Žemės ūkio ir kai kurios kitos ministerijos pastaraisiais metais įvairioms prekėms ir paslaugoms pirkti išleido milijonus litų neskelbiamų derybų būdu, kai perkama iš vieno konkretaus šaltinio.

Seimo Antikorupcijos komisijos surinkta medžiaga rodo, kad neskelbiamos derybos vyko daugelyje ministerijų, tačiau keliose iš jų toks pirkimo būdas sukėlė įtarimų.

Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Žydrūnas Plytnikas BNS sakė, kad pirkimas neskelbiamų derybų būdu yra pernelyg paplitęs ir juo piktnaudžiaujama.

“Toks pirkimo būdas turėtų būti naudojamas tik išskirtinais atvejais, bet ministerijos ir kitos perkančios organizacijos jį naudoja kaip labai populiarų. Tuo yra piktnaudžiaujama”, – teigė tarnybos vadovas.

Jis tvirtino, kad Viešųjų pirkimų tarnyba tokius atvejus nagrinėja itin kruopščiai.

“Be abejo, šis būdas pernelyg paplitęs, anksčiau buvo labai toleruojamas ir mažai kas tikrindavo. Nuo pernai mes skiriame ypatingą dėmesį neskelbiamoms deryboms, stengiamės patikrinti visus atvejus”, – teigė Ž.Plytnikas.

BNS turimi dokumentai rodo, kad Žemės ūkio ministerija 2009-2010 metais neskelbiamų derybų būdu vykdė 19 pirkimų.

Užpraėjusių metų balandį ji už 560 tūkst. litų pirko mėsos konservų skardinėse. Nurodoma, kad šis pirkimas vyko pagal įstatymo straipsnį, kai neskelbiamas derybas leidžia rengti, jeigu pirkimas yra neišvengiamas ir skubus dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti.

Taip pat Žemės ūkio ministerija neskelbdama derybų pirko nemažai viešinimo paslaugų žiniasklaidoje.

2009 metų lapkritį “Valstiečių laikraščiui” skirta 392 tūkst. litų už “informacinės medžiagos parengimą ir publikavimą”, už vaizdo medžiagos paskelbimą 211 tūkst. litų sumokėta naujienų portalui delfi.lt.

Tų pačių metų lapkričio mėnesį buvo sudarytos sutartys dėl informacinės medžiagos rengimo ir skelbimo su regioninėmis radijo stotimis “Spindulys” ir “Pulsas”, atitinkamai už 11,720 tūkst. litų ir 13,890 tūkst. litų, taip pat – 33,443 tūkst litų vertės sutartis su dienraščiu “Verslo žinios” bei 71,728 tūkst. litų vertės sutartis su žurnalu “Mano ūkis”.

Praėjusių metų balandį ministerija taip pat neskelbiamų derybų būdu su dienraščiu “Lietuvos rytas” sutarė dėl informacinės medžiagos apie Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programą ir jos įgyvendinimą bei kitas žemės ūkio aktualijas rengimo ir publikavimo. Bendra sutarties vertė buvo numatyta 930 tūkst. litų.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, ši suma turėjo būti išdėstyta per trejus metus. Tačiau iki praėjusio gruodžio sumokėjus 209,5 tūkst. litų, esą nutarta sutarties nepratęsti.

Panašios sutartys buvo sudarytos ir su “Lietuvos žiniomis” (numatyta 360 tūks. litų, iki metų pabaigos sumokėta 65,9 tūkst. litų), “Lietuvos ryto” televizija (numatyta 600 tūkst. litų, sumokėta 192 tūkst. litų), interneto svetaine manoukis.lt (numatyta 300 tūkst. litų, sumokėta 89,7 tūkst. litų), interneto portalu bernardinai.lt (numatyta 150 tūkst. litų, sumokėta 30,5 tūkst. litų), interneto svetaine lrytas.lt (numatyta 360 tūkst. litų, sumokėta 70,3 tūkst. litų), interneto portalu alfa.lt (numatyta 345 tūkst. litų, sumokėta 87 tūkst. litų), naujienų portalu delfi.lt (150 tūkst. litų), televizijos kanalu LNK (numatyta 1,7 mln. litų, sumokėta 476 tūkst. litų).

Ministerija nurodo visais šiais atvejais pirkimų neskelbusi ir pirkusi iš vieno konkretaus šaltinio, remdamasi įstatymo nuostata, kad neskelbiamos derybos gali vykti, “jeigu dėl techninių ar meninių priežasčių arba dėl priežasčių, susijusių su išimtinių teisių apsauga, prekes patiekti, paslaugas pateikti ar darbus atlikti gali tik konkretus tiekėjas”.

Tačiau dabar Antikorupcijos komisijai Žemės ūkio ministerija tvirtina, kad pasibaigus vienerių metų sutartims priimtas sprendimas jų nepratęsti ir esą pradėtas visų šių paslaugų pirkimas atviro konkurso būdu.

Kai kurie iš minėtų ministerijos pirkimų neskelbiamų derybų būdu jau sulaukė Viešųjų pirkimų tarnybos dėmesio.

Sutartis dėl paslaugų pirkimo iš radijo stočių “Pulsas”, “Spindulys” ir žurnalo “Mano ūkis” nagrinėję tarnybos specialistai konstatavo, kad sprendimai pirkti iš vieno konkretaus šaltinio buvo nepagrįsti, jie neatitiko įstatyme numatytų reikalavimų ir pažeidė skaidrumo bei lygiateisiškumo principus.

Anot tarnybos išvados, informacinę medžiagą rengti ir skelbti, publikuoti galėtų bet kuris kitas leidinys, radijo ar televizijos stotis.

Trimis ištirtais atvejais Viešųjų pirkimų tarnyba pripažino sandorius niekiniais bei negaliojančiais, rekomendavo sutartis nutraukti ir organizuoti viešuosius reikiamų paslaugų pirkimus.

Neskelbiamų derybų praktika paplitusi ir kitose ministerijose.

Aplinkos ministerija tokiu būdu 652 tūkst. litų skyrė periodinio leidinio apie aplinkosaugą leidybai, 3,4 mln. litų – internetiniam portalui “Grynas” įdiegti, 1,19 mln. litų – radijo ir televizijos laidoms apie gamtos apsaugą, dar 1,19 mln. litų – darnios plėtros ir klimato kaitos aktualijų sklaidai per nacionalinį transliuotoją.

2,4 mln. litų be viešo konkurso skirta pažintinėms laidoms apie Lietuvos gamtą kurti. Kaip pranešė pati Aplinkos ministerija, nacionalinis transliuotojas turėtų sukurti ne mažiau kaip šešis filmus po 25 minutes ar ilgesnius ir surengti filmų festivalį pagal projektą “Neklausk, ką tau gali duoti gamta, paklausk, ką gali duoti tu?”.

Per pusę milijono litų Aplinkos ministerija skyrė darnios urbanistinės plėtros aktualijų priedui jau egzistuojančiame periodiniame leidinyje parengti.

Visais minėtais atvejais ministerija teigia neskelbiamas derybas surengusi po projekto konkurso su laimėtoju.

Viešųjų pirkimų įstatyme tokia galimybė numatyta. Pagal jį, neskelbiamų derybų būdu paslaugos taip pat gali būti perkamos po projekto konkurso, vykdyto laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, iš konkurso laimėtojo arba vieno iš jų. Pastaruoju atveju į derybas kviečiami visi laimėtojai.

“Neskelbiamos derybos yra viešųjų pirkimų galutinė stadija. Paprastai kalbant buvo buvo viešasis pirkimas, per 20 dalyvių, šešios dalys. Kiekvienai daliai buvo išrinktas nugalėtojas komisijos balsavimu, tada kiekvienos iš tų dalių laimėtojas kviečiamas į ministeriją ir vykdomos neskelbiamos derybos – jie yra nurodę sumą, už kurią gali įgyvendinti projektą, tai derybos skirtos tą sumą dar kažkiek sumažinti”, – BNS aiškino aplinkos ministro atstovas spaudai Tomas Beržinskas.

Dar beveik 4 mln. litų Aplinkos ministerija skyrė įgyvendinti projektą “F-LY Lithuania” Lietuvos ekspozicijos pasaulinėje parodoje “EXPO 2010″.

Šiuo atveju, pasak ministerijos, konkursas neskelbtas dėl laiko stokos. Nusprendusi, kad Lietuva turi dalyvauti pasaulinėje parodoje Šanchajuje, Vyriausybė delsė skirti tam finansavimą. Nutarimas dėl 4,5 mln. litų skyrimo priimtas tik praėjusių metų sausį, parodos atidarymas buvo numatytas gegužės 1-ąją.

“Norint spėti įrengti paviljoną ir ekspoziciją reikia apie 5-6 mėnesių, todėl nupirkti projekto įgyvendinimo paslaugas atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais nėra galimybių”, – dėstė ministerija.

Panašiais argumentais kaip Žemės ūkio ministerija sprendimą socialinę reklamą transliuoti per konkretų TV kanalą aiškino ir Susisiekimo ministerija.

Jos teigimu, vaizdo filmai saugaus eismo tema rodyti per šį kanalą, nes jis transliavo pasaulio vyrų krepšinio čempionatą. Už šią paslaugą sumokėta 169,4 tūkst. litų.

Apklaususi tik vieną tiekėją praėjusių metų spalį Susisiekimo ministerija taip pat pirko paslaugą surengti saugaus eismo informavimo kampaniją už 195 tūkst. litų.

Remdamasi tuo pačiu įstatymo straipsniu, kai dėl techninių ar meninių priežasčių arba dėl priežasčių, susijusių su išimtinių teisių apsauga, galima paslaugą pirkti neskelbiamų derybų būdu, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija už 600 tūkst. litų iš bendrovės “Nevda” pirko socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) priežiūros ir vystymo paslaugas.

Anot ministerijos kanclerio Valdo Rupšio, ši įmonė sukūrė ir ministerijoje bei visose savivaldybėse įdiegė SPIS.

Užsienio reikalų ministerija neskelbiamų derybų būdu pernai spalį pirko diplomatinio pašto gabenimo paslaugą. Per trejus metus už ją ketinama sumokėti 650 tūkst. litų.

+370 5 2058507

Seimo kanceliarijos Finansų departamento direktorė Danutė Petrauskienė ir jos pavaduotoja Dalė Špakauskienė įtariamos aplaidžiu buhalterinės apskaitos tvarkymu, tačiau ir toliau eina pareigas.

Ikiteisminiam tyrimui vadovaujanti Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė Vilma Gužaitė BNS patvirtino, kad įtarimai D. Špakauskienei buvo pateikti dar rugpjūčio pabaigoje, o D.Petrauskienei – rugsėjį. Jų byla buvo išskirta iš R.Petkelienės ir O.Goluskaitės tyrimo.

Įtarimai Finansų departamento vadovėms pateikti, kai už didelės sumos pinigų iššvaistymą teisiama buvusi Seimo kasininkė Regina Petkelienė prabilo apie esą buvusią netvarką Seimo kanceliarijos buhalterijoje.

Ji aiškino, kad nesilaikydama taisyklių skolindavusi pinigų iš kasos parlamentarams bei Seimo kanceliarijos darbuotojams, tarp jų – ir kancleriui Jonui Mileriui, kanceliarijos Finansų departamento vadovei D.Petrauskienei, kuri esą negrąžino 120 tūkst. litų.

Finansų departamento direktorė savo ruožtu teigė pinigų nesiskolinusi ir neėmusi jų kitiems politikams ar kanceliarijos darbuotojams.

“Aš galiu drąsiai patikinti: nė vienas Seimo narys, nei darbuotojas nebuvo pas mane atėjęs ir paprašęs, kad aš pasakyčiau ar liepčiau, kad kasininkė R.Petkelienė paskolintų pinigų”, – žurnalistams ketvirtadienį teigė D.Petrauskienė.

2009 metų liepą Seimo kanceliarijos kasoje pasigedus per 440 tūkst. litų, R.Petkelienė apkaltinta iššvaisčiusi per 370 tūkst. litų. Šiuos pinigus ji esą perleido buvusiai Nacionalinės sveikatos tarybos buhalterei Olgai Goluskaitei, o dar beveik 70 tūkst. litų pasisavino.

Ketvirtadienį teisme Seimo kanceliarijos kasininkė sakė prisipažįstanti dėl O.Goluskaitei paskolintų pinigų, tačiau likusios apie 70 tūkst. litų sumos tvirtino nepasisavinusi – esą tai dalis D.Petrauskienės pasiskolintų ir negrąžintų pinigų.

Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad buvusi Seimo kanceliarijos kasininkė nuo 2008-ųjų sausio iki 2009-ųjų liepos neteisėtai perleido O.Goluskaitei kasoje buvusius grynuosius pinigus – 373,5 tūkst. litų.

Šiuos pinigus kasininkė įvairiomis sumomis, nuo 500 iki 20 tūkst. litų, skolindavo buvusiai Nacionalinės sveikatos tarybos buhalterei. Ant buhalterinėje apskaitoje nebenaudojamų kasos išlaidų orderių blankų ar paprasčiausių popieriaus lapų R.Petkelienė surašydavo skolos raštelius, kurie neturėjo jokios juridinės galios.

Apie 65,5 tūkst. litų stygius nepagrįstas net minėtais rašteliais. Dėl to įtariama, kad buvusi parlamento kasininkė šią pinigų sumą pasisavino 2009-ųjų gegužės-liepos mėnesiais. Nustačius, kad kasoje iš viso trūksta per 441 tūkst. litų, 2009 metų liepos 17-ąją Seimo kancleris kreipėsi į policiją.