Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatorius AB LESTO informuoja, kad dėl šalyje siautusio itin stipraus vėjo kovo 16 d. ryte be elektros energijos buvo likę apie 20 tūkst. vartotojų. Bendrovėje paskelbta ekstremali situacija, elektros tiekimo atstatymo darbams vykdyti pasitelkta papildomų operatyvinių brigadų.

Daugiausia vartotojų be elektros energijos liko Trakų rajone (apie 2500 vartotojų), Vilniaus, Šalčininkų, Varėnos rajonuose (po 2000). Skirstomajame tinkle suskaičiuota daugiau nei 1000 gedimų, tačiau tikėtina, kad šis skaičius dar gali didėti atliekant oro linijų apžiūras ir gyventojams vis pranešant apie naujus gedimus.

Dažniausiai pasitaikančios gedimų priežastys – dėl stipraus vėjo ant oro linijų nuvirtę medžiai, užkritusios medžių šakos. Gedimų šalinimo darbus apsunkina prastos oro salygos. Gedimų šalinimui bendrovė pasitelkė maksimalias pajėgas, tikimasi didžiajai daliai vartotojų elektros energijos tiekimą atnaujinti šiandien.

Bendrovė gyventojų prašo supratingumo ir kantrybės, taip pat telefonu 1802 skambinti tais atvejais, jei gyventojai nori registruoti gedimą nutolusioje vietovėje ar patiriami nepatogumai kelia grėsmę saugumui – masiniai gedimai bendrovei yra žinomi. Dėl išaugusio skambučių srauto itin svarbu, kad galėtų bendrovei prisiskambinti tie gyventojai, kurie pastebėjo gedimų vietas ir nori pranešti apie pavojingas situacijas.

Pastebėjus nutrūkusį elektros energijos oro linijos laidą ar elektros energijos linijos atvado laidą, jokiu būdu negalima priartėti prie jo arčiau kaip 8 metrus. Negalima liesti ant žemės ar automobilių nukritusių laidų, reikia sulaukti, kol į gedimo vietą atvyks operatyvinės brigados.

Gamtos stichijų atvejais elektros energijos tiekimo atstatymo laikas priklauso nuo gedimų masto, konkrečių gedimų priežasčių, jų sudėtingumo ir gedimų vietos pasiekimo galimybių (privažiavimo sąlygų). Pirmiausia bendrovės operatyvinės brigados pašalina tuos gedimus, kurie susiję su elektros tiekimu didesnei vartotojų daliai ir ypatingos reikšmės visuomeninės paskirties objektams. Pirmiausia šalinami gedimai aukštos ir vidutinės įtampos tinkluose, po to – žemos įtampos įrenginių gedimai.

Per 2013 m. prie elektros skirstymo bendrovės AB LESTO tinklų prijungta beveik 1700 naujų elektrinių – tai 5 kartus daugiau nei prieš metus ir net 46 kartus daugiau nei 2011 m. Toliau didėja ir naujų elektros energijos vartotojų skaičius – pernai LESTO prijungė beveik 21 tūkst. naujų vartotojų objektų, 13,9 proc. daugiau nei prieš metus.

Didžiąją dalį (1646 objektai) visų naujai prijungtų elektrinių sudarė saulės jėgainės – instaliuota maksimali jų galia sudaro 55,6 megavato (MW). Taip pat pernai prijungta 40 vėjo jėgainių, kurių bendra instaliuota galia sudaro 7,3 MW, ir 7 biomasės elektrinės – jų galia sudaro 4,19 MW.

„Saulės elektrinių plėtotojai praėjusių metų pradžioje skubėjo pasinaudoti itin palankiu buvusiu teisiniu reglamentavimu, užtikrinusiu galimybę gauti palankius elektros energijos supirkimo tarifus. Šiais metais rinkoje tikimės mažesnio aktyvumo, naujų elektrinių prijungimo projektų apimtys sumažėjo“, – teigia Valdas Bancevičius, LESTO Tinklo plėtros departamento direktorius.

Didėjantis šalies ekonominis aktyvumas augina naujųjų vartotojų prijungimo projektų skaičių. Per 2013 m. LESTO prie skirstomųjų tinklų prijungė 20 649 naujųjų vartotojų objektus – 13,9 proc. daugiau nei 2012 m., kuomet prijungta 18 130 naujų vartotojų objektų. Naujų vartotojų prijungtų objektų leistinoji naudoti galia sudarė 297,4 MW – tai 25,6 proc. daugiau nei 2012 m., kuomet leistinoji naudoti galia sudarė 236,8 MW.

„Augant darbų apimtims LESTO toliau paprastina elektros vartotojų prijungimo procedūras, kad jos būtų kiek įmanoma aiškesnės ir lengviau įvykdomos. Nuo šių metų pradžios naujiesiems vartotojams teikiamos daug aiškesnės ir paprastesnės prijungimo sąlygos – dokumente ne tik konkrečiai įvardijama, kokius veiksmus turi atlikti klientas, norėdamas prisijungti prie skirstomojo tinklo, bet taip pat nurodoma papildomos informacijos, reikalingos naujajam vartotojui, šaltiniai“, – teigia V. Bancevičius.

Naujieji vartotojai nuo 2013 m. formalumus gali tvarkyti internetu atnaujintoje LESTO klientų savitarnos svetainėje www.manoelektra.lt – pateikti paraišką naujojo vartotojo įrenginių prijungimui ar esamos galios padidinimui / sumažinimui, patikimumo kategorijos keitimui ar kitus reikalingus dokumentus, stebėti prijungimo eigą, kol visi reikiami darbai ir formalumai bus baigti.

„Atkreipiame dėmesį, kad planuodami naujus projektus ir investicijas komerciniai klientai turėtų iš anksto suplanuoti naujo objekto vidaus elektros tinklo įrengimą taip, kad LESTO įrengus skirstomojo tinklo dalį, būtų galima objektą iš karto prijungti prie tinklo. Kitu atveju, jei naujasis vartotojas per 30 dienų neprisijungs prie įrengtų LESTO tinklų, teisės aktai numato galimybę reikalauti įrengtos galios mokesčio“, – teigia V. Bancevičius.

Darbų praktika rodo, kad dažniausiai naujiesiems vartotojams jungiantis prie tinklo nesklandumų atsiranda projektavimo metu, kai būtina nustatyti servitutus  ir  gauti kitų žemės sklypų savininkų sutikimus įrengti naujus ar rekonstruoti buvusius tinklo įrenginius jų žemės sklypuose. Nesklandumų kyla ir dėl nepakankamos vartotojų pasirinktų projektuotojų kompetencijos, netvarkingo klientų vidaus elektros tinklo įrengimo. LESTO klientų elektros įrenginius prijungia tik tada, kai klientai yra tinkamai įsirengę jiems priklausančių objektų vidaus elektros tinklus.

„Siekiame, kad visi projektai vyktų kuo sklandžiau, todėl, planuojant elektros įvedimo projektus, reikia iš anksto turėti omenyje, kad tam gali prieštarauti kaimynai – klientai juos turėtų įspėti iš anksto. Kadangi būna atvejų, kad apie naujojo vartotojo planus nežinantys kaimynai nesutinka, kad per jų sklypus būtų tiesiami kabeliai“, – primena V. Bancevičius.

LESTO, siekdama sudaryti galimybes vartotojams greičiau įgyvendinti leistinosios naudoti galios didinimo projektus, įgyvendino vidinių procesų pakeitimus, kurie suteikia galimybę esamam buitiniam vartotojui padidinti galią neatvykus į LESTO klientų aptarnavimo centrus – pakanka paskambinti trumpuoju klientų aptarnavimo telefonu 1802. Verslo klientams telefonu 1802 teikiamos išsamios konsultacijos, susijusios su naujo vartotojo prijungimo procesu.

Nuo vasario mėnesio gyventojai už elektros energiją, suvartotą per sausio mėnesį, jau turi atsiskaityti naujomis sumažėjusiomis 2014 m. kainomis. Dauguma (71 proc.) buitinių elektros vartotojų šiuo metu atsiskaito pagal „Standartinį“ vienos laiko zonos tarifo planą – pagal jį nauja elektros energijos kaina sudaro 0,474 Lt/kWh.

Gyventojams, kurie atsiskaito pagal dviejų laiko zonų „Standartinį“ tarifą, dieninės elektros energijos kaina sudaro 0,513 Lt/kWh, o naktinės ir savaitgalio – 0,384 Lt/kWh.

Apie 7 proc. namų ūkių atsiskaito pagal „Elektrinių viryklių“ vienos laiko zonos tarifo planą, pagal jį elektros kaina yra 0,465 Lt/kWh. Atsiskaitant pagal šį dviejų laiko zonų tarifo planą, dieninė elektra kainuoja 0,503 Lt/kWh, o naktinė ir savaitgalio – 0,378 Lt/kWh.

Statistiniam Lietuvos namų ūkiui, vidutiniškai per mėnesį sunaudojančiam apie 144 kWh, išlaidos už elektros energiją kitais metais sumažės apie 3,6 Lt (su PVM) per mėnesį.

Apskaičiuojant mokėtiną sumą už elektros energiją naujomis kainomis, reikia nurodyti visus tarifo plano kainos skaičius cento dešimtųjų dalių tikslumu (tris skaičius po kablelio). Bendrą mokėtiną sumą reikia suapvalinti cento tikslumu, vadovaujantis bendrosiomis matematinėmis apvalinimo taisyklėmis.

Pavyzdžiui, nuo vasario mėnesio atsiskaitant pagal vienos laiko zonos „Standartinį“ tarifo planą ir suvartojus 144 kilovatvalandes elektros energijos, skaičiuojant po 0,474 Lt už kilovatvalandę, bendra mokėtina suma sudarytų 68,256 Lt – tokią mokėtiną sumą reikėtų suapvalinti iki 68,26 Lt.

„Jei gyventojai pastebėjo, kad mokėdami už elektros energiją netiksliai nurodė kainas, pvz., naujas kainas pritaikė jau sausį, kuomet reikėjo atsiskaityti už gruodžio mėnesio suvartotą energiją dar 2013 metais galiojančiomis kainomis, jie turėtų suskaičiuoti pinigų sumą, koks neatitikimas susidarė, ir kitą mėnesį mokėdami už elektros energiją pridėti arba atimti susidariusį neatitikimą“, – teigia Deimantė Bareikienė, LESTO Klientų aptarnavimo valdymo departamento direktorė.

Gyventojams, kurie atsiskaito pagal vidutinį suvartojimą ar sudarę tiesioginio debeto sutartis, elektros kainos skaičiuojant mokėtiną sumą bus pakeistos automatiškai. Informaciją apie apskaičiuotą sumą gyventojai gali rasti prisijungę prie savitarnos svetainės www.manoelektra.lt.

Tarifų planai su pastoviąja dedamąja dalimi – suvartojantiems daugiau elektros

LESTO siūlomi tarifų planai „Namai“ ir „Namai plius“ leidžia sutaupyti daugiau nei vidutiniškai elektros energijos suvartojantiems vartotojams. Paprasčiausiai įvertinti, ar pasirinkti tarifų planai vartotojams bus tinkamiausi ir 2014 metais, galima naudojantis interneto svetainėje www.lesto.lt įkelta skaičiuokle.

Gyventojams, šiuo metu atsiskaitantiems vienos laiko zonos tarifo planu „Standartinis“ ir per metus suvartojantiems bent 2553 kWh (apie 213 kWh per mėnesį) elektros energijos, 2014 m. gali būti palankiau pasirinkti tarifo planą „Namai“. Pasirinkus planą „Namai“, kas mėnesį mokama 10 Lt pastovioji dedamoji dalis, tačiau elektros energijos kaina taikoma mažesnė – 0,427 Lt/kWh. Atsiskaitant pagal dviejų laiko zonų „Namai“ tarifą, dieninės elektros energijos kaina sudaro 0,459 Lt/kWh, o naktinės ir savaitgalio – 0,353 Lt kWh.

Atitinkamai, tarifo planas „Namai plius“ galėtų būti naudingesnis suvartojant daugiau nei 3750 kWh elektros energijos per metus (apie 313 kWh per mėnesį). Pasirinkus planą „Namai plius“, kas mėnesį mokama 20 Lt pastovioji dedamoji dalis, o elektros energijos kaina šiemet sudaro 0,41 Lt/kWh. Atsiskaitant pagal dviejų laiko zonų „Namai plius“ tarifą, dieninės elektros energijos kaina sudaro 0,439 Lt/kWh, o naktinės ir savaitgalio – 0,342 Lt kWh.

Pasikeisti elektros tarifo planą galima savitarnos svetainėje www.manoelektra.lt arba LESTO klientų aptarnavimo centre. Gyventojai turi galimybę pasikeisti tarifo planą kartą per metus arba kuomet pakeičiamos kainos per 2 mėnesių laikotarpį. Tai leidžia pasirinkti tinkamiausią tarifo planą, atitinkantį besikeičiančius vartotojų poreikius. Vieną kartą pakeitus tarifo planą, kitą kartą tą būtų galima atlikti po 12 mėnesių.

Gauti aktualią ir išsamią su elektros energijos tiekimu susijusią informaciją, valdyti reikalingas LESTO paslaugas ir kontroliuoti mokėjimus gyventojai gali internetinėje LESTO savitarnos svetainėje www.manoelektra.lt. Daugiau informacijos aktualiais elektros energijos tiekimo klausimais gyventojai gali gauti klientų aptarnavimo telefonu 1802.

Atsiskaityti pagal vidutinį suvartojimą – pigiau ir patogiau
LESTO klientams yra sudariusi galimybę už elektros energiją atsiskaityti pagal vidutinį suvartojimą. Tai padeda tolygiai planuoti išlaidas, kadangi nepaisant sezoniškumo ir suvartoto elektros energijos kiekio pokyčių, kas mėnesį mokama vienoda suma. Jei vartotojas turi kelis objektus, už juos būtų pateikiama viena sąskaita, todėl atsiskaityti galima viena įmoka. Tokiu atveju nebereikėtų ir pildyti popierinės atsiskaitymo knygelės, kas mėnesį tikrinti apskaitos prietaiso. Platesnė informacija apie šią paslaugą pateikiama LESTO svetainėje – http://www.lesto.lt/lt/privatiems/atsiskaitymo-budai/pagal-pvm-saskaitas-fakturas/1076.

Tiesioginis debetas – Lietuvoje vis labiau populiarėjantis modernus ir patogus būdas atsiskaityti už suvartotą elektros energiją, kai kiekvieną mėnesį mokama vienoda suma, sąskaitos visada apmokamos laiku. Tai pigesnis atsiskaitymo būdas, lyginant su kitais, kadangi šiuo metu didieji šalies bankai netaiko jokio mokesčio įmokoms, pati paslauga papildomai nieko nekainuoja.

Atsiskaitantieji tiesioginiu debetu ir pagal vidutinį suvartojimą informaciją apie būsimą mokėjimą elektroniniu paštu gauna kiekvieno mėnesio pradžioje. Mėnesio įmokų už elektros energiją dydis klientui apskaičiuojamas pagal ankstesnį kliento elektros suvartojimo vidurkį (kilovatvalandėmis, kWh), kuris tikslinamas pagal periodinius skaitiklių patikrinimo duomenis. Tiesioginiu debetu atsiskaitantys klientai patys gali nustatyti patogiausią mokėjimo dieną, kada sąskaita už suvartotą elektros energiją bus apmokama automatiškai.

„Tiesioginis debetas ypač priimtinas tiems, kurie nori sutaupyti laiko, skiriamo skaitiklio rodmenų nurašymui, atsiskaitymo knygelės pildymui, mokesčių apskaičiavimui ir atsiskaitymui. Visus metus, nepaisant sezoniškumo ir elektros suvartojimo kiekio pokyčių, mokama vienoda suma leidžia paprasčiau planuoti šeimos išlaidas. Viena tiesioginio debeto įmoka galima atsiskaityti už keliuose objektuose suvartotą elektros energiją, klientai gauna vieną bendrą sąskaitą, kurioje pateikiama visa informacija“, – aiškina D. Bareikienė.

Klientai vertina galimybę savitarnos svetainėje www.manoelektra.lt kontroliuoti įmokų už elektros energiją dydį, peržiūrėti ankstesnius mokėjimus, esant poreikiui, deklaruoti elektros apskaitos prietaisų rodmenis ir patikslinti vidutinio suvartojimo vidurkį. Visus vartotojus, kuriems aktualu sutaupyti pinigų ir laiko, kviečiame pasirašyti tiesioginio debeto sutartis  internetinėje bankininkystėje arba užėjus į bet kurį savo banko skyrių ar LESTO klientų aptarnavimo centrą.

Visuomeninės elektros energijos kainos 2014 m. (su PVM)
Tarifai ir jų dedamosios    Tarifų planai
Standartinis    Namai    Namai plius    Elektrinės viryklės*
Vienos laiko zonos tarifas:
pastovioji dedamoji, Lt/mėn.    -    10    20    -
energijos dedamoji, Lt/kWh    0,474    0,427    0,41    0,465
Dviejų laiko zonų tarifas:
pastovioji dedamoji, Lt/mėn.    -    10    20    -
dieninė energijos dedamoji, Lt/kWh    0,513    0,459    0,439    0,503
Naktinė, šeštadienio ir sekmadienio energijos dedamoji, Lt/kWh    0,384    0,353    0,342    0,378

*„Elektrinės viryklės“ tarifo planas gali būti taikomas esant papildomoms sąlygoms.

2014 m. vasario 14 d. organizuojama ketvirtoji kasmetinė konferencija „Energetinio efektyvumo sprendimai – kelias verslo konkurencingumui“ – šiemet didžiausias akcentas teikiamas inovatyviems sprendimams, leidžiantiems didinti verslo pajėgumus nedidinant energijos sąnaudų. Ekspertai iš Lietuvos ir užsienio dalysis sukaupta patirtimi ir praktika.

Lyginant su ES vidurkiais, Lietuvos energetinis efektyvumas vis dar yra beveik perpus mažesnis – tai reiškia, kad Lietuvos verslas tam pačiam kiekiui produktų pagaminti sunaudoja beveik dvigubai daugiau energijos. Verslas dar turi daug galimybių elektros energiją vartoti efektyviau ir racionaliau, taip auginti savo veiklos rodiklius bei tapti konkurencingesnis.

Konferencijoje, kurią bendrovė LESTO organizuoja drauge su dienraščiu „Verslo žinios“, patirtimi dalinsis pažangiausius energetinio efektyvumo sprendimus įdiegusios įmonės, tokios kaip „Hitachi“, „Achema“ bei „AVG AUTOMIX“. Apie savo atliktus darbus ir tyrimus pasakos analitikai bei sprendimų tiekėjai – European Smart Metering Industry Group, Lietuvos pramonininkų konfederacija, „Schneider Electric“, „BENCO“ – pristatydami tiek produktus, tiek konkrečius įgyvendintus projektus. Konferencijos metu taip pat bus aptariami paramos verslui mechanizmai didinant energetinį efektyvumą.

„Šios konferencijos tikslas – suvesti energetinio efektyvumo sprendimų diegėjus, analitikus, energetikus ir verslininkus į vieną renginį, kuriame būtų naudingai dalijamasi sukaupta patirtimi, pristatyti geriausi esami sprendimai. Šiais metais daugiausiai dėmesio bus skiriama užsienio šalių praktinei patirčiai. Ji, Lietuvai ruošiantis įgyvendinti Europos Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimus, tampa vis aktualesnė“, – teigia Aidas Ignatavičius, AB LESTO generalinis direktorius.

Konferencijos verslui „Energetinio efektyvumo sprendimai – kelias verslo konkurencingumui“ metu taip pat bus aptariama, kaip verslas Lietuvoje išnaudoja esamas galimybes diegiant energijos taupymo priemones, nurodomi energijos efektyvumo didinimo rezervai verslo įmonėse.

Renginio metu taip pat veiks speciali energijos tausojimo priemonių ir produktų ekspozicija. Konferencijos metu bus apdovanota „Žaliojo protokolo” įmonė, racionaliausiai vartojusi elektros energiją 2013 metais.

LESTO vadovas pabrėžia, kad elektros energijos skirstytojo atsakomybė – skatinti įmones elektrą naudoti racionaliai ir su tuo pačiu elektros energijos kiekiu sukurti didesnę vertę. Šiuolaikiniai darnaus vystymosi standartai reikalauja siekti subalansuotos gerovės, atidžiai tarpusavyje derinant suinteresuotųjų šalių poreikius ir aplinkos tausojimo interesus. Darni energetika – esminis ilgalaikės Europos Sąjungos ekonomikos strategijos elementas ir kovos su klimato kaita priemonė.

Praėjusiais metais įvykusioje trečiojoje racionalaus energijos naudojimo konferencijoje verslui dalyvavo rekordinis dalyvių skaičius – daugiau nei 300 atstovų iš daugiau nei 160 šalies įmonių.

Ši konferencija – racionalaus energijos vartojimo iniciatyvos „Tiek, kiek reikia įmonei“ dalis. Iniciatyva taip pat yra įsteigusi „Žaliąjį protokolą“ – vienintelį tokio pobūdžio susitarimą, kuris kviečia vienytis pritariančius elektros energijos tausojimo būtinybei.

Elektros skirstymo bendrovė AB LESTO apie įvykusį elektros energijos tiekimo sutrikimą ir numatomą jo pašalinimo trukmę visus elektros naudotojus informuoja siųsdama nemokamus pranešimus SMS žinutėmis ir elektroniniais laiškais, tačiau penktadalis klientų dar nepateikė savo kontaktinių duomenų.

Klientams taip pat teikiami pranešimai apie pasikeitusius elektros energijos tarifus, paslaugas ir kita jiems svarbi informacija.

Nemokamus pranešimus apie gedimus, pasikeitusius tarifus trumpąja SMS žinute ar elektroniniu paštu gauna visi privatūs LESTO klientai, kurie bendrovei yra pateikę savo kontaktinius duomenis. Individualūs pranešimai siunčiami tais atvejais, kuomet dėl avarinių gedimų, pvz., gamtos stichijų metu, nutrūksta elektros energijos tiekimas, norima informuoti apie planinius elektros energijos tiekimo nutraukimus ar pranešti pasikeitusias elektros kainas, kitą svarbią informaciją.

„LESTO aptarnauja apie 1,6 mln. klientų – daugiau nei 80 proc. jų mums pateikė savo kontaktinius duomenis, todėl svarbiais atvejais galime operatyviai siųsti jiems aktualią su elektros energijos tiekimu susijusią informaciją. Tie klientai, kurie dar nėra pateikę savo kontaktinių duomenų, gali tai padaryti prisijungę prie savitarnos svetainės www.manoelektra.lt, klientų aptarnavimo telefonu 1802 ar apsilankę bet kuriame klientų aptarnavimo centre. Savitarnos svetainėje www.manoelektra.lt LESTO klientai gali pasirinkti jiems patogų informavimo apie gedimus būdą bei pasitikrinti, ar jų pateikti  kontaktiniai  duomenys aktualūs“, – teigia Deimantė Bareikienė, LESTO Klientų aptarnavimo valdymo departamento direktorė.

Pranešimuose apie LESTO užregistruotus gedimus gyventojams nurodoma, per kiek laiko planuojama pašalinti gedimą ir atstatyti elektros tiekimą konkrečiu objekto adresu. Gedimą pašalinus ir atstačius elektros energijos tiekimą, elektros naudotojai gauna atskirą pranešimą apie tai. Jei gedimo pašalinimo laikas būtų pratęstas, klientas apie tai būtų informuojamas atskiru pranešimu.

„Apie dalį gedimų, ypač nutolusiose vietovėse, LESTO gali neturėti informacijos, todėl gyventojai, jei  dingus elektrai per 15 minučių negautų pranešimo apie tai, turėtų gedimą registruoti klientų aptarnavimo telefonu 1802. Žinoma, prieš tai reikėtų įsitikinti, kad gedimas kilo ne jų namų vidaus tinkle“, – teigia D. Bareikienė.

Klientai taip pat informuojami apie planuojamus elektros tiekimo nutraukimus dėl tinklo remonto darbų, apie elektros energijos kainų pokyčius, siunčiama kita svarbi su elektros energijos tiekimu susijusi informacija.

„LESTO įdiegti informacinių sistemų patobulinimai leidžia klientams gauti informaciją operatyviai ir patogiausiu būdu – gedimų atvejais nebereikia skambinti, norint sužinoti svarbiausią informaciją. Taip pat atnaujintoje savitarnos svetainėje www.manoelektra.lt klientai gali atlikti visus svarbiausius jiems aktualius veiksmus, dėl kurių anksčiau reikėdavo vykti į klientų aptarnavimo centrą“, – teigia D. Bareikienė.

Sumažėjęs klientų, skambinančių dėl jau žinomų LESTO gedimų, skaičius  bendrovei leidžia operatyviau aptarnauti klientus, kurie kreipiasi dėl dar neužregistruotų gedimų, taip pat sklandžiau organizuojami gedimų šalinimo darbai.

LESTO primena, ką daryti dingus elektrai

Nutrūkus elektros energijos tiekimui, gyventojai pirmiausia turėtų įsitikinti, ar gedimas nekilo jų namų vidaus tinkle, taip pat patikrinti, ar neišsijungę automatiniai elektros energijos jungikliai, esantys namuose, laiptinėje.

Tais atvejais, kuomet elektros energijos tiekimas nutrūksta dėl avarinių gedimų skirstomajame tinkle, elektros naudotoją, jei jis pateikęs kontaktinius duomenis LESTO, SMS ar el. pranešimas apie tai turėtų pasiekti per 10–15 min. Jei klientas žinutės negavo ir yra įsitikinęs, kad gedimas yra ne vidaus tinkle, jis gedimą registruoti turėtų klientų aptarnavimo telefonu 1802.

Jeigu klientas gautų pranešimą apie pašalintą gedimą, tačiau elektros energijos tiekimas vis dar nėra atstatytas, tokiu atveju jam reikėtų kreiptis klientų aptarnavimo telefonu 1802 ir papildomai informuoti apie gedimą tinkle. Masinių gedimų atvejais, LESTO pašalinus gedimą vidutinės įtampos tinkle, būna atvejų, kuomet papildomų gedimų būna žemos įtampos tinkluose, nutiestuose iki pat elektros naudotojų namų.

„Masinių gedimų atvejais labai svarbu, kad bendrovei galėtų prisiskambinti tie klientai, kurie mato gedimų vietas, nori pranešti apie pavojų keliančius gedimus“, – aiškina D. Bareikienė.

LESTO klientų aptarnavimo telefonu 1802 per metus klientai kreipiasi beveik 1 milijoną kartų. Masinių gedimų atvejais vienu metu bendrovei paskambinti bando itin didelis kiekis elektros naudotojų, todėl planuojama, kad operatyviai suteikiama informacija tokį skambučių srautą sumažins, tai leis efektyviau organizuoti gedimų šalinimą.

Kaip šalinami gedimai?

Gedimų atvejais elektros energijos tiekimo atstatymo darbai organizuojami pagal prioritetus – pirmiausia šalinami gedimai vidutinės įtampos tinkle ir tie gedimai, kurie elektros tiekimo sutrikimus lemia didžiausiam vartotojų skaičiui, objektams su sudėtingais technologiniais procesais, objektams, kur nutrūkus elektros energijos tiekimui gali kilti pavojus žmonių sveikatai ar gyvybei, visuomeninės paskirties objektams. LESTO įdiegta nuotolinio dispečerinio valdymo sistema automatiškai užfiksuoja  gedimus vidutinės įtampos tinkle, kuriuo elektros energija tiekiama didesniam vartotojų skaičiui (mieste, miestelyje ar gyvenvietėje).

Kad būtų nustatyta gedimo vieta, LESTO operatyvinės brigados turi fiziškai apžiūrėti elektros oro liniją, kurioje užfiksuotas sutrikimas, arba aplankyti nuo keleto iki keliolikos transformatorinių, išsidėsčiusių plačioje miesto erdvėje, kai gedimas fiksuojamas kabelių tinkle. Dažnai vien tam, kad būtų nustatytos gedimų vietos elektros linijose, darbuotojams tenka pėsčiomis apeiti dešimtis kilometrų nepalankiomis oro sąlygomis – todėl gedimų šalinimas užtrunka. Tokiais atvejais itin svarbi gyventojų pagalba – matydami pažeidimus skirstomajame tinkle (kibirkščiuojančius ar nutrauktus laidus, pažeistus įrenginius, užvirtusius medžius ar kt.), jie turėtų pasirūpinti savo saugumu ir nedelsdami apie gedimo vietą pranešti LESTO klientų aptarnavimo telefonu 1802, nurodant kuo tikslesnę gedimo vietovę, užrašus, esančius ant elektros įrenginių pastatų ar atramų (stulpų).

Sutrikimų elektros tinkle visiškai išvengti neįmanoma, tačiau LESTO nuosekliai modernizuoja tinklą ir gerina elektros energijos tiekimo kokybę. Tiekiamos elektros energijos kokybės rodikliai 2012 metais buvo geriausi per šalies nepriklausomybės laikotarpį – vienam vartotojui vidutiniškai (nevertinant stichinių reiškinių poveikio) teko 76,67 minutės per metus be elektros, tai yra 9,5 proc. mažiau nei 2011 m. Taip pat 5,4 proc., iki 1,06 karto, sumažėjo ir elektros energijos tiekimo nutrūkimų skaičius vienam vartotojui. Gamtos stichijos yra pagrindinė priežastis, sutrikdanti elektros tiekimą ir lemianti nepatogumus gyventojams.

Lietuvoje spustelėjus šalčiams elektros skirstymo bendrovė AB LESTO laikinai sustabdė suplanuotus elektros tinklo remonto darbus, kuriems atlikti būtina nutraukti elektros energijos tiekimą vartotojams – darbai bus tęsiami sugrįžus palankesniems orams. Bendrovė užtikrins patikimą elektros energijos tiekimą – avarinių situacijų atveju tiekimo atstatymui reikalingi darbai būtų atliekami nedelsiant.

Planiniai elektros tinklo priežiūros ir remonto darbai atliekami reguliariai visus metus tam, kad būtų užtikrinamas kokybiškas ir patikimas elektros tiekimas vartotojams. Oro temperatūrai nukritus žemiau -5 laipsnių Celsijaus, planiniai elektros tinklo remonto darbai laikinai sustabdomi, jei juos atliekant elektros energijos tiekimą būtina nutraukti ilgiau kaip 5 valandoms.

Kuomet oro temperatūra nukrinta žemiau -10 laipsnių Celsijaus, AB LESTO laikinai sustabdo visus numatytus remonto darbus ir planuoti elektros energijos tiekimo atjungimai nebevykdomi. Taip nuspręsta pasielgti dėl to, kad esant šalčiams bendrovės  klientams nekiltų papildomų nepatogumų.

„Spustelėjus šalčiui nutarėme atidėti planuotus skirstomojo tinklo remonto darbus, kadangi gyventojams, kurių būstų šildymas priklauso nuo elektros, tai sukeltų didelių nepatogumų. Dėl nenumatytų aplinkybių gali būti atidėti ir naujų vartotojų įrenginių bei objektų prijungimo darbai, jei tai sukeltų nepatogumų kitiems elektros vartotojams“, – teigia Ervinas Pareigis, AB LESTO Režimų planavimo skyriaus vadovas.

Remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prognozėmis, šalti orai iš Lietuvos nesitrauks visą šią savaitę.

Pranešimus apie planinius elektros išjungimus dėl tinklo remonto darbų klientai gali užsisakyti savitarnos svetainėje www.manoelektra.lt, klientų aptarnavimo telefonu 1802. Pranešimus klientai gaus elektroniniu paštu arba  trumpąja SMS žinute. Klientų aptarnavimo numeriu 1802 bendrovės klientai taip pat gali registruoti elektros gedimus, gauti informaciją apie elektros tiekimo sutrikimus.

Teisės aktai numato galimybę bendrovei LESTO atlikti elektros įrenginių planinius remontus laikinai nutraukiant elektros energijos tiekimą gyventojams, kad būtų užtikrinamas tinkamas skirstomojo tinklo įrenginių veikimas ir elektros energijos tiekimo patikimumas.

„Gyventojai, namuose įrengdami šildymo sistemas, kurios naudoja elektros energiją, turėtų iš anksto numatyti, kad avarinio elektros tiekimo sutrikdymo atveju jie nepatirtų nuostolių, jei būtina, pasirūpinti nepertraukiamo elektros energijos tiekimo šaltiniu. LESTO nėra atsakinga už galimus nuostolius, patirtus dėl trumpalaikių elektros energijos tiekimo sutrikimų, kilusių ne dėl bendrovės kaltės“, – teigia E. Pareigis.

Šiandien, lapkričio 27 d., Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) paskelbė elektros energijos persiuntimo paslaugos ir visuomenines elektros energijos kainas bei jų taikymo tvarkas 2014 metams.

Visuomeninės elektros energijos kainos gyventojams nuo 2014 metų mažės vidutiniškai apie 2,48 ct/kWh (su PVM), arba apie 5,2 procento. Statistiniam Lietuvos namų ūkiui, vidutiniškai per mėnesį sunaudojančiam apie 144 kWh, išlaidos už elektros energiją kitais metais sumažės apie 3,6 Lt (su PVM) per mėnesį.

Kainos gyventojams – buitiniams elektros vartotojams

71 proc. buitinių elektros vartotojų šiuo metu atsiskaito „Standartiniu“ vienos laiko zonos tarifo planu (50,1 ct/kWh) – nuo 2014 metų „Standartinio“ vienos laiko zonos tarifo kaina bus 47,4 ct/kWh. Tokie vartotojai per mėnesį vidutiniškai suvartoja 102 kWh elektros energijos, todėl kitais metais tokį tarifo planą pasirinkusiems namų ūkiams išlaidos už elektros energiją vidutiniškai sumažės 2,8 Lt (su PVM) per mėnesį.

Maždaug 13 proc. buitinių elektros vartotojų atsiskaito pagal „Standartinį“ dviejų laiko zonų tarifą (54,1 ir 41 ct/kWh) – kitąmet šio tarifo plano kaina bus atitinkamai 51,3 ct/kWh ir 38,4 ct/kWh. Šių vartotojų, suvartojančių per mėnesį apie 194 kWh elektros energijos, 2014 metais išlaidos vidutiniškai sumažės apie 5,2 Lt per mėnesį.

Apie 7 proc. namų ūkių atsiskaito pagal „Elektrinių viryklių“ vienos laiko zonos tarifo planą (48,7 ct/kWh)  – 2014 metų „Elektrinių viryklių“ vienos laiko zonos tarifo plano kaina bus 46,5 ct/kWh. Tokių vartotojų suvartojamos elektros energijos vidurkis per mėnesį yra 158 kWh, nuo ateinančių metų jie per mėnesį vidutiniškai mokės apie 3,5 Lt (su PVM) mažiau nei šiemet.

LESTO ir 2014 metais siūlys laisvai pasirenkamus tarifo planus „Namai“ ir „Namai plius“, su pastoviąja kainos dalimi, daugiau elektros energijos vartojantiems gyventojams. „Namai“ bus finansiškai naudingi suvartojantiems  nuo 2600–3500 kWh(priklausomai nuo turimo tarifo plano) elektros energijos per metus, o „Namai plius“ – nuo 7100–7800 kWh per metus. Gyventojai, pasinaudodami www.lesto.lt svetainėje įkelta skaičiuokle, gali sužinoti ir įsivertinti, kuris tarifo planas jiems yra palankiausias.

Gyventojams, sunaudojantiems daugiau nei 30 proc. elektros energijos naktiniu tarifu (t. y. naktį bei savaitgalio metu), ir toliau finansiškai naudinga turėti tokį tarifą bei skaitiklį. Pasirinktas elektros energijos tarifas ir (ar) tarifo planas taikomas ne trumpiau kaip 12 kalendorinių mėnesių ir gali būti keičiamas ne anksčiau kaip praėjus 12 kalendorinių mėnesių nuo tarifo ir (ar) tarifo plano pasirinkimo ir taikymo dienos.

„Didžiausią įtaką sumažėjusioms galutinėms kainoms turėjo mažėjančios VIAP (viešuosius interesus atitinkančių paslaugų), perdavimo, sisteminių ir skirstymo paslaugų kainos. VKEKK 2014 metams VIAP kainą sumažino nuo 9,377 ct/kWh (2013 m.) iki 7,141 ct/kWh (2014 m.)., o taip pat vienu centu sumažėjo perdavimo, sisteminių ir skirstymo paslaugų dedamųjų kainos“, – teigia Ramūnas Kiaulėnas, AB LESTO Visuomeninio tiekėjo tarnybos direktorius.

Ignalinos zonos gyventojams nuo 2014 m. elektros energijos kainoms bus taikoma 30 proc. nuolaida.

Gyventojai atsiskaityti naujomis (2014 m.) kainomis už elektros energiją galės pradedant vasario mėnesiu, už elektros energiją, suvartotą sausio mėnesį.

Kainos verslo įmonėms

Persiuntimo paslaugos kainos verslo klientams, gaunantiems elektros energiją iš vidutinės įtampos tinklų, nuo 2013 metų vidutiniškai mažės 3,1 ct/kWh (18,2 proc.), o elektros energiją gaunantiems iš žemosios įtampos tinklų vidutiniškai mažės 3,4 ct/kWh (14,6 proc.). Konkrečių verslo klientų išlaidos persiuntimo paslaugai gali stipriai skirtis, ir tai priklauso nuo tinklų, iš kurių gaunama energija, įtampos, suvartojimo apimčių ir leistinosios naudoti galios dydžio bei jos išnaudojimo efektyvumo.

Atkreipiame verslo klientų dėmesį, kad jiems ir toliau bus taikomos tik persiuntimo paslaugos kainos ir tarifų planai, o nepasirinkusiems nepriklausomo tiekėjo AB LESTO užtikrins garantinį elektros energijos tiekimą.

Nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliosiančios elektros energijos kainos vartotojams bus paskelbtos ir AB LESTO tinklalapyje (www.lesto.lt).

Elektros skirstymo bendrovė LESTO vis užfiksuoja atvejų, kuomet naujo būsto pirkėjai, atvykę pasirašyti elektros energijos pirkimo-pardavimo ar persiuntimo sutarties, nustemba dėl ankstesnio būsto savininko paliktų skolų už elektros energiją.

Esant dideliems įsiskolinimams gresia elektros tiekimo nutraukimas, tačiau nemalonių situacijų galima išvengti atlikus keletą paprastų veiksmų dar prieš perkant nekilnojamąjį turtą.

Nemalonumai dėl paliktų skolų už elektros energiją kyla tuomet, kai prieš perkant nekilnojamąjį turtą (NT) naujasis savininkas nepatikrina, ar ankstesnis savininkas visiškai atsiskaitė su elektros skirstymo bendrove LESTO, t. y. ar faktiniai elektros skaitiklio rodmenys sutampa su rodmenimis, iki kurių yra atsiskaityta.

NT pirkėjams paprasčiausia būtų dar prieš sandorio sudarymą paprašyti ankstesnio NT savininko pateikti informaciją apie  apmokėtą elektros energiją ir palyginti apmokėtus rodmenis su esamais apskaitos prietaiso (skaitiklio) rodmenimis. Informacijos apie apmokėtus rodmenis pažymą nemokamai ir per kelias akimirkas galima susiformuoti LESTO savitarnos svetainėje  www.manoelektra.lt. Informaciją apie atsiskaitymą už elektros energiją gali gauti tik ankstesnis NT savininkas.

LESTO atkreipia dėmesį, kad rekomenduotina praktika, kai NT pardavėjas pateikia informaciją apie atsiskaitymą už suvartotą elektros energiją iki NT pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo pas notarą, tačiau tai nėra privaloma. Todėl NT pirkėjai turi pasirūpinti šios informacijos gavimu. Nepasitikrinus informacijos kyla rizika, kad NT pardavėjas gali pasinaudoti NT pirkėjo neapdairumu ir palikti neapmokėtų skolų už suvartotą elektrą.

Perkant NT rekomenduotina bendru šalių tarpusavio suderinimo aktu (tarp ankstesnio ir naujo NT savininko) arba NT pirkimo pardavimo sutartyje užfiksuoti apskaitos prietaiso rodmenis, nuo kurių atsiskaitys naujasis NT savininkas – tai gali padėti išvengti galimų ginčų dėl atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją ateityje.

Tais atvejais, kai patikima ankstesnio savininko žodžiu, kad už elektros energiją yra atsiskaityta, ir nebūna sudaryto tarpusavio rodmenų suderinimo akto, sutartis dėl elektros energijos tiekimo su naujuoju savininku sudaroma fiksuojant paskutinius apmokėtus skaitiklio rodmenis. Tokiu atveju neapmokėta ankstesnio NT savininko suvartotos elektros energijos dalis tampa naujojo savininko suvartota elektros energija, už kurią reikia atsiskaityti jam.

Jei pirkėjas neužsitikrins, kad visos ankstesnio savininko suvartotos kilovatvalandės yra apmokėtos, arba neturės tarp abiejų šalių pasirašyto rodmenų suderinimo akto, vėliau gali kilti ginčų dėl skolos. Pagal suderinimo aktą, kiekvienai šaliai tenka apmokėti tik jai tenkančią „skaitiklio rodmenų dalį“. Naujajam savininkui neteks atsakyti už senojo skolas, nebent kiltų kitų teisinių ginčų tarp šalių dėl skolos susidarymo.

Į LESTO – pirmiausia

LESTO paprastai yra pirmasis komunalinių paslaugų tiekėjas, su kuriuo reikėtų persirašyti sutartį, perėmus iš ankstesnio NT savininko nuosavybę. LESTO suteiktą vartotojo kodą (abonentinį numerį) dažniausiai naudoja kiti komunalinių paslaugų (vandens, dujų ir kt.) teikėjai bei daugiabučių administratoriai.

Siekiant, kad formalumų sutvarkymas būtų kuo spartesnis, naujasis NT savininkas, nusipirkęs būstą, greičiausiai pateikti prašymą sutarties perrašymui gali LESTO savitarnos svetainės www.manoelektra.lt, skiltyje „Paraiškos ir prašymai Teikti naują paraišką/prašymą“. Vartotojas identifikuojamas per elektroninės bankininkystės ar elektroninio parašo sistemas, prisijungęs jis turėtų vadovautis instrukcijomis ekrane. Pildant prašymą internetu, prie jo reikės pridėti nuosavybės ir kitus privalomus dokumentus. Daugiau informacijos apie tai –  www.lesto.lt skiltyje „Privatiems  Sutarčių sudarymas“.

Pateikus prašymą, tolesnę elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties su LESTO rengimo eigą galima stebėti savitarnos svetainėje www.manoelektra.lt. Klientas apie eigą papildomai informuojamas el. paštu. Po sutarties parengimo klientą elektroniniu paštu pasieks instrukcija apie sutarties ir/ar jos priedų atsiėmimą toje pačioje savitarnos svetainėje.

Elektros skirstymo bendrovė AB LESTO, įgyvendindama Europos Sąjungos struktūrinių fondų dalinai finansuojamą projektą „AB LESTO orinių elektros linijų keitimas kabelinėmis“ , vietoje senų elektros oro linijų nuties 124 kilometrų naujų kabelinių linijų 36 vietovėse. Nutiestos naujos linijos pagerins elektros energijos tiekimo patikimumą beveik 3000 vartotojų, ypač gamtos stichijų metu, bei prisidės prie regionų vystymosi.

Projekto finansavimui iš ES struktūrinių fondų numatytas finansavimas sudaro iki 7,806 mln. Lt, o bendra numatoma projekto vertė – 19,514 mln. Lt. LESTO skiria daug dėmesio elektros tinklo modernizavimui – kabelinės linijos yra apsaugotos nuo gamtos stichijų keliamo poveikio, eksploatavimo metu patiriama mažiau gedimų, be to, oro linijas pakeitus kabelinėmis, gražėja kraštovaizdis, pigesnė linijų eksploatacija.

Projekto metu kabelinės linijos bus tiesiamos 4 vietovėse Kauno regione, 4 vietovėse Panevėžio regione, 11 – Šiaulių regione; 12 – Klaipėdos regione; 3 – Utenos regione ir 2 vietovėse Vilniaus regione.

„Kai kuriuose miestuose bei rajonuose oro elektros linijas pavojingai liečia želdiniai, laidai yra ploni, kyla nutrūkimo rizika, o įtampos svyravimai yra gerokai didesni, negu numatyta galiojančiame standarte. Pasenusi, nuo TSRS laikų nekeista ir neatnaujinta elektros infrastruktūra lemia dažnesnius elektros energijos tiekimo sutrikimus gyventojams ir įmonėms, todėl šio projekto metu pakeistos elektros energijos tiekimo linijos užtikrins gerokai patikimesnį elektros energijos tiekimą“, – teigia Virgilijus Žukauskas, LESTO Elektros tinklo tarnybos direktorius.

Šiuo metu skirstomuosiuose tinkluose vyrauja orinių linijų elektros tinklų tipas. Dalyje tinklo vietų elektros tiekimo tinklo infrastruktūros amžius siekia kelias dešimtis metų, susidėvėjusios elektros tinklų atramos lemia dažnesnius elektros energijos tiekimo sutrikimus, ypač gamtos stichijų metu. Tai AB LESTO aptarnaujamų teritorijų gyventojams kelia daug įvairių socialinių ir ekonominių problemų.

LESTO, siekdama išvengti elektros oro linijų pažeidžiamumo ir žalų gamtos stichijų metu, kryptingai tiesia požeminius elektros energijos perdavimo kabelius. Per 2012 m. LESTO nutiesė 1 243 km kilometrus kabelinių linijų, per 2011 m. – 1013 kilometrus. 2013 m. taip pat, planuojama, bendras nutiestų kabelinių elektros linijų ilgis sudarys daugiau nei tūkstantį kilometrų.

Įgyvendinus ES remiam1 projektą bus pagerintas elektros energijos tiekimas maždaug 3000 vartotojų, pagerės elektros energijos infrastruktūra, žymiai sumažės elektros energijos nuostoliai ir išlaidos remontui, padidės regionų patrauklumas investicijoms, atsiras prielaidos ekonomikos plėtrai, augimui ir užimtumo lygio kilimui, regionų vystymuisi ir skirtumų tarp regionų mažinimui.

Elektros skirstymo bendrovė AB LESTO, operatyviai reaguodama į pilietiškų gyventojų pranešimus telefonu ir elektroniniu paštu, 2012 metais nustatė 20 neteisėtai elektros energiją vartojusių objektų, pradėjo 11 ikiteisminių tyrimų dėl vagysčių iš elektros skirstomojo tinklo įrenginių. Bendra nuostolių suma, kurią LESTO numato atgauti iš asmenų, neteisėtai vartojusių elektros energiją, – 159,4 tūkst. Lt.

Pernai LESTO dėl galimų vagysčių ar grobstymo atvejų sulaukė 95 gyventojų skambučių į anoniminę pasitikėjimo liniją (8 5) 255 2555,  gyventojai 104 kartus kreipėsi internetu, užpildydami formą „Noriu pranešti“. Patikrinus pranešimų turinį, pasitvirtino 20 elektros grobstymo atvejų, iš jų 8 – stambiu mastu. Pagal juos LESTO priskaičiuota atlygintina suma sudaro 88 tūkst. Lt. Taip pat pagal gyventojų pranešimus LESTO pradėjo 11 ikiteisminių tyrimų dėl elektros energijos vagysčių – atlygintina žala bendrovei sudaro 81,4 tūkst. Lt.

Iš viso pernai LESTO nustatė 781 elektros energijos grobstytojus, jiems priskaičiuota atlyginti 1,052 mln. Lt – ši suma yra 15,5 proc. didesnė, nei 2011 m. Aptikti nelegalius elektros energijos grobstytojus nuo praėjusių metų padeda LESTO ir kreditų biuro „Creditinfo“ ekspertų sukurtas ekonometrinis modelis, kuris sudaro galimybę įvertinti rizikas, kad vienas ar kitas vartotojas gali būti potencialiai nesąžiningas.

„LESTO elektros tinklas yra itin didelis – po visą Lietuvą išsiraizgiusių 124 tūkst. kilometrų linijų pakaktų tris kartus apjuosti žemės rutulį, LESTO prižiūri beveik 36 tūkst. transformatorinių. Todėl visuomenės supratingumas ir geranoriškumas bendrovei LESTO yra būtinas, norint užtikrinti patikimą elektros energijos tiekimą, išvengti nelaimingų atsitikimų, ir saugoti strategiškai svarbią elektros tinklo infrastruktūrą, be kurios neįsivaizduotume kasdienio gyvenimo“, – teigia Juozas Šakela, LESTO Prevencijos ir kontrolės departamento direktorius.

Visas Bendrovės patiriamas išlaidas dėl neteisėtų veikų galiausiai padengia visi sąžiningi vartotojai, todėl kviečiame gyventojus, pastebėjus prie elektros skirstomojo tinklo įtartinai besielgiančius ar galimai neteisėtai vartojančius elektros energiją asmenis, nelikti abejingus ir pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112, LESTO klientų aptarnavimo numeriu 1802 arba pasitikėjimo linija 8 52 552555

Pernai gyventojai padėjo sulaikyti 4 asmenų vagių grupuotę Jurbarko rajone, kuri, siekdama pasipelnyti, niokojo elektros skirstomojo tinklo įrangą. Taip pat, Telšių rajone pilietiški gyventojai padėjo sulaikyti du asmenis, bandžiusius pavogti oro linijos laidus.

Siekiant apsaugoti LESTO, o drauge ir valstybės turtą, bendrovė investuoja į apsaugos technologijas, leidžiančias operatyviau reaguoti į nusikaltimus – bendrovė diegia modernias signalizacijų sistemas, įrengia papildomus užraktus ir kitas priemones, kurių pagalba būtų galima nustatyti nusikaltimų vykdytojus.

LESTO, siekdama užkirsti kelią vagystėms iš tinklo įrenginių, bendradarbiauja su stambiomis infrastruktūros įmonėmis – AB TEO ir AB „Lietuvos geležinkeliai“, elektronikos supirkėjų asociacija EEPA bei Antrinio perdirbimo įmonių asociacija. Siekdama mažinti nuostolius tinkle ir skatinti gyventojų pilietiškumą ir atsakingumą, LESTO tęsia 2010 m. pradėtą gyventojų švietimo iniciatyvą „Operacija 2020”, kurios pagrindinis partneris – Lietuvos seniūnų asociacija. Bendradarbiaujant su seniūnais siekiama operatyviai spręsti su elektros tinklais susijusias gyventojams kylančias problemas ir skatinti gyventojų aktyvumą, operatyviai dalinantis aktualia informacija.

2011 m. dėl išorinės žmonių veiklos (vagysčių, chuliganizmo, kasybos darbų) trumpam be elektros energijos tiekimo buvo likę daugiau nei 200 tūkst. elektros energijos vartotojų.

Lietuvos elektros skirstymo tinklų operatorius AB LESTO primena, kad gyventojai naujomis 2013 m. kainomis už elektros energiją atsiskaityti turi nuo vasario mėnesio, už sausio mėnesį suvartotą elektrą. O iki tol gyventojai turėtų atsiskaityti 2012 m. kainomis už gruodį suvartotą elektros energiją.

Gyventojai pagal sutartis su LESTO yra įsipareigoję elektros apskaitos prietaisų (skaitiklių) rodmenis užfiksuoti paskutinę ataskaitinio laikotarpio (mėnesio) dieną ir atsiskaityti kiekvieną mėnesį, per 20 kalendorinių dienų pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui. Tad buitiniai vartotojai, nurašę elektros skaitiklių rodmenis gruodžio 31 dieną, atsiskaityti senomis (2012 m.) kainomis gali per sausio mėnesio pirmąsias 20 d.

„Jei gyventojai pastebėjo, kad mokėdami už elektros energiją netiksliai nurodė kainas, jie turėtų suskaičiuoti, koks neatitikimas susidarė, ir kitą mėnesį mokėdami už elektros energiją pridėti arba atimti susidariusį neatitikimą“, – teigia Deimantė Bareikienė, LESTO Klientų aptarnavimo valdymo departamento direktorė.

Apskaičiuojant mokėtiną sumą už elektros energiją naujomis kainomis, reikia nurodyti visus tarifo plano kainos skaičius cento dešimtųjų dalių tikslumu (tris skaičius po kablelio, kuomet kaina rašoma litais). O bendrą mokėtiną sumą – suapvalinti centų tikslumu, vadovaujantis bendrosiomis matematinėmis apvalinimo taisyklėmis. Pavyzdžiui, nuo vasario mėnesio atsiskaitant pagal vienos laiko zonos „Standartinį“ tarifo planą ir suvartojus 125 kilovatvalandes elektros energijos, skaičiuojant po 0,501 Lt už kilovatvalandę, bendra mokėtina suma sudarytų 62,625 Lt – tokią mokėtiną sumą reikėtų suapvalinti iki 62,63 Lt.

„Mums džiugu, kad didžioji dauguma klientų gruodžio pabaigoje nurašė rodmenis ir jau pradėjo mokėti sąskaitas už suvartotą elektros energiją. AB LESTO visais atvejais, kai yra keičiama elektros energijos kaina, vykdo klientų suvartotos elektros energijos deklaravimo stebėseną ir, jei nustato, kad elektros energijos suvartojimas objekte neproporcingai padidėjęs, šiuose objektuose vykdo elektros skaitiklių neplaninius patikrinimus. Jei nustatomi neatitikimai tarp klientų apmokėtų ir faktinių elektros skaitiklių rodmenų – atliekami perskaičiavimai. Taip pat tokie perskaičiavimai gali būti atlikti įprastų patikrinimų metu, jei užfiksuojamas neatitikimas“, – teigia D. Bareikienė.

Nuo 2013 m. daugiau elektros vartotojų turėtų atkreipti dėmesį į siūlomus tarifų planus „Namai“ arba „Namai plius“, kurie leidžia sutaupyti daugiau nei vidutiniškai elektros energijos suvartojantiems vartotojams.

Gyventojams, šiuo metu atsiskaitantiems vienos laiko zonos tarifo planu „Standartinis“ ir per mėnesį suvartojantiems bent 230 kWh elektros energijos, 2013 m. būtų palankiau pasirinkti tarifo planą „Namai“. Pasirinkus planą „Namai“, kas mėnesį mokama 10 Lt pastovioji dedamoji dalis, tačiau elektros energijos kaina taikoma mažesnė – 45,5 ct/kWh (plano „Standartinis“ – 50,1 ct/kWh). Paprasčiausiai elektros vartotojai jau dabar gali įvertinti, ar jų pasirinkti tarifų planai jiems bus tinkamiausi ir 2013 metais, naudodamiesi interneto svetainėje www.lesto.lt įkelta skaičiuokle.

Gyventojai turi galimybę pasikeisti tarifo planą kartą per metus arba kuomet pakeičiamos kainos. Tai leidžia pasirinkti tinkamiausią tarifo planą, atitinkantį besikeičiančius vartotojų poreikius. Vieną kartą pakeitus tarifo planą, kitą kartą tą būtų galima atlikti tik po 12 mėnesių.

Gauti aktualią ir išsamią su elektros energijos tiekimu susijusią informaciją, valdyti reikalingas LESTO paslaugas ir kontroliuoti mokėjimus gyventojai gali internetinėje LESTO savitarnos svetainėje www.manoelektra.lt. Daugiau informacijos aktualiais elektros energijos tiekimo klausimais gyventojai gali gauti klientų aptarnavimo telefonu 1802.

Elektros skirstymo bendrovė AB LESTO jau beveik vienerius metus teikia paslaugą „Elektrikas į namus“. Atlikus vartotojų nuomonės tyrimą, paslaugos kokybę teigiamai įvertino 89 proc. paslaugą išbandžiusių privačių klientų ir 82 proc. verslo klientų. Klientai nurodė, kad šios paslaugos labiausiai prireikia įvykus gedimui vidaus tinkle. Svarbiausias kriterijus klientams, renkantis elektriko paslaugą, yra kaina.

AB LESTO atlikus rangovų teikiamos paslaugos „Elektrikas į namus“ klientų aptarnavimo kokybės tyrimą, paaiškėjo, jog bendras „Elektrikas į namus“ paslaugą teikiančių rangovų klientų aptarnavimo kokybės rodiklis privačių klientų segmente yra 89 proc., o verslo klientai aptarnavimo kokybę įvertino 82 proc.

„Klientų aptarnavimo kokybės rodikliai yra geri, atsižvelgiant į tai, kad paslauga yra nauja ir teikiama trumpiau nei metus. Tačiau mūsų siektini rodikliai yra aukštesni – sutartyse su rangovais reikalaujame, kad „Elektriko į namus“ klientų pasitenkinimo rodiklis siektų 90 proc. Po apklausos rezultatų ir išvadų analizės susitikome su partneriais ir aptarėme tolesnius veiksmus, leisiančius užtikrinti siekiamą 90 proc. kokybės įvertinimo lygmenį“, – teigia Mantas Vaskela, LESTO Veiklos plėtros skyriaus vadovas.

Klientai taip pat įvertino pagrindines priežastis, lemiančias klientų pasirinkimą naudotis šia paslauga. Vykdant apklausą, buvo vertinama daugiau nei dešimt paslaugos suteikimo kokybės rodiklių, tokių kaip atvykimas laiku, prisistatymas atvykus, problemos sprendimas, darbo vietos sutvarkymas ir kt.

Ir privatūs, ir verslo klientai geriausiai vertino darbuotojų bendravimo mandagumą, sugebėjimą išsiaiškinti kliento poreikius, saugų darbų atlikimą.

Apklausa parodė, kad dažniausiai gyventojai dėl šios paslaugos į LESTO kreipiasi avarinio elektros instaliacijos gedimo atveju (78 proc). Antra pagal dažnumą paslaugos užsakymo priežastis – planinio remonto darbai (šviestuvų kabinimas, kištukinių lizdų keitimas), dėl to kreipiasi 15 proc. klientų. Labai panašios tendencijos ir tarp verslo klientų.

„Elektriko paslaugos vertėtų kreiptis dar prieš įvykstant gedimams, kadangi gedimai paprastai yra netvarkingos elektros instaliacijos priežastis. Netvarkinga elektros instaliacija – tai nuolatinė grėsmė, kad namuose gali įvykti nelaimė“, – įspėja M. Vaskela.

Apie 70 proc. klientų paslaugą užsisako naudodamiesi LESTO nuotoliniais klientų aptarnavimo kanalais –  paskambinę trumpuoju numeriu 1802 arba informaciją suradę internetinėje svetainėje www.lesto.lt. Svarbiausiu kriterijumi, renkantis elektriko paslaugą, klientai įvardijo kainą (46 proc.), taip pat klientams svarbu, kad būtų pasiūlytas tinkamas atvykimo laikas.

„LESTO dar anksčiau pastebėjo tendenciją, kad klientai bendrovės trumpuoju numeriu 1802 kreipiasi dėl galimybės atlikti darbus namų vidaus tinkle. Anksčiau LESTO tokiems vartotojams galėdavo tik patarti kreiptis į rinkoje veikiančias įmones, tačiau tokių papildomų paslaugų neteikdavo“, – aiškina M. Vaskela.

Apklausos metu iš viso buvo apklausti 275 respondentai. Apklausą atliko UAB „Synopticom“.