Padidėjus žuvusiųjų keliuose skaičiui, iškilo abejonių dėl lėšų panaudojimo šviečiamajai veiklai efektyvumo ir skaidrumo.

“Lietuvos policija rengia reidus, įvairias akcijas, tačiau akivaizdu, kad to nepakanka, jog žuvusiųjų avarijose skaičius bent jau nedidėtų. Policijos departamento duomenimis, liepos 15–17 dienomis, pareigūnai šalies keliuose vėl tikrino transporto priemonių vairuotojų blaivumą. Išaiškinti 165 neblaivūs vairuotojai. Tai yra nemažas skaičius – vairuotojams vis dar trūksta atsakomybės sėdant prie vairo. Jei mums iš tiesų rūpi padėtis keliuose, negalime laukti, būtina imtis skubių priemonių, kad situacija keistųsi. Būtina nuolat ugdyti vairuotojų atsakomybę ne tik už save, bet ir aplinkinius, jie privalo suvokti, kad sėdint prie vairo išgėrus, reakcija toli gražu nėra greitesnė, žmogus nėra energingesnis. Tai, kas šiandien ir ežiukui atrodo aišku, neretai pamirštama, kai įsėdama į automobilį. Taigi propaguoti saugų eismą yra būtina, tačiau ar šiandien tam skiriamos lėšos naudojamos efektyviai, jei rezultatai demonstruoja ką kita”, – svarsto LSDP frakcijos seniūnas.

A. Butkevičius primena, jog dar vadovaujant Gedimino Kirkilo Vyriausybei, imtasi griežtesnių ir įvairesnių priemonių siekiant užtikrinti saugų eismą šalies keliuose. Įvestos ne tik griežtesnės baudos, bet ir prievolė vairuotojams, gavusiems vairavimo teises, po dviejų metų dar kartą laikyti egzaminą. Dėl viso šių priemonių paketo per kelerius metus eismo įvykiuose nukentėjusiųjų skaičius buvo sumažėjęs. Dabar žuvusiųjų keliuose skaičius vėl ėmė didėti, ir tai greičiausiai vyksta dėl to, kad kai kurios priemonės tiesiog nėra vykdomos, kalbama ne apie bausmės dydį, o būtent apie jos neišvengiamumą.

“Kita problema – prevencinės priemonės. Vis mažiau pastebime socialinių reklamų saugaus eismo tema per televiziją ar išgirstame per radiją. Ar tikrai veiksmingas yra internetinis puslapis, jei jo neskaito tie, kurie pažeidžia kelių eismo taisykles ir sukelia pavojų eismo dalyviams? Susisiekimo ministerija šiemet šviečiamajai veiklai skyrė net 5 mln. litų. Kam tiksliai buvo panaudota dalis šių pinigų, ar skaidriai ir efektyviai? Kreipėmės į susisiekimo ministrą Eligijų Masiulį, tikimės gauti atsakymus, kokios programos finansuojamos ir planuojamos finansuoti iš Susisiekimo ministerijos biudžeto 2010–2011 m., kiek kiekviena jų kainavo, kas įgyvendina. Žinodami tikslius atsakymus, galėsime išsklaidyti iškilusias abejones”, – mano A. Butkevičius.

BFL

Telefonu ir internetu konsultuojanti “Vaikų linija” kreipėsi į valstybės institucijas prašydama užtikrinti finansavimą. Esamam pagalbos prieinamumui palaikyti šiemet reikalingi 458 tūkst. litų, tačiau didžiosios dalies šios sumos – 338 tūkst. litų – organizacija neranda.

Antradienį surengtoje spaudos konferencijoje “Vaikų linijos” vadovas Robertas Povilaitis sakė, kad dalis problemų išsispręstų gavus nemokamas patalpas Vilniuje. Jas šiuo metu sostinėje tenka nuomotis, tuo metu kituose miestuose veikiantys tarnybos padaliniai jas gauna nemokamai.

Nors “Vaikų linijoje” pagalbą teikia savanoriai, lėšos reikalingos jų apmokymui, taip pat keleto tarnybos veiklą Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje koordinuojančių darbuotojų atlyginimams.

“Prieš keletą metų esame kreipęsi į savivaldybę, tačiau esame gavę neigiamą atsakymą, kad tokia įstaiga negali gauti patalpų pagal panaudos sutartį. Panašu, kad būsime priversti stabdyti pagalbos teikimą. Nuo liepos mėnesio pagalba telefonu, jeigu situacija nepasikeis, turėtų sumažėti 50 proc., nes Vilniaus tarnyba šiuo metu dirba 50 proc. laiko. O pagalba internetu turėtų sustoti iš viso”, – spaudos konferencijoje dėstė R. Povilaitis.

Jo teigimu, patalpas iš savivaldybės trukdo gauti tarnybos statusas  - ji yra viešoji įstaiga. Tačiau šis statusas esą leidžia pritraukti įvairių fondų lėšas. Pavyzdžiui, pernai iš Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų gautos lėšos sudarė kone pusę visų pajamų.

Vilniaus savivaldybė antradienį BNS informavo, kad svarstys galimybę skirti patalpas “Vaikų linijai”.

“Atsakingi specialistai svartys šį klausimą, be to, tam būtų reikalingas tarybos pritarimas”, – teigė savivaldybės viešųjų ryšių skyriaus atstovas Antonas Nikitinas.

R. Povilaitis apgailestavo, kad ir užsitikrinus minimalų 458 tūkst. litų finansavimą, tarnyba neturės resursų atsakyti visiems, kurie kreipiasi pagalbos. Tarnybos savanoriai per du šių metų mėnesius atsiliepė į 28 tūkst. skambučių, o bandyta prisiskambinti 889 tūkst. kartų.

“Investuojame į praeities įamžinimą ir statome rūmus valdovams, kurių jau neturime labai seniai, tačiau vaikus turime šiandien”, – dėstė R. Povilaitis.

Antradienį išplatintame prezidentei Daliai Grybauskaitei, Seimo pirmininkei Irenai Degutienei, premjerui Andriui Kubiliui, vaiko teisių apsaugos kontrolierei Editai Žiobienei, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorei Odetai Tarvydienei, Vilniaus merui Artūrui Zuokui, įvairių parlamentinių komitetų vadovams, ministrams adresuotame kreipimesi “Vaikų linija” prašo išsaugoti “šalies vaikams galimybę gauti nemokamą emocinę pagalbą”.

“Kviečiame visais įmanomais būdais prisidėti prie “Vaikų linijos” finansavimo šaltinių bei patalpų paieškos”, – teigiame kreipimesi.

Spaudos konferencijoje dalyvavęs Vilniaus universiteto docentas Dainius Pūras apgailestavo, kad Lietuvoje trūksta “politinės valios ir brandumo” tinkamai finansuoti paslaugas, kurios “neturi užnugario”.

“Yra paslaugos, kurios turi užnugarius, pavyzdžiui, vaistų, medicinos įrangos kompanijos, ir tada negaila dešimčių, šimtų milijonų. Yra paslaugos, kurios neturi tokio užnugario, nors kainuoja kelis tūkstančius kartų mažiau. Jūs matėte, kad čia yra juokingi skaičiai. Bet iki šiol paklausus atsakingų žmonių, jums sakys, kad mes nežinome, kaip ir kas čia turėtų finansuoti. Šiaip pažengusiose valstybėse tam reikalui yra Vyriausybė, ji padaro sprendimą, jeigu neaišku, kas turi finansuoti”, – teigė D. Pūras.

Šiais metais 46,4 tūkst. litų “Vaikų linijai” yra skyrusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuri taip apmoka už skambučius, 37 tūkst. litų gauti iš verslo rėmėjų, 35 tūkst. litų – iš įvairių organizacijų.

BFL

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (LGGRTC) šią savaitę pradėjus viešinti KGB veiklos dokumentus Vyriausybė rengiasi duoti ir lėšų tam darbui atlikti.

Kultūros ministerija parengė Buvusios SSRS specialiųjų tarnybų dokumentų publikavimo programą, jai įgyvendinti numatoma skirti 210,81 tūkst. litų iš Privatizavimo fondo.

Programos projekte rašoma, kad jos tikslas – “sukurti sąlygas tikrinti, analizuoti ir skelbti buvusios SSRS specialiųjų tarnybų dokumentus”.

“Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (…) yra įpareigotas užtikrinti, kad patalpos ir darbo vietos, kuriose bus dirbama su įslaptinta informacija ir tokia informacija bus saugoma, atitiktų įslaptintos informacijos fizinės saugos reikalavimus”, – teigiama programoje.

Tam užtikrinti ir turėtų būti skirtos lėšos, mat LGGRTC įpareigojimą šiemet pradėti viešinti KGB dokumentus ėmėsi vykdyti tam darbui negavusi nė lito.

Programą, kurioje numatytas lėšų skyrimas, dar turi patvirtinti Vyriausybė.

Trečiadienį pradėjo veikti interneto svetainė www.kgbveikla.lt, joje publikuojami buvusios sovietų represinės struktūros dokumentai.

Šiuo metu svetainėje pateikta apie 150 įvairių dokumentų. Šis skaičius, anot rengėjų, yra labai mažas, palyginti su tuo, kas turima archyvuose. Seimo nario istoriko Arvydo Anušausko teigimu, Lietuvoje galėtų būti apie 10-15 mln. lapų KGB dokumentų, o iš jų apie 100 tūkst. lapų būtų svarbūs, nes atskleistų institucijos veiklą.

Pasak Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro vadovės Birutės Burauskaitės, pirmiausia bus viešinami dokumentai, susiję su 1960-1980-aisiais KGB vykdyta veikla.

LGGRTC paviešinti KGB dokumentus įpareigojo Seimas, pernai priėmęs tai numatančias vadinamojo Liustracijos įstatymo pataisas.

BFL

Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius nepritaria Vilniau mero pageidavimui iš biudžeto sostinei skirti daugiau pinigų.

Naujasis Vilniaus meras Artūras Zuokas pareiškė, kad Vilniaus miesto biudžete lieka per maža vilniečių sumokėtų mokesčių dalis – didesnioji keliauja į valstybės biudžetą

Per kelerius metus – nuo tada, kai buvo pakeista biudžeto formavimo formulė – sostinė prarado, A. Zuoko nuomone, daugiau nei 260 mln. litų.

Tačiau Premjeras tokiam siūlymui nepritaria ir sako, kad bet koks perskirstymas ir siūlymas skirti Vilniaus miesto savivaldybei didesnį pinigų kiekį reiškia, jog kažkam pinigų turės likti mažiau.

“Mes visi mokam mokesčius į biudžetą, pagal tam tikrą tvarką tie pinigai vėliau perskirstomi nacionaliniame biudžete. Jeigu tai nebūtų daroma, tai, pavyzdžiui, Molėtai ar Joniškis gyventų labai skurdžiai.

Jau ir praeitais metais buvo diskutuojama apie tai, kad Vilnius galėtų turėti kitokią formulę, kiek jam pinigų turėtų būti skiriama. Bet jei formulė būtų keičiama, tai reikštų, kad jei Vilniuj tų pinigų daugės, tai kažkur jų mažės.

Ir nebūtina kitam miestui, gali mažėti ir tokios visiems svarbios išlaidos kaip socialinės rūpybos – sakau tai kaip pavyzdį, nesakau, kad būtent taip turėtų būti.

Todėl Vyriausybės ir Seimo atsakomybė yra matyti visų miestų, visų socialinių grupių poreikius ir ieškoti subalansuoti sprendimo”, – Premjero interviu Lietuvos radijui sakė A. Kubilius.

"Veido" archyvas

Lietuvos Respublikos finansų ministerija šiandien pasirašė paramos susitarimus su Šveicarijos plėtros ir bendradarbiavimo agentūra dėl lėšų skyrimo Lietuvos teismų sistemai ir nevyriausybinių organizacijų (NVO) subsidijų schemai, įgyvendinamiems pagal Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programą. Šie projektai bus finansuojami Šveicarijos paramos, skirtos mažinti ekonominius ir socialinius skirtumus išsiplėtusioje Europos Sąjungoje, lėšomis ir bendrai finansuojami Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis.

Pagal pasirašytą sutartį teismuose bus kuriama sistema, kuri leistų rengti nuotolinius teismo posėdžius, taip pat įrašyti ir saugoti šių posėdžių medžiagą elektronine forma. Šios technologinės naujovės paskirtis – paspartinti bylų nagrinėjimą ir užtikrinti visuomenės saugumą. Įdiegus minėtą sistemą, nereikės konvojaus paslaugų gabenant kaltinamuosius iš tardymo izoliatorių į teismus; bus sutaupytos tiek kaltinamųjų, tiek visuomenės apsaugai skiriamos lėšos. Be to, projektas leis neskiriant kito posėdžio apklausti netikėtai susirgusius proceso dalyvius. Tai padės teismų darbą padaryti efektyvesnį. Už projekto rengimą ir įgyvendinimą Lietuvoje atsakinga Nacionalinė teismų administracija.

Vaizdo perdavimo, įrašymo ir saugojimo sistemos sukūrimui ir įdiegimui teismuose skiriama apie 4,3 mln. Lt ( 1 mln. 720 tūkst. Šveicarijos frankų), iš valstybės biudžeto bus pridedama dar 760 tūkst. Lt (304 tūkst. Šveicarijos frankų).

Nevyriausybinių organizacijų subsidijų schemai Šveicarijos skiriama parama sudaro apie 13,5 mln. Lt (5 mln. 553 tūkst. Šveicarijos frankų), piliečių reikmėms Lietuva pridės dar apie  2 mln. 400 tūkst. Lt (980 tūkst. Šveicarijos frankų).

Nevyriausybinių organizacijų subsidijų schemos tikslas - įsteigti NVO fondą siekiant skatinti pilietinę visuomenę, kaip svarbų vystymosi ir dalyvavimo subjektą, prisidėti prie ekonominės ir socialinės sanglaudos užtikrinimo padedant toliau plėtoti NVO sektorių Lietuvoje. Projekto vykdytojo funkcijas atliks Centrinė projektų valdymo agentūra.

Primintina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Šveicarijos Konfederacijos Federacinė Taryba Pagrindų susitarimą dėl Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos Bendradarbiavimo programos, kuria siekiama mažinti ekonominius ir socialinius skirtumus išsiplėtusioje Europos Sąjungoje, įgyvendinimo pasirašė 2007 m. gruodžio 20 d. Pagal šį susitarimą Lietuvai skiriama beveik 174 mln. Lt (70,858 mln. Šveicarijos frankų) Šveicarijos investicijų. Skirtos lėšos turės būti panaudotos iki 2017 m. birželio 14 d.

Per trejus metus regionų socialiniams ir ekonominiams skirtumams mažinti Vyriausybė numato skirti dar 1 mlrd. litų. Beveik visos lėšos bus skirtos iš Europos Sąjungos (ES) paramos fondų.

Pagrindinis investicijų į regioninius centrus, problemines teritorijas bei mažus miestelius tikslas – pasiekti, kad 2013 metais nė vienoje Lietuvos apskrityje vidutinis bruto darbo užmokestis nebūtų mažesnis kaip 80 proc. šalies vidurkio, o nedarbas šalies vidurkį viršytų ne daugiau nei trečdaliu, pranešė Ministro pirmininko tarnybos Spaudos tarnyba.

Numatoma, kad iki 2013 metų 15-oje miestų, esančių probleminėse teritorijose, bus kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra, atnaujinti 200 daugiabučių namų, beveik dešimtadaliu sumažės socialinio būsto laukiančių šeimų skaičius.

Numatyta baigti kompleksiškai sutvarkyti viešąją infrastruktūrą ir aplinką ir šimte kaimų bei mažų miestelių.

Tokią Vidaus reikalų ministerijos parengtą regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011-2013 metų programą pirmadienį patvirtino Vyriausybė.

Projekte teigiama, kad programa skirta visų Lietuvos regionų plėtrai skatinti, o daugiausia – Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Telšių, Utenos, Mažeikių ir Visagino miestų.

Jame taip pat rašoma, kad panaudojant lėšas bus siekiama mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp Lietuvos regionų ir pačiose regionuose, didinti teritorinę socialinę sanglaudą.

2007-2010 metais buvo įgyvendinta daugiau nei tūkstantis projektų, kurių vertė – beveik 1,3 mlrd. litų.

Praėjusiais metais Susisiekimo ministerija sutaupė ir į valstybės biudžetą grąžino 661 tūkst. litų 2010 m. ministerijos biudžeto lėšų.

Didžiąją dalį sutaupytų pinigų sudarė lėšos, numatytos darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo mokesčiams – 503,6 tūkst. litų. 143 tūkst. litų sutaupyti perkant prekes ir paslaugas.

“Sutaupyti pinigų ir grąžinti juos į valstybės biudžetą ministerijai pavyko ir 2009 m. Tai rodo, kad, net sumažinus išlaidas valstybės valdymui, rezervų efektyviam lėšų naudojimui dar yra”, – teigė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

2010 m. Susisiekimo ministerijos biudžetas siekė 15,5 mln. litų. Prieš ekonominę krizę 2008 m. ministerijos biudžetas sudarė 22,4 mln. litų, 2009 m. – 18,6 mln. litų.

Lėšos, skirtos elektroninio parašo infrastruktūros valstybės institucijose plėtros projektui, panaudotos neefektyviai, teigia Valstybės kontrolė (VK).

Gyventojai ir įmonės dar negali gauti dalies viešųjų paslaugų elektroniniu būdu todėl, kad iki šiol dauguma valstybės tarnautojų neturi galimybės naudotis saugiu elektroniniu parašu, teigia valstybiniai auditoriai, atlikę valstybės tarnautojų pažymėjimų naudojimo elektroninėje erdvėje auditą.

Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė pabrėžė, kad funkcijas, susijusias su elektroninės valdžios politikos formavimu ir elektroninio parašo viešajame sektoriuje sistemos kūrimu, vykdo aštuonios valstybės institucijos, tačiau stinga jų veiksmų tarpusavio koordinavimo.

Be to, nėra vienos institucijos, kuri būtų atsakinga už valstybės tarnautojų pažymėjimų pritaikymą naudojimui elektroninėje erdvėje.

Elektroninio parašo infrastruktūros valstybės institucijose plėtros projektas buvo pradėtas įgyvendinti 2005 metais. Įgyvendinus šį projektą, iki 2008 metų fiziniams ir juridiniams asmenims turėjo būti teikiama ne mažiau kaip 50 proc. viešųjų elektroninių paslaugų, naudojant elektroninį parašą.

Tačiau 2009 metais kompanijos “BGI Consulting” atliktas tyrimas parodė, kad projekto tikslai nebuvo pasiekti – aštuonios iš 20 pagrindinių viešųjų paslaugų yra visiškai pasiekiamos internetu, o likusių paslaugų perkėlimo į elektroninę erdvę lygis dar gerokai atsilieka nuo Europos Sąjungos šalių viešosios paslaugos perkėlimo lygio, todėl gyventojui reikia atvykti į viešojo administravimo instituciją ar pateikti juridinius faktus patvirtinančias pažymas.

Audito rezultatai rodo, kad lėšos, skirtos elektroninio parašo infrastruktūros valstybės institucijose plėtros projektui, panaudotos neefektyviai.

Asmens dokumentų išrašymo centro prie Vidaus reikalų ministerijos užsakymu pagaminti nauji valstybės tarnautojų pažymėjimų blankai dėl įdiegtų technologinių pranašumų pabrango kelis šimtus kartų.

Nors nauji pažymėjimai suteikia valstybės tarnautojui galimybę pasirašyti elektroninius dokumentus saugiu elektroniniu parašu ir galimybę identifikuoti tarnautoją jam jungiantis prie sistemų ir registrų, tačiau visaverčiam naudojimui dar nėra pritaikyti 88 procentai 2008-2009 metais pagamintų pažymėjimų.

Beveik visos ministerijos iš esmės yra pasirengusios elektroninių dokumentų mainams, tačiau valstybės institucijos neįpareigotos šiais dokumentais keistis, todėl valstybės tarnautojai neturi poreikio ir galimybės naudoti pažymėjimus su kvalifikuotu elektroniniu parašu atlikdami tarnybines funkcijas.

Valstybės tarnautojams nesuteikiama informacija apie galimą pažymėjimų naudojimą elektroninėje erdvėje, todėl turintys reikiamų įgūdžių ir priemonių tarnautojai neskatinami naudoti pažymėjimus sudarant elektroninius dokumentus, nesukurtos patogios naudoti paslaugos.

Valstybės kontrolė rekomendavo Vyriausybei paskirti vieną instituciją, atsakingą už valstybės tarnautojų pažymėjimų naudojimą elektroninėje erdvėje, ir užtikrinti šių procesų koordinavimą, priimti išlaidų ir naudos analize pagrįstus sprendimus dėl valstybės tarnautojų pažymėjimų naudojimo elektroninėje erdvėje.

Vyriausybei gruodį įpareigojus ministerijas rasti 80,45 mln. litų magistralinio dujotiekio iš Jurbarko į Klaipėdą statybai, finansų ministrė siūlo panaudoti iki šiol neįsisavintas europines lėšas, skirtas energetikos projektams.

“Dabar yra pateiktas tarpinis sprendimas – pirmajam etapui. Yra siūloma perskirstyti lėšas kitose energetikos programose – būtent lėšos, kurios yra numatytos perdavimui ir skirstymui, nes ten lėšų, dėl kurių yra pasirašytos sutartys, yra nedaug”, – pirmadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė Ingrida Šimonytė.

Visas dujotiekis kainuos apie 168,1 mln. litų, iš jų pusę sumos įsipareigojo finansuoti “Lietuvos dujos”, o kitą pusę – Vyriausybė.

Kol kas Finansų ministerija siūlo iš elektros perdavimo ir skirstymo sistemos plėtrai skirtų ES pinigų magistraliniam dujotiekiui skirti 19,9 mln. litų – šie pinigai būtų panaudoti pirmosios atšakos – nuo Jurbarko iki Tauragės tiesimui. Visa šios projekto dalies vertė yra 39,8 mln. litų.

Kitos dalies – atšakos nuo Tauragės iki Šilutės – statybai reikės 67 mln. litų, o trečios dalies – nuo Šilutės iki Klaipėdos – 61,3 mln. litų.

Finansų ministerija teigia, kad pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos priemones, skirtas elektros perdavimo ir skirstymo sistemos modernizavimui ir plėtrai, liko nepaskirstyta 122,3 mln. litų ES fondų lėšų, be to, kai kurie rangos darbai bus gerokai pigesni, todėl galima sutaupyti.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas siūlo iš elektros perdavimo sistemos modernizavimo priemonės dujotiekiui skirti 20 mln. litų, o likusią 67,4 mln. litų sumą palikti numatytiems šios priemonės projektams.

Dar 60,45 mln. litų, reikalingų dujotiekiui, ministras prašo Finansų ministerijos rasti kuo greičiau.

Vokietijos ir Rusijos koncernų “E.ON Ruhrgas International” ir “Gazprom” bei Lietuvos Vyriausybės valdoma bendrovė “Lietuvos dujos” rugsėjį skelbė, kad apie dvejus metus truksiančias magistralinio dujotiekio statybas iš Jurbarko į Klaipėdą pradės iš karto po to, kai valstybė sutiks finansuoti pusę jo vertės.

Teigiama, kad dujotiekis užbaigs Lietuvos dujų perdavimo sistemos kūrimą. Dujotiekis yra svarbi ir būtina Klaipėdoje planuojamo įrengti suskystintų dujų terminalo dalis.

Kol gyvenamųjų namų renovavimas įstrigęs, o Seimo darbo grupė imasi rengti naują renovavimo programą, tam skirti pinigai pamažu tirpsta, o finansinę naudą kol kas jaučia tik Europos investicijų bankas (EIB), rašo “Verslo žinios”.

Finansų ministerija suskaičiavo, kad per pusantrų metų renovavimui skirtų lėšų sumažėjo nuo 516 mln. litų iki 490,5 mln. litų: 20 mln. litų pervesta renovacijos reikmėms Šiaulių bankui, o nenaudojamų pinigų administravimas kainavo 5,5 mln. litų.

Prieš pusantrų metų Lietuva susitarė su EIB, kad dalis mūsų šaliai skirtos ES paramos ir dalis biudžeto pinigų bus pervesti į kontroliuojantįjį fondą “Jessica”, iš kurio pinigai bus naudojami renovavimui.

Už į EIB sąskaitą Liuksemburge pervestus pinigus apskaičiuojamos palūkanos, tačiau šios palūkanos nepadengia sumos, kurią tenka sumokėti EIB už lėšų administravimą.

Pavyzdžiui, jei skelbiama, kad už 2009 metų tris mėnesius EIB sąskaitoje laikomus pinigus buvo apskaičiuota 0,2 mln. litų palūkanų, tai šių lėšų valdymo išlaidos sudarė 1,5 mln. litų, o per 2010 metus sukaupus 1,2 mln. litų palūkanų už administravimą bus sumokėta maždaug 4 mln. litų.

“Galbūt nevertėjo EIB pervesti visos sutartos sumos, o ją pervesti po truputį, dalimis. Arba dalį pinigų deponuoti tarpinėje sąskaitoje. Tuomet įsitikinus, kad pinigai ilgą laiką guli nenaudojami, juos būtų galima susigrąžinti. Derėjo tartis ir dėl palūkanų, kad jos visos, jei pinigai nenaudojami, būtų pervedamos, pavyzdžiui, į Lietuvos biudžetą”, – svarsto pavardės nenorėjęs minėti gerai informuotas pareigūnas.

“DnB Nord” banko grupės vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka pažymi, kad visose šalyse, kuriose ES pinigai naudojami per EIB ar Europos investicijų fondą (EIF), procesai stringa.

“Reikalavimai aukšti, biurokratija didelė, sprendimų priėmimo procesas – ilgas, o rezultatas apverktinas”, – sakė J.Rojaka.

“Swedbank” pinigų iš EIB dar nėra gavęs ir artimiausiu metu teiks paklausimą, kad pinigai būtų pervesti.

SEB bankas su EIB sutarties dar nėra pasirašęs – kol vyksta derybos, kokiomis sąlygomis bankui bus perskolinti pinigai, nekomentuojama. Tačiau SEB banko finansų analitikas Gitanas Nausėda didelės šių pinigų paklausos nemato ir abejoja, kad renovavimas netrukus suaktyvės.

“Šiuo metu žmonės nepasirengę prisiimti finansinių įsipareigojimų, net jeigu skaičiavimai rodytų, kad jiems tai naudinga. Gyventojai bijo naujų įsipareigojimų”, – tvirtina G.Nausėda.

Politinės partijos dėl lėšų stygiaus neketina išlaidauti per kitų metų vasario pabaigoje vyksiančius savivaldos rinkimus, teigia partijų atstovai.

Pasak pašnekovų, rinkimams skiriami biudžetai nebus dideli. Kai kurios partijos esą dar nėra suplanavusios savo biudžetų, daugiausia jos ketina leisti valstybės ir partijos narių lėšas.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų rinkimų štabo vadovas Valentinas Stundys BNS tvirtino, kad rinkimų finansavimu turės pasirūpinti partijos skyriai.

“Kadangi mūsų sprendimas grindžiamas ne centralizuotu veikimu, o pasitikėjimu skyriais, tai finansiniai klausimai yra tiesiog skyrių galimybių reikalas. Patys skyriai spręs, kiek jie galės sukaupti lėšų iš savo narių mokesčių ar kitų šaltinių rinkimams, o centriniu lygu mes tik dengiame būtinas išlaidas registracijos rinkimams”, – sakė V.Stundys.

Anot jo, iš centrinio rinkimų štabo planuojama skirti “kukli suma” – pirminiais duomenimis, ji neturėtų viršyti 300 tūkst. litų. Didžiąją jos dalį sudarys valstybės parama.

Konservatoriai per rinkimus norėtų iškovoti apie 350 mandatų.

Per rinkimus gauti 145 mandatus besitikinčio gauti Liberalų sąjūdžio Centrinio rinkimų štabo vadovas Šarūnas Gustainis BNS sakė, kad šiuo metu vyksta biudžeto planavimas, jo sąmata turėtų būti patvirtinta sausio viduryje.

Artėjančių rinkimų biudžetą liberalas apibūdino kaip krizinį ir mažiausią per tą laiką, kai partija dalyvauja rinkimuose.

“Biudžetų patvirtintų nėra dėl to, kad bandome daryti kampaniją pagal kišenę. Pirmiausia norime numatyti, pasižiūrėti, kiek mes iš viso surinkti pinigų būsime pajėgūs, ir tik tada planuoti išlaidas – kad nebūtų, kaip daugumai partijų Lietuvoje, kai paskui velkasi įvairios skolų uodegos”, – teigė Š.Gustaitis.

Pasak liberalo, pajamas daugiausia sudarys valstybės skirtos ir partijos viduje surinktos lėšos. Labiausiai reklamuotis Liberalų sąjūdis ketina per internetą.

Darbo partijos, kuri planuoja gauti 230 mandatų, rinkimų štabo vadovė Virginija Baltraitienė tvirtino, kad daugiausia lėšomis turės rūpintis patys skyriai, nors iš partijos kasos ketinama skirti apie 440 tūkst. litų.

“Pati partija planuoja išleisti labai nedaug. Mes užsakome straipsnius spaudoje, o kiek skyriai planuoja, kol kas nežinau, nes bendrai, kaip partijos, nebus daroma nei lankstinukų, nei plakatų”, – pasakojo “darbietė”.

Anot jos, “darbiečiai” turi valstybės pervestus 290 tūkst. litų. “Apie 150 tūkst. litų mes turime susirinkti, dalis yra, bet tuo rūpinasi daugiau pats partijos pirmininkas”, – tvirtino V.Baltraitienė.

Lietuvos socialdemokratų partija norėtų turėti per 400 savivaldybių tarybų narių. Jos rinkimų štabo vadovas Juozas Olekas BNS tvirtino, kad ir partija, ir atskiri rinkimuose dalyvaujantys skyriai skirs pinigų rinkimams.

“Dabar mes apie 300 tūkst. litų esame suplanavę (skirti – BNS) (…) Kiekvienas skyrius savivaldybėje atsidarė savo sąskaitą. Mes dalį skyrių parėmėme ir iš partijos turimų lėšų, ir skyriai, kiekviena savivaldybė toliau renkasi pagal savo pajėgumą, turėdama tam tikrą biudžetą”, – sakė J.Olekas.

Anot jo, partija neplanuoja didelės vieningos reklamos kampanijos, didžiausią dėmesį ketinama skirti susitikimams su rinkėjais.

“Daugiausia mes eisime per žmones (…) Mes centrine reklama neužsiimame, nes kiekvienas skyrius dirba savarankiškai ir todėl kokių nors masyvių klipų ar plakatų, ar straipsnių nėra”, – kalbėjo J.Olekas.

Liberalų ir centro sąjungos rinkimų štabo vadovas Artūras Melianas neatskleidė, kiek mandatų tikimasi laimėti, tačiau tvirtino, jog iškovoti jų siekia 35 savivaldybėse. Jis pasakojo, kad rinkimų biudžetas dar nėra sudarytas.

“Dar nėra aiškumo, tikrai negalėčiau pasakyti konkrečios sumos”, – BNS sakė politikas.

Liberalcentristo teigimu, partijos finansinė situacija nėra pati geriausia, stengiamasi taupyti.

“Kiekvienas skyrius finansuos savo lokalią rinkimų kampaniją (…) Centrinis štabas kažkiek išleis, bet tikriausiai didesnė dalis turbūt bus per lokalius štabus, todėl ir sunku atsakyti, kiek lėšų bus galutiniame variante”, – kalbėjo liberalcentristas.

Daugiausia pinigų ketina surinkti iš partijos narių, planuojama panaudoti ir dalį valstybės lėšų.

Rinkimų debiutantės Krikščionių partijos atstovas Albinas Pilipauskas teigė, kad partija dar nėra pateikusi Vyriausiajai rinkimų komisijai kandidatų savivaldybėse sąrašų, todėl daugiausia laiko skiriama dokumentams tvarkyti, o ne finansiniams reikalams.

“Rinkimų kampanijai esame atsidarę specialiąją sąskaitą, tačiau šiandien ji yra tuščia, galima taip sakyti. Mes nesame visiškai įsiregistravę ir startavę rinkimuose”, – sakė Krikščionių partijos atstovas.

Jis svarstė, kad partija remsis privačių remėjų lėšomis.

“Mes nerenkame partijos nario mokesčio ir iš valstybės negauname finansavimo, tad esame priversti orientuotis į tai, kokią paramą suteiks vienas ar kitas remėjas”, – tvirtino A.Pilipauskas.

Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos (LVLS) lyderis Ramūnas Karbauskis, kurio vadovaujama partija norėtų laimėti apie 200 mandatų, tvirtino, kad iš privačių remėjų lėšų beveik nerinks. Anot jo, be užstato, rinkimams bus skiriama apie 300 tūkst. litų, kuriuos sudarys valstybės dotacija bei nario mokesčiai.

“Mūsų rinkimų kampanija bus kontaktinė, bendravimo su žmonėmis, ir tam daug pinigų nereikia. Televizijoje nebus nieko praktiškai, radijuje irgi praktiškai nieko nebus, centrinėje spaudoje praktiškai nieko nebus ir vietinėse (žiniasklaidos priemonėse – BNS) bus labai mažai”, – sakė R.Karbauskis.

Anot jo, rinkimų finansavimu rūpinsis centrinis rinkimų štabas, o ne skyriai.

“Mes iš principo viską darome per vieną sąskaitą. Visos lėšos surenkamos į centrinį rinkimų štabą, į vieną sąskaitą ir paskui finansuojamos visos veiklos visuose rajonuose”, – tvirtino valstiečių liaudininkų vadovas.

300 mandatų savivaldybėse siekiančios partijos “Tvarka ir teisingumas” pirmininko padėjėjas Vytautas Kamblevičius sakė, kad finansiniais klausimais per rinkimus turės rūpintis patys skyriai. Anot jo, partija iš savo lėšų remti skyrių dėl pinigų stygiaus negali.

“Kiekvienas skyrius save finansuoja, kiekvienas skyrius kiek ras lėšų, tiek ir panaudos (…) Kiekvienas skyrius verčiasi savo pinigais”, – tvirtino V.Kamblevičius.

Kitų metų vasario 27 dieną iš viso bus renkami 1526 savivaldybių tarybų nariai. Tai yra 14 tarybos narių mažiau nei per praėjusius rinkimus.

Pirmą kartą rinkimuose galės dalyvauti ir savarankiškai išsikėlę kandidatai.

Estijos saugumo policija (KAPO) paskelbė trečiadienį informaciją, pagal kurią didžiausios opozicinės partijos pirmininkas, Talino meras Edgaras Savisaaras (Edgaras Savisaras) prašė Rusijos suteikti “konspiraciniu būdu” lėšų ortodoksų cerkvei statyti Talino Lasnamejės rajone, taip pat parlamento rinkimų kampanijai.

Kaip pažymima pranešime, ši informacija paskelbta vyriausybės saugumo komisijos nurodymu.

Saugumo policijos generaliniam direktoriui Raivo Aegui (Raivui Aegui) įsakius pirma laiko komisijos nurodymu panaikinti valstybės paslapties slaptumo grifą, matyti, kad E.Savisaaras vasario 9 dieną per pietus, kuriuose dalyvavo Rusijos geležinkelių (RG) bendrovės prezidentas Vladimiras Jakuninas, Talino vicemeras Denisas Borodičius ir RG administracijos vadovas Vladimiras Bušujevas, paprašė lėšų cerkvei statyti.

V.Jakuninas per šį vizitą pareiškė, kad skirs cerkvės statybai 1,5 mln. eurų (23,5 mln. Estijos kronų). Nuo vasario iki spalio per Estijos bendrovę “S Petromaks Spediitor” į Maskvos patriarchato Estijos Ortodoksų Bažnyčios sąskaitą buvo pervesti šventovei statyti maždaug 13,5 mln. kronų.

Be to, V.Jakuninas birželio 24 dieną, lankydamasis Estijoje, pažadėjo E.Savisaarui, kad Centro partija gaus kovo 6 dieną numatytiems parlamento rinkimams 1,5 mln. eurų. Šios sumos vienas trečdalis buvo perduotas grynaisiais, du trečdaliai – pervesti į sąskaitas.

Kaip matyti iš KAPO dokumentų, V.Jakuninas pareiškė pokalbio dalyviams, “kad apie sandorį niekas nieko neturi pasakoti”.

“V.Jakuninas pareikalavo ir ateityje dėl šio reikalo laikytis griežtos konspiracijos, motyvuodamas savo daugiamečio operatyvinio darbo patyrimu”, – sakoma KAPO ataskaitoje. Buvo turima omenyje visiškai atsisakyti naudotis telefonu aptariant pinigų skyrimo temas, susitariant dėl susitikimų ir kitais “delikačiais klausimais”.

Birželio 24 dieną per pramoginę iškylą kateriu po Talino įlanką V.Jakuninas pranešė, kad “prašytų trijų (jie) negaus, o gaus pusantro”.

KAPO duomenimis, E.Savisaaras ir V.Jakuninas lapkričio 6 dieną, siekdami išvengti galimo skandalo, apsvarstė būtinybę pasirašyti trišalę sutartį dėl cerkvės statybai Lasnamejėje skirtų lėšų legalizavimo.

Sutartis dėl cerkvės statybos finansavimo buvo pasirašyta lapkričio 26 dieną. Kitą dieną E.Savisaaras pristatė ją Talino merijoje.

Praėjusį ketvirtadienį artimas vyriausybei Estijos laikraštis “Postimees” paskelbė straipsnį, kuriame teigiama, kad saugumo policija pateikė Estijos prezidentui, ministrui pirmininkui ir vidaus reikalų ministrui pranešimą, kuriame E.Savisaaras vadinamas “grėsme šalies saugumui” ir Rusijos “įtakos agentu”.

Jame buvo pažymėta, kad E.Savisaaras paprašė savo partijai 25 mln. kronų, ir, naudodamasis šiomis lėšomis, galėtų, KAPO nuomone, padidinti Rusijos įtaką Estijoje.

+370 5 2058525