.

Atsilieka nuo plano

Šiuo metu Lietuva yra trečioje vietoje pagal ES lėšų panaudojimą. Atsiliekame tik nuo Airijos, kuri iš 2007–2013 metams skirtų Europos pinigų spėjo sunaudoti apie 31 proc., ir nuo Estijos (29 proc.). Lietuvos rodiklis – 28 proc. (ES vidurkis – 17 proc.). Tačiau spartesnis už kitas ES valstybes lėšų panaudojimas nerodo, kad šis procesas Lietuvoje yra tinkamas ar pakankamai greitas. Lietuva pirmauja europiniu mastu, bet pačioje Lietuvoje atsiliekama nuo 2009 ir 2010 m. valstybės plano.
2009 m. pabaigoje buvo panaudota (pripažinta deklaruotinomis) 78 proc., o 2010 m. pabaigoje – 77 proc. Vyriausybės patvirtinto ES lėšų panaudojimo plano. Tam, kad iki 2011-ųjų pabaigos planas būtų pasiektas, per šiuos metus reikėtų pasiimti 5,3 mlrd. Lt ES pinigų. Tačiau kol kas per keturis pirmuosius šių metų mėnesius panaudota vos 0,86 mlrd. Lt. Akivaizdu, kad planas nebus įvykdytas ir šiemet, o esant dabartiniam panaudojimo tempui 2011 m. pabaigoje bus pasiekta apie 78 proc. plano. Taigi padėtis dėl ES lėšų panaudojimo nėra tokia gera, kokią ją stengiasi parodyti valdžios institucijos.

Europos patirtis – dviprasmiška

Atkreiptinas dėmesys, kad ES lėšų panaudojimo tempas mažai ką sako apie jo efektyvumą ir tikslingumą apskritai. ES lėšų poveikis vertinamas kontroversiškai, dėl lėšų panaudojimo naudos ir tikslingumo nėra sutariama. Esama nemažai darbų, kuriuose, analizuojant įvairius ekonomikos rodiklius, pagrindžiamas teigiamas ES lėšų poveikis, kituose tyrimuose šio poveikio nerandama ar net teigiama, kad ES struktūrinių fondų parama yra žalinga šalių ekonomikai.
Pavyzdžiui, ekspertai Adysseas Katskaitis ir Dimitri Doulas analizavo ES struktūrinių lėšų panaudojimo ir tiesioginių užsienio investicijų ryšį 15-oje ES šalių. Pagrindinė darbo išvada yra ta, kad struktūrinių fondų poveikis tiesioginėms užsienio investicijoms ne visada yra teigiamas ir priklauso nuo institucinės infrastruktūros kokybės šalyje. Šalyse, kuriose aukštas korupcijos lygis, žema valstybinių institucijų veiklos kokybė, struktūrinių fondų lėšos gali tik pabloginti šalių augimo ir užsienio investicijų pritraukimo perspektyvas.
Analitikai Philippas Mohlas ir Tobias Hagenas 2010 m. ištyrė ES lėšų panaudojimo poveikį regionų plėtrai. Analizėje pabrėžiama, kad, ES struktūrinių fondų panaudojimo atžvilgiu veikiant politiniams motyvams ir neskaidriems mokėjimams, dažnai finansuojami projektai, kurie nėra ekonomiškai efektyviausi. Be to, kadangi visi ES struktūrinės paramos lėšomis vykdomi projektai turi būti finansuojami bendrai, galimybė panaudoti ES paramos lėšas viešajame sektoriuje išstumia labiau atsiperkančius valstybės investicijų projektus, kurių būtų imamasi negaunant ES lėšų. Tai gali neigiamai atsiliepti regionų plėtrai.
Bendra daugelio studijų, nagrinėjančių ES lėšų poveikį išvada, – ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimo nauda labai susijusi su tuo, kaip ir kokioje ekonomikos plėtros aplinkoje (mokesčių, reguliavimo, verslo sąlygų, valdžios institucijų skaidrumo) šios lėšos yra panaudojamos.

Ne tik nauda, bet ir žala
Kokią naudą gali teikti ES lėšos? ES lėšas galima naudoti pertvarkant iš dalies ar visiškai valstybės valdomus sektorius (pvz., švietimo, viešojo administravimo, socialinės apsaugos). Tai leistų mažinti mokesčių naštą. Pasinaudodamas ES lėšomis, privatus sektorius turi galimybę daugiau investuoti, imtis projektų, kurie be ES lėšų neatsipirktų. Europos Sąjunga šalims narėms užkrauna įvairių įpareigojimų, todėl ES lėšos taip pat gali būti panaudotos Lietuvai privalomiems ES reikalavimams įgyvendinti.
Tačiau ES pinigų poveikis nėra tik teigiamas. ES struktūriniai fondai sukelia nepageidautinų ekonominių pasekmių, būdingų viešosioms investicijoms ir valstybės teikiamai paramai. ES lėšos iškraipo konkurenciją, nes paramos negaunančios įmonės konkuruoja su ją gaunančiomis. ES lėšos tampa instrumentu, kuriuo valdžia, o ne rinka, skirsto išteklius, formuoja ūkio struktūrą.
Konkurencinė aplinka iškraipoma ir tada, kai naudodamos ES fondų lėšas valstybei priklausančios įmonės ima teikti paslaugas tose rinkose, kuriose jau veikia privatūs asmenys. Taip bloginama privataus sektoriaus padėtis, stabdoma jo veiklos plėtra, valstybės ir ES lėšomis išstumiamos investicijos, kurias, nesant valstybės įsikišimo, darytų privačios įmonės.
Geras pavyzdys – profesinis mokymas Lietuvoje. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, Lietuvos švietimui ir mokslui 2007–2013 m. iš viso numatyta daugiau kaip 4 mlrd. Lt ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšų. 340 mln. Lt ES lėšų bus skirta sektoriniams profesinio mokymo centrams kurti 2010–2013 m. Tikėtina, kad šiais ES pinigais finansuojamais profesinio mokymo projektais bus išstumtas galimas privataus verslo ir profesinių mokyklų bendradarbiavimas, sumažintos privačių profesinių mokyklų plėtros ir steigimo galimybės.
Beje, ES lėšų panaudojimas Lietuvoje yra tarp svarbių priežasčių, lemiančių kainų didėjimą, nes ES parama – vienas šaltinių, didinančių pinigų kiekį. Būtinybė kofinansuoti ES lėšas taip pat gali reikšti didėjantį valstybės išlaidavimą. Valdžia skatinama didinti biudžeto išlaidas vien tam, kad panaudotų ES lėšas, finansuoti ne pirmo svarbumo projektus (juk jei projektas būtų pirmo svarbumo, jis ir taip būtų finansuojamas, be ES lėšų). Todėl ES lėšos mažina paskatas taupyti, gali skatinti išlaidavimą ir virsta stabdžiu mažinant mokesčių naštą bei balansuojant biudžetą. Pavyzdžiui, nepaisant poreikio balansuoti Lietuvos biudžetą, 2012 m. biudžeto išlaidos ES lėšoms kofinansuoti didės. Lietuvai 2007–2013 m. laikotarpiu iš viso skirta 23,4 mlrd. Lt ES struktūrinių fondų paramos. Dar apie 2,2 mlrd. Lt bus skirta iš valstybės biudžeto.
Galimybė gauti ES paramą keičia ir privataus sektoriaus motyvaciją, t.y. ES lėšos gali tapti ne potencialia konkrečių verslo problemų (pvz., kvalifikacijos trūkumo) sprendimo priemone, o vienu pagrindinių įmonių tikslų ir būdų išgyventi. Tai reiškia, kad produktyviai (ne dėl lėšų panaudojimo) dirbančių žmonių skaičius yra sumažinamas.

Reikalingi principai
Atsižvelgiant į tai, kad ES lėšų panaudojimas turi ne tik teigiamų, bet ir neigiamų pasekmių, svarbu suformuluoti tokius ES lėšų paskirstymo ir naudojimo principus, pagal kuriuos naudojamos lėšos leistų siekti paramos teikiamos naudos ir minimizuoti neigiamas ES lėšų naudojimo pasekmes.
Siekiant kuo mažiau iškraipyti konkurenciją, ES lėšomis turėtų būti finansuojami ne verslo projektai, o tai, kas laikoma viešosiomis gėrybėmis (šiandien tai visų pirma švietimas, sveikatos sektorius, keliai ir kita infrastruktūra). Taip pat privalu užtikrinti, kad ES lėšomis būtų finansuojami valstybiniai projektai, kurie tiesiogiai nekonkuruoja su privataus sektoriaus projektais. ES pinigais vykdomi projektai neturėtų įtvirtinti ar išplėsti valdžios, kaip paslaugos teikėjos, bet kuriame sektoriuje vaidmens.
Mažinant viešojo sektoriaus naštą mokesčių mokėtojams, kur tik įmanoma derėtų ES teikiamą paramą skirti svarbiausioms dar nebaigtoms reformoms Lietuvoje finansuoti – švietimo, sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos. Ir pagaliau – ES lėšų panaudojimas negali būti priežastis didinti valstybės biudžetą, kelti mokesčius ar jų nemažinti.
Galima apibendrinti, kad ES paramos lėšos nėra išsigelbėjimas ar panacėja, ir tą rodo senųjų ES šalių patirtis. ES paramos skirstytojams ir naudotojams ES pinigus reikėtų traktuoti kaip milžinišką ES perskirstymo projektą, jo efektyvumą vertinti kur kas kritiškiau, sumuoti ne tik panaudotų milijardų skaičius, bet ir tikrąjį, dažnai sunkiai pastebimą, tačiau ne mažiau svarbų jų poveikį.

"Veido" archyvas

Seimo Audito komitetas pranešė, kad dėl suklastoto UAB “Audifina” atlikto audito, kurį viešoji įstaigą “Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009″ (VEKS) pateikė Europos komisijai, raštu kreipėsi į Lietuvos auditorių rūmus, vadovaujantis Audito įstatymo 34 str. prašydamas inicijuoti atlikto audito kokybės peržiūrą ir apie peržiūros rezultatus informuoti Seimo Audito komitetą.

Primename, kad EKSPERTAI.EU kreipėsi į Policijos generalinį Saulių Skvernelį, prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šios įžūlios klastotės. Tačiau praėjus daugiau negu dviems mėnesiams, Kriminalinės policijos pareigūnai sprendimo priimti pradėti ikiteisminį tyrimą niekaip negali.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro l.e. viršininko pavaduotojo pareigas Jurgita Ivanauskienė atsiuntė raštą, kuriuo bandė paaiškinti tokį keistą Kriminalinės policijos pareigūnų elgesį.

“2011-06-07 Lietuvos kriminalinės policijos biure 2011-06-02 gautas EKSPERTAI.EU pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Pareiškime teigiama, kad UAB „Audifina“ 2010-02-28 pateikė suklastotą auditoriaus išvadą, kurioje įrašė žinomai neteisingus duomenis apie trūkstamą Europos komisijos galutinio apmokėjimo sumą projektų ciklo „Europos menų mokykla“ finansuoti ir pateikė ją European Commission Directorate-General for Education and Culture ir VšĮ „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ steigėjams. 2011-08-04 Policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis elektroniniu paštu gavo EKSPERTAI.EU raštą dėl sprendimo priėmimo vilkinimo.

Gautiems pareiškimo duomenims patikslinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 168 str. 1 d. kreiptasi į LR Kultūros ministeriją dėl VšĮ „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ projektų ciklo „Europos menų mokykla“ valstybės biudžeto lėšų faktinio panaudojimo vertinimo audito išvados ir priedų prie jos kopijų pateikimo.

Informuojame, kad gavus paminėto audito išvadas ir priedus, juos įvertinus, bus galima priimti procesinį sprendimą dėl gauto pranešimo apie nusikalstamą veiką. Apie priimtą sprendimą pranešime raštu”, – sakome policijos rašte.

EKSPERTAI.EU komentaras

Šis policijos tekstas daugiau negu formalus atsirašinėjimas ir laiko tempimas. EKSPERTAI.EU nusiuntė pareiškimą su pridėtais suklastotais audito dokumentais. Policija nutarė patikrinti ar EKSPERTAI.EU pateikti dokumentai, kurie oficialiai yra gauti iš Kultūros ministerijos, yra identiški turimiems dokumentams Kultūros ministerijoje. Beje, tuos pačius dokumentus Kultūros ministerija yra pateikus ne tik visuomenininkams, bet ir Vyriausybei, Seimo Antikorupcinei komisijai, Seimo Audito komitetui bei kitoms institucijoms.

O dabar Kultūros ministerija ilgai, labai jau ilgai tuos savo turimus egzempliorius siunčia policijai. Gal būt Lietuvos paštas dirba nekokybiškai ir lėtai?

Kitas dalykas, tų pačių reikiamų dokumentų policija galėjo paprašyti ir FNTT pareigūnų, kurie po tuometinio Kultūros ministro kreipimosi dėl norimo neteisėtai pasisavinti milijono suklastojus audito ataskaitą, praeitais metais net septynis mėnesius sprendė pradėti ar nepradėti ikiteisminio tyrimo ir visus šiuos dokumentus turi.

O galbūt policijos tyrėjai drįso suabejoti FNTT ir  leidžia sau pagalvoti, kad FNTT per septynis mėnesius neturėjo susirinkus visų reikalingų dokumentų ir yra visiškai nekompetentingi?

Neabejotinai, vienas pagrindinių šios machinacijos vykdytojų, buvęs VšĮ VEKS direktorius, o dabar besidarbuojantis Kultūros ministro patarėju Rolandas Kvietkauskas, labai gerai supranta patį demaskavimo faktą.

Todėl šiuo metu Kultūros ministerijoje greičiausiai yra bandomi “piešti” (klastoti) tarpiniai dokumentai, neva pateisinantys UAB “Audifina” ataskaitos anuliavimą ar negaliojimą. O kad tokia informacija nebuvo persiųsta Europos Komisijai gali būti rastas koks kiemsargis ir už atitinkamą atlygį bus padarytas atpirkimo ožiuku.

O gal viskas bus gerai? Gal Kultūros ministerija atsiųs reikalingus dokumentus ir ikiteisminis tyrimas bus pradėtas?

Įdomi detalė – Kultūros ministerija atsakymą policijai turėjo pateikti daugiausia per 10 dienų. Todėl toks delsimas pateikti dokumentus, kuriuos tereikia paimti iš archyvinio segtuvo, kelia pagrįstas baimes dėl tokių dokumentų galimo slėpimo. Tad policijai, taip ilgai, jau net 60 dienų nesulaukus atsakymo vertėtų kažkaip griežčiau reaguoti? Ar policija neturi galimybių nuvykti į Kultūros ministeriją bei palydėti atsakingus darbuotojus į archyvą?

Paprastai kalbant, yra pateiktas pareiškimas dėl dokumento suklastojimo ir jo panaudojimo. Dažniausiai tokiais atvejais yra svarbu kuo greičiau rasti tą suklastoto dokumento originalą tam, kad jis nebūtų sunaikintas ar paslėptas. Tarnybiniai ar kiti oficialių tarnybų oficialūs dokumentai nėra išimtis. Tokiais atvejais būtina veikti skubiai ir operatyviai.

O šiuo gi atveju policija raštu prašo pateikti nusikaltimo įrodymą. Nekeista, kad VEKS aferos veikėjai jo taip ilgai nepateikia.

Keista ir labai bjauru tai, kad policijos veiksmai ima panašėti, atsiprašant, į Generalinės prokuratūros veiksmus. Norisi paklausti – ar ne gėda jums taip elgtis, policijos pareigūnai?

P.S. Policijos generaliniam komisarui siunčiame dokumentus (kam įdomu juos galima atsisiųsti iš ČIA), kuriuos š.m. birželio 3 dieną EKSPERTAI.EU gavo iš Kultūros ministerijos susijusius su minima tema. Būten čia ir yra UAB “Audifina” audito ataskaita, kurio originalo Kultūros ministerija niekaip negali pateikti policijai.

Lietuvoje nuo 2005 m. teoriškai vykdoma Vaikų dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programa, pagal kurią visiems 6–14 metų vaikams odontologai nemokamai turėtų padengti dantis silantu. Tai dantų ėduonies profilaktikai skirta medžiaga, neleidžianti bakterijoms ir angliavandeniams patekti į dantų vageles ir taip jas apsauganti nuo dantų ėduonies.

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Vilma Šimkienė teigia, kad po silantavimo vaikų dantys tampa stipresni, todėl ėduonis pažeidžia mažiau dantų arba daug vėlesniame amžiuje. Vis dėlto dar nė vienais metais nebuvo panaudotos visos šiai programai skirtos lėšos. Nemažai tėvų net nėra girdėję apie galimybę nemokamai padengti vaikų dantis silantu, o kitiems trūksta informacijos, kas tokią paslaugą teikia. Tad nieko keista, kad 2010 m. iš programai įgyvendinti skirtų 2,01 mln. Lt paslaugai apmokėti panaudota tik 1,45 mln. Lt, o ankstesniais metais – dar mažiau.

“Lėšų skiriama pagal teorinį poreikį ir pagal tai, kiek jų buvo panaudota praėjusiais metais. Sunku tiksliai apskaičiuoti, nes odontologas apžiūrėjęs vaiko dantis nusprendžia, ar tikslinga silantuoti. Gali būti, kad dantukas jau pažeistas ėduonies. Be to, patys tėvai turėtų aktyviau vesti vaikus pas gydytojus”, – tvirtina Valstybinės ligonių kasos Sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktorius Viačeslavas Zaksas.

O informaciją apie vykdomą programą, pasak jo, privalo suteikti šeimos gydytojas, nes kitais kanalais jos skelbti nenumatyta. Šiek tiek informacijos galima rasti teritorinių ligonių kasų interneto puslapiuose. Tačiau kur kreiptis, norint pasinaudoti silantavimo paslaugomis, nenurodoma. “Dantis silantu nemokamai gali padengti valstybinių poliklinikų ir šeimos centrų, sudariusių sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, gydytojai, tačiau tik tuo atveju, jeigu vaikas toje gydymo įstaigoje yra priregistruotas”, – aiškina Vilniaus teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėjos pavaduotojas Ramūnas Žagminas.

Deja, taip geros iniciatyvos ir projektai virsta nesusipratimais.