Laisvosios ekonominės zonos – ūkinei, komercinei ir finansinei veiklai skirta teritorija, kurioje investuotojams taikomos specialios sąlygos. Pasaulyje tokių zonų yra apie tris tūkstančius, ir jų steigimas tikrai pasiteisino, todėl beveik prieš du dešimtmečius, 1998-aisiais, jas kurti buvo nuspręsta ir Lietuvoje. Iš pradžių Klaipėdoje ir Kaune, o paskui ir kitur. Tik sekasi joms toli gražu nevienodai.

Birutė ŽEMAITYTĖ

Tikslas buvo gražus – įkurti laisvąsias ekonomines zonas (LEZ), kuriose sudarytos palankesnės sąlygos paskatintų kurtis ir augti vietos verslo įmones bei investuoti Lietuvoje užsienio bendroves, kuriose būtų sukurta naujų darbo vietų regionų gyventojams. Taip pamažu atsirado net septyni LEZ-ai – Klaipėdos, Kauno, Marijampolės, Šiaulių, Kėdainių, Panevėžio ir Akmenės.

Pasak „Investuotojų forumo“ vykdomosios direktorės Rūtos Skyrienės, kai kūrėsi pirmosios laisvosios ekonominės zonos, netrūko abejojančių: „Sakė, kam jos reikalingos, kai visa Lietuva gali būti laisvoji zona su patraukliomis investicijoms sąlygomis. Bet laikas parodė, kad LEZ-ai kai kuriems investuotojams yra labai patrauklūs, nes juose sukuriama palanki verslui aplinka. Pirmiausia tai pamatėme Klaipėdoje, kuri startavo pirmoji ir sugebėjo pritraukti didelių, stambių investuotojų. Sunkiau iš pradžių buvo Kaunui, nes reikėjo daug pastangų, kol pavyko suformuoti teritoriją, bet ir ji auga. O dabar sušvytėjo Marijampolės LEZ-as, sugebėjęs pritraukti didelį investuotoją.“

Pasak R.Skyrienės, investuotojams patrauklu, kad šiose zonose sutvarkyta infrastruktūra, palankesnė mokestinė aplinka. Taip pat svarbios transporto arterijos, todėl Klaipėda, Kaunas ir Marijampolė ypač traukia tiek eksportui, tiek vietinei rinkai dirbančių investuotojų dėmesį. Ūkio ministerijos, prižiūrinčios LEZ veiklą, Investicijų ir eksporto departamento Investicijų politikos skyriaus vedėjas Aleksandras Laurinavičius pateikia dar svaresnį argumentą LEZ naudai: jei ne LEZ, beveik du penktadaliai šiose zonose dirbančių įmonių nebūtų pradėjusios veiklos Lietuvoje. „LEZ yra svarbus investicijų į regionus pritraukimo įrankis. Pavyzdžiui, per 2010–2015 m. LEZ įmonės sumokėjo 199 mln. eurų mokesčių į šalies biudžetą (su multiplikaciniu efektu). LEZ seniai atsipirko ir toliau generuoja valstybei kelių dešimčių milijonų eurų per metus tiesiogines pajamas“, – sako A.Laurinavičius.

Tačiau, pasak jo, Lietuvos ir kitų šalių patirtis rodo, kad sėkmingam startui dažnai reikia laiko: „Naujų – Šiaulių, Marijampolės, Kėdainių, Panevėžio LEZ operatoriai buvo atrinkti 2013–2015 m., todėl prireikia tam tikro laiko, kol susiformuoja pakankamas investuotojų branduolys, kad pradėtų veikti sniego kamuolio efektas pritraukiant naujų investuotojų.“

Vis dėlto kiek to laiko reikia ir kodėl, palyginti su kitomis šalimis, nedidelėje Lietuvoje, kur visų LEZ privalumai panašūs – įrengta infrastruktūra investuotojams, siūlomos mokesčių lengvatos, operatorių teikiamos aptarnavimo paslaugos, – vienur tas sniego kamuolys ima riedėti spartėdamas, o kitur sustoja, lyg jį kas į kalną ridentų?

Marijampolėje – išskirtinis investuotojas

Prieš kurį laiką Lietuvą apskriejo žinia: Marijampolėje investuoja Danijos kapitalo įmonių grupei „VKR Holding“, kurios įmonėse 40-yje pasaulio šalių dirba daugiau nei 13 500 žmonių, priklausanti langų ir durų gamybos lyderė Šiaurės Europoje „Dovista“. Per artimiausius 10 metų į gamyklą, kurios projektinis pajėgumas daugiau kaip 331 tūkst. gaminių per metus, Lietuvoje ketinama investuoti per 100 mln. eurų ir sukurti apie tūkstantį darbo vietų.

„Tai mūsų strateginis investuotojas. Per kelis plėtros etapus jis užims praktiškai visą Marijampolės LEZ teritoriją, 65 hektarus. Jau šių metų pabaigoje turėtų būti įdarbinti pirmieji darbuotojai, kitų metų sausį turi stovėti pirmieji pastatai – langų gamybos, sandėliavimo, buities ir kitos patalpos, bus pradėta gabenti moderni įranga. Planuojama, kad kitų metų pradžioje prasidės ir nulinis gamybos ciklas“, – pasakoja UAB Marijampolės laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės generalinis direktorius Simonas Petrulis.

Pasak bendrovės, kuri yra Marijampolės LEZ operatorė, vadovo, Lietuvoje danai ketina gaminti brangesnius, aukštesnės klasės vertikalius langus ir duris iš medienos ir aliuminio, o visą produkciją numatoma eksportuoti, todėl esą vietiniai langų gamintojai tikrai nenukentės.

Danai dabar dažni svečiai Marijampolėje, nes šiuo metu vyksta vietinių partnerių atranka, o nuo vasaros prasidės intensyvios statybos. Tačiau S.Petrulis neslepia: norint pasiekti, kad įmonių grupės, kuriai priklauso ir Lietuvoje neblogai žinoma langų gamintoja „Velux Group“, bendrovė ateitų į Marijampolę, reikėjo gerokai pasistengti. „Dovista“ analizavo galimybes statyti naują gamyklą bet kurioje Rytų Europos valstybėje, ir net tarp Lietuvos LEZ-ų vyko konkurencija, todėl mums reikėjo įrodyti, kad esame geresni už visus“, – pasakoja 2013 m. pabaigoje įsteigtos LEZ valdymo bendrovės vadovas.

Pasak jo, mokesčių lengvatos Lietuvoje visur vienodos, tad juos danai pasirinko dėl regiono žmonių inžinerinių kompetencijų, transporto arterijų „Via Baltica“ ir Rail Baltica“, Marijampolės LEZ infrastruktūros.

Didelės reikšmės turėjo ir bendras Marijampolės savivaldybės, „Investuok Lietuvoje“, kitų institucijų darbas sprendžiant dujų, elektros tiekimo ir kitus klausimus. „Patogumas, lankstumas ir greitis priimant sprendimus – viskas buvo svarbu. Ir tai, kad Marijampolėje pavyko suformuoti industrinį langų ir durų kaimelį – visų darbo rezultatas“, – pripažįsta S.Petrulis.

Viena didžiausių per pastaruosius du dešimtmečius užsienio investicijų Lietuvoje į apdirbamąją pramonę neabejotinai turės didelės įtakos Marijampolės ir aplinkinių rajonų gyvenimui. Nors S.Petrulis mano, kad danų bendrovė aukštos kvalifikacijos darbuotojų – inžinierių, projektuotojų, robotikos specialistų – ieškos visoje šalyje ir net pasitelks „galvų medžiotojus“, visi kiti darbuotojai bus marijampoliečiai ar aplinkinių rajonų gyventojai. „Jų prioritetas – vietiniai darbuotojai, bet naujos įmonės atėjimas 
 neišvengiamai turės įtakos visam regionui – Kalvarijai, Kazlų Rūdai, gal net Alytui“, – mintimis dalijasi pašnekovas.

Nors „Dovistos“ reikalavimai savivaldybei nemenki, Marijampolės savivaldybės mero pavaduotojas Povilas Isoda džiaugiasi jos atėjimu ir nė kiek nesigaili, kad formuojant sklypą LEZ-ui žemę teko pirko iš privačių savininkų, ir savivaldybė įlindo į skolas.

„Mes labai norėjome, kad ateitų gamybos kompanija, kuri sukuria daugiau darbo vietų negu ta, kuri teikia paslaugas, nes didėjanti konkurencija dėl darbuotojų reiškia ir atlyginimų didėjimą kitose įmonėse. Be to, tikimės, kad jau veikiančios įmonės gaus papildomų užsakymų, todėl ir paslaugų sektoriuje daugės darbo vietų. O žvelgdamas dar toliau tikiuosi, kad dalis išvykusių dirbti kitur marijampoliečių ir aplinkinių regionų gyventojų grįš“, – pasakoja mero pavaduotojas.

P.Isodai imponuoja, kad besikurianti įmonė labai rūpinasi būsimais savo darbuotojais: „Jie nori įsikurti draugiškai. Pavyzdžiui, jų inžinierius pats važiavo į netoli esantį kaimelį ir aiškino gyventojams, kad gamykloje nebus kaminų, nebus kenksmingų garų. O mes, savivaldybė, turėjome jiems pažadėti, jog autobusų grafikus galėsime pritaikyti prie gamyklos pamainų grafiko, kad darbuotojai galėtų patogiai atvažiuoti į darbą ir grįžti namo. Taip pat danai domėjosi, ar bus užtektinai vietų vaikų darželiuose, jeigu, pavyzdžiui, darbuotoja iš Vilkaviškio atvažiuodama ryte kartu atsivežtų vaikelį. Dar klausė, ar yra ligoninė, poliklinika, ar turime galimybę teikti darbuotojams reabilitacijos paslaugas. Visa tai mes įsipareigojome užtikrinti. Bet tai ir mums naudinga, nes bus naujų darbo vietų ir kituose sektoriuose“, – sako P.Isoda.

Pasak jo, danams atėjus Marijampolėje prasidės savotiška grandininė reakcija, nes aplink gamyboje atsiradusias naujas darbo vietas visada kuriasi paslaugų sektoriaus įmonės. „Tai papildoma galimybė užsidirbti mūsų smulkiajam verslui ir viešosioms paslaugoms: kažkas saugos, kažkas žolę pjaus, kelią tvarkys. Visas paslaugų sektorius pajudės į priekį“, – neabejoja mero pavaduotojas.

Dar daugiau optimizmo turi S.Petrulis – pasak jo, po kelerių metų Marijampolės savivaldybė iš dotuojamos taps pelninga.

Lietuva startavo pavėlavusi

Marijampoliečiai neslepia ambicijų per kelerius artimiausius metus pagal sukurtas darbo vietas ir investicijas tapti vienu iš trijų sėkmingiausių Lietuvos LEZ-ų. Tiksliau, tuomet jie bus ne du, kaip dabar, o trys. Ar jiems pavyks, parodys laikas, o kol kas neabejotini lyderiai – anksčiau už kitus startavę klaipėdiečiai ir kiek vėliau pradėję kauniečiai.

„Mums su Klaipėda geriau, nes mes jau seniai dirbame. Į Marijampolę dabar ateina vienas didelis investuotojas, bet tai labiau išimtis negu tendencija, nes didesniam miestui leng-viau pritraukti investuotojų dar ir dėl to, kad čia geresnės galimybės pasirinkti darbuotojus. Ir infrastruktūra dar ne viskas. Geriau sekasi ten, kur savivaldybė noriai bendradarbiauja su LEZ-ų valdymo įmonėmis ir siekia to paties tikslo – pritraukti investicijų į regionus“, – sakė Kauno LEZ valdymo bendrovės direktorius, šalies LEZ asociacijos vadovas Vytas Petružis.

Pasak jo, pirmasis investuotojas į Kauną atėjo 2004 m., o dabar jų yra daugiau kaip 20, sėkmingai veikia apie 50 įmonių: „Pradėdami įsivaizdavome, kad viskas vyks greičiau, bet iki šiol sukurta apie 2 tūkst. naujų darbo vietų, ir manau, kad tai neblogas rezultatas.“

Pasak V.Petružio, LEZ-ai Lietuvoje visų pirma yra pramoninių teritorijų plėtotojai ir jų tikslas valstybės ar savivaldybės išnuomotas teritorijas parengti taip, kad jos būtų patrauklios investuotojui, kuris nori ateiti ir pradėti ką nors gaminti, bet nenori rūpintis infrastruktūra. „Kai ateina investuotojas, jis randa patrauklų sklypą: asfaltuotos gatvės, prie sklypo ribos atvestos visos komunikacijos, kabeliai, vanduo, dujos, elektra. Be to, centralizuotai įrengti infrastruktūrą yra pigiau negu kiekvienam atskirai“, – aiškina V.Petružis.

Kolegai pritaria ir prieš kurį laiką LEZ asociacijos prezidento postą kauniečiui perleidęs Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės direktorius Eimantas Kiudulas. Jis priduria, kad sėkminga šių zonų plėtra – vienas iš būdų susigrąžinti namo emigrantus, todėl tokie ekonominės plėt-ros projektai regionuose privalomi, jeigu norime juos atgaivinti. O sėkmingo darbo paslaptis – ilgalaikė strategija kuriant patikimo investuotojams regiono įvaizdį ir bendradarbiavimas. „Klaipėdos savivaldybė visada stengėsi, kad ateinantiems investuotojams aktualios problemos būtų greitai sprendžiamos. Ilgalaikis planavimas, lankstumas, nuolatinis mūsų pačių tobulėjimas ir miesto parama – visa tai vienodai svarbu“, – pabrėžia E.Kiudulas.

Į klausimą, koks LEZ indėlis į uostamiesčio ir regiono plėtrą, jis atsakė, kad naujos įmonės – tai naujos technologijos, įrenginiai, nauja vadybinė patirtis. Be to, didėja konkurencija tarp verslininkų ir geriau apmokamų darbo vietų atsiranda ne tik LEZ įmonėse. „Pavyzdžiui, pas mus vidutinė alga 20–30 proc. didesnė negu kitur Klaipėdoje. Algos kyla tada, kai yra daugiau verslo, ir jeigu regionai suinteresuoti, kad gyventojai gautų didesnius atlygius, LEZ yra viena iš priemonių tai pasiekti“, – aiškina E.Kiudulas.

Viena pirmųjų Klaipėdos LEZ įsikūrė „Orion Global PET“ įmonė, gaminanti PET granules, vėliau naudojamas geriamojo vandens buteliukams gaminti. Kadangi didžioji įmonės produkcijos dalis laivais iškeliauja į kitas šalis, o žaliava taip pat atkeliauja jūra, daugiau kaip prieš dešimt-
metį į Lietuvą atėjusi Tailando įmonė įvertino ir jūrų uosto kaimynystę. Juo labiau kad atėjimas į Lietuvą buvo pirmasis jos žingsnis į Europą.

„Nuo Klaipėdos prasidėjo mūsų įmonių grupės plėtra Europoje – čia buvo pastatyta pirmoji mūsų įmonė. 2004 m. atėjome į Klaipėdą, 2006 m. spalį jau pradėjome gamybą, o dabar mūsų įmonės sėkmingai dirba ir Olandijoje, Lenkijoje, Airijoje, Anglijoje, Italijoje“, – sakė įmonės, savo produkciją tiekiančios ir Šiaulių „Putokšniui“, technikos direktorius Arūnas Jonuška.

Ši įmonė – tik viena iš beveik 120-ies, įsikūrusių Klaipėdos LEZ. Klaipėdiečiai savo kolegas gerokai lenkia tiek investicijomis, tiek sukurtų darbo vietų skaičiumi, bet, pasak E.Kiudulo, įsibėgėti ir jiems buvo nelengva, juo labiau kad Lietuva gerokai pavėlavo.

„Lenkai pradėjo tokią veiklą maždaug 1992 m., kai buvo didžiausias užsienio investicijų pikas. Pas mus įstatymas dėl LEZ priimtas keleriais metais vėliau, o mes pradėjome veikti tik 2002 m. Be to, buvo labai daug biurokratijos: Lenkijoje nuo įstatymo priėmimo iki pirmųjų zonų veiklos pradžios praėjo metai, o pas mus prireikė kelerių metų. Per tą laiką nemažai potencialių didžiųjų investuotojų įsikūrė kitur“, – sako E.Kiudulas.

Pasak jo, vėliau negu jie ir kauniečiai įkurtiems LEZ-ams dar sunkiau rasti investuotojų, todėl jiems reikia ir didesnės paramos, kurios grąža – naujos darbo vietos miestui bei regionui ir papildomi mokesčiai į biudžetą.

Lietuvoje veikia septynios laisvosios ekonominės zonos: Kaune, Klaipėdoje, Naujojoje Akmenėje, Kėdainiuose, Šiauliuose ir Panevėžyje, kitų metų vasarą pirmąją įmonės statybos kapsulę įkas ir Marijampolės LEZ. Didžiausia ir ilgaamžiškiausia Klaipėdos LEZ kuria apie 3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.

Paulius Paukštys

Pirmos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) Lietuvoje pradėjo steigtis 2002-aisiais. Klaipėdos LEZ buvo pirmasis ledlaužis, ėmęsis brautis pro biurokratines ledo lytis. Palanki ekonominė ir geografinė regiono padėtis, investuotojų supratingumas lėmė, kad šis laivas gyvybingas iki šiol. Tačiau taip pasisekė toli gražu ne visoms LEZ. Realią valstybės paramą ir supratimą LEZ investuotojai bei valdytojai pradėjo justi tik prieš penkerius metus. Iki tol teko ilgai įrodinėti, kaip tokia verslo teritorija reikalinga valstybei.

Tikisi didesnio valdžios supratingumo

Žvelgdami į ateitį LEZ atstovai pabrėžia, kad valstybės vaidmuo padedant šiam verslui galėtų būti reikšmingesnis. Pirmiausia valstybė turėtų apsispręsti, kokių investicijų reikia Lietuvai ir kodėl. Pavyzdžiui, airiai prieš 20 metų išsigrynino esmines sritis, į kurias valstybė apsisprendė investuoti. Šiuo metu į informacinių technologijų, gyvybės mokslų ir tarptautinių verslo paslaugų centrus pritrauktos užsienio kapitalo įmonės generuoja apie 70 proc. viso Airijos eksporto.

„Jeigu valstybė vykdytų aktyvesnę investicijų pritraukimo politiką, stiprintų „Investuok Lietuvoje“ darbą, ir LEZ veikla būtų efektyvesnė“, – tikina vienos Klaipėdos LEZ generalinis direktorius Eimantas Kiudulas, pridurdamas, kad valstybė galėtų prisidėti gerindama bendrą verslo aplinką Lietuvoje ir taip stiprindama mūsų šalies konkurencingumą su kitomis valstybėmis.

Valstybė turėtų lyginti Lietuvos verslo aplinką su esama Lenkijoje, Čekijoje, Vokietijoje ir stengtis sudaryti mūsų šalyje geresnes bei investuotojams patrauklesnes sąlygas. Ne Klaipėdos ar Marijampolės LEZ turėtų konkuruoti tarpusavyje – jos turėtų grumtis dėl klientų su kitomis šalimis. Pavyzdžiui, Klaipėdos LEZ jau dabar konkuruoja su pajūrio analogiškomis ekonominėmis teritorijomis Lenkijoje, Latvijoje, Vokietijoje, Olandijoje. Nors tai nelengva užduotis, nes analogiškos verslo teritorijos, pavyzdžiui, Lenkijoje, skaičiuoja veiklos dešimtmečius, ją jau kalbėti apie Europos senbuvių padėtį, todėl jų įdirbis šioje srityje sunkiai pavejamas. Lenkai jau 1992 m. suprato, kad jiems riekia pritraukti užsienio investicijų, skatinti savo verslo plėtrą, ir kryptingai į tai investavo.

Ne mažiau svarbios valstybės investicijos į reikalingų kompetencijų darbuotojų rengimo bazės sukūrimą. Šiuo metu tai vienas esminių argumentų, potencialiems investuotojams signalizuojančių apie patrauklias sąlygas investuoti, ir šio argumento reikšmė tik didės. Pavyzdžiui, daugiau nei 400 ha Klaipėdos LEZ susiduria su problema, kad nors teritorija ir leidžia priimti naujų klientų, jų atėjimą riboja darbuotojų potencialas.

„Jei klientas pageidaus vykdyti investicinį projektą su 100 žmonių poreikiu, mes tam sudarysime sąlygas, tačiau jei būtų vykdomas projektas, reikalaujantis 500 naujų darbo vietų, kiltų rimtų abejonių, ar tokį projektą galima įgyvendinti Klaipėdoje. Regis, žmonių užtenka, bet neužtenka reikiamų kompetencijų darbuotojų. Ši problema jau senokai aktuali visoje Lietuvoje“, – sako E. Kiudulas.

Visi praktikai pabrėžia, kad didelė bėda investuotojams – nesubalansuota kompetencijų pasiūla Lietuvoje.

Šiuo požiūriu gerą pavyzdį parodė Klaipėdos miesto savivaldybė, savo iniciatyva pritraukusi Tysaido (Teesside) universiteto ir Bradfordo kolegijos jungtinį filialą, kuriame bus rengiami inžinerinių technologinių specialybių absolventai ne tik Klaipėdai, bet ir visai Lietuvai.

LEZ tinklas – subalansuotas

Apibendrindami LEZ patrauklumą galime sakyti, kad tai infrastruktūrinė koncentracija vienoje vietoje. Verslininkas investuoja į teritoriją, kurioje parengta visa infrastruktūra – elektra, komunikacijos, keliai. Marijampolės LEZ – naujausia Lietuvoje, todėl ir infrastruktūra bus naujausia. Žinoma, ypač reikšminga valstybės apibrėžta mokestinė aplinka ir, žinoma, geografinė teritorijos aplinka. Šiuo požiūriu Marijampolės LEZ apima Pietų Lietuvos teritoriją, esančią prie Lenkijos, Kaliningrado ir Baltarusijos sienų. Kita vertus, esame pakeliui Skandinavijos link.

Klaipėdos laisvoji ekonominė zona patrauklesnė užsienio kapitalo įmonėms, o kitos pritraukia daugiau lietuviško kapitalo įmonių. Tokia diversifikacija leidžia lengvai išsitekti rinkoje. „Mes bandysime išsiskirti geografiniu požiūriu būdami šalia sausumos transporto koridoriaus „Rail Baltika“, o savo rinkodarą nukreipti skandinaviškai auditorijai“, – sako Marijampolės LEZ vadovas Simonas Petrulis.

Marijampolės LEZ pasirinko aiškią veiklos strategiją – stiprinti agrarinio regiono pranašumus.

AKTUALUSIS INTERVIU

Klaipėdos LEZ konkuruoja Europoje

2010 m. „Financial Times“ leidžiamas žurnalas „FDI Magazine“ sudarė patraukliausių pasaulio ekonominių zonų reitingą. Šiame reitinge Klaipėdos LEZ suteikta 5 vieta tarp pasaulio ekonominių zonų pagal joje sudarytas verslo sąlygas bei sukurtą infrastruktūrą, taip pat 19 vieta bendrajame patraukliausių ekonominių zonų pasaulyje reitinge. Apie tai, kaip pavyko sukurti ir išsaugoti tokį laisvosios ekonominės zonos patrauklumą, kalbamės su Klaipėdos LEZ generaliniu direktoriumi Eimantu Kiudulu.

E.K: Esminis Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos pranašumas buvo tas, kad akcininkai turėjo aiškų planą ir nesivaikė greitų pajamų bei greito pelno. Jie suprato, kad norint Lietuvoje įgyvendinti tokį projektą užims laiko. Tokia ilgalaikė vizija padėjo ramiai siekti suplanuotų rezultatų.

Kitas šios laisvosios zonos pranašumas, kad pavyko rasti bendrą kalbą su miesto vadovybe. Tai Klaipėdos miesto, Klaipėdos uosto ir Klaipėdos LEZ partnerystės rezultatas. Partnerystė tarp šių trijų šalių visuomet buvo intensyvi ir praktiška. Vyriausybė kartu su miestu ir valdymo bendrove nuosekliai kūrė LEZ infrastruktūrą.

Trečias sėkmės elementas – kad akcininkai turi tarptautinės gamybos ir logistikos patirties, kurią perteikė ir Klaipėdos LEZ, todėl gerai žinojo įmonių, kurių siekiama pritraukti, poreikius. Jau 2001, 2002 metais buvo teisingai pasirinktos tos pramonės šakos, kurias reikėtų pritrauktų į Klaipėdą, ir ši analizė nuolat atnaujinama.

VEIDAS: Ką reiškė miesto parama Klaipėdos LEZ?

E.K.: Klaipėdos miesto savivaldybė kartu su LEZ valstybės institucijoms teikė investicinius infrastruktūros plėtros projektus. Ne mažiau svarbus ir moralinis palaikymas. Kai reikėdavo susitikti su potencialiais investuotojais, pristatyti Klaipėdos miestą, nė vienas miesto vadovas neatsisakydavo, visuomet dalyvaudavo ir suteikdavo garantijų investuotojui, jog miestas irgi prisidės, kad projektas būtų įgyvendintas laiku. Investuotojų ir mūsų poreikių supratimas bei pagalba buvo ypač svarbu.

VEIDAS: Šiuo metu Klaipėdos LEZ vykdo įvairias veiklas: pramoninio nekilnojamojo turto plėtros, logistikos ir sandėliavimo, plastiko pakuočių ir plastiko granulių (PET) gamybos, elektronikos prietaisų, plieno konstrukcijų gamybos, metalo apdirbimo, biodyzelino, energijos gamybos iš atsinaujinančių šaltinių ir kitas. Kurie laikotarpiai buvo sunkiausi ir kuriuos lydėjo didžiausia sėkmė?

E.K.: Sunkiausia buvo pradėti – gauti pirmąjį klientą. Sunku buvo įtikinti valstybės vadovus, kad naujos investicijos atsiperka, o valstybei atsiperka daug greičiau nei verslui. Valstybės investicijos Klaipėdos LEZ atsipirko per pusketvirtų metų.

Kitas sunkesnis etapas – 2008, 2009 metai, kai per ekonominę krizę klientų gerokai sumažėjo. 2014 m. buvo labai sėkmingi, nes buvo pritraukti penki nauji klientai, gaminantys metalo konstrukcijas, medicinos įrangą, automobilių detales, tiekiantys įrangą naftos ir dujų sektoriui.

VEIDAS: Kaip apskritai laisvosios ekonominės zonos matuoja savo sėkmę?

E.K.: LEZ savo ekonominius pasiekimus matuoja tiek naujais klientais, tiek naujomis darbo vietomis. Trys keturi nauji klientai – tai metų tikslas. Jei ateina penkios šešios naujos investicijos – labai gerai. Jei šie projektai sukuria du tris šimtus naujų darbo vietų – puiku. Klaipėdos LEZ bendra įmonių apyvarta jau viršijo 3 mlrd. Lt, ir tai siekia apie 3 proc. Lietuvos BVP. Analogiškos situacijos bus naujose šalies laisvosiose ekonominėse zonose, kurias valdo profesionalūs valdytojai. Esu tikras, kad netrukus ir jose atsiras pirmieji investuotojai, ir reikalai pajudės

Prognozuoju, kad 2015-ieji mums turėtų būti panašūs į praėjusius metus. Ateinančiais metais irgi planuojame pritraukti penkis naujus klientus. Šiek tiek nežinios įneša geopolitiniai įvykiai, kai neaišku, kaip rinkas nulems Ukrainos krizė, Rusijos situacija, tačiau kol kas išliekame atsargūs optimistai.

Mes konkuruojame su pajūrio zonos Europos laisvosiomis ekonominėmis zonomis, kurias reikia pasivyti ir aplenkti. Konkuruoti su lenkais ir latviais sekasi gana neblogai, bet vokiečiai mus vis dar lenkia. Su jais konkuruojame kompetencijomis. Ateityje nebegalėsime ir nebenorėsime konkuruoti pigumu, todėl esminis svertas išliks žmonių gebėjimai, kompetencijos, sumanumas, efektyvumas. Taigi valstybė į tai irgi turėtų investuoti.

Klaipėdos LEZ

Plotas (ha)                 412

Įmonių                      29

Investuota mlrd. Lt  1,8

Bendra įmonių metinė apyvarta (mlrd. Lt)          3,08

Bendras įmonių metinis eksportas (mlrd. Lt)      2,5

Sukurta darbo vietų  2200

Užsienio investuotojų gausa ir skandinaviška verslo etika garsėjantis Panevėžys laukia verslininkų ne tik iš Šiaurės Europos šalių, bet ir iš Lietuvos. Naujasis Panevėžio laisvosios ekonominės zonos (LEZ) operatorius „Ogmios“ grupė nusprendusiems įsikurti LEZ pasiūlys visą paslaugų paketą.
Laisvosios ekonominės zonos teritorijoje yra aštuoni 0,3–12 hektarų ploto sklypai su visa infrastruktūra: asfaltuotu privažiavimu, vandentiekiu ir kanalizacija, elektros linija (7000 kW), vidaus keliais, apšvietimu bei dujotiekiu.
Naujasis Panevėžio LEZ operatorius „Ogmios“ grupė turi dviejų dešimtmečių patirtį statybų versle, yra plėtojusi ne vieną statybų projektą. „Ogmios“ grupė statė gamybos ir logistikos pastatus tokioms kompanijoms, kaip „Avon Cosmetics“, „DHL Lietuva“, „Humana People to People“ ir kitoms.
Įsikuriantiems Panevėžio LEZ bus galima rinktis ir pastato pagal poreikį (angl. “build-to-suit”) paslaugą. Skaičiuojama, kad laikotarpis nuo sklypo išrinkimo iki gamybai ar logistikai eksploatuoti tinkamo pastato turėtų būti apie 10–12 mėnesių.
Be to, įsikūrusiems Panevėžio LEZ taikomos mokesčių lengvatos: investuojantys daugiau nei 1 mln. eurų (apie 3,45 mln. lt) pirmuosius šešerius metus bus atleisti nuo pelno mokesčio, o kitus dešimt metų pelno mokestis bus 50 proc. mažesnis, taip pat nebus taikomas nekilnojamojo turto ir dividendų mokestis.
Daugiau informacijos apie Panevėžio laisvąją ekonominę zoną galima rasti interneto svetainėje ~www.pfez.lt~.
Projektas „Panevėžio pramonės parko rinkodara“ finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų (Sanglaudos fondas). Projekto tikslas – didinti Panevėžio pramonės parko žinomumą ir sudaryti galimybes pritraukti aukštos kokybės vietos ir užsienio investicijų.

Šį mėnesį bus skelbiamas tarptautinis konkursas penkių naujų Laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) valdymo bendrovėms atrinkti. Akmenės, Šiaulių ir Marijampolės LEZ įsteigtos 2011 m. gruodį, o Kėdainių ir Panevėžio – šių metų kovą. Tikimasi, kad iki metų pabaigos atrinkus valdytojus nauji LEZ pradės veiklą ir aktyvią investuotojų paiešką.
Viešosios įstaigos „Investuok Lietuvoje“ Projektų valdymo departamento direktorius Tadas Jagminas tvirtina, kad kai kurios savivaldybės – Panevėžio, Kėdainių – LEZ teritorijoje jau įrengusios infrastruktūrą, Šiauliai tai planuoja daryti artimiausiu metu. Kai kurios savivaldybės jau suradusios ir investuotojų. Panevėžio miesto savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vyresnioji specialistė Daina Pilkauskienė teigia, kad savivaldybė Panevėžio pramoniniam parkui, kurio pagrindu kuriama LEZ, suradusi keturis investuotojus. Jei LEZ operatorius pasirašys su jais sutartį, bendra investicijų suma siektų 113 mln. Lt. Vieną investuotoją jau suradusi ir Kėdainių savivaldybė.
Pasak T.Jagmino, naujosios LEZ jau viešinamos ir užsienyje ieškant investuotojų. „Be jokios abejonės naujos LEZ prisidės prie naujų investicijų pritraukimo, nes jos kuriamos prie pramoninių miestų, kur yra tiekėjų bazė, gamybos centrai. Kuriant šias naujas LEZ kartu siekiama skatinti regionus“, – sakė T.Jagminas.
Priminsime, kad šiuo metu Lietuvoje veikia dvi LEZ – Klaipėdoje ir Kaune. Klaipėdos LEZ yra lyderė ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Ūkio ministerijos duomenimis, šiuo metu Klaipėdos LEZ veikia apie 20 investuotojų, sukurta apie 930 naujų darbo vietų.
Kauno LEZ teritoriją sudaro 534 ha, iš jų apie 340 ha priklauso privatiems asmenims – kai kuriuose privačiuose sklypuose pradėta paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Šiuo metu zonoje veikia 12 investuotojų, sukurta apie 300 naujų darbo vietų.

Didžiausia Baltijos šalyse Klaipėdos laisvoji ekonominė zona (LEZ) šiuo metu derasi net su keturiais potencialiais klientais, o iš viso per šiuos metus tikisi pritraukti 80–120 mln. Lt.
„Šiuo metu yra 12 protencialių projektų, o su keturiomis įmonės jau vyksta rimtos derybos – viena iš Rusijos, dvi iš Skandinavijos šalių ir viena lietuviška. Šios įmonės atstovauja sektoriams nuo plastiko gamybos iki logistikos“, – teigia Klaipėdos LEZ generalinis direktorius Eimantas Kiudulas.
Iki šiol Klaipėdos LEZ iš viso jau pritraukusi 21 įmonę, 1,4 mlrd. Lt investicijų ir sukūrusi 1130 darbo vietų. Uostamiesčio įmonei ant kulnų mina Kauno LEZ, pernai pasirašiusi du rekordinio dydžio sandorius su kompanijomis „Fortum Heat Lietuva“ ir „Enwipellets“ bei pritraukusi 821 mln. Lt. Suomijos kapitalo įmonė „Fortum Heat Lietuva“ skirs 690 mln. Lt kogeneracinės jėgainės statybai, o kompanija „Enwipellets“ planuoja už 131 mln. Lt pastatyti šiaudų granulių gamyklą. Iš viso Kauno LEZ yra pasirašiusi sutartis su 13 investuotojų, kurių investicijos sieks 1,185 mlrd. Lt.
Priminsime, kad šiuo metu Lietuvoje veikia penkios LEZ – Kauno, Klaipėdos, Akmenės, Marijampolės ir Šiaulių, o artimiausiu metu planuojama įsteigti Panevėžio LEZ ir Kėdainių LEZ.

Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje gyvenančius žmones netrukus turėtų pasiekti dar viena jų iškeldinimui skirta pinigų suma. Ūkio ministerija ir Klaipėdos miesto savivaldybė pasirašė sutartį, pagal kurią Klaipėdos miesto savivaldybei bus pervesti 6,4 mln. litų Privatizavimo fondo lėšų atlyginimui už visuomenės poreikiams paimamą žemę ir statinius, esančius Klaipėdos LEZ, Lypkių gatvėje.

Pinigai Klaipėdos miesto savivaldybe bus pervesti, kai ji Ūkio ministerijai pateiks sąrašą gyventojų, kuriems šiomis lėšomis bus atlyginta už jų žemę ir statinius. Savivaldybė tokį sąrašą žada pateikti artimiausiu metu.

Pagal Klaipėdos miesto savivaldybė parengtą projektą visuomenės poreikiams numatoma paimti 25 privačių asmenų žemės sklypus ir juose esantį nekilnojamąjį turtą. Dar 7 privatiems asmenims priklausančių žemės sklypų ir juose esančio nekilnojamojo turto ir 4 žemės ūkio paskirties žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams projektai rengiami.

Preliminariai skaičiuojama, kad iš viso šiems žemės sklypams ir juose esančiam nekilnojamajam turtui išpirkti reikia apie 22 mln. litų. Iškeldinamiems lypkiškiams už jų turtą bus atlyginama iš kelių šaltinių – termofikacinę jėgainę statančios bei 9 mln. litų vertės kompensaciją už privačios žemės išpirkimą šioje zonoje sutikusios sumokėti bendrovės ,,Fortum Heat Lietuva” lėšų, Valstybės privatizavimo fondo ir ES struktūrinių fondų lėšų.

Pagal šių metų gegužės viduryje pasirašytą sutartį, Ūkio ministerija Klaipėdos miesto savivaldybei įsipareigojo pervesti 9 mln. litų UAB „Fortum Heat Lietuva“ lėšų. Pirmoji šios sumos dalis– 4,5 mln. litų – jau pasiekė uostamiesčio savivaldybę ir gyventojus, kita dalis turėtų pasiekti 2010 m. pabaigoje.
Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymas numato, kad į laisvąją ekonominę zoną patenkanti privati žemė yra paimama visuomenės poreikiams ir turi būti išperkama iš privačių žemės savininkų. Tačiau valstybė neturi lėšų privačios žemės išpirkimui, todėl gyventojų iškeldinimo iš pramoninės zonos klausimas ir Klaipėdos LEZ plėtros procesas buvo keliolika metų įstrigę.