Elektros skirstymo bendrovė AB LESTO, atliekanti visuomeninio bei garantinio elektros energijos tiekėjo funkciją, gyventojams ir įmonėms reikalingą elektrą perka visais teisėtais ir galimais būdais, siekdama geriausios įsigijimo kainos. Atsižvelgiant į dienraštyje „Lietuvos rytas“ lapkričio 29 d. paskelbtą publikaciją „Brangstanti elektra – su įtartinais kvapais“, LESTO pateikia informaciją apie elektros energijos įsigijimą.

LESTO veikla yra reguliuojama. Įsigydama elektrą LESTO turi atitikti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos objektyviais vertinimais apskaičiuotą kriterijų – visa per metus įsigyta elektra vidutiniškai turėtų kainuoti ne daugiau, nei 16,433 ct/kWh, įskaitant ne tik elektros įsigijimo, bet ir balansavimo paslaugos išlaidas.

„Įsigyti elektros energijos kuo mažesne kaina yra LESTO ekonominis interesas, kadangi elektros įsigijimo kaina tiesiogiai atsispindi finansiniuose rezultatuose. Kadangi galutinės kainos elektros vartotojams jau nustatytos, tai elektros pirkimas brangesne kaina neigiamai paveiktų bendrovės metinius rezultatus“, – teigia Arvydas Tarasevičius, LESTO generalinis direktorius.

LESTO su atskirais elektros gamintojais ir tiekėjais yra sudariusi virš 300 sutarčių ir įvertina kiekvieną pasiūlymą, kad elektra būtų perkama kuo pigiau, atsižvelgiant į reikiamo elektros kiekio užtikrinimą tinkamu metu. Pirkdama elektros energiją LESTO negali vertinti vien tik absoliutaus elektros kainos dydžio, nes kartu turi suvaldyti elektros kainų ir kiekio svyravimus kas valandą.

Pagal Prekybos elektros energija taisykles, LESTO elektrą perka tiek iš subsidijuojamų, tiek nesubsidijuojamų gamintojų, tiek iš laisvoje rinkoje veikiančių gamintojų ar tiekėjų, taip pat elektros biržoje. Nuo 2013 m. LESTO elektros rinkoje veiks tokiomis pat sąlygomis kaip ir kiti dalyviai, ir gali laisvai rinktis elektros pardavėjus, siūlančius geriausias sąlygas.

Pagal dabartinę situaciją Lietuvos elektros energetikos sektoriuje, Lietuvos gamintojai neužtikrina šalies poreikiams reikalingo elektros kiekio, todėl neišvengiamai dalis elektros energijos bus importuojama iš kitų šalių ir įsigyjama geriausiomis rinkos dalyvių pasiūlytomis sąlygomis. Viešųjų pirkimų procedūros prekybai elektra netaikomos dėl reikalingo itin didelio lankstumo tiekimo laiko, apimčių, patikimumo prasme. Tai apibrėžta ir Viešųjų pirkimų įstatyme – įstatymo reikalavimai netaikomi energetikos srityje veikiančios bendrovės perkamai elektros energijai, kuri skirta perparduoti trečiosioms šalims.

Įprastai elektra LESTO prekiauja pagal dvišalius sandorius su tiekėjais (termofikacinėmis, atsinaujinančių išteklių elektrinėmis, kitais tiekėjais ar importuotojais). Trūkstama energijos dalis gali būti įsigyjama elektros biržoje, kurioje prekyba anoniminė ir skirtinga kaina formuojasi kiekvieną valandą. Prekyba elektra vykdoma kiekvieną valandą, kadangi poreikis (paklausa) ir galimybė užtikrinti elektros energiją (pasiūla) kinta. Elektra nėra ta prekė, kurią galima „sandėliuoti“, todėl tinkamo kiekio įsigijimas kiekvieną valandą yra sudėtingas procesas, jį iš anksto, ypač ilgesniu laikotarpiu, sunku numatyti.

Vartotojai gali rinktis

Visi klientai – ir verslo, ir privatūs – gali laisvai rinktis nepriklausomą tiekėją ir pirkti jų parduodamą elektros energiją. Rinkoje viešai pateikiami nepriklausomų tiekėjų įkainiai vartotojams daugeliu atveju yra didesni, nei LESTO užtikrinama reguliuojama elektros energijos įsigijimo kaina, ir tik labai retais atvejais vartotojai, turintys teisę pirkti elektros energiją reguliuojamomis visuomeninėmis kainomis, pasirenka nepriklausomus tiekėjus. Tai rodo, kad LESTO taikomos paslaugų kainos yra konkurencingos laisvojoje rinkoje.

Paprastai geriausias sąlygas nepriklausomi tiekėjai pasiūlo didžiausiems vartotojams, o daliai smulkių įmonių ar buitiniams vartotojams nepriklausomi tiekėjai savo paslaugų kartais netgi nesiūlo. Gyventojams ir įmonėms, nepasirinkusioms nepriklausomo tiekėjo, tiekimą (visuomeninį ir garantinį) užtikrina LESTO.

Nuo 2013 m. daugiau elektros vartotojų turėtų atkreipti dėmesį į siūlomus tarifų planus „Namai“ arba „Namai plius“, kurie leidžia sutaupyti daugiau nei vidutiniškai elektros energijos suvartojantiems vartotojams.

Gyventojams, šiuo metu atsiskaitantiems vienos laiko zonos tarifo planu „Standartinis“ ir per mėnesį suvartojantiems bent 213 kWh elektros energijos, 2013 m. būtų palankiau pasirinkti tarifo planą „Namai“. Pasirinkus planą „Namai“ kas mėnesį mokama 10 Lt pastovioji dedamoji dalis, tačiau elektros energijos kaina taikoma mažesnė – 47,2 ct/kWh (plano „Standartinis“ – 51,9 ct/kWh).

Daugiau nei 667 kWh per mėnesį arba 8000 kWh per metus suvartojantiems ir vienos laiko zonos tarifo planu „12000 kWh“ iki šiol atsiskaitantiems klientams būtų naudingesnis tarifo planas „Namai plius“. Šio plano pastovioji dedamoji dalis sudaro 20 Lt, o suvartota elektros energija nuo 2013 m. kainuos 45,5 ct/kWh.

„Daugiau elektros energijos suvartojantiems gyventojams, pvz., elektra šildantiems namus, tarifų planai „Namai“ arba „Namai plius“ yra neabejotinai parankesni. Papildomai gyventojai turėtų įvertinti, kiek elektros energijos suvartoja naktį ir dieną, ir pagal tai pasirinkti vienos arba dviejų laiko zonų tarifų planus“, – teigia Ramūnas Kiaulėnas, LESTO Visuomeninio tiekėjo tarnybos direktorius.

Pasak jo, klientai keisti tarifo planą gali vieną kartą per 12 kalendorinių mėnesių arba per 2 mėnesius pasikeitus kliento objekte taikomiems elektros energijos įkainiams. Elektros vartotojai jau dabar gali įvertinti, ar jų pasirinkti tarifų planai jiems bus tinkamiausi ir 2013 metais, naudodamiesi interneto svetainėje www.lesto.lt įkelta skaičiuokle.

LESTO atkreipia dėmesį, kad gyventojams apskaičiuojant mokėtiną sumą už elektros energiją, reikia nurodyti visus tarifo plano kainos skaičius cento dešimtųjų dalių tikslumu, o bendrą mokėtiną sumą – suapvalinti centų tikslumu, vadovaujantis bendrosiomis matematinėmis apvalinimo taisyklėmis.

Siūlomi tarifų planai „Namai“ ir „Namai plius“ nuo įprastų skiriasi tuo, kad yra sudaryti iš dviejų dedamųjų: suvartotos energijos dedamosios (ct/kWh) ir pastoviosios dedamosios (Lt/mėn.). Pasirinkus šiuos tarifų planus atsiskaitoma pagal vidutinį elektros energijos suvartojimą per mėnesį – klientai gauna PVM sąskaitas faktūras, kurias gali apmokėti tiesioginiu debetu, per elektroninę bankininkystę ar kitais įprastais būdais. Tai pažangesnis atsiskaitymo būdas, lyginant su tradicine atsiskaitymo knygele. Klientui taip pat išlieka galimybė deklaruoti elektros skaitiklio rodmenis ir mokėti pagal faktiškai suvartotą elektros energijos kiekį.

Nuo kitų metų naujai nebesuteikiamas ir nebepratęsiamas tarifo planas „12 000 kWh“ – pasibaigus šio plano galiojimui, klientams teks pasirinkti kitą tarifo planą. Kiekvienam klientui šio plano galiojimo pabaiga yra individuali, todėl klientai iš anksto gali kreiptis dėl šio plano pakeitimo į jam naudingesnį tarifo planą. Tuomet pasibaigus vieno tarifo plano galiojimui, iš karto įsigaliotų naujai pasirinktas tarifo planas.

Vartotojai už 2012 m. gruodžio mėn. suvartotą elektros energiją atsiskaityti senomis (2012 m.) kainomis galės per sausio mėnesį, prieš tai gruodžio 31 d. nurašę elektros skaitiklių rodmenis. Už 2013 m. sausio mėnesį suvartotą elektros energiją vartotojai turės mokėti jau naujomis kainomis, atsiskaitydami nuo vasario 1 d.

LESTO klientai informaciją apie jiems taikomus tarifų planus, sąskaitas ir mokėjimus gali sužinoti savitarnos svetainėje www.manoelektra.lt, taip pat klientų aptarnavimo telefonu 1802 ar atvykę į artimiausią klientų aptarnavimo centrą.

Šiais metais per 10 mėnesių elektros skirstomųjų tinklų operatorius AB LESTO privatiems asmenims ir įmonėms dėl nesuderintų žemės kasimo darbų ir vykdomų statybų elektros skirstomojo tinklo apsaugos zonose surašė 263 įspėjimus, tai yra beveik perpus mažiau nei pernai – gyventojai ir įmonės vis labiau suvokia prievolės laikytis teisės aktais numatytų reikalavimų svarbą. Neteisėtai vykdomi darbai elektros linijų apsaugos zonose kelia riziką žmonių gyvybei ir elektros tiekimui, bei užtraukia teisinę atsakomybę.

Per 2012 m. sausį – spalį LESTO gyventojams ir verslo įmonėms surašė 263 įspėjimus dėl nesuderintų žemės kasimo darbų ir vykdomų statybų elektros skirstomojo tinklo apsaugos zonose, palyginimui, prieš metus per trumpesnį laikotarpį (sausį – rugsėjį) buvo surašyti 549 tokie įspėjimai.

LESTO primena, kad siekiant apsaugoti elektros tinklus, sudaryti normalias jų eksploatavimo sąlygas, užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams bei užtikrinti nenutrūkstamą elektros energijos skirstymą ir tiekimą, pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus elektros linijoms yra nustatytos elektros tinklų apsaugos zonos (specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos). Į šias elektros tinklų apsaugos zonas patenkantys žemės sklypai gali būti naudojami įprastinei žemės ūkio bei kitai veiklai, tačiau turi būti laikomasi teisės aktais nustatytų elektros tinklų apsaugos zonų apibrėžtų reikalavimų. Zonos ribose savarankiškai, be raštiško LESTO sutikimo, negali būti vykdomi žemės kasimo, melioravimo, užtvindymo darbai, sodinami arba kertami medžiai, įvairių statinių griovimo, remonto ir kiti darbai. Zonos ribose yra draudžiama įrengti sporto, žaidimų aikšteles, stadionus ir kt.

„Itin svarbu LESTO iš anksto informuoti apie planuojamus didelės apimties projektus, pvz. gatvių tiesimo, statybų. Kiekviena statybų paslaugas teikianti bendrovė, prieš pradėdama statybas ar žemės kasimo darbus elektros linijų apsaugos zonoje, privalo iš anksto tai suderinti su skirstomųjų tinklų operatoriumi, ir vykdyti darbus tik gavusi raštišką leidimą. Taip pat ir gyventojai, prieš imdamiesi bet kokių darbų elektros linijų apsaugos zonose, pvz., želdinių genėjimo, kasimo darbų, prieš tai privalo darbus suderinti su LESTO. Tai aiškiai nurodyta Elektros tinklų apsaugos taisyklėse, patvirtintose energetikos ministro“, – teigia Ervinas Pareigis, AB LESTO Režimų planavimo skyriaus vadovas.

Kas mėnesį, nepaisant siekių užtikrinti nepertraukiamą elektros energijos tiekimą vartotojams ir sumažinti riziką, kylančią dėl neteisėtų trečiųjų asmenų įtakos elektros tinklui, LESTO užfiksuoja bent po kelis atvejus, kuomet, neleistinai vykdant darbus oro linijų apsaugos zonos teritorijoje, pažeidžiamos elektros linijos ir sutrinka elektros energijos tiekimas. Kyla didelė grėsmė, kad elektros srovė gali traumuoti darbus neteisėtai atliekančius asmenis ar aplinkinius gyventojus. Ypač atsargiai reikėtų vykdyti žemės kasimo darbus – būtina įsitikinti, ar darbų vykdymo vietoje nėra paklotų elektros kabelių.

Šiemet jau užfiksuota bent po keliolika atvejų, kuomet  neleistinai pjautas medis užvirto ant laidų, elektros linijas kliudė sunkiasvorė technika, požeminiai kabeliai buvo pažeisti neleistinai vykdant kasimo darbus. Tokie atsitikimai kelia itin didelę grėsmę aplinkinių saugumui ir sutrikdo elektros energijos tiekimą.

LESTO yra pasirašiusi bendradarbiavimo susitarimą su valstybinėmis Darbo ir Teritorijų planavimo bei statybos inspekcijomis – užfiksavusi pažeidimus LESTO visuomet apie juos informuoja minėtas institucijas.

„Esame atsakingi už kokybišką, patikimą ir saugų elektros energijos tiekimą vartotojams. Todėl visuomet primename savo klientams ir visiems gyventojams apie saugaus elgesio reikalavimus, vykdant bet kokią veiklą šalia elektros linijų“, – teigia E. Pareigis.

Minimalus atstumas – nuo 1 metro

Dažniausiai elektra į gyventojų namus ar sodybas atkeliauja 0,4 kV įtampos oro linijomis. Tokios įtampos oro ir kabelinių linijų apsaugos zona sudaro po 2 metrus į abi puses. Gyventojai, auginantys želdinius, turėtų įsitikinti, kad medžių šakos nuo linijų būtų nutolusios daugiau nei vieną metrą, o jei šakos priartėjo prie laidų – būtina, iš anksto suderinus su LESTO ir kitomis tarnybomis, jas nugenėti. Apie pavojų linijoms keliančius želdinius gyventojai LESTO turėtų informuoti telefonu 1802.

Atitinkamai, jei elektros linijų įtampa aukštesnė, atstumai turi būti dar didesni: 10 kV įtampos oro linijų apsaugos zona sudaro 10 metrų, o nuo želdinių šias linijas turėtų skirti mažiausiai 3 metrai. 35 kV  linijų apsaugos zona – 15 metrų, o nuo želdinių atstumas turėtų sudaryti bent 4 metrus.

„Gyventojai jokiu būdu negali imtis kažkokių veiksmų savo nuožiūra, nesuderinę su LESTO. Tai labai pavojinga – kyla grėsmė ir asmens, ir aplinkinių saugumui. Be to, nesuderinus darbų, gresia bausmė už žalą saugotiniems želdiniams.
Saugotinais gali būti pripažinti visi medžiai, išskyrus vaismedžius, vaiskrūmius, todėl prieš imantis želdinių genėjimo darbų, būtina išsiimti leidimą vietos savivaldybėje, tuomet suderinti darbus su LESTO“, – sako E. Pareigis.

Žinotina, kad daugelį sumedėjusių augalų rūšių galima sėkmingai genėti ne tik pavasarį, bet ir vasarą, ankstyvą rudenį ir žiemos pabaigoje. Nors vasarą medžius genėti sunkiau, tačiau intensyvios vegetacijos metu nupjauti ūgliai ir jaunos šakutės žaizdas užtraukia tuojau pat, ir sumažina tikimybę, kad į jas paklius puvinio užkratas.

Įstatymuose atsakomybė ir pareigos už želdinių genėjimą prie oro linijų numatytos ir bendrovei LESTO, ir gyventojams bei žemės naudotojams, kurių želdiniai auga oro linijų apsaugos zonose ar šalia jų. LESTO medžius ir krūmus kerta ir geni valstybiniuose ir privačiuose miškuose, taip pat nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, draustiniuose, kuriuose nutiestos elektros oro linijos. Miestuose, gyvenvietėse, miško parkuose, sodybose ir soduose, kuriuose nutiestos oro ir oro kabelių linijos, jų apsaugos zonose medžius ir krūmus kerta ir geni želdinius prižiūrinčios organizacijos arba žemės savininkai bei naudotojai, suderinę su LESTO darbų atlikimo terminus.

„Vyrauja klaidinga nuomonė, kad LESTO vis tiek iškirs medžius po laidais. Medžiai yra privačių valdų savininkų ar jos naudotojų nuosavybė, todėl jie yra atsakingi už jų priežiūrą. Suprantame dalies gyventojų padėtį, kai dėl vienokių ar kitokių priežasčių jie negali medžių genėti – visuomet stengiamės gyventojams šiuo klausimu kiek įmanoma geranoriškai padėti, rasti abiems pusėms priimtinus sprendimus. Tačiau siekiame, kad gyventojai būtų pilietiški ir patys rūpintųsi jiems priklausančiu turtu. Savo želdiniais geriausiai pasirūpins patys sodininkai, tinklo darbuotojų rūpestis – patikimas elektros energijos tiekimas“, – aiškina E. Pareigis.

Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatorius informuoja, kad po spalio 6 d. naktį siautusio itin stipraus vėjo elektros energijos tiekimas sutrikdytas apie 140 tūkst. elektros vartotojų. Didelį vartotojų be elektros energijos skaičių lemią pažeistos aukštos ir vidutinės įtampos linijos, daugiausia pažeidimų užfiksuota Utenos, Panevėžio ir Kauno regionuose.

LESTO duomenimis, šį rytą elektros energijos tiekimas buvo sutrikęs apie 39000 vartotojų Utenos regione, apie 36000 vartotojų Panevėžio regione ir apie 29000 vartotojų Kauno regione. Šiaulių regione elektros energijos tiekimas sutriko maždaug 16000 vartotojų, Vilniaus – 13000 vartotojų, Klaipėdos – 10000 vartotojų, Alytaus regione – apie 1000 vartotojų.

Atsižvelgdama į didelį elektros tiekimo sutrikimų mastą, LESTO bendrovėje paskelbė ekstremalią situaciją ir ėmėsi organizuoti gedimų šalinimą, pasitelkdama maksimalias pajėgas. Gedimai šalinami visose gamtos stichijų pažeistose elektros tinklo dalyse: šiuo metu dirba ne tik kelis kartus daugiau LESTO brigadų, bet ir bendrovės rangovų personalo brigadų.

LESTO Dispečerinio centro Režimų planavimo skyriaus vadovas Ervinas Pareigis aiškina, kad daugiausia elektros tiekimo sutrikimų šiąnakt įvyko dėl pažeistų aukštos ir vidutinės įtampos elektros oro linijų, kuriomis elektros energija tiekiama dideliam vartotojų skaičiui. Ant elektros linijų atramų ir laidų virto medžiai, krito šakos, gedimų šalinimą šiuo metu labiausiai apsunkina tai, kad daug gedimų yra visose Lietuvos regionuose, ant kelių išvirtę medžiai, kurie trukdo pasiekti gedimų vietas, ir šlapias dirvožemis.

Vartotojų pranešimai apie elektros tiekimo sutrikimus priimami LESTO klientų informavimo telefonu 1802, tačiau LESTO  jau žino apie daugumą gedimų ir gyventojų prašo kantrybės. Pranešti apie gedimus reikėtų tik nutolusių vietovių  gyventojams (vienkiemiuose, mažuose kaimeliuose). Visuose miestuose informacija apie gedimus LESTO pasiekia automatiškai. Bendrovei paskelbus ekstremalią situaciją, gyventojų pranešimų priimama kelias dešimtis kartų daugiau nei įprastomis dienomis..

Gamtos stichijų atvejais elektros energijos tiekimo atstatymo laikas priklauso nuo gedimų masto, konkrečių gedimų priežasčių, jų sudėtingumo ir gedimų vietos pasiekimo galimybių (privažiavimo sąlygų). Pirmiausia bendrovės operatyvinės brigados pašalina tuos gedimus, kurie susiję su elektros tiekimu didesnei vartotojų daliai ir ypatingos reikšmės visuomeninės paskirties objektams. Pirmiausia šalinami gedimai aukštos ir vidutinės įtampos tinkluose, po to žemos įtampos įrenginių gedimai.

LESTO primena gyventojams, jog siaučiant gamtos stichijoms, būtina laikytis saugaus elgesio reikalavimų. Atsakingi ir apdairūs veiksmai padės išvengti nelaimingų atsitikimų.

„Klientų prašome supratimo, kantrybės bei pagalbos šalinant gamtos stichijų padarinius. Didžiausia pagalba – pasirūpinti savo saugumu, nesiartinti prie pažeistų elektros skirstomojo tinklo vietų. Pastebėjus nutrūkusį elektros energijos oro linijos laidą ar elektros energijos linijos atvado laidą, jokiu būdu negalima priartėti prie jo arčiau kaip 8 metrus. Nelieskite ant žemės ar automobilių nukritusių laidų, o laukite, kol į gedimo vietą atvyks operatyvinės brigados. Užtikriname, kad imamės visų būtinų priemonių, kad elektros energijos tiekimas būtų atstatytas kaip galima greičiau“, – teigia E. Pareigis.

Negalima artintis ir liesti ant elektros energijos laidų užvirtusių medžių, kadangi jie taip pat gali būti pavojingi žmogaus gyvybei. Pastebėjus apgadintus ar kibirkščiuojančius elektros energijos įrenginius, ant gatvės, automobilių ir kitur nukritusius, nutrauktus laidus, nuverstas elektros linijų atramas, ant linijų užvirtusius medžius, būtina nedelsiant pranešti LESTO telefonu 1802 arba bendruoju pagalbos telefonu 112. Siekiant padėti nuo elektros srovės nukentėjusiam žmogui, būtina laikytis atsargumo ir iškviesti greitąją pagalbą telefonu 112.

Siekdama paskatinti gyventojus racionaliau vartoti elektrą ir už ją atsiskaityti šiuolaikiškais būdais, skirstomųjų tinklų bendrovė LESTO kartu su taupiųjų lempučių gamintoja ACME pradėjo akciją gyventojams. Nuo 2011 m. liepos 18 d. iki rugpjūčio 28 d. kiekvieną savaitę burtų keliu LESTO išrinks laimėtoją iš klientų, sudariusių tiesioginio debeto sutartis. Visos laimėtojo būste naudojamos elektros lemputės bus pakeistos į taupiąsias ACME CFL elektros lemputes.

Pasak LESTO racionalaus elektros energijos vartojimo eksperto Manto Vaskelos, atsižvelgdama į elektros vartotojų interesus ir poreikius, bendrovė kuria ir siūlo savo klientams modernias, šiuolaikiškas paslaugas, teikia efektyvaus vartojimo sprendimus, padedančius sutaupyti jų laiką ir pinigus. Vienas iš tokių pasiūlymų – galimybė atsiskaityti už elektrą tiesioginiu debetu.

“Tiesioginis debetas – pigesnis ir ypač patogus atsiskaitymo būdas – šiuo metu populiariausias Vakarų Europos šalyse. Nuo metų pradžios LESTO klientų, pasirenkančių atsiskaityti tiesioginiu debetu, skaičius padidėjo 4 kartus ir jis nuolat auga”, – sako M. Vaskela.

LESTO paskelbtoje akcijoje klientams siūloma sumažinti savo sąskaitas už elektrą naudojant taupiąsias lemputes. Pasak M. Vaskelos, apie 20 proc. gyventojų išlaidų elektrai sudaro patalpų apšvietimas. Jo modernizavimu ekspertas kviečia pasirūpinti nelaukiant vėlyvo rudens ar žiemos. Akcijos metu kas savaitę iš gyventojų, pateikusių sutikimą atsiskaityti tiesioginiu debetu, burtu keliu bus išrinktas laimėtojas, kurio būste visos senosios lemputės bus pakeistos taupiosiomis.

“Iki šiol dauguma klientų už elektros energiją moka kiekvieną mėnesį gaišdami savo laiką elektros skaitiklio rodmenų nurašinėjimui, skaičiavimui ir atsiskaitymo knygelės lapelių pildymui. Tačiau atsiskaityti tiesioginiu debetu yra žymiai patogiau, nes nereikia niekur eiti ir nieko pildyti – įmoka, apskaičiuota pagal vidutinį suvartojimą, automatiškai nurašoma nuo kliento banko sąskaitos”, – sako M. Vaskela. Jo teigimu, toks atsiskaitymo būdas ypač priimtinas tiems, kurie dažnai užmiršta susimokėti už elektros energiją. Atsiskaitant tiesioginiu debetu klientas gali būti ramus – už elektrą visuomet bus sumokėta laiku. Be to, sutaupoma pinigų – tiesioginio debeto paslauga didžiuosiuose bankuose yra nemokama, kituose – pigiausia, lyginant su kitais atsiskaitymo būdais.

M. Vaskelos teigimu, tiesioginio debeto sistema yra ypač patogi klientams, kurie turi kelis nekilnojamo turto objektus. Šiems klientams siūlome pasirašyti vieną sutartį ir už suvartojamą elektrą visuose objektuose atsiskaityti pagal vieną vartotojo kodą. Tokiu būdu klientui nebereikia sudaryti kelių sutarčių ir pildyti kelias atsiskaitymo knygeles. Atsiskaitant už keliuose objektuose suvartotą elektros energiją tiesioginiu debetu nereikia mokėti ir kelių komisinių mokesčių – sistema leidžia atlikti vieną mokėjimą už visuose objektuose suvartojamą elektrą.

Pasak racionalaus elektros energijos vartojimo eksperto, atsiskaitantys tiesioginiu debetu informaciją apie būsimą mokėjimą (elektroninę sąskaitą) gauna kiekvieno mėnesio pradžioje. Mėnesio įmoka už elektros energiją klientui apskaičiuojama pagal kliento vidutinį elektros suvartojimą, kuris nustatomas pagal skaitiklio patikrinimo duomenis. Klientai gali patys pasirinkti jiems tinkamą mokėjimo dieną, pavyzdžiui po atostogų – deklaruoti savo skaitiklio rodmenis, taip sulyginant sąskaitas su faktu.

Tiesioginio debeto paslauga gali pasinaudoti klientai, turintys sąskaitas SEB, “Swedbank”, “Snoro”, “DnB Nord”, “Danske”, “Parex”, Nordea, Šiaulių ir Ūkio bankuose. Užsisakyti paslaugą gyventojai gali pasinaudoję elektroninės bankininkystės sistema, savo banko ar bet kuriame LESTO klientų aptarnavimo centre. Be to, nuo šiol LESTO klientai – objektų savininkai sutikimą atsiskaityti tiesioginiu debetu gali pateikti ir telefonu 1802.

"Veido" archyvas

Š.m. birželio mėn. 3 d.  buvo įsteigta Nacionalinė  Lietuvos elektros asociacija, kurios steigėjos yra Lietuvos elektros energetikos sektoriaus įmonės „Lietuvos energija“, LESTO, LITGRID ir „Technologijų ir inovacijų centras“. Asociacijos tikslas – formuoti bendrą energetikos sektoriaus poziciją ir atstovauti jos narių interesus ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu. Viena iš svarbiausių Nacionalinės Lietuvos elektros asociacijos funkcijų – užtikrinti tinkamą Lietuvos energetikos sektoriaus atstovavimą Europos elektros energetikos asociacijoje „Eurelectric“.

Asociacija vienys Lietuvoje veikiančias elektros gamybos, perdavimo, skirstymo ir tiekimo įmones bei jų dukterines bendroves. Ji bus atvira ir kitoms minėtą veiklą vystančioms bendrovėms. Pastarąsias į asociaciją priims Visuotinis narių susirinkimas. Asociacijos veikla bus paremta lygiateisiškumo principu ir bus organizuojama vidiniais narių resursais.

„Atstovausime ir tarpininkausime savo narėms valstybinėse institucijose, visuomeninėse bei tarptautinėse organizacijose. Ypatingą dėmesį skirsime bendradarbiavimui su „Eurelectric“, nes šiandien integracija į Europos energetikos sistemas – vienas svarbiausių šalies energetinio stabilumo užtikrinimo uždavinių“,– kalba naujosios asociacijos prezidentas, „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius Dalius Misiūnas.

Aktualiems nacionalinės reikšmės energetikos sektoriaus klausimams spręsti bus sudaromos sektoriaus įmonių specialistų darbo grupės, įmonių specialistai dalyvaus tarptautinėse ekspertų darbo grupėse. Anot asociacijos prezidento, asociacijos įkūrimas padės elektros sektoriaus įmonėms dalyvauti tarptautinėje veikloje ir daryti įtaką bendriems šio sektoriaus sprendimams Europos mastu.

Lietuvos verslas tam pačiam produkcijos kiekiui pagaminti sunaudoja gerokai daugiau energijos nei Vakarų šalys ir net kaimyninė Latvija, ketvirtadienį informuoja “Verslo žinios”.

Pasak ekspertų, brangstant ištekliams tai gresia konkurencingumo praradimu, todėl įmonėms metas energiją pradėti vartoti racionaliau.

“Lietuva yra viena iš neracionaliausių energijos vartotojų Europos Sąjungoje (ES)”, – sakė Lietuvos skirstomųjų tinklų bendrovės “Lesto” racionalaus elektros energijos vartojimo ekspertas Mantas Vaskela.

Anot jo, vidutinė Lietuvos įmonė sunaudoja 4,2 tūkst. kilovatvalandžių (kWh) elektros per metus – net 9 kartus mažiau nei, pavyzdžiui, Švedija.

“Pagal energetinį intensyvumą – energijos kiekį, sunaudojamą BVP vienetui pagaminti, – pasaulyje užimame tik 74 vietą, velkamės ES uodegoje, atsiliekame net ir nuo latvių”, – sako jis.

Pasak M.Vaskelos, energetinis intensyvumas šalyje žemas, nes mūsų verslas neturi racionalaus energijos išteklių vartojimo tradicijų. Įmonės nekontroliuoja, kad vakare būtų išjungiamos šviesos ar kompiuteriai.

“Ne visos įmonės žino, kad įgyvendindamos energijos taupymo sprendimus galėtų sutaupyti net 20 procentų elektros energijai tenkančių išlaidų”, – teigė ekspertas.

Lietuvos skirstomųjų tinklų bendrovė “Lesto” ir šalies savivaldybių seniūnų asociacija (LSSA) pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo, įgyvendinant visuomenei aktualių problemų sprendimus elektros energetikos srityje projektus 2011 metais.

“Mūsų patirtis rodo, kad tik aktyviai ir atvirai bendraujant su visuomenei atstovaujančiomis organizacijomis galime pasiekti rezultatų, kurie atitinka elektros vartotojų poreikius ir bendrovės interesus. Į šį dialogą įsitraukiame vis aktyviau”, – pranešime sakė “Lesto” generalinis direktorius Arvydas Tarasevičius.

“Lesto” vadovo teigimu, Lietuvos seniūnai yra ypač svarbūs užtikrinant aktualios informacijos sklaidą ir grįžtamąjį ryšį iš gyventojų.

LSSA prezidentas Algis Strelčiūnas neabejoja, kad elektros tiekimo kokybė ir patikimumas nėra vien tik skirstomojo tinklo operatoriaus atsakomybės reikalas.

“Esame sąmoningos ir pilietiškos visuomenės atstovai, todėl pritariame siekiui bendromis pastangomis rūpintis elektros tinklo saugumu ir nuostolių mažinimu”, – sakė A.Strelčiūnas.

Bendradarbiavimas su Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija prasidėjo 2010 metų viduryje, kai tuometinė bendrovė Rytų skirstomieji tinklai pradėjo ilgalaikį socialinės iniciatyvos projektą “Operacija 2020″.

“Lesto” kreipėsi į Kainų komisiją dėl elektros energijos skirstymo bei visuomeninio elektros energijos tiekėjo licencijų išdavimo, per “Nasdaq Omx” Vilniaus biržos informacinę sistemą pranešė RST ir VST.

Klausimų dėl licencijų RST ir VST panaikino ir išdavimo “Lesto” svarstymas komisijoje numatytas šį ketvirtadienį.

Pirmadienį Juridinių asmenų registre užregistruotos “Lesto” įstatinis kapitalas siekia 603,945 mln. litų.

Pagrindinė “Lesto” akcininkė yra valstybės kontroliuojama įmonė Visagino atominė elektrinė (VAE), kuriai, BNS skaičiavimais, priklauso 82,54 proc. įstatinio kapitalo. 11,74 proc. įmonės įstatinio kapitalo priklauso Vokietijos energetikos koncernui “E.ON Ruhrgas”, 5,72 proc. – smulkiesiems akcininkams.

Gruodžio 31 dieną numatoma užbaigti RST ir VST turto ir pareigų pardavimą “Lesto”. 2011 metų sausio 14 dieną RST ir VST turėtų būtų išregistruotos iš Juridinių asmenų registro.

“Lesto” akcijomis antroje sausio pusėje turėtų būti pradėta prekiauti “Nasdaq Omx” Vilniaus biržoje, jas ketinama įtraukti į prestižinį Oficialųjį prekybos sąrašą.